Pokalbis su Stasiu Baltakiu
Stasys Baltakis – bene geriausiai Lietuvoje žinomas kino prodiuseris, dėstytojas, Nepriklausomo Amerikos kino entuziastas. Pokalbis prasideda nuo ekskursijos jo asmeninėje vyndarystės studijoje pačioje Vilniaus širdyje, paminint, kad vyną ir kiną skiria trapi riba, juk net aktorius Johnas Malkovichius Prancūzijoje turi savo vynuogynus. Stasys pasakoja apie magiškus laikus Kanadoje, kur į jo fotografijos parduotuvę pasidaryti nuotraukų užsukdavo tokios žvaigždės kaip Barbara Streisand, Malcolmas McDowellas ir kiti. Kalba apie kiną, kuris, jo manymu, visada buvo pinigų surinkimo mašina. Gal dėl to šneka natūraliai pasisuka apie pandemijos metu prodiusuotą filmą „Izaokas“, jo komandai užkrovusį ilgametes finansines skolas. Smalsu, kiek verta rizikuoti dėl geros istorijos ekrane, kodėl lietuvių kinas dabar kopia į savo aukštumas, kokie kiti paslaptingi Baltakio užmojai. O tiksliau – tik jų fragmentai, nes pašnekovas tiki, kad „ visada, kai per anksti papasakoji, neišsipildo“.




