Karolis kuria ir tiria erdves, jungia architektūrą su kitomis meno formomis. Onegin prodiusuoja muziką ir režisuoja ritualines naktinių šokių aikštelių patirtis. Dvi skirtingos tapatybės, telpančios tame pačiame žmoguje. Apie privatumą ir namus, miesto patyrimus, Kauno garsus, Lizdą, laisvę, dėmesį, technologijas, algoritmus ir tai, kur modernybėje geriausiai skamba tyla, kalbėjau su architektu, muzikos prodiuseriu ir reivo šamanu Karoliu Lasiu.

Pokalbio temos:

00:00:38 Kas yra namai?

00:03:20 Ar namuose dar turime privatumo?

00:05:50 Architektūra kaip kompromiso menas

00:09:55 Kaip erdvės veikia mūsų elgesį ir jausmus?

00:13:28 Kaip architektūra mus kontroliuoja?

00:15:20 Kada architektūra mums kenkia?

00:18:30 Kaunas – postindustrinės šizofrenijos miestas?

00:21:23 Kaip patirti miestą?

00:24:04 Kas yra Onegin?

00:27:50 Muzika kaip patirtis

00:29:19 Karolio muzikinė kūryba vienu žodžiu

00:30:23 Kas nutiko Lizdui?

00:32:23 Kodėl žmogui reikia naktinio gyvenimo?

00:34:08 Reivas kaip religinė ceremonija

00:35:20 Ar svarbu, kur klausomės muzikos?

00:37:30 Garsas tyloje ar tyla garse?

00:38:28 „Stigmergia“ – posthumanistinis projektas, prakalbinęs erdvę

00:38:55 Lyrinis nuokrypis apie kūrybą kaip būdą suprasti save

00:40:14 „Stigmergia“ – tęsinys

00:42:29 Kaip klausytis pastato?

00:43:55 Kada pastatas skamba įdomiausiai?

00:45:20 Kaip skamba Kaunas?

00:47:08 Miestas ausiai: kaip jį projektuotume?

00:50:00 Kokių sąlygų reikia kūrybai?

00:53:03 Vinilas ar „Spotify“?

00:53:34 Modernybės žmogaus absurdiškumai

00:56:03 Technologijos: įrankis ar mūsų pratęsimas?

00:59:15 Kiek laisvės turime algoritmų pasaulyje?

01:03:40 Tai, ko dar neatidavėme robotams

01:07:24 Kur neturėtume siekti produktyvumo?

01:09:40 Kaip išlikti žmogumi medijuotame pasaulyje?

01:12:16 Kur geriausiai skamba tyla?