Tomas Taškauskas | Eilėraščiai
beveik niekas esame
ir mūsų kūnai, kupini gyvybės –
beveik niekas
tik šviesa ir dulkės,
šviesa ir dulkės,
šviesos ištroškusios dulkės
gyvenimas
primena strateginį žaidimą,
tik nepasirenki pasaulio,
kuriame gimsi,
vardo ir laikmečio
visa kita – beveik taip pat
ypač lengva prarasti gyvybę
ir brangiai
brangiai tenka mokėti
už norą
pratęsti žaidimą