Jei būnant Ispanijoje išsenka visos temos pokalbiui ir prie stalo stoja nejauki tyla, kas nors neištvėręs būtinai paklausia – įdomu, o ką dabar veikia Pere’as Sousa? Mat su šiuo kūrėju siejama beveik viskas, kas naujo per pastaruosius porą dešimtmečių nutiko Ispanijos mene. P. Sousa moka suintriguoti, iki šiol apie jo biografiją žinoma labai nedaug. Į visus meno tyrinėtojų klausimus apie savo gyvenimą Pere’as atsako trumpai – aš esu menininkas, ne žmogus. Dar viena P. Sousa ypatybė – jis neduoda interviu, tačiau po ilgo susirašinėjimo sutiko pristatyti save ir savo kūrybą „Nemuno“ skaitytojams. Regis, tai pirmas kartas

Papasakokite apie save.

Mano asmeninė biografija nėra įdomi, todėl kalbėsiu tik apie savo meninę veiklą. Mano kaip menininko programa gali būti nusakyta Vokietijos dadaisto ir koliažo meistro Kurto Schwitterso (1887–1948) žodžiais: „Iš visko, ką mato akis, gali būti sukurtas paveikslas; iš visko, ką girdi ausis, gali būti sukurta poezija.“

Vadovaudamasis minėtu principu, XX a. pabaigoje pradėjau „Merz Mail Factory“ judėjimą, su kuriuo susijusi didžioji mano darbų dalis. Manipuliuodamas XX a. pradžios avangardistų kūrybos elementais, kūriau įvairiausią poeziją, pašto meno kolekcijas, koliažus.

Buvau pašto menui skirtų periodinių leidinių „P. O. BOX“ (1994–1999) ir „598“ (2002–2019) redaktorius, dabar kuruoju Merzmail.net interneto svetainę.

Savo autorinių parodų ir darbų pristatymų nevardinsiu – jų buvo daug, kiekvienas gali pasigūglinti.

Avangardizmo teorijos intarpas, galintis praversti norint suprasti P. Sousa veiklą: Ispanijos menininko kuruojamo tinklalapio Merzmail.net ir „Merz Mail Factory“ judėjimo pavadinimuose esanti dalelytė „merz“ yra K. Schwitterso sukurtas terminas, įvardijantis ypatingą dadaistinę pasaulėžiūrą. Šių dienų žodžiais tariant, „merz“ reikštų multimodalumą – komunikacijos būdą, kai vaizdas, raštas, garsas ne atskirti, bet veikia išvien. „Nėra skirtingų meno rūšių, jos dirbtinai atribotos viena nuo kitos“, – sakė K. Schwittersas. Aptariamas terminas atsirado viename koliaže netyčia užklijavus dalį vokiečių kalbos žodžio „kommerz“ (komercija) taip, jog liko tik „merz“. Bereikšmė dalelytė dadaistams labai patiko dar ir todėl, kad ji rimavosi su „scherz“ (pokštas), „nerz“ (audinė) ir „herz“ (širdis). Šios atsitiktinės asociacijos ir sudarė „merz“ sąvokos turinį.

Kas yra avangardas ir dadaizmas XXI amžiuje?

Dadaizmą įsimylėjau iš pirmo žvilgsnio. Tai geras atskaitos taškas visiems, norintiems geriau suprasti meninės kūrybos paslaptį. Be to, dadaizmas yra labai antiakademiškas. Todėl jo gali imtis kiekvienas, nebūtinos universitetinės menotyros studijos.

Kalbant istoriškai, avangardizmas buvo būdas XX a. pr. menininkams atsisveikinti su XIX a., jungtis tarp noro sumanyti kažką absoliučiai naujo ir tuo pat metu – tradicijos išlaikymo; jos visiškai atsisakyti nebuvo įmanoma, nes kiekvienam autoriui turėjo įtakos jį suformavusi aplinka. Tad avangardizmas – ir ypač dadaizmas – radosi kaip savotiškas kompromisas.

Dabartinė situacija labai panaši į XIX–XX a. sandūrą. Didžioji dalis XXI a. menininkų gimė XX a. viduryje ar pabaigoje. Jie vis dar klausosi roko muzikos, tačiau tuo pat metu ieško šiuolaikiškų, netikėtų kūrybinių sprendimų. Todėl avangardizmo patirtis peržengti slenkstį iš tradicijos į rytojaus inovacijas šiandien yra labai naudinga. Galėčiau save įvardyti kaip kūrėją, išbandantį avangardizmą kelionei iš XX į XXI a. – juk kartą tokia „transporto“ priemonė jau pasiteisino.

2020-04-20