fbpx

Jānis Tomašs | Eilėraščiai

***

kartais
pabundu vidury nakties
laikrodžio tiksėjimas laša tiesiai į ausį
stalo kampas lyg nematomas ledkalnis atsitrenkia į mane

esu gyvūnas
kuris jau metų metus slapta eina medžioklėn
tais pačiais pramintais takais
šaldytuvo link ieškodamas maisto

kartais
nubundu svetimose vietose
neatsimenu galbūt juoko banga
mane išskalavo iš kambario stačiųjų komforto zonos krantų

o galbūt tai buvo apsišaukėliai pažįstami
švyturėliai žaltvykslės
penkių žvaigždučių dangus

nežinau
bet dabar visi šie objektai suka ratus
aplink sulenktą mano stoto ašį

kartais
negaliu užmerkti akių
mano širdis dirba lyg statybininko kūjis
ant kaktos iškrenta šilta rasa
bet šviesios tavo plaukų sruogos
iš visų jėgų manyje
leidžia šaknis

***

aš jau nebesustosiu
prie tavo lūpų dažų raudono STOP signalo
nes esu jūreivis užlipęs ant kamščio
laikausi pietų kurso
arčiau šiltų senojo miesto šonų
kur paskutinių smulkiųjų ašakas iš kišenių ekečių
barmenai žvejoja
tavo vokų vėliavos nuleistos
ir duobučių apkasuose paliaubos
iš tiesų nežinau kurią akimirką
žodžiai pavirs į sprogmenis
todėl šiąnakt nebūsiu namie

Kaip rašo latvių literatūros žinovai – Janis Tomašas yra poetas iš pašaukimo. Jis poezijos bendruomenę nustebino daugybe dalykų: niekam negirdėtas ir nematytas žmogus, kurio profesija – policininkas, o mėgstamiausias užsiėmimas – dviračių sportas, nukrito lyg iš dangaus ir pasiūlė pluoštą eilėraščių, kurie be jokių dvejonių 2016 m. buvo sudėti į pirmąją knygą „Juodos darbo pirštinės“, kuri „Metų knygos apdovanojimuose“ 2017 m. nuskynė laurus už geriausią debiutą. Janiui dabar 34-eri, jis gyvena Rygoje.

Iš latvių kalbos vertė Erika Drungytė

2018-03-22
Tags: