Luvras – didžiausias meno muziejus pasaulyje – per metus sulaukia vidutiniškai 8 milijonų lankytojų; jo kolekcijose – apie pusė milijono eksponatų, iš kurių apie 30 000 demonstruojami parodose.. Tai didžiulis skaičius, žvelgiant įvairiais aspektais, nes reikia daugybės eksponatų prižiūrėtojų. O sekmadieniais čia būna ypač daug lankytojų.

Per gudriai suplanuotą operaciją vieną šio spalio sekmadienio rytą 9.30 val. prie Luvro sunkvežimiu su atvira platforma privažiavo keturi fluorescencines liemenes vilkintys vyrai. Skubiai ėmęsi darbo, jie pakėlė ištraukiamas kopėčias į antrąjį aukštą. Užlipę išpjovė langą, pateko į Apolono galeriją ir, panaudoję elektrinius įrankius, apiplėšė muziejų – pagrobė devynis ypatingos vertės eksponatus. Tai buvo Prancūzijos karūnos brangenybės, anksčiau priklausiusios imperatorienei Eugenijai, Napoleono III žmonai ir meno mecenatei.

Štai čia vagišiams ir kilo keblumų: ką daryti su šiais neįkainojamais daiktais? Jais negalima pasipuošti – per dideli ir pernelyg tviskantys, kad liktų nepastebėti, o teisėtai parduoti taip pat neįmanoma, nes brangenybių atvaizdai pasklidę po visą internetą.

Geriausias scenarijus vagims – juos išardyti, išlydyti tauriuosius metalus ir atskirai parduoti brangakmenius. Imperatorienės Eugenijos karūną, kurią nusikaltėliai pavogė ir vėliau pametė, bėgdami iš įvykio vietos motoroleriais, puošia aštuoni aukso ereliai, 1354 briliantai, 1136 rožiniai deimantai ir 56 smaragdai. Trumpai tariant, tai nemažas skaičius atskirų brangakmenių, kuriuos galima bandyti parduoti.

Luvro muziejaus Prancūzijos karūnos brangenybių vagystė / The Louvre Heist of the French Crown Jewels | BEHIND THE GIFT

 

LAIKAS YRA VISKAS

Luvrui bet koks apiplėšimas – didelis smūgis. Tai kelia pagrįstų abejonių dėl muziejaus saugumo, tiek elektroninio, tiek žmogiškojo. Netoliese buvo penki apsaugos darbuotojai, kurie ėmėsi veiksmų lankytojams apsaugoti, ir signalizacija suveikė, tačiau vagystė įvyko vos per septynias minutes. Apiplėšimams laikas – labai svarbus.

2019 m. menininko Maurizio Cattelano 18 karatų aukso klozetas, pavadintas „Amerika“ (2016), buvo pavogtas iš Blenheimo rūmų Anglijoje per penkias su puse minutės. Jis svėrė 98 kilogramus ir buvo visiškai veikiantis. Kitaip tariant, du vyrai, kurie jį išmontavo ir išnešė (o vėliau buvo sulaikyti ir nuteisti kalėti už savo nusikaltimus), dirbo greitai ir efektyviai. Po apiplėšimo pavogtas kūrinys buvo įvertintas kaip aukso luitas 6 milijonais Australijos dolerių.

Van Gogho paveikslas „Niuneno klebonijos sodas pavasarį“ (1884) buvo pavogtas iš Singerio muziejaus Larene, Nyderlanduose, kai jis buvo uždarytas dėl COVID-19 pandemijos 2020 m. Kūrinį pavyko sugrąžinti 2023 m. pabaigoje po olandų meno detektyvo Arthuro Brando tyrimo.

2017 m. dviejų Gottfriedo Lindauerio paveikslų vagystė iš Oklando tarptautinio meno centro truko vos kelias minutes. Vagys taranuodami išdaužė aukcionų namų priekinį langą ir pagrobė eksponuojamus paveikslus, kurių vertė siekė 1 milijoną Naujosios Zelandijos dolerių. Portretai buvo susigrąžinti po penkerių metų per tarpininką, patyrę tik nedidelę žalą.

 

 

 

Atgauti du vertingi Lindauerio paveikslai / Two valuable stolen Lindauer paintings recovered | Te Karere TVNZ

 

PAVOGTŲ DAIKTŲ SUSIGRĄŽINIMAS

1986 m. Australijos kultūros teroristai (Australian Cultural Terrorists) išgarsėjo pavogę iš Viktorijos nacionalinės galerijos Pablo Picasso paveikslą „Verkianti moteris“ (1937), tačiau tik po dviejų dienų buvo pastebėta, kad jis dingo. Po kelių savaičių paveikslas rastas „Spencer Street“ geležinkelio stoties spintelėje ir sugrąžintas galerijai. Vagystės motyvas – atkreipti visuomenės dėmesį į finansinės paramos Viktorijos menininkams stoką, tačiau tikroji vagišių tapatybė tebėra paslaptis.

 

 

Kas įvykdė vieną didžiausių meno kūrinių vagysčių Australijoje? / Who was behind one of Australia’s biggest art heists? | RetroFocus / ABC News In-depth

1986 m. Vakarų Australijoje iš Niu Noršos benediktinų vienuolyno galerijos buvo pavogti 26 religiniai paveikslai. Plėšikai pasirodė esą prasti planuotojai: jie neapskaičiavo, kad trys vyrai ir daugybė pagrobtų kūrinių netilps į „Ford Falcon“ automobilį. Paveikslai buvo išpjauti iš rėmų, akivaizdžiai sudarkyti, vienas visiškai sunaikintas. Nusikaltėlius pavyko sugauti ir nuteisti.

KOKS KITAS VAGIES ŽINGSNIS?

Per apiplėšimus prarastų daiktų susigrąžinimo tikimybė yra maža. Nors nėra tikslių skaičių, tačiau kai kurie tyrėjai teigia, jog visame pasaulyje susigrąžinama tik maždaug 10 procentų meno kūrinių. Paveikslus parduoti sunkiau – jų negalima pakeisti taip, kad taptų neatpažįstami. Tačiau tokių daiktų kaip auksinis klozetas ar juvelyriniai dirbiniai itin vertingos medžiagos ir brangakmeniai gali būti panaudoti kitiems tikslams. Laikas parodys, ar Napoleono regalijos bus susigrąžintos.

Niekada nesakyk „niekada“. Leonardo da Vinci „Mona Liza“ (1503), neabejotinai lankytojus labiausiai traukianti Luvro vertybė, buvo pavogta 1911 m. ir susigrąžinta po dvejų metų. Vagis – Luvro darbuotojas italas Vincenzo Peruggia – buvo sulaikytas, kai bandė ją parduoti.

Naujausias šio muziejaus apiplėšimas parodo, kokie nesaugūs viešose kolekcijose esantys daiktai. Ironiška, kad tokioms institucijoms dažniausiai jie dovanojami būtent tam, kad būtų apsaugoti. Eksponatų sergėtojai paprastai gauna minimalų darbo užmokestį, tačiau jiems tenka didžiulė atsakomybė. Kai apkarpomas biudžetas, dažnai mažinamas ir apsaugos personalas – kaip, pavyzdžiui, neseniai nutiko Naujojo Pietų Velso meno galerijoje.

Šįsyk vagys žinojo, ko siekia ir kodėl. Mums jų motyvai nėra aiškūs. Žinome, kad pavogti brangakmeniai yra nepakeičiama Prancūzijos istorijos dalis. Ši vagystė atima iš lankytojų galimybę žavėtis jų grožiu ir meistriškumu, taip pat įvertinti juos kaip šios šalies istorinį palikimą.

Tačiau sunku atsikratyti minties, kad prancūzai kadaise patys buvo linkę pasisavinti kitiems priklausančius meno kūrinius ir prabangius daiktus. Galbūt tai tiesiog déjà vu?

 

---

APIE AUTORĘ

Dr. Penelope Jackson – žinoma meno istorikė, keturių knygų apie meno nusikaltimus autorė. Jos veikalas The Art of Copying Art („Menas kopijuoti meną“) 2023 m. pelnė Australijos ir Naujosios Zelandijos meno asociacijos įsteigtą Geriausios meno rašymo ir leidybos knygos apdovanojimą. Buvusi viešosios galerijos direktorė ir kuratorė, 2024 m. ji gavo sero Williamo Dobellio stipendiją Australijos nacionaliniame universitete, o 2023 m. apdovanota Naujosios Zelandijos nusipelniusiųjų ordino naryste už nuopelnus meno nusikaltimų tyrimams ir vizualiesiems menams. Šiuo metu ji yra Charleso Sturto universiteto asocijuota tyrėja. Naujausia jos knyga UNSEEN: Art and Crime in Australia pasirodys 2025 m. gruodį.

---

Publikuojama iš „The Conversation“ (www.theconversation.com) pagal CC licenciją 

Iš anglų kalbos vertė Viktorija Sab

2025-10-27