Tikiu, atsiras žmonių, kuriems prie širdies elektroninė muzika bei elektroninių garsų eksperimentai ir kuriems šio interviu pašnekovės kūryba taps atradimu. Galbūt prieš 5 metus Ieva Burneikytė daugeliui dar nebuvo žinoma, tačiau dabar jos kuriama šiuolaikinė elektroninė muzika turi savo auditoriją. Jau išleisti du, nors skirtingi, tačiau žavūs, Ievos projekto „Exoternal“ albumai. Kviečiu susipažinti su šia muzikos kūrėja bei jos kūrybinių paieškų istorija.

Kas Tave patraukė prie elektroninės muzikos? Kokie tokios muzikos aspektai labiausiai žavi? Kodėl elektronika, o ne koks pankrokas?

Gyvenime įvyko lūžis, kai pajaučiau, kad mokykliniais metais užgyventa patirtis nebeveda ten, kur smagu. Supratau, kad norėčiau rasti pomėgį (ką nors iš meno srities), nes mokyklos laikais vien tik mokiausi ir profesionaliai treniravausi plaukti, kitoms veikloms laiko nelikdavo. Apie elektroninę muziką daugiau sužinojau gan depresyviu laikotarpiu pirmame kurse, kai draugai pirmą sykį nusivedė į tokios muzikos renginį. Visai netrukus mečiau politikos mokslų studijas ir pradėjau galvoti, ką galima toliau nuveikti, kas būtų akademiškai susiję su kūrybingesnėmis disciplinomis. Paraleliai pradėjau ieškoti ir pomėgių. Šį tą papiešdavau, pafotografuodavau juosta, įsitraukdavau į studentiškų filmų filmavimus kaip pagalbininkė ir atsisiunčiau „Ableton Live Suite“ (skaitmeninė programa kurti muziką, – aut. past.). Pradėjau eksperimentuoti ir bandyti kelias sritis vienu metu. O kodėl būtent ši muzikinė sritis? Na, elektronine muzika galiu užsiimti viena (atlikti visos grupės vaidmenis) ir ne itin brangiomis priemonėmis, jei palyginsime su akustinėmis (jei naudoju tik skaitmeninius instrumentus).

Kokia projekto „Exoternal“ pradžia? Kas pastūmėjo jį sukurti ir kokia buvo pirminė jo vizija? Ar ta vizija tebegyva šiandien, o gal, bėgant laikui, pasikeitė? Ir ar vykdai kitokių muzikinių projektų?

Išsigryninusi, kad noriu apsistoti ties muzika, pradėjau po truputį kurti ir kelti kūrinius į savo „SoundCloud“ paskyrą, kurią reikėjo kaip nors pavadinti, tad gimė pretenzingai ir per daug rimtai skambantis (dabar taip atrodo) pseudonimas „Exoternal“ (external & internal). Beje, iš pradžių norėjau kurti kinematografinę muziką, nes dar prieš elektroninę muziką patikdavo abstraktūs filmų garso takeliai, kurie neturi pilnametražės kompozicijos. Jokios aiškios vizijos nebuvo. Norėjau tiesiog turėti kūrybišką pomėgį, nes iki tol visos veiklos buvo kaip darbas. Kitų muzikinių projektų nėra, dar neilgai ir pats „Exoternal“ gyvas.

Sveikinu išleidus antrą „Exoternal“ albumą „ZigZoyd“! Tiesą sakant, tai EP albumas. Papasakok, kaip gimė mintis jį sukurti? Koks buvo kūrybinis procesas? Ar esi patenkinta šiuo albumu?

Po pirmo albumo praėjus kuriam laikui norėjau sukurti naują, kitokį rinkinį ir toliau eksperimentavau. Seni garsai jau buvo atsibodę, nes, klausantis vis daugiau įvairios muzikos, keitėsi ir skonis, tačiau dar nebuvo aišku, kaip techniškai realizuoti naujas idėjas ir kurie atrasti garsai man iš tiesų patinka. „The terrible in-between“ (sunki tarpinė būsena, – aut. past.). Galiausiai sukūriau pirmojo kūrinio griaučius su tenkinančiais garsais ir supratau, kad man tai sekasi. Panašiu metu užpildžiau paraišką dėl projekto (albumo leidybos) dalinio finansavimo iš LATGA’os ir laimėjau. Tad „užduotis su atsiskaitymu“ išėjo į naudą, nes buvau įpareigota įvykdyti projektą. (Juokiasi.) Kūrybinis procesas – ganėtinai primityvus: laisvu laiku sėsdavau gimdyti vieną po kito 5 kūrinių. Baigdavau, šlifuodavau, eidavau prie kito, vėl grįždavau. Visa tai truko maždaug metus. Esu labai patenkinta, nes pagaliau galiu atsikratyti ankstesnio albumo šleifo. Drauge jau slegia kaltė, nes nieko naujo po „ZigZoyd“ iki galo dar nesukūriau. Dažniausiai, kai viešai pasirodo albumas, nuo jo sukūrimo būna praėję nemažai laiko ir autorius jau būna sukūręs šį tą naujo, kas dar neviešinta. O aš vis dar gyvenu tuo albumu.

Pirmas albumas „Cognitive Prosthetics“ (2021) visai kitoks nei šis. Girdžiu industrial įtaką, dark ambient bei drone pasažų. Kodėl pradėjai kurti post-industrial stiliaus muziką ir dėl kokių priežasčių su antru albumu pakeitei skambesio kryptį link IDM?

Pirmoji sudominusi elektroninė muzika kvepėjo šiais industriniais stiliais, jais žavėjausi labiausiai, tad natūraliai pasitelkiau šiuos pasažus. Dar tai susijungė su pirminiu noru kurti atmosferišką, kinematografišką ambientą. Pirmąjį albumą įrašiau praėjus maždaug metams nuo tada, kai pradėjau mokytis šios veiklos, todėl pasikeitė skoniai ir norai. Kurdama negalvoju apie stilių. Dar nekuriu kaip patyręs muzikos prodiuseris, kuris gali labai konkrečią idėją paversti labai konkrečiu garsu. Dažniausiai galvoju itin abstrakčiai ir sukūrusi tiesiog trindama filtruoju, žudau savo „kūdikius“. Kuriant man artima tarsi per didinamąjį stiklą žvelgti į sukurto garso skleidžiamą nuotaiką, energiją, garso dizaino elementus (minkštas, šlapias, šaižus, skardus, sausas, tolimas, pilnas, tuščias, žemas, aukštas, vidutinis, vidurinis, erdvinis ir t. t.) ir atmesti mažas detales, dar nežiūrint į didelį paveikslą. Jau priėjau tašką, kai daug kas nepatinka ar yra atsibodę, todėl kurdama tiesiog filtruoju ir jungiu elementus. O kas išeina, tas išeina. Visai neplanavau kurti IDM stiliaus muzikos, tiesiog dėliojau sluoksnius ir šlifavau pagal intuiciją. Manau, apčiuopiamai pasikeitė tai, kad pradėjo nebepatikti verksminga nuotaika ir sudraskytas, suglamžytas, deformuotas garsas, kurį anksčiau tikrai per stipriai naudojau visiems sluoksniams ir kuris yra itin būdingas industriniam stiliui. Kilo noras išgauti elastingesnį, aiškų, šlapią garsą ir ne liūdną, o keistą, į paslaptingą, į energingą pusę vedančią nuotaiką ir tendenciją. Taip pat norėjau išmokti labiau išplėtoti kompozicijas (sukurti priedainius, duobes, pasikartojimus, o ne tiesiog vieną, be pokyčių ir plano besisukančią „dešrą“).

Abu „Exoternal“ albumai išleisti kasetės formatu. Kodėl būtent kasetė? Ar dėl asmeninio fetišo tokiam formatui, ar leidybos kompanijos pasiūlė tokią formą?

Atsakymas paprastas: kasetę leisti yra subjektyviai pigu. Visi formatai man patinka. Vinilas – graži klasika, kuri dabar turbūt populiariausia, tačiau jį labai brangu išspausti. Taip pat ne visada lengvai įperkamas klausytojui. CD – formatas po daug metų vėl atkreipęs mano dėmesį (vaikino fetišas, pripratino). Jį lengva ištraukti, įdėti, paleisti. Jo suteikiama skaitmeninė garso kokybė yra pati geriausia. Tačiau CD mažai kas šiuo metu klausosi ar turi priemonių klausytis. Kasetė yra biudžetinis ir sąlyginai populiarus aukso viduriukas, nes turbūt tik andergraundo kultūroje labiau paplitęs. Ateityje norėčiau pasigaminti ir kitų formatų leidinių.

Kas Tave įkvepia kurti?

Vadinamoji mūza man svetima. Kadangi muzika yra pomėgis, jai turiu laiko tik po darbo. O visą dieną dirbus prie kompiuterio, kaip ir daug kam pažįstama, labai retai norisi dar ką nors protiškai veikti. Nuolatos kovoju su savimi, nes muzika konkuruoja su laiku poilsiui, kitais pomėgiais ir elementariais buities darbais. Tad kiekvienas prisėdimas yra didelių valios pastangų rezultatas, sakyčiau, netgi agonija. Jaučiuosi, kad prisėsdama kurti nuolatos ką nors aukoju ir apleidžiu. Bet kai prisėdu ir sukuriu įdomią kombinaciją, sukyla dopaminas ir viskas atsiperka. Žinoma, būna ir tokių atvejų, kai po pamatytų gerų koncertų sukyla TAS kūrybinis polėkis, bet jei greitai neišnaudoju, jis „išsibezda“.

Neslėpsiu, dėmesį patraukė abiejų „Exoternal“ albumų viršeliai. Kas juos sukūrė ir kokia abiejų albumų vizualaus dizaino idėja?

Kuriant abu viršelius dalyvavau pati. Prie pirmo labiau prisidėjau techniškai, prie antrojo – idėjiškai. Pirmo albumo dizaineris – Mykolas Vainauskas, antrojo – Aleksejus Sokolovas. Pirmojo albumo grandiozinėms idėjoms nelabai buvo išteklių, tad paprašiau draugės leidimo pasinaudoti jos viena fotografija, kurioje matyti manekenai, o Mykolo – jį sujungti su grafine faktūra bei tekstais. Išėjo tiesioginė sąsaja su žodžiu „prosthetics“, esančiu albumo pavadinime. Industrinio stiliaus albumo viršelis, savaime suprantama, turėjo būti juodas ir baltas. (Juokiasi.)

Antrajam albumui buvo labai daug įvairių abstrakčių idėjų, bet ne visas jas pavyko įgyvendinti. Norėjau, kad albumas turėtų ko nors šlykštaus, baugaus, laukinio, aštraus arba kaip tik minkšto, glitaus ir kažin ko saldaus. Daugiausia su dizaineriui keitėmės asociatyviais vaizdais ir dalinomės, kuo jie mums patinka arba nepatinka. Iš pradžių bandėm gaminti fotografiją, skenavome rankas, bet rezultatas vis netenkino. Galiausiai Aleksejus ėmėsi kurti 3D objektą, kuriuos jis daro itin profesionaliai ir originaliai. Na, ir prasidėjo. Dar nepaminėjau, kad Aleksejus kuria ir leidybinės firmos „Isla to Isla“ vizualinį identitetą, tad norėjau, jog būtent jis ir kurtų viršelį – visada žavėjausi tais darbais. 

Ar groji gyvai? Jei taip, kokia Tau gyvo pasirodymo prasmė ir kuo gyvai atliekama muzika skiriasi nuo įrašų? 

Negroju gyvai. Bet eksperimentuoju ir bandau kurti gyvą programą naujojo albumo proga. Nėra lengva adaptuoti muziką, sukurtą tik su skaitmeniniais instrumentais. Nėra lengva padaryti, kad viskas gyvai suskambėtų įdomiai. Kurdama naudoju labai daug moduliacijų, efektų ir jų grandinių, tad reikia nuolatos „šaldyti“ kanalus, kad kompiuteris atlaikytų visą apkrovą. Kad per gyvą koncertą galėčiau judinti tas moduliacijas ir efektus, reikėtų „atšaldyti“ kanalus, bet kompiuteris tokio krūvio neatlaikytų, ir viskas, ką girdėtų klausytojas, būtų tiesiog strigimo garsai. Svarstau šiek tiek pakeisti kompozicijas, įtraukti naujų garsų, panaudoti vieną gyvą instrumentą, išorinius gitarinius efektų pedalus. Komponuoju ir naujų kūrinių, nes dabar albumo trukmė nesiekia nė 30 minučių. Gal pavyks.

„Radio Vilnius“ stotyje turi autorinę laidą „Flotsam Gems“. Koks jos tikslas ir kokią muziką klausytojas turi garbės išgirsti?

Ši laida neturi griežto koncepto. Joje dalinuosi naujais muzikiniais radiniais. Konceptualumo norisi tuomet, kai pasikviečiu svečią ir atsirenku iš savo archyvų tokią muziką, kuri asocijuojasi su juo. Pretenzingas laidos pavadinimas „Flotsam Gems“ lietuviškai skambėtų „Iš jūros išplauti brangakmeniai“, suprask, geri radiniai. Nors mano skonis gan atviras, nuolatos kinta, lėtai ieško ir sukasi palei informacinę centrifugos sienelę, nelaikau savęs tikrąją melomane, nes yra daug rimtesnių auksakasių už mane. Kadangi šiuose reikaluose sukuosi pakankamai trumpai, laikas savaime po truputį krauna bagažą. Mano laidoje galima išgirsti žanrais, stiliais, greičiais ir panašiai neapibrėžtų kūrinių, kurie tuo metu patraukė ar iš naujo pavergė mano ausį.

Galbūt turi kokių nors kitokių pomėgių, apie kuriuos būtų verta prasitarti šiame interviu?

Taip, mėgstu leisti laiką gamtoje, sportuoti, skaityti, nueiti į koncertą, begėdiškai „susileisti“ dopamininį serialą ar filmą. Tik bėda, kad visoms šioms veiklos skirtas laikas yra toks nežymus, toks trumpas, kad net keista vadinti tas veiklas pomėgiais. Be abejo, norėtųsi investuoti daugiau laiko ir į socialinį gyvenimą. 

Kaip įsivaizduoji „Exoternal“ po 5–8 metų? Ar turi tolesnę projekto viziją? Būtų įdomu sužinoti apie tavo ateities planus.

Stengiuosi neapsikrauti grandiozinėmis vizijomis apie ateities etapus. Bus gerai, jei sukursiu dar daugiau tenkinančių kūrinių. Bus gerai, jei pavyks atlikti gyvą programą. Bus gerai, jei išvis nemesiu muzikos kūrimo. Kartais atrodo lengviau sau pareikšti, kad nebekursiu muzikos, nei kasdien save kaltinti, kad neprisėdu prie jos dėl laisvo laiko stokos. Na, bet gal gyvenimo sąlygos ateityje pasikeis ir pavyks užsidirbti taip, kad liktų daugiau laisvo laiko poilsiui ir muzikai.

 

2024-10-09