fbpx

Dovilė Zelčiūtė | Eilėraščiai

tėvo molis

Apie tą molį
iš kurio buvome nulipdyti
apie tas dulkes
Jo galybę ir planą
ar žaismę – nulipdyti būtent tave
tėvas anksti pažadina einate molio
tuo gražiausiu nepaliestu draustinio šlaitu
blykčioja saulė žemai
teka Liekė mes liekame čia visam laikui
nors ir nieko neliks tėvo balsas
vaikeli, štai koks gražus molis pasikasime
jau krauna nedideliu kastuvu į karučius
aplipdysime krosnį
tėvas kasa o aplinkui žibutės kaip akys
žybsi įsauly sidabrinė šaltinio nugara
gyvatėlė
nušliaužia iki visam laikui pradingsta
kaip ir mes visą laiką prisimenam
Tėvo giminėj buvo puodžių
štai iš kur šitas molis
Mamą kai baigėsi metai į dužią molio dėžutę supylėme
ir tėtį? Bet ar gali būt, seserie, gal jį padėjome
į medinę? į ąžuolo? Bet sesuo atsitraukė
ji tyli ji per daug pasiilgusi
rankos – kaip Tėvo
nagų forma – mamos o akys tai žalios tai rudos
man baisiausia kad sudegė akys bet žinau
Jisai nulipdys visa iš naujo prikels iš tų dviejų dėžučių
pakastų ties pušimis sumaišys pelenus
su seilėmis moliu aprengs gražiai kad net verksime
mes liekame čia visam laikui
trečia valanda dienos
ir blykčioja saulė

mano tėvo namuose daug buveinių

***
Ir dar apie tas dėžutes
kai mes rinkomės urną
ginčijomės kuri gražesnė tvaresnė
kuri greičiau sutrupės susimaišys su žeme
kai verkėm ir pykom jau tada
galvojau apie savo vaikišką kiemą
tas nuskintas gėles nuo daugiabučio darželių
pakasiau už čiuožyklos arčiau fontano
dar pridėjau kažkokį lapą ir užspaudžiau šuke
mamai parodyt
žiūrėk tai mano sekretas atkasiau atkapsčiau
tuos žiedlapius paseilinau šukę
kad geriau matytųsi šitoks stebuklas kai rinkomės
kur amžiams laikinai mamą padėsime
supratau ji bus mano kosmėja užkasta toli nuo visų
išsaugojus grožį baltoje degto molio dėžutėje
su violetine karališka aksomo kepuraite
po chemoterapijų nepraradusi išdidumo
sidabro šaliu ant pečių
bet aš taip rėkiau tuose skersvėjuos
kad dabar neprisimenu: o suknelė?
kokios spalvos, kokių žiedlapių?

Nieko nieko, pasitikiu –
vieną dieną manau tai bus vasarą
mano Viešpats
nuvalys nuo šukių žemes
ir prikels
ir tada jau gyvensim

2018-04-22
Tags: