Anna Halberstadt | Eilėraščiai

* * *

Kaip aklasis
amžinam
savo
sambrėšky
atsitrenkiu
į skardines
sieneles,
pertvaras tamsoje,
petimi kliudau
kampą,
didžiuoju kojos pirštu
vinį,
kyšantį iš grindlentės,
stengiuosi vaikščioti atsargiai,
šonu, neprisiliesti prie daiktų
rankomis,
tačiau jie mane užpuola patys.
Neseniai užsigavau net į pagalvę,
šaukštas įžūliai trenkė man per ausį,
antausį gavau ir nuo rankšluosčio.
Reikia sugalvoti
išsigelbėjimą nuo išprotėjusių buities rakandų.
Apsimesti miegančia.
Įlipti į tuščią dėžę.
Arba nubėgti iki paplūdimio
ir nerti į vandenį.
Išplaukti lelijų spalvos saulėtekio link.

* * *

Euridikė Hado valdose
jau penktą žiemą.
Žemę sukaustė ledas
ir skriejančio sniego garsas
primena tykų švilpesį gyvatės,
kirtusios Euridikei,
užgožia kitus garsus.
Orfėjas paskendęs liūdesy,
jo kitara
suvyniota į skepetą,
kurią mylimoji išsiuvinėjo aguonomis,
tokiomis, kurios nukloja
Trakijos kalnų šlaitus
gegužy,
tarytum
nusiteikė vien
liūdnoms dainoms
ar apskritai nutilo.
Nežiūri jis nuostabių
moterų pusėn,
nimfos ir druidai
irgi prisimena
Euridikę
apraudodami pavasarį,
kai ji su jais šoko
ir pynė vainikus.
Orfėjui norėtųsi atsikvošėti,
išgerti vyno su senais draugais,
padainuoti pokyly,
tačiau letargas
šalčiu sukaustė jo sąnarius,
maistas geriausiose puotose
kartus kaip pelynas,
vynas primena actą,
visos merginos
vieno veido,
jų šypsenos neatrodo nuoširdžios,
vaipymasis atgrasus,
išskyrus Sapfo,
jam nepavyksta tart nė dviejų žodžių
nei vienai.
Bakchantės jo nekenčia
už išdidumą,
galvoja jį niekinant dailiąją lytį,
netekus Euridikės,
o Orfėjas nebebijo mirties,
neprieštarauja bakchantėms,
tikisi sutikti
tą vienintelę,
kur jo gailėdavo,
kai kitara jo
neskambėjo dainai.

Anna Halberstadt – buvusi vilnietė, gimusi Holokaustą išgyvenusių žydų šeimoje. Nuo 1980-ųjų gyvena Niujorke, rašo angliškai ir rusiškai. Lietuvių kalbos anaiptol nepamiršusi, verčia į anglų kalbą Lietuvos poetų kūrybą. Keturių knygų autorė. Šie tekstai – iš naujausio poetės rinkinio „Ūkanota saulė“ (Пасмурное солнце, 2018).


Iš rusų kalbos vertė Kęstutis Navakas

Žymos: