Regis, paaugliams mobilieji lyg priklijuoti prie rankų, tačiau kai jiems skambinama, jie neatsiliepia. Šis daugeliui tėvų puikiai pažįstamas scenarijus gali atrodyti absurdiškas ir erzinantis, kai kuriems – netgi keliantis nerimą. Tačiau minėtoji tendencija daug pasako apie tai, kaip 13–18 metų jaunuoliai dabar bendrauja (arba nebendrauja) su kitais. Faktas, jog išmanieji telefonai yra neatsiejama paauglių kasdienybės dalis, dar nereiškia, kad jie naudoja savo įrenginius taip pat kaip suaugusieji.

Nenoras „pakelti ragelį“ nėra tik kartos bruožas: jis rodo gilesnius komunikacijos, socialinių normų ir skaitmeninio etiketo pokyčius. Iš tiesų toks požiūris į bendravimą – kur kas daugiau, nei vien „nepasiekiamų“ paauglių stereotipas. Verta išsiaiškinti šiai amžiaus grupei būdingą socialinę, afektinę ir jausmų dinamiką.

POKALBIO KONTROLĖ

„Niekada neatsiliepiu į skambučius, nebent skambina mama arba nutinka skubus atvejis: pavyzdžiui, netikėtas testas mokykloje ar draugas dėl ko nors labai nervinasi“, – juokdamasi sako 15-metė Lėja. Už šito, regis, nereikšmingo komentaro slypi gilesnis pokytis, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio. Telefonai, ilgą laiką buvę pagrindine gyvo pokalbio priemone, dabar vis rečiau naudojami skambinti.

Paaugliams balso skambučiai nebėra svarbiausias bendravimo būdas. Priešingai – jie tampa išimtimi ir laikomi priimtinais labai konkrečiomis aplinkybėmis: ekstremaliose situacijose, sunkiomis akimirkomis ar kai reikia greitos pagalbos. Visais kitais atvejais pirmenybė teikiama komunikacijai tekstu. Tokio pokyčio priežastis nėra tinginystė: rašytinis bendravimas – tekstiniai pranešimai, balso įrašai ar asmeninės „Snapchat“ ir „Instagram“ žinutės – kuria visiškai kitokį santykį su laiku, leidžia valdyti savo emocijas.

Pakelti ragelį reiškia būti pasiekiamam čia ir dabar, be jokios apsaugos, nedelsiant. Daugeliui paauglių toks skubumas kelia stresą, jie jaučiasi prarandantys kontrolę. Nėra laiko pagalvoti, ką norite pasakyti. Galite sutrikti, pasakyti per daug arba per mažai, blogai išreikšti savo mintis arba būti užkluptas netikėtai. Rašytinė komunikacija, priešingai, leidžia geriau valdyti situaciją, galima parengti juodraštį, jį ištrinti ir perrašyti, atidėti atsakymą ar jį sušvelninti. Efektyviai bendrauti lengviau, kai pirmiausia turi galimybę tylėti.

Noras kontroliuoti laiką, žodžius ir emocijas nėra vien paauglių užgaida. Tai atspindi platesnį socialinių santykių kūrimą per ekranus, kai kiekvienas asmuo sau suteikia teisę pasirinkti, kada, kaip ir kiek intensyviai komunikuoti. Šiame kontekste telefonai tampa lanksčia sąsaja, kuri jungia ir saugo. Ji suteikia ryšį kartu su galimais atsitraukimo keliais.

„Kai ekrane pasirodo užrašas „Tėtis“, leidžiu telefonui skambėti. Neturiu energijos atsakyti į klausimų krušą. Geriau parašysiu jam žinutę, kai padės ragelį“, – dėsto 16-metis Mehdi. Tokia reakcija nebūtinai reiškia atmetimą ar abejingumą: ji labiau susijusi su poreikiu turėti erdvės, atidėti bendravimą, valdyti jį pagal savo emocinius išteklius tam tikru momentu.

Ironiška, kad telefonai tapo priemone, padedančia išvengti pokalbių. Tiksliau, įrenginiais, leidžiančiais nuspręsti, kada ir kaip išgirsti balsą – visa tai daroma siekiant išlaikyti santykių pusiausvyrą.

TEISĖ TYLĖTI

Neatsiliepti į skambutį nebelaikoma nemandagumu, veikiau jau pasirinkimu – sąmoningu būdu nustatyti ribas hipersusaistytame pasaulyje, kuriame tikimasi, kad kiekvienas bus pasiekiamas bet kuriuo metu ir visais įmanomais būdais.

Daugeliui paauglių neatsiliepti išsyk arba visai neatsiliepti yra apgalvota strategija atsijungti – tai teisė, kurią verta ginti. „Būna, sąmoningai palieku telefoną tyliuoju režimu. Taip galiu ramiai pailsėti“, – sako 17-metė Elsa. Šis pasirinkimas rodo norą susigrąžinti savo laiko ir dėmesio kontrolę. Ankstèsnės kar̃tos telefoną gal ir laikė ryšio bei artumo garantu, o šiandieniniai paaugliai kartais jį suvokia kaip spaudimo priemonę.

Tyla, kaip naujas būdas valdyti savo pasiekiamumą, yra savarankiška komunikacijos forma. Ji nebūtinai reiškia atmetimą – panašiau į numanomą normą, kai prieinamumas nebėra savaime suprantamas dalykas. Jo reikia prašyti, derėtis ir kurti.

Kaip paaiškina 16-metis Lucas: „Mano draugai žino, kad neatsakysiu akimirksniu. Jie pirmiausia siunčia „snap“ žinutę klausdami: „Ar galiu paskambinti? Jei ne, tai pamiršk.“

Šis ritualas parodo kintantį požiūrį. Skambinti kam nors netikėtai gali būti vertinama kaip skaitmeninio etiketo pažeidimas. O štai palaukti tinkamo momento ir prieš skambinant pirmiau pasiteirauti – pagarbos ženklas.

Tai reiškia, kad telefonas nebėra tik komunikacijos priemonė. Jis tampa santykių kūrimo erdve, kurioje tyla, toli gražu nebūdama tuštuma, yra būtinas šviežio oro gūsis, srauto pauzė ir teisė į privatumą.

MANDAGUMAS 2.0: LAIKAS ATSINAUJINTI

„Ar dabar telefono skambučiai laikomi nemandagumu?“ – klausia vienas tėvas. Daugelis suaugusiųjų neatsakymą į skambutį suvokia kaip įžeidimą ir pagrindinių bendravimo taisyklių ignoravimą. Tačiau, paauglių požiūriu, neatsiliepti nereiškia atmesti: tai tik parodo, kad atsirado naujos elgesio normos.

Šios taisyklės iš naujo apibrėžia reiškinį, kurį būtų galima pavadinti „skaitmeniniu mandagumu“. Telefono skambutis, anksčiau laikytas dėmesio ženklu, dabar gali būti vertinamas kaip įkyrus. O štai atsakymas žinute suteikia sistemiškumo, laiko apgalvoti ir aiškiau išreikšti savo mintis, taip pat galimybę atidėti pokalbį arba išvengti atviro konflikto.

Netiesa, kad paaugliams trūksta empatijos. Jie tiesiog ją išreiškia kitaip, subtilesniais, asinchroniniais būdais. Su bendraamžiais jie dalijasi tyliais ritualais, pavyzdžiui, prieš skambindami atsiunčia žinutę, savo nuotaiką ar užimtumą išreiškia emociukais ir laikosi nerašytų taisyklių, kada tinkamas laikas kalbėtis. Elgsena, kurią kai kurie suaugusieji interpretuoja kaip šaltumą ar atstumą, iš tiesų yra kita dėmesio forma.

Jeigu esame pasirengę priimti tokias naujas perspektyvas ir aptarti jas be išankstinių nuostatų, šį pokytį galima vertinti ne kaip socialinių ryšių žlugimą, o kaip subtilų mūsų tarpusavio santykių pertvarkymą.

RYŠIŲ ATNAUJINIMAS

Užuot manę, jog tyla telefone yra komunikacijos krizė, galbūt turėtume įžvelgti progą atnaujinti bendravimo būdą. Įtampa sumažėtų ir su paaugliais užsimegztų ramesnis dialogas, jei suaugusieji pripažintų, kad taisyklės pasikeitė ir tai nėra didelė problema.

Galima pradėti nuo paprasto, atviro pokalbio apie pasirinkimus: kai kurie paaugliai praktinei informacijai perduoti teikia pirmenybę tekstinėms žinutėms, o emocijoms išreikšti (pavyzdžiui, parodyti, kad apie žmogų galvojama) – balso pranešimams, tačiau skambučiai priimtini tik ekstremaliose situacijose. Šių pageidavimų bei įpročių išsakymas ir susitarimas dėl jų jau yra būdas užmegzti ryšį, stiprinti pasitikėjimą.

Prieš skambinant, rekomenduotina nusiųsti trumpą žinutę ir paklausti, ar žmogus gali kalbėti, taip tolstant nuo įsakymų ir kontrolės logikos, ieškant abipusio prieinamumo.

Ne mažiau svarbu išmokti priimti tylą. Neatsakymas iš karto (arba visai) nebūtinai reiškia atmetimą ar nesidomėjimą. Kartais tai tiesiog būdas atsikvėpti, susikaupti ir apsaugoti savo psichinę erdvę. Tai savigarbos forma.

Galiausiai verta pamąstyti ir apie savo pačių įpročius: o jei mes, suaugusieji, ieškotume naujų būdų parodyti, kad mums rūpi – būdų, kurie nebūtinai susiję su skambučiu? Emociukas, nuotrauka, trumpa ar šiek tiek uždelsta žinutė gali būti lygiai taip pat reikšmingi. Dėmesys ne visada turi būti rodomas skambučio signalais.

Mažinant kartų̃ skirtumus, nesiūloma grįžti prie fiksuotojo ryšio telefonų – veikiau jau kviečiama mokytis suprasti vieniems kitų kodus, norus ir įpročius. Juk paaugliai iš mūsų prašo bendrauti ne mažiau, o geriau.

---

APIE AUTORĘ. Anne Cordier yra informacijos ir komunikacijos mokslų profesorė CREM (Mediavimo tyrimų centre) Lotaringijos universitete. Jos mokslinių tyrimų sritys – vaikų, paauglių ir jaunų suaugusiųjų informacinės praktikos įvairiose švietimo aplinkose, žiniasklaidos, informacijos bei skaitmeninio raštingumo ugdymas mokykloje ir už jos ribų, taip pat skaitmeninių technologijų naudojimas švietime.

Publikuojama iš „The Conversation“ (www.theconversation.com) pagal CC licenciją.

Iš anglų kalbos vertė Viktorija Sab

2025-08-27