ŠILUMA ŠALTOJO KARO METU: BELAUKIANT „TĖVYNĖS“ PREMJEROS LIETUVOJE
Silvija Butkutė
Šiemet, 79-ajame Kanų kino festivalyje, bene žymiausias Lenkijos kino kūrėjas Pawełas Pawlikowskis laimėjo geriausio režisieriaus titulą už naujausią savo darbą „Tėvynė“ (Fatherland, 2026). Filmas, kuriame vaidina šiandien viena atpažįstamiausių žvaigždžių Sandra Hüller, pasakoja apie rašytoją Thomą Manną (akt. Hanns Zischler) ir jo dukterį Eriką, keliaujančius po pokario Vokietiją Šaltojo karo metais. Nespalvota drama debiutavo pagrindiniame konkurse ir sulaukė ilgiausių ovacijų bei itin palankių kritikų ir festivalio žiūrovų atsiliepimų. Vos per kiek daugiau nei aštuoniasdešimt minučių filmo autorius sugebėjo atskleisti sudėtingą pokarinės Vokietijos politinį klimatą, kur herojų asmeniniai skauduliai susipynę su visos tautos kolektyvine trauma.
Kol laukiama šio intelektualaus, aštraus, tačiau kartu ir labai humanistiško bei elegantiško reginio didžiuosiuose ekranuose, „Nemuno“ skaitytojai turi progą iš labai arti pažvelgti į iškilaus meistro kūrybos filosofiją. Kino kritikė ir festivalių programų sudarytoja Müge Turan kalbina P. Pawlikowskį ir pagrindinio vaidmens atlikėją S. Hüller. Vienas filmas ir dvi nuomonės: režisieriaus, kuris nekenčia moralizuoti pasauliui, bet nebyliai brėžia įtaigias paraleles tarp pokario Europos ir dabarties, ir aktorės, įsimylėjusios sudėtingą scenarijų iš pirmo karto.





