fbpx

Šlagbaumas pakeltas, juodi maišai, pastipęs rainas katinas

Ričardas Šileika

Ričardo Šileikos teležinelės, parašytos be jokių iškilmingų progų irgi išsiųstos draugingiems bendrininkams

Rugpjūčio voratinklynų archetipiniai ornamentų ornamentai! Supakuotos pušaitės, aplopytos tvoros, nusagstytos pievažolės! Neilgtrukus tirštarūkis mąžta, akims atsiveria Aristavos kapinaitės. Sodelyje bumbsi (nedarnus, betgi tikslus veiksmažodis) ananasiniai obuoliai. Kriokiantis zeimeris kieme springdamas ryja medieną. Nužydinčių rudbekijų kaimynai nužydintys flioksai. Kampe sustingę svetimi žaislai.

Šlapio miško šlapioj stotelėj šlaputėlis apuokas. Keroja vaiduokliamedžiai, šliaužinėja neaiškiakilmiai žvynaropliai, (g)audžia beburniai ūkai. Trakš, giurkt, šlakst, kvipt. Ričardas iš uokso

Koks žolės riebumas, koks tirštas raumenynas! Net atgrasoka bristi vidun – gal po šiuo kailiu nėra kūno. Ričardas žvilgsniu atgaliopi

Pranciškonų bažnyčios rožyno katinas išsidrėbęs savo etatinėj poilsio vietoj. Vaivorykščių lenkenos: viena pertirpsta, kita įsiplieksdama įsiręžia į skliautą. Stotelėje vaisius pardavinėjanti mergužėlė išsijuosusi dildina nagus. Kineziterapijos salėje begarsiai praskrenda lėktuvas, pavymui prasklendžia varninių šeimos atstovė. Ričardas, užsihipnotizavęs į moters nugarą

Tumsus rytus, plynus laukus, nu žułės atkiuntu žułė, pali upi brauki šukas, vėl sapnuojis, vėl sapnuoji, zerklus roda many kitu, krebždu, šnaru, tveris ladus dunguj. Sėsk šalimais, apkabinsiu. Ričardus be prota

Pro šalį, pro šalį, pro šalį… O! Užsimerkusių akių lėtavaizdžiai urduliavimai. Ė! Ir mane išplukdo, išliūliuoja tojon neįvardijamon saldutėlėn vienkartybėn. Prisiminimo įkalnėlės staigus posūkis. Ričardas duona akmuo

Sukasi voverės rate, čiumpa plikom rankom, čiumpa išaštrintais dantim, veikia pagal planą, veikia pagal instrukcijas, nuleidžia kraują, nuleidžia spermą, švilpia ir kriokia, kriokia ir švilpia, azartiškai puola į kilpas, amorfiškai stingsta į tekstą, įlūžta naujon dienon, šešiolika keturiasdešimt dvi, šešiolika septyniasdešimt aštuoni. Ričardas abejingas stebėtojas

O jūs, vaikai, taip darykit, kaip Jurgelis daro! Aš jau kitoje žaidimų aikštelėje. Jokių šūksnių, plakatų, pagiežingo azarto. Publika – kuosos, karveliai, žvirbliai – neišranki. Barškinu suvožtose saujose juokdario liemenės guzikėlius. Kur esu, ten nesu. Nei man geležėlės, nei man smėlis, nei man kas. Krapštukas Šileika

Apie regimą ar apie jaučiamą, apie supantį, apie slopinantį, apie prašvintantį, džiuginantį, apie geidžiamą, leidžiamą pro pirštus, per ausis, per kaulus ir odą, apie vis tolstantį, vis griežiantį dantimis, graibstantį orą, tamsą, apie vizginantį, varstomą be reikalo, nebeatmenamą, apie žiburkščiuojantį, taškantį, apie slenkantį jau šešėliuotą. Pieštukų drožėjas Ričardas

Nakties miškuose plyšauja apsaugos sistema. Pastebiu ligi šiolei nepastebėtą optinę perspektyvą. Techniškai tvarkinga sąvoka balansuojama alogišku teiginiu. Sankryžoje vienakryptę laisvę siūlo šviesoforų žalia. Lūkuriuoju kaip neišsimiegojusi avis. Rinkimų į kitą pasaulį laikas artėja. Plaktuką rankoje laikantis Ričardas

Svaiginančių žiedų kekė apytamsoj. Svetimose tolybėse ribančių konsteliacijų trigonometrijos. Burnoje tirpstančio skonio užrakinti žodžiai. Rankoje – iš Gintaro Grajausko nugvelbta bazuka. Gyvūnas Šileika iš narvo Nr. 09

Spalio šviesa perliežia Raseinių palaikius laukus. Uoslė beveik užuodžia iš laužo purslojančius tirštadūmius. Karvės šešėlis veik siekia karvės šešėlį. Dar pėda – ir pasikeis matas. Dar grybšnis – ir neberūpės skaičiuoti begalybės. Ričardas tolstantis artėjantis

2018-10-24