Kalbino Gintarė Žaltauskaitė

RŪKO GAUDYTOJAS MINDAUGAS BUIVYDAS

Fotografą Mindaugą Buivydą internete dažniausiai sutiksite „Behance“, „Flickr“, „Instagram“ ir kitose dalijimosi vaizdais platformose, kur jis kruopščiai prižiūri bei aktyviai pildo savo portfolio. Taip pat gamtoje, paprastai – Vilniaus apylinkėse arba Vakarų Lietuvoje. Sostinėje įsikūręs, kasdieniškame darbe dirbantis ir dvi atžalas auginantis kūrėjas neįsivaizduoja savo gyvenimo be pomėgių. Didžiausia jo aistra – fotografija, o užfiksuoti peizažai pelno vis platesnio žiūrovo rato simpatijas visame pasaulyje.

Principingas maištininkas

Pirmiausiai M. Buivydas koncentravosi į darbą, o fotografija, nors įskiepyta dar vaikystėje, pamažu vis svarbesnę vietą užimti ėmė kiek vėliau: „Ji per keliolika metų žingsnis po žingsnio mane užvaldė ir dabar kelio atgal nebėra“, – juokiasi kūrėjas. Mindaugo mama buvo mokytoja, tėvas – inžinierius, juostiniu fotoaparatu fiksuodavęs šeimos akimirkas. Vėliau nuotraukas ryškindavo namuose, vonios kambaryje. Mindaugas, tada dar vaikas, ten praleisdavo valandų valandas – raudonoje šviesoje stebėdavo atsirandančius vaizdus ir ant virvelių segdavo dar šlapias fotografijas.

„O, vaikystė buvo smagi ir šauni! Turėjome laivą – daug plaukiodavome motorine valtimi. Buvau išdykęs, žingeidus, judrus, kaip ir daugelis berniūkščių. Dažnai su kompanijomis maklinėdavau po gamtą pėsčiomis, ir su dviračiais važiuodavom, kartais net tėvams nepasakę! Kita vertus, šeima ir tėvai man visada buvo labai svarbūs. Iki šiol iš jų mokausi gyvenimo tiesų ir optimizmo. Manau, gimiau labai įdomiu laiku, nes dar atsimenu sovietmetį. Po to buvo Sąjūdis, Atgimimas, laukinio kapitalizmo metai. Dar vėliau įstojome Europos Sąjungon. Ir štai, ką turime dabar – modernią vakarietišką valstybę su tvirtais pagrindais bei užaugusią naują kartą, kuri jau visai kitokia nei ankstesnė, – sako M. Buivydas ir priduria: – Visi mes esame apdovanoti, kad gyvename tokiu metu.“

Maždaug prieš dešimtmetį jis gan aktyviai dalyvavo interneto svetainėse Fotokudra.lt, Efoto.lt. Tuomet juostinę fotografiją sparčiai keitė tobulėjanti skaitmeninė, vyko labai aštrios diskusijos tarp jų šalininkų. „Juosta yra puiki ir tikra, bet buvau maištininkas – užsispyręs nusprendžiau įrodyti, kad gerą nuotrauką galima padaryti ir su skaitmenine įranga. Tačiau dabar jokiu būdu nenoriu akcentuoti techninės pusės. Yra banalus kūrėjų pasakymas – svarbu, ką ir kaip rodai, technika – tik įrankis, kadrą padaro žmogus. Juk galima fotografuoti net su degtukų dėžute, beje, daug kas tai ir daro. Aš nusprendžiau eiti savo keliu.“

Meilė ir prigimtis

Mindaugas prisipažįsta, kad vienu metu buvo užsidegęs gatvės fotografijos žanru, mėgino fiksuoti ir vestuves. Tačiau supratęs, jog kurdamas portretus ar reportažą nepasieks tokių aukštumų bei gylio kaip šių sričių geriausieji, grįžo prie gamtos. „Esu gamtos ir vandens žmogus. Nors ir netikiu horoskopais, bet mano ženklas – žuvis, o vanduo – gamtos dalis“, – paaiškina.

Prognozes jis tikrina kelis kartus dienoje, dėl numatomo rūko automobiliu nuvažiuoja daugybę kilometrų. „Kartais pagaunu jį, net jei niekas nepranašavo! – pasigiria ir tuoj pat priduria: – Rūkas – labai migruojantis. Jei vienoje vietovėje, sakykime, Pabradėje, jo nėra, jį randu tolėliau, už miestelio.“ – „Kokį tinklą naudojate rūkui gaudyti?“ – išsprūsta man. – „Tinklą? – nusistebi fotografas. – Savo mylimą portretinį objektyvą!“