- ERIKA DRUNGYTĖ | Dūzgenimas ir laimė
- DAIVA CITVARIENĖ | „KAUNO ŽYDAI“ – ŽVILGSNIS Į DAUGIATAUTĘ MIESTO ISTORIJĄ
- ERIKA DRUNGYTĖ | Laima Kreivytė: „Laimingiausia esu, kai žaidžiu“
- SAULIUS KETURAKIS | COVID-19 ir vaizduotės krizė
- Kirill Kobrin | Trumpa teorinė kelionė į pragarą
- GINTARĖ ŽALTAUSKAITĖ | PAULIUS LANTUCHAS: „MENAS AUKŠČIAU UŽ AUKSĄ“
- JULIUS KELERAS | Nariuotakojai mokosi meilės
- ALFREDAS KUKAITIS | Grojantis ir žaidžiantis Leonidas Šinkarenka
- Aušra Kaminskaitė | Dešimto dešimtmečio Kauno (ir) šokio AURA
- RIČARDAS ŠILEIKA | Palankios sąlygos rūdyti. Palankios sąlygos gyventi
- Liuda Jonušienė | Editai Voverytei likimas šypsosi ir skauda fotografijų pavidalais
- Stanisław Lem | Asmeninės digresijos
- Mindaugas Klusas | „KIAULĖS SAKMĖ“ – ŠEDEVRAS, NE VIENAM LEIDĘS DIDŽIUOTIS, KAD GIMĖ LIETUVIU
- SANDRA BERNOTAITĖ | Nuolat pradedančios dramaturgės užrašai
- SILVIJA BUTKUTĖ | Atvirkštinis Thomo Vinterbego būdas švęsti gyvenimą