{"id":40825,"date":"2026-11-19T09:00:02","date_gmt":"2026-11-19T07:00:02","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=40825"},"modified":"2026-11-16T15:14:44","modified_gmt":"2026-11-16T13:14:44","slug":"traukinys-stotelese-nestoja","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/traukinys-stotelese-nestoja\/","title":{"rendered":"TRAUKINYS STOTEL\u0116SE NESTOJA"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>Rimas Cho Vilniaus dail\u0117s akademijoje studijavo dail\u0117s ir interjero restauravim\u0105, ta\u010diau gyvenimas j\u012f nuved\u0117 \u012f profesionalias virtuves. Sezoni\u0161kai dirbo Islandijoje, Kipre, Danijoje, Norvegijoje ir kitose Europos \u0161alyse. \u0160iuo metu gyvena Islandijoje. Ra\u0161o autobiografin\u0119 knyg\u0105 \u201eTraukinys stotel\u0117se nestoja\u201c apie klajones po svetimas virtuves, \u0161iuolaikin\u012f pasaul\u012f ir savo vietos paie\u0161kas. Publikuojama romano i\u0161trauka\u00a0\u2013 jo debiutas literat\u016brin\u0117je spaudoje.<!--more--><\/p>\n<hr \/>\n<p>&nbsp;<\/p>\n<p><em>Romano i\u0161trauka <\/em><br \/>\n<strong>RESTORANAS KOPENHAGOJE<\/strong><\/p>\n<p>Kopenhaga\u00a0\u2013 viena svarbiausi\u0173 ir \u012fsimintiniausi\u0173 mano profesinio kelio stoteli\u0173. Atva\u017eiavau \u010dia beveik be santaup\u0173, bet su didel\u0117mis ambicijomis ir noru mokytis i\u0161 geriausi\u0173. Palikti Hjerting\u0105 buvo visi\u0161kai teisingas sprendimas. Nors ir patyriau sunkum\u0173, jau\u010diausi lengvai.<br \/>\nNuvykau pasibandyti trims dienoms. Tam laikui i\u0161sinuomojau gult\u0105 hostelyje ir band\u017eiau save \u012ftikinti, kad viskas bus gerai. \u017dinoma, jaudulys man\u0119s neaplenk\u0117. Patalpos dar tik buvo \u012frengin\u0117jamos. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio \u012fstaigos konceptas atrod\u0117 paprastas: \u0161eimos restoranas ka\u017ekur sostin\u0117s priemiestyje, bet teko gird\u0117ti, kad \u012f virtuv\u0119 sukviesti labai stipr\u016bs \u0161efai. O tokios vietos da\u017enai apgauna labiausiai. I\u0161 i\u0161or\u0117s\u00a0\u2013 ramus namelis. Viduje\u00a0\u2013 ma\u017ea gastronomin\u0117 laboratorija.<br \/>\nT\u0105 ryt\u0105 atsik\u0117liau anksti. Viskas skend\u0117jo aklinoje tamsoje. Dar trylika hostelio kambario draug\u0173 kietai miegojo. Nerangiai nusileid\u0119s i\u0161 dviauk\u0161t\u0117s lovos, rodos, pus\u0119 j\u0173 pa\u017eadinau. Pasi\u0161viesdamas telefonu \u0161iaip ne taip apsirengiau ir i\u0161b\u0117gau \u012f gatv\u0119 ie\u0161koti stoties.<br \/>\nMetro mane ap\u0117m\u0117 keistas jausmas\u00a0\u2013 lyg b\u016b\u010diau ne atvyk\u0119s \u012f miest\u0105, o \u012f j\u012f \u012ftrauktas. Jau nuo ankstyvo ryto \u017emon\u0117s jud\u0117jo visomis kryptimis, tyliai ir tiksliai, tarsi kiekvienas \u017einot\u0173 savo nematom\u0105 mar\u0161rut\u0105. Ka\u017ekas temp\u0117 lagamin\u0105. Ka\u017ekas laik\u0117 popierin\u012f kavos puodel\u012f ar glaud\u0117si prie sienos, nenuleisdamas aki\u0173 nuo telefono.<br \/>\nStov\u0117damas tarp j\u0173 staiga pagalvojau, kad esu tik dar vienas atomas nenutr\u016bkstamame sraute. Ne daugiau. Keista, bet tai nenuli\u016bdino. Grei\u010diau prie\u0161ingai\u00a0\u2013 u\u017epl\u016bdo palengv\u0117jimas. Tarsi mano vardas, nerimas, pastangos ka\u017ekuo tapti trumpam b\u016bt\u0173 prarad\u0119 svor\u012f. Lyg \u012fsivaizduojami kit\u0173 \u017evilgsniai u\u017esimerkt\u0173, nutilt\u0173 vertinimai. Visi buvome atskiri, su savo mintimis, baim\u0117mis ir tikslais, bet kartu plauk\u0117me ta pa\u010dia nematoma srove viename dideliame miesto k\u016bne.<br \/>\nT\u0105 akimirk\u0105 nebesijau\u010diau toks svarbus. Ir kaip tik tod\u0117l kv\u0117puoti tapo lengviau. Deja, palengv\u0117jimas truko neilgai: Kopenhagos vie\u0161ojo transporto sistema greitai primin\u0117, kad a\u0161 \u010dia\u00a0\u2013 svetimas.<br \/>\nPasi\u0117miau kavos ir patraukiau ie\u0161koti kelio. Pagrindin\u0117je stotyje nu\u0117jau \u012f vien\u0105 sal\u0119, paskui \u012f kit\u0105. \u017dmon\u0117s aplink jud\u0117jo taip, lyg b\u016bt\u0173 gim\u0119 su metro \u017eem\u0117lapiu rankoje, o a\u0161 stov\u0117jau su \u0161ilto g\u0117rimo puodeliu ir band\u017eiau suprasti, kur \u010dia prasideda mano naujas gyvenimas.<br \/>\n\u0160iaip ne taip \u012fsispraud\u017eiau \u012f metro ir net i\u0161lipau reikiamoje vietoje\u00a0\u2013 ma\u017eas asmeninis triumfas. Deja, tuo ir baig\u0117si. Dabar reik\u0117jo pers\u0117sti \u012f traukin\u012f, kuris ve\u017e\u0117 \u012f Kopenhagos priemiest\u012f. \u012elipau ir durys u\u017esidar\u0117. Pajud\u0117jome. Tik po keli\u0173 minu\u010di\u0173 supratau, kad keliauju ne ten.<br \/>\nTuriu \u012fgimt\u0105 talent\u0105 sudaryti ger\u0105 pirm\u0105 \u012fsp\u016bd\u012f. Supratau, kad v\u0117luosiu. <em>Smarkiai<\/em>.<br \/>\nTeko gr\u012f\u017eti atgal \u012f stotel\u0119, laukti kito traukinio ir tik\u0117tis, kad antras bandymas bus s\u0117kmingas. Restorane prival\u0117jau b\u016bti laiku, bet v\u0117lavau beveik valand\u0105. Per <em>Messenger\u012f<\/em> atsipra\u0161iau <em>sous<\/em> \u0161efo, pakvietusio mane i\u0161m\u0117ginti j\u0117gas. Stengiausi ra\u0161yti ramiai, profesionaliai, lyg toks dalykas man nenutikt\u0173 kiekvien\u0105 kart\u0105, kai reikia ka\u017ekur nuvykti pirm\u0105 kart\u0105.<br \/>\nKai pagaliau pasiekiau restoran\u0105, nustebau. Prie j\u016bros stovintis pastatas buvo neseniai suremontuotas, ta\u010diau aplink j\u012f o\u0161iantys ilgaam\u017eiai med\u017eiai leido nujausti, kad \u0161i vieta kur kas senesn\u0117, nei atrodo, galb\u016bt net dviej\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173. I\u0161 i\u0161or\u0117s restoranas atrod\u0117 ramus, beveik kuklus, ne toks, kuriame tik\u0117tumeisi rimtos virtuv\u0117s. Bet gal kaip tik tokie kampeliai ir slepia did\u017eiausias ambicijas: ne u\u017e blizgan\u010di\u0173 fasad\u0173, o ten, kur girg\u017eda seni laiptai.<br \/>\nMane pasitiko \u0161efas, prisistat\u0119s Marko vardu. Grojo Avril Lavigne dainos. Viduje restoranas dar nebuvo iki galo \u012frengtas. Virtuv\u0117je ak\u012f trauk\u0117 raudonai da\u017eytos grindys ir retro stiliaus plytel\u0117s. Akimirk\u0105 pasijutau taip, lyg b\u016b\u010diau persik\u0117l\u0119s \u012f t\u0117v\u0173 jaunyst\u0117s laikus. Aplink tvyrojo keista, \u0161iek tiek teatrali\u0161ka atmosfera: senas pastatas, nauja virtuv\u0117, dar nepabaigti kampai ir \u017emon\u0117s, \u010dia pat statantys ka\u017ek\u0105 nuo nulio. Gird\u0117josi plaktuk\u0173 kauk\u0161\u0117jimas bei pj\u016bkl\u0173 gausmas.<br \/>\nMane pasikviet\u0117 \u012f pal\u0117p\u0119 pasikalb\u0117ti. U\u017elipome girg\u017edan\u010diais laiptais. Markas buvo liesas, judrus juodaplaukis su reta, veikiau paaugliui b\u016bdinga barzdele. Jo akys n\u0117 akimirk\u0105 nenustygo vietoje\u00a0\u2013 nuolat lakst\u0117 nuo vieno kampo prie kito. Atrod\u0117, kad ramiai i\u0161s\u0117d\u0117ti vienoje vietoje ilgiau nei tris minutes jam b\u016bt\u0173 sunkiausia u\u017eduotis pasaulyje. Kalb\u0117jo greitai, beveik nedarydamas pauzi\u0173. I\u0161 jo tono, laikysenos, pasitik\u0117jimo ir tos nervingos energijos net pagalvojau, kad prie\u0161 mane stovi restorano savininkas ar pagrindinis vir\u0117jas.<br \/>\n\u2013 Norime pa\u017ei\u016br\u0117ti, ar tu mums tinki,\u00a0\u2013 pasak\u0117 jis.\u00a0\u2013 Tam turi tris dienas.<br \/>\nTris dienas. Skamb\u0117jo kaip ma\u017eas kulinarinis teismas. Tais pa\u010diais girg\u017edan\u010diais laiptais nusileidau \u017eemyn, vildamasis ne\u012fgri\u016bti. Virtuv\u0117je pama\u010diau japon\u0105 \u0161viesiai da\u017eytais plaukais, ro\u017einiais mar\u0161kin\u0117liais, ausyse \u017evilg\u0117jo auskarai. Buvo \u0161variai nusiskut\u0119s, jo oda atrod\u0117 tokia lygi, kad i\u0161kart pagalvojau: turb\u016bt mano bendraam\u017eis, na, gal keliais metais jaunesnis. \u201eKo gero, asistentas\u201c,\u00a0\u2013 pamaniau nu\u017evelg\u0119s aptriu\u0161usias kelnes ir ner\u016bpesting\u0105 stov\u0117sen\u0105.<br \/>\nI\u0161tiesiau rank\u0105. Jis kiek padvejojo, bet galiausiai atsak\u0117 tuo pa\u010diu.<br \/>\n\u2013 Daisuk\u0117,\u00a0\u2013 prisistat\u0117.<br \/>\nTada prid\u016br\u0117 es\u0105s vyriausiasis \u0161efas\u00a0\u2013 virtuv\u0117s galva, ausys bei skoni\u0173 inspektorius.<br \/>\nSutrikau. Kokia apgaulinga gali b\u016bti i\u0161or\u0117. Pasirodo, nuo \u017emogaus, kur\u012f k\u0105 tik nura\u0161iau \u012f pagalbininkus, priklausys mano ateitis.<br \/>\nPirmoji u\u017eduotis buvo paprasta: pagaminti lai\u0161kini\u0173 \u010desnak\u0173 aliej\u0173. Daisuk\u0117 kalb\u0117jo vien skai\u010diais: trys prie vieno, septyniasde\u0161imt laipsni\u0173, de\u0161imt minu\u010di\u0173, o a\u0161 links\u0117jau, nes t\u0105 proces\u0105 \u017einojau, ir kai jis liep\u0117 visk\u0105 atv\u0117sinti duben\u0117lyje vir\u0161 ledo, i\u0161girdau save atsakant dani\u0161kai: \u201eJa tak.\u201c<br \/>\nTaigi, susidorojau be didesnio vargo. Tokiomis akimirkomis virtuv\u0117je nesunku pasiduoti apgaulingam pasitik\u0117jimui savimi. Atrodo, visk\u0105 supranti, viskas ai\u0161ku ir kontroliuojama,\u00a0\u2013 kol viena netik\u0117ta klaida visu smarkumu trenkia tave \u012f \u017eem\u0119.<br \/>\nKitas i\u0161bandymas\u00a0\u2013 supjaustyti lai\u0161kinius \u010desnakus. \u0160\u012fsyk jau\u010diausi tvir\u010diau, nes peiliu smulkinti \u0161i\u0105 dar\u017eov\u0119 gal\u0117jau kone u\u017esimerk\u0119s. Ar patik\u0117tum\u0117te, kad feisbuke egzistuoja grup\u0117 \u201eRate My Chives\u201c, kurioje \u0161efai rungiasi, kieno lai\u0161kiniai \u010desnakai supjaustyti gra\u017eiau? Skamba juokingai, gal net absurdi\u0161kai, bet virtuv\u0117je \u012f tokius dalykus \u017ei\u016brima rimtai. Tai, kaip \u017emogus valdo peil\u012f, daug pasako. Ar jis kantrus. Ar pastebi smulkmenas. Ar rankos dirba ne pras\u010diau u\u017e galv\u0105. Galiausiai\u00a0\u2013 ar jam galima patik\u0117ti k\u0105 nors daugiau nei ind\u0173 \u0161luostym\u0105.<br \/>\nDaisuk\u0117 pri\u0117jo prie man\u0119s ir \u012fsistebeilijo \u012f lentel\u0119. Veide nekrustel\u0117jo n\u0117 raumen\u0117lis.<br \/>\n\u2013 Neblogai,\u00a0\u2013 tarstel\u0117jo.<br \/>\nSp\u0117ju, Japonijoje \u0161i sant\u016bri i\u0161tara prilygt\u0173 ovacijoms. \u0160efas kalb\u0117jo taip tyliai, lyg nenor\u0117t\u0173 be reikalo \u0161vaistyti energijos.<br \/>\nV\u0117liau jis liep\u0117 paruo\u0161ti avietes maceracijai\u00a0\u2013 u\u017epilti jas cukrumi ir palikti dienai fermentuotis. Pabr\u0117\u017e\u0117, kad cukrus turi sudaryti keturiasde\u0161imt procent\u0173 uog\u0173 mas\u0117s.<br \/>\nKaip \u012fdomu, pagalvojau. Ne receptas, o formul\u0117.<br \/>\nMan patiko toks tikslumas. Iki tol irgi dirbau pagal receptus, bet da\u017eniau pasikliaudavau nuojauta: \u201ei\u0161 akies\u201c, \u201ema\u017edaug\u201c, \u201epajausi\u201c. Staiga viskas virto matematika. Uogos, cukrus, procentai, temperat\u016bra, laikas. K\u016bryba, paremta skai\u010diais. Man tai patiko. Turb\u016bt pirm\u0105 kart\u0105 pajutau, kad auk\u0161tesnio lygio virtuv\u0117je intuicija neatsiejama nuo tvarkos.<br \/>\nNetrukus pasirod\u0117 dar vienas darbuotojas\u00a0\u2013 b\u016bsimo restorano vadovas. Prisistat\u0117 Andrea. Meksikie\u010di\u0173 kilm\u0117s amerikietis. Neauk\u0161tas, plikai nusiskut\u0119s galv\u0105, maloni\u0173 bruo\u017e\u0173. Veide nuolat \u0161m\u0117\u017eavo draugi\u0161ka \u0161ypsena, balsas skamb\u0117jo entuziastingai. Primin\u0117 tuos, kurie kiekvienam paspaus rank\u0105, paklaus, kaip sekasi, ir privers bent akimirk\u0105 patik\u0117ti, kad atsakymas jiems i\u0161 ties\u0173 r\u016bpi. Regis, Andrea tro\u0161ko sutarti su visais. Tik neapleido dvejon\u0117, kiek tas draugi\u0161kumas buvo nuo\u0161irdus.<br \/>\nV\u0117liau su\u017einojau, kad jis dirbo <em>sous-chef<\/em> legendin\u0117je \u201eNoma\u201c, o paskui \u0117jo vadovaujamas pareigas viena \u201eMichelin\u201c \u017evaig\u017edute \u012fvertintoje virtuv\u0117je. \u0160is kontrastas mane nustebino. Andrea rod\u0117si toks atsipalaidav\u0119s, kad n\u0117 ne\u012ftartum, kokiose reikliose virtuv\u0117se kaup\u0117 patirt\u012f.<br \/>\nKol dirbau ir atid\u017eiai visk\u0105 steb\u0117jau, pra\u0117jo ma\u017edaug dvi valandos. Tada Markas liep\u0117 nueiti iki baro pasiimti kavos, o kai gr\u012f\u017eau, tarsi \u017eirnius pab\u0117r\u0117:<br \/>\n\u2013 \u017dinai k\u0105, u\u017etenka t\u0173 bandym\u0173. Jei nori \u010dia dirbti, paruo\u0161iu kontrakt\u0105. Einam pasitarti d\u0117l detali\u0173. Tai tu\u00a0\u2013 <em>in<\/em>?<br \/>\nAkimirk\u0105 sustingau.<br \/>\nBuvau pasiruo\u0161\u0119s trims \u012ftemptoms dienoms, tro\u0161kau \u012frodyti, kad nesu turistas su peiliu. O prireik\u0117 vos keli\u0173 valand\u0173. Galvoje kaip i\u0161 kulkosvaid\u017eio pasipyl\u0117 mintys. Kas \u010dia k\u0105 tik nutiko? Negi tikrai taip gerai pasirod\u017eiau? O gal jiems tiesiog labai reik\u0117jo \u017emogaus? K\u0105 daryti su kitu pasi\u016blymu\u00a0\u2013 presti\u017einiu penki\u0173 \u017evaig\u017edu\u010di\u0173 restoranu pa\u010diame Kopenhagos centre, kur jau netrukus tur\u0117jo prasid\u0117ti bandomasis laikotarpis?<br \/>\nStov\u0117jau ant raudon\u0173 grind\u0173 apgaubtas lai\u0161kini\u0173 \u010desnak\u0173 kvapo, akimis gr\u0119\u017eiamas dviej\u0173 \u0161ef\u0173. Protas vis dar ragino apsvarstyti galimybes, bet jau buvau pasidav\u0119s keistai \u0161ios vietos traukai.<br \/>\n\u2013 Taip,\u00a0\u2013 pasakiau.\u00a0\u2013 Sutinku.<br \/>\nNe\u017einau, ar tai buvo racionaliausias sprendimas. Grei\u010diausiai\u00a0\u2013 ne. Bet kartais, kad ir kiek m\u0105stytum, visk\u0105 nulemia ka\u017ekoks vidinis nusiteikimas. Tarsi vieta paimt\u0173 tave u\u017e rankos ir i\u0161tart\u0173: eime, \u010dia bus tavo istorijos t\u0119sinys.<br \/>\nIr a\u0161 nu\u0117jau.<br \/>\nPirm\u0105 kart\u0105 patekau tarp \u017emoni\u0173, kuri\u0173 profesinis lygis man iki tol atrod\u0117 beveik nepasiekiamas.<br \/>\nKaip jau min\u0117jau, restorano vadovas anks\u010diau dirbo <em>sous-chef<\/em> legendin\u0117je \u201eNoma\u201c. Tiems, kurie n\u0117ra susipa\u017ein\u0119 su gastronomijos pasauliu, \u0161is \u017eodis gal ir skamba kaip eilinis pavadinimas. Bet kulinarijoje \u201eNoma\u201c ilg\u0105 laik\u0105 rei\u0161k\u0117 kur kas daugiau nei restoran\u0105. Tai buvo vieta, kuri visus privert\u0117 i\u0161 naujo pa\u017evelgti \u012f \u0160iaur\u0119.<br \/>\nIki tol auk\u0161toji virtuv\u0117 mieliau \u017ei\u016br\u0117jo \u012f Pranc\u016bzij\u0105, Italij\u0105, Vidur\u017eemio j\u016br\u0105. \u012e alyvuogi\u0173 aliej\u0173, triufelius, omarus, saul\u0117je prinokusius pomidorus. O \u201eNoma\u201c atsigr\u0119\u017e\u0117 \u012f samanas, j\u016bros dumblius, laukines \u017eoleles, uogas, grybus, \u0161aknis, fermentacij\u0105 ir \u0161alt\u0105 \u0161iaurieti\u0161k\u0105 klimat\u0105. Ji tarsi pasak\u0117: pa\u017evelkite atid\u017eiau, \u010dia irgi yra pasaulis, tik jis tylesnis ir dr\u0117gnesnis, o neretai ir r\u016bg\u0161tesnis. Kartais kvepiantis mi\u0161ku po lietaus.<br \/>\nTai buvo restoranas, kuris i\u0161 seno uosto sand\u0117lio Kopenhagoje suk\u016br\u0117 savoti\u0161k\u0105 kulinarin\u0119 laboratorij\u0105. Ne patalp\u0105, kur tiesiog gra\u017eiai patiekiama vakarien\u0117, o viet\u0105, kurioje buvo bandoma i\u0161siai\u0161kinti, k\u0105 apskritai gali reik\u0161ti \u0161iaurieti\u0161kas skonis. J\u0173 l\u0117k\u0161t\u0117se maistas da\u017enai atrodydavo ne kaip patiekalas, o kaip nedidelis peiza\u017eas: mi\u0161ko paklot\u0117, paj\u016brio akmuo, rudens kvapas,\u00a0\u2013 ka\u017ekas tarp mokslinio eksperimento ir poezijos.<br \/>\nTod\u0117l asmuo, dirb\u0119s \u201eNoma\u201c, man atrod\u0117 lyg gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 labai tolimos \u0161alies. Tik jos nerastume jokiame \u017eem\u0117lapyje. Nor\u0117jau i\u0161 to \u017emogaus sugerti visas \u017einias!<br \/>\nKitas bendradarbis\u00a0\u2013 vyriausiasis vir\u0117jas japonas\u00a0\u2013 kaup\u0117 patirt\u012f tokio kalibro Kopenhagos restoranuose kaip \u201eAlchemist\u201c ir \u201eGeranium\u201c, taip pat auk\u0161\u010diausio lygio Tokijo \u201eMichelin\u201c virtuv\u0117se, kurios tur\u0117jo tris \u017evaig\u017edutes.<br \/>\nVien \u0161i\u0173 pavadinim\u0173 u\u017eteko, kad viduje ka\u017ekas susitraukt\u0173. Tai buvo nebe restoranai, o savoti\u0161kos kulinarin\u0117s \u0161ventyklos, \u012f kurias paprastas vir\u0117jas da\u017eniau \u017ei\u016bri i\u0161 tolo\u00a0\u2013 per straipsnius, dokumentikas, kit\u0173 \u017emoni\u0173 pasakojimus ir gra\u017eiai nufotografuotas l\u0117k\u0161tes internete. Vietos, kuriose patiekalas neb\u0117ra tik maistas. Jis tampa id\u0117ja, technika, disciplina, estetika ir labai brangiu priminimu, kad bulv\u0119 galima paversti beveik metafiziniu \u012fvykiu.<br \/>\nMarkas, <em>sous-chef<\/em> italas, taip pat ne koks \u017emogus i\u0161 gatv\u0117s. Jis buvo atidar\u0119s ne vien\u0105 restoran\u0105 ir sukaup\u0119s patirties, kurios ne\u012fgyji vien gerai gamindamas. Tokie net juda kitaip. Jie regi ne tik produkt\u0105 ant lentos, bet ir vis\u0105 nematom\u0105 mechanizm\u0105 u\u017e jo: laik\u0105, komand\u0105, klaidos kain\u0105, vakarien\u0117s ritm\u0105, sve\u010dio l\u016bkes\u010dius ir t\u0105 tyl\u0173 spaudim\u0105, i\u0161 kurio galiausiai gimsta meniu.<br \/>\nT\u0105 akimirk\u0105 kiaurai kaulus pajutau, kad stoviu ne \u0161iaip naujoje virtuv\u0117je. Patekau \u012f visai kit\u0105 kulinarin\u0119 lyg\u0105. \u010cia kiekvienas judesys, suklupimas ar klausimas gal\u0117jo atskleisti mano spragas.<br \/>\n\u0160alia patoso, netrukus susid\u016briau su kita Kopenhagos puse: mil\u017eini\u0161komis kainomis, varginan\u010diomis b\u016bsto paie\u0161komis ir nuolatiniu balansavimu tarp svajon\u0117s bei finansini\u0173 galimybi\u0173. Netrukus prasid\u0117jo \u017eaidimas \u201eI\u0161gyvenk, jei gali\u201c.<br \/>\nButo nuoma buvo ne mano ki\u0161enei. Kambarys\u00a0\u2013 irgi. Net pigesni variantai prasid\u0117davo ma\u017edaug nuo t\u016bkstan\u010dio eur\u0173 per m\u0117nes\u012f, o \u0161eimininkai pra\u0161ydavo palikti trij\u0173 m\u0117nesi\u0173 u\u017estat\u0105.<br \/>\nKur\u012f laik\u0105 rimtai svars\u010diau apsigyventi hostelyje. Tai nebuvo svajoni\u0173 variantas, bet bent jau tur\u0117jau stog\u0105 vir\u0161 galvos ir gal\u0117jau rytais nuva\u017eiuoti \u012f darb\u0105. Hostelis tapo mano laikinais namais.<br \/>\nKambaryje stov\u0117jo kelios dviauk\u0161t\u0117s lovos. Kas vakar\u0105 jame apsistodavo vis kiti \u017emon\u0117s. Vieni atvykdavo pavarg\u0119 po darbo, kiti tik prad\u0117davo savo vakar\u0105.<br \/>\nVos u\u017egesinus \u0161vies\u0105 u\u017evirdavo savoti\u0161kas spektaklis. Vienas knarkdavo taip garsiai, lyg senas dyzelinis variklis. Kitas tyliai kalb\u0117davosi telefonu su \u0161eima kitame pasaulio kra\u0161te. Tre\u010dias vidury nakties gr\u012f\u017edavo po vakar\u0117lio, m\u0117gindavo kuo tyliau nusirengti, bet nei\u0161vengiamai numesdavo batus ar trinktel\u0117davo spintel\u0119.<br \/>\nSyk\u012f vyras i\u0161krito i\u0161 vir\u0161utin\u0117s dviauk\u0161t\u0117s lovos. Trenksmas pa\u017eadino vis\u0105 kambar\u012f. Laim\u0117, buvo toks girtas, kad, regis, n\u0117 nesuprato, kas nutiko. Kambario draugai \u0161iaip ne taip pastat\u0117 j\u012f ant koj\u0173 ir pad\u0117jo u\u017esirop\u0161ti atgal. Po keli\u0173 minu\u010di\u0173 jis v\u0117l knark\u0117.<br \/>\nAplink nuolat m\u0117t\u0117si \u0161lapi rank\u0161luos\u010diai, neplautos kojin\u0117s, dezodorantai ir pig\u016bs kvepalai, kuriais \u017emon\u0117s band\u0117 pasl\u0117pti nemalon\u0173 tvaik\u0105.<br \/>\nKartais pabusdavau nuo tylaus verkimo. \u0160alia gul\u0117j\u0119s indas beveik kas vakar\u0105 ilgai tauk\u0161davo telefonu savo kalba. Nieko nesuprasdavau, bet vertimo ir nereik\u0117jo, u\u017etekdavo jo balso. Jame buvo tiek ilgesio, kad skamb\u0117jo kaip bendra vis\u0173 emigrant\u0173 goda. Mano paties \u0161irdis lengvai atpa\u017eino t\u0105 skausm\u0105.<br \/>\nKit\u0105 nakt\u012f pa\u017eadino visai kitokie garsai. Student\u0173 pora, matyt, nusprend\u0117, kad bendras kambarys\u00a0\u2013 ne prie\u017eastis atsisakyti romantikos. Lik\u0119 gyventojai didvyri\u0161kai apsimet\u0117 miegantys. A\u0161 taip pat. Matyt, visi lauk\u0117me, kuris pirmas nei\u0161tvers. Rytais v\u0117l tapdavome mandagiais nepa\u017e\u012fstamaisiais.<br \/>\n\u2013 Labas rytas.<br \/>\n\u2013 Labas.<br \/>\n\u2013 Geros dienos.<br \/>\nKiekvienas i\u0161eidavome gyventi savo gyvenimo, tarsi nakt\u012f neb\u016btume gird\u0117j\u0119 vieni kit\u0173 knarkimo, pokalbi\u0173, juoko ar a\u0161ar\u0173.<br \/>\nT\u0105 dien\u0105 jau\u010diausi lyg vaikas Kal\u0117d\u0173 ryt\u0105.<br \/>\nArt\u0117jant\u012f finansin\u012f krach\u0105 band\u017eiau atitolinti paprastai\u00a0\u2013 laisvalaikiu savanori\u0161kai pad\u0117davau restorane. Ten gal\u0117davau pavalgyti, tad pinig\u0173 reik\u0117davo tik kelionei. Beliko kaip nors i\u0161tempti iki algos.<br \/>\nBuvau \u012fsitikin\u0119s, kad pavyks. Kad dar kelios dienos nieko nepakeis. Kad k\u016bnas prisitaikys, o galva tiesiog nustos skai\u010diuoti.<br \/>\nTa\u010diau miego tr\u016bkumas, nuovargis ir nuolatinis nerimas d\u0117l rytojaus pama\u017eu prad\u0117jo daryti savo. Galiausiai pajutau, jog viskas manyje svyruoja labiau negu \u012fprastai.<br \/>\nVien\u0105 dien\u0105 pasteb\u0117jau, kad eidamas per tilt\u0105 vis da\u017eniau \u017evilg\u010dioju \u017eemyn. Kuo ilgiau \u017ei\u016br\u0117davau \u012f apa\u010di\u0105, tuo stipriau ten traukdavo. Atrodydavo, kad pradeda veikti visai kita gravitacijos j\u0117ga. S\u0105skaitoje buvo lik\u0119 trisde\u0161imt keli eurai. Kelioms kelion\u0117ms \u012f Vedb\u00e6k priemiest\u012f. V\u0117liau prad\u0117jau svarstyti, kiek u\u017etruk\u010diau iki restorano eidamas p\u0117s\u010diomis. Trys valandos \u012f vien\u0105 pus\u0119\u00a0\u2013 ne taip jau blogai. I\u0161 darbo visada gal\u0117jau pasiimti duonos ar bandeli\u0173. I\u0161gyven\u010diau.<br \/>\nKita vertus, pinig\u0173 tr\u016bkumas dar n\u0117ra tragedija. Hjertinge buvo daug blogiau. Ten labiausiai skaudino ne skurdas, o \u017emon\u0117s. Atst\u016bmimas. Kvailos replikos. Nuolatinis jausmas, kad esi nereikalingas. O dabar su manimi elg\u0117si pagarbiai. Pirm\u0105 kart\u0105 po ilgo laiko jau\u010diausi ramiau.<br \/>\n\u017dingsniuodamas tiltu supratau keist\u0105 dalyk\u0105. Man\u0119s neg\u0105sdino mirtis. Kur kas baisiau buvo suvokti, kad rytoj v\u0117l gyvensiu taip pat. V\u0117liau Kamiu tekstuose atpa\u017einau t\u0105 b\u016bsen\u0105, kai ne\u012fstengi pamatyti jokios prasm\u0117s. \u0160itaip paskend\u0119s mintyse n\u0117 nepasteb\u0117jau, kad jau seniai pra\u0117jau tilt\u0105. Ta keista gravitacija buvo dingusi.<br \/>\nNepasidaviau, u\u017eimtas protas ir darbas virtuv\u0117je visada prabla\u0161kydavo.<br \/>\nPirmomis dienomis n\u0117 karto negird\u0117jau, kad Daisuk\u0117 pakelt\u0173 bals\u0105. Kiti virtuv\u0117je juokdavosi, gin\u010dydavosi, mojuodavo rankomis, o \u0161efas, rodos, net arbat\u0105 pildavo tyliau u\u017e aplinkinius.<br \/>\nPirm\u0105 savait\u0119 Daisuk\u0117 liep\u0117 paruo\u0161ti hiramasos, stambios stauridini\u0173 \u0161eimos \u017euvies, kuri\u0105 japonai vertina tartarui ir sa\u0161imiui, fil\u0117.<br \/>\nVisk\u0105 reik\u0117jo daryti ma\u017eoje patalpoje, kurioje laik\u0117me maisto produktus. Tai buvo tarsi \u012feinamas \u0161aldytuvas. Vienoje pus\u0117je stov\u0117jo lentynos su produktais, kitoje\u00a0\u2013 did\u017eiulis stalas su pla\u010dia ir gilia kriaukle (joje, gerai pasisteng\u0119s, gal\u0117tum i\u0161simaudyti ir pats).<br \/>\nSu savimi tur\u0117jau kelis peilius, bet n\u0117 vienas netiko \u017euviai i\u0161darin\u0117ti, tod\u0117l \u0161efas paskolino sav\u0105j\u012f. Prie\u0161 tai j\u012f pagalando specialiu akmeniu. \u012erankis buvo pailgas, su medine rankena ir japoni\u0161kais kand\u017ei ra\u0161menimis ant gele\u017et\u0117s. Tie simboliai visada trauk\u0117 mano d\u0117mes\u012f. Japon\u0173 kalba jau tada buvo vienas i\u0161 mano slapt\u0173 tiksl\u0173\u00a0\u2013 ka\u017ekas tolimo, gra\u017eaus ir dar sunkiai pasiekiamo.<br \/>\nDaisuk\u0117 \u0161alia pad\u0117jo dvi m\u0117lynas lentas, skirtas didelei \u017euviai, vien\u0105 indel\u012f atliekoms ir plok\u0161\u010di\u0105 metalin\u0119 skard\u0105 jau i\u0161pjautai fil\u0117.<br \/>\nPirmosios \u0117m\u0117si pats. A\u0161 tik stov\u0117jau \u0161alia ir \u017ei\u016br\u0117jau.<br \/>\nPeilis slydo taip lengvai, kad atrod\u0117, jog ne pjauna, o keliais tiksliais fechtavimosi judesiais atskiria m\u0117s\u0105 nuo kaulo. Jokios kovos. N\u0117 u\u017euominos apie pastangas. Tik ranka, a\u0161trus \u012frankis ir beveik nepastebimas krustel\u0117jimas. Tai buvo vienas meistri\u0161kiausi\u0173 dalyk\u0173, kokius teko matyti virtuv\u0117je.<br \/>\nTada jis perdav\u0117 peil\u012f man. Truput\u012f jaudinausi. Sunku atsipalaiduoti, kai tau \u012f nugar\u0105 kv\u0117puoja \u201eMichelin\u201c lygio \u0161efas, net jeigu jis tai daro labai mandagiai ir beveik be garso.<br \/>\n\u0160iek tiek \u012fg\u016bd\u017ei\u0173 dorojant \u017euv\u012f jau tur\u0117jau, bet \u010dia viskas vyko kitaip. Nukirpau pelekus, \u012fpjoviau ties \u017eiaunomis ir pasiruo\u0161iau svarbiausiai daliai\u00a0\u2013 atskirti fil\u0117 nuo kaulo taip, kad neatrodyt\u0173, jog \u017euvis patyr\u0117 smurt\u0105. \u012epus\u0117jus pj\u016bviui, Daisuk\u0117 mane pristabd\u0117.<br \/>\n\u2013 \u017dinoma, ilgainiui ranka pati i\u0161moksta, k\u0105 daryti,\u00a0\u2013 pasak\u0117 jis.\u00a0\u2013 Bet nepamir\u0161k\u00a0\u2013 peilis\u00a0\u2013 tarsi tavo nervini\u0173 l\u0105steli\u0173 t\u0119sinys.<br \/>\nPasijutau kaip filosofijos paskaitoje, tik vietoj lentos su kreida prie\u0161ais mane gul\u0117jo gleiv\u0117ta \u017euvis.<br \/>\n\u2013 Tu per daug visk\u0105 kontroliuoji akimis,\u00a0\u2013 prid\u016br\u0117.\u00a0\u2013 Atsipalaiduok.<br \/>\nVis d\u0117lto susitvarkiau neblogai. Bent jau taip teig\u0117 \u0161efas. O i\u0161 jo l\u016bp\u0173 toks \u012fvertinimas skamb\u0117jo rimtai, juolab kad jis nebuvo link\u0119s daug\u017eod\u017eiauti.<br \/>\nV\u0117liau Daisuk\u0117 primin\u0117, kad lenta visada turi b\u016bti \u0161vari. J\u0105 b\u016btina kartkart\u0117mis nuvalyti, kad kraujas ir kiti ne\u0161varumai nesiliest\u0173 su fil\u0117. Tada parod\u0117, kaip atskirti odel\u0119. Ir v\u0117l\u00a0\u2013 tas pats meistri\u0161kumas. Peilis slydo taip ramiai, lyg \u017euvis pati b\u016bt\u0173 sutikusi bendradarbiauti.<br \/>\n\u0160efas pa\u0117m\u0117 fil\u0117 ir apibarst\u0117 da\u0161i milteliais\u00a0\u2013 tam tikru sultinio koncentratu. Tarp dviej\u0173 gabal\u0117li\u0173 \u012fd\u0117jo kombu\u00a0\u2013 d\u017eiovinto rudadumblio lak\u0161t\u0105. Tada visk\u0105 r\u016bpestingai suvyniojo \u012f virtuvin\u012f popieri\u0173\u00a0\u2013 ka\u017ekod\u0117l tai primin\u0117, kaip vaikyst\u0117je t\u0117tis apkam\u0161ydavo mane prie\u0161 mieg\u0105, kad nepajud\u0117\u010diau. Gal ir \u017euv\u012f taip nor\u0117jo nuraminti?<br \/>\n\u2013 Da\u0161i ir kombu suteikia umamio skon\u012f,\u00a0\u2013 paai\u0161kino Daisuk\u0117.\u00a0\u2013 D\u0117damas \u201emumij\u0105\u201c \u012f vakuumavimo mai\u0161el\u012f, jis t\u0119s\u0117:\u00a0\u2013 Vakuumuosime \u0161e\u0161iasde\u0161imties procent\u0173 sl\u0117gyje. \u017duv\u012f reikia gerbti ir su ja elgtis itin subtiliai.<br \/>\n\u0160i\u0105 akimirk\u0105 noras mokytis dar labiau i\u0161augo. Tro\u0161kau sugerti kiekvien\u0105 jo \u017eod\u012f, kurio sulaukti b\u016bdavo taip sunku. Mintyse vadinau j\u012f sens\u0117jumi.<br \/>\nT\u0105 dien\u0105 supratau, kad mano alkis kulinarijai ne ma\u017e\u0117ja, o prie\u0161ingai\u00a0\u2013 kuo daugiau su\u017einodavau, tuo labiau nor\u0117jau dar.<br \/>\n&lt;&#8230;&gt;<br \/>\nPo darbo Daisuk\u0117 pasi\u016bl\u0117 pasilikti.<br \/>\n\u2013 Paragaukim naujo IPA.<br \/>\nSutikau. Traukinys\u00a0\u2013 tik po keli\u0173 valand\u0173, o skub\u0117ti nebuvo kur.<br \/>\nI\u0161 virtuv\u0117s patraukiau \u012f bar\u0105. Ten visi tur\u0117jome susitikti. Pris\u0117dau ant auk\u0161tos k\u0117d\u0117s prie stalo. Prie\u0161ais mane viena padav\u0117ja blizgino taures, kita tikrino tos dienos \u010dekius, tarsi bandydama skai\u010diais i\u0161matuoti pra\u0117jusios pamainos nuovarg\u012f. U\u017e nugaros baro darbuotojos ka\u017ek\u0105 linksmai aptarin\u0117jo dani\u0161kai, bet nieko nesupratau. \u012edomi ta kalba\u00a0\u2013 skamba taip, lyg \u0161nekantysis burnoje laikyt\u0173 kar\u0161t\u0105 bulv\u0119.<br \/>\nKol laukiau \u0161efo, \u017evilgsnis u\u017ekliuvo u\u017e nauj\u0173 paveiksl\u0173. Jie buvo lengvi, lakoni\u0161ki, be jokio noro pademonstruoti savo ypatingum\u0105. Pagalvojau, kad geras paveikslas pana\u0161us \u012f ger\u0105 desert\u0105\u00a0\u2013 i\u0161ori\u0161kai paprast\u0105, bet ilgam paliekant\u012f skonio poj\u016bt\u012f. \u0160ie paveikslai man ka\u017ekod\u0117l primin\u0117 citrus\u0173 gaivum\u0105 ir lengv\u0105 pavasario v\u0117j\u0105.<br \/>\n\u2013 Kada sp\u0117jot juos pakabinti?\u00a0\u2013 pasiteiravau padav\u0117jos.<br \/>\nJi kilstel\u0117jo antakius.<br \/>\n\u2013 <em>Bro<\/em>&#8230; jie \u010dia jau savait\u0119.<br \/>\n\u2013 Rimtai?<br \/>\n\u2013 Tik dabar pamatei?<br \/>\n\u2013 Juk beveik nei\u0161einu i\u0161 virtuv\u0117s.<br \/>\nJi nusijuok\u0117.<br \/>\n\u2013 O \u017einai, kiek kainavo?\u00a0\u2013 tar\u0117 linksmai primerkusi akis.<br \/>\n\u2013 Net nesakyk. Tikriausiai daugiau nei u\u017edirbu per m\u0117nes\u012f.<br \/>\n\u2013 Atsp\u0117jai,\u00a0\u2013 \u0161yptel\u0117jo. Tada nusijuok\u0117 dar kart\u0105. \u0160\u012fkart ka\u017ekaip li\u016bdniau. Tuo metu pasirod\u0117 Daisuk\u0117. Vienoje rankoje laik\u0117 kompiuter\u012f.<br \/>\n\u2013 I\u0161 ko \u010dia juokiat\u0117s?\u00a0\u2013 pasiteiravo.<br \/>\nMostel\u0117jau \u012f paveikslus.<br \/>\n\u2013 Matei juos?<br \/>\nDaisuk\u0117 sustojo ir kelias sekundes \u017ei\u016br\u0117jo \u012f sien\u0105 taip, lyg meno dirbiniai k\u0105 tik b\u016bt\u0173 ten atsirad\u0119.<br \/>\n\u2013 Ne.<br \/>\nPadav\u0117ja atsiduso.<br \/>\n\u2013 Judu bevilti\u0161ki. Jie \u010dia jau savait\u0119 kabo.<br \/>\nMoteris papurt\u0117 galv\u0105 ir nu\u0117jo, vis dar \u0161ypsodamasi.<br \/>\n\u2013 Tau patinka menas?\u00a0\u2013 paklausiau Daisuk\u0117s.<br \/>\n\u2013 \u017dinoma,\u00a0\u2013 nedvejodamas tar\u0117 jis. Trumpam nutilo.\u00a0\u2013 Mano m\u0117gstamiausias\u00a0\u2013 Rafaelis.<br \/>\nPrisipa\u017einsiu, tokio atsakymo nesitik\u0117jau. Dauguma virtuv\u0117je b\u016bt\u0173 min\u0117j\u0119 Banksy arba van Gog\u0105. O \u010dia\u00a0\u2013 Rafaelis!<br \/>\n\u2013 Rimtai? O man i\u0161 did\u017eiojo Renesanso trejeto ar\u010diausiai \u0161irdies Mikeland\u017eelas.<br \/>\nDaisuk\u0117 \u0161yptel\u0117jo.<br \/>\n\u2013 Tas, kuris \u017emones tap\u0117 lyg bulvi\u0173 mai\u0161us?<br \/>\nGarsiai nusijuokiau. Visi atsisuko \u012f mane.<br \/>\n\u2013 Negailestingas tu.<br \/>\n\u2013 Bet techni\u0161kai jis yra genialus.<br \/>\nLinktel\u0117jau.<br \/>\n\u2013 Ketveri metai, paskirti Siksto koply\u010dios luboms. Septyni \u0161imtai kvadratini\u0173 metr\u0173. Kartais atrodo, kad ne tap\u0117, o m\u0117gino per\u017eengti \u017emogaus galimybi\u0173 ribas.<br \/>\n\u2013 O man vis tiek labiau patinka Karavad\u017eas,\u00a0\u2013 tvirtai r\u0117\u017e\u0117 Daisuk\u0117.<br \/>\n\u2013 D\u0117l \u0161viesotamsos?\u00a0\u2013 suglumau.<br \/>\nDaisuk\u0117 n\u0117 sekund\u0117s nedvejojo:<br \/>\n\u2013 Taip. Ir d\u0117l to, kad jo tapyti \u017emon\u0117s pagaliau prad\u0117jo atrodyti kaip tikri. Paveikslai \u012fgavo ne tik gylio, bet ir emocijos,\u00a0\u2013 jis nusi\u0161ypsojo.<br \/>\n\u2013 Suprantu.<br \/>\nNepastebimai prab\u0117go dvi valandos. \u017dvilgtel\u0117jau \u012f laikrod\u012f. Jei b\u016b\u010diau i\u0161\u0117j\u0119s t\u0105 akimirk\u0105, dar gal\u0117jau sp\u0117ti \u012f traukin\u012f. Pasilikau. Po keliolikos minu\u010di\u0173 pa\u017evelgiau dar kart\u0105. Ir \u012f antr\u0105j\u012f dar b\u016b\u010diau sp\u0117j\u0119s. Bet likau s\u0117d\u0117ti.<br \/>\nPokalbis \u012ftrauk\u0117 taip, kad alus tapo tik nebyliu palydovu. Stiklin\u0117s tai prisipildydavo, tai i\u0161tu\u0161t\u0117davo, o mes vis \u0161okin\u0117jome nuo Karavad\u017eo prie japon\u0173 estetikos, nuo virtuv\u0117s prie gyvenimo. Tik gerokai v\u0117liau supratau, kad jau nebeatsimenu, kelintas IPA bokalas stovi prie\u0161 mane.<br \/>\nMintyse save sudrausminau: <em>Rimai, gal jau gana.<\/em><br \/>\nBet k\u016bnas tos minties ka\u017ekod\u0117l nei\u0161girdo. Tik atsistoj\u0119s pajutau, kad grindys pasidar\u0117 \u0161iek tiek&#8230; filosofi\u0161kesn\u0117s nei \u012fprastai. Lie\u017euvis irgi nusprend\u0117, kad \u0161iandien gali dirbti puse etato. <em>Rimai, rimtai?<\/em>\u00a0\u2013 pagalvojau.<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2026%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>Ne\u017einia, kokiam \u017eanrui priskirti \u0161\u012f debiut\u0105\u00a0\u2013 kulinarinei literat\u016brai ar virtuv\u0117s dramai, bet jauno \u017emogaus m\u0117ginimas savo gyvenimo nuotykius patiekti kaip gro\u017ein\u012f k\u016brin\u012f tikrai intriguoja. Juoba kad tikroji pasakotojo profesija netur\u0117jo nieko bendra su balta prijuoste.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":40826,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[694,148,110,606],"tags":[128],"class_list":["post-40825","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-proza"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Rimas Cho","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40825","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=40825"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40825\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40827,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40825\/revisions\/40827"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/40826"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=40825"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=40825"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=40825"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}