{"id":40778,"date":"2026-11-10T09:00:38","date_gmt":"2026-11-10T07:00:38","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=40778"},"modified":"2026-11-16T08:22:24","modified_gmt":"2026-11-16T06:22:24","slug":"nuskusti-plaukai","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/nuskusti-plaukai\/","title":{"rendered":"NUSKUSTI PLAUKAI\u00a0\u2013 PERRA\u0160YTI DANIJOS ISTORIJOS PUSLAPIAI"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<h6>Visi j\u016bs\u0173 filmai\u00a0\u2013 gana kontroversi\u0161ki. Kaip pasirenkate temas?<\/h6>\n<p>Svarstydama, apie k\u0105 bus kitas mano k\u016brinys, visada m\u0117ginu patikrinti id\u0117j\u0105: ar ta istorija b\u016bt\u0173 aktuali ir prie\u0161 t\u016bkstantmet\u012f? Ar ji artima \u0161iandienai? Kurie aspektai i\u0161lieka svarb\u016bs? Apie vadinam\u0105sias vokie\u010di\u0173 merginas su scenarijaus bendraautore Marena Louise K\u00e4ehne su\u017einojome i\u0161 laikra\u0161\u010dio, kuriame buvo publikuojamos propagandin\u0117s nuotraukos. \u0160i tema tokia aktuali, kad Danijoje net \u012ftraukta \u012f mokymosi program\u0105. Prad\u0117jome diskutuoti apie min\u0117tas fotografijas ir tai, kaip karo metu moters k\u016bnas tampa vie\u0161a nuosavybe: tautos, teritorijos dalimi, kaip net priva\u010dioje erdv\u0117je jis paver\u010diamas vie\u0161\u0173 diskusij\u0173 objektu.<!--more--><\/p>\n<h6>Ar bendravote su moterimis, galin\u010diomis pasidalyti, k\u0105 patyr\u0117 pokario Danijoje?<\/h6>\n<p>Susipa\u017einau su Roskild\u0117s universiteto istorike prof. Anette Warring, kuri gilinasi \u012f \u0161i\u0105 tem\u0105 ir yra i\u0161leidusi knyg\u0105 su daug liudijim\u0173. Daugelis j\u0173 anoniminiai, nes vokie\u010di\u0173 merginos vis\u0105 gyvenim\u0105 buvo stigmatizuojamos ir jaut\u0117 toki\u0105 g\u0117d\u0105, kad bijojo prabilti vie\u0161ai. \u017dinau vien\u0105, kuri dar gyva, jai daugiau nei devyniasde\u0161imt, ta\u010diau nesikalb\u0117jome, tik perskai\u010diau istorij\u0105 min\u0117toje knygoje. Vis d\u0117lto bendravau su \u0161i\u0173 moter\u0173 vaikais ir tyrin\u0117jau j\u0173 patirtis. Danijoje yra sukurti keli dokumentiniai filmai, o Anett\u0117 pad\u0117jo mums ie\u0161koti archyvin\u0117s med\u017eiagos. Profesor\u0117 \u012fra\u0161\u0117 daug garsini\u0173 interviu, bet pa\u017ead\u0117jo pa\u0161nekov\u0117ms niekada neatskleisti j\u0173 tapatyb\u0117s. Kad ir kaip nor\u0117jau i\u0161girsti autenti\u0161kus pasakojimus, gerbiau konfidencialumo pa\u017ead\u0105.<\/p>\n<h6>Gal galite papasakoti, kaip Danijoje buvo vertinamos vokie\u010di\u0173 merginos ir kaip po\u017ei\u016bris \u012f jas formavo \u0161alies tapatyb\u0119?<\/h6>\n<p>Manau, po karo visuomen\u0117 jaut\u0117 didel\u0119 vidin\u0119 g\u0117d\u0105. Skaitydama liudijimus, taip pat ir tos vienintel\u0117s dar gyvos moters pasakojim\u0105, pastebiu nuolatin\u012f poreik\u012f teisintis: \u201ebuvau jauna, ne\u017einojau, netur\u0117jau taip elgtis, bet vis tiek padariau\u201c&#8230; Kalt\u0117 suleido gilias \u0161aknis. N\u0117 viena i\u0161 j\u0173 nepamatys \u0161io filmo ir netur\u0117s galimyb\u0117s suprasti, kad situacija gerokai sud\u0117tingesn\u0117, nei gali pasirodyti i\u0161 pirmo \u017evilgsnio. Per pagrindin\u0119 veik\u0117j\u0105, bandan\u010di\u0105 pasl\u0117pti savo praeit\u012f, pasakojami kur kas didesni \u012fvykiai. Kolaboravimas suformavo mus kaip taut\u0105. Manau, labai svarbu i\u0161dr\u012fsti apie tai kalb\u0117ti ir s\u0105\u017einingai pripa\u017einti, kokie mes buvome, kas nutiko. Tik taip galime mokytis i\u0161 savo klaid\u0173 ir ateityje j\u0173 nekartoti.<\/p>\n<div id=\"attachment_40780\" style=\"width: 1630px\" class=\"wp-caption alignnone\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-40780\" class=\"wp-image-40780 size-full\" src=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/116984-KVINDE_UKENDT__WOMAN_UNKNOWN__-_Actress_Mathilde_Arcel__Credits_Jasper_Spanning___2_red.jpg\" alt=\"\" width=\"1620\" height=\"1080\" srcset=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/116984-KVINDE_UKENDT__WOMAN_UNKNOWN__-_Actress_Mathilde_Arcel__Credits_Jasper_Spanning___2_red.jpg 1620w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/116984-KVINDE_UKENDT__WOMAN_UNKNOWN__-_Actress_Mathilde_Arcel__Credits_Jasper_Spanning___2_red-500x333.jpg 500w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/116984-KVINDE_UKENDT__WOMAN_UNKNOWN__-_Actress_Mathilde_Arcel__Credits_Jasper_Spanning___2_red-768x512.jpg 768w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/116984-KVINDE_UKENDT__WOMAN_UNKNOWN__-_Actress_Mathilde_Arcel__Credits_Jasper_Spanning___2_red-1536x1024.jpg 1536w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/116984-KVINDE_UKENDT__WOMAN_UNKNOWN__-_Actress_Mathilde_Arcel__Credits_Jasper_Spanning___2_red-700x467.jpg 700w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/116984-KVINDE_UKENDT__WOMAN_UNKNOWN__-_Actress_Mathilde_Arcel__Credits_Jasper_Spanning___2_red-1100x733.jpg 1100w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/11\/116984-KVINDE_UKENDT__WOMAN_UNKNOWN__-_Actress_Mathilde_Arcel__Credits_Jasper_Spanning___2_red-600x400.jpg 600w\" sizes=\"auto, (max-width: 1620px) 100vw, 1620px\" \/><p id=\"caption-attachment-40780\" class=\"wp-caption-text\">Aktor\u0117 Mathilde Arcel filme \u201eMoteris ne\u017einoma\u201c (re\u017e. May el-Toukhy, 2026). Jaspero Spanningo nuotrauka. Venecijos bienal\u0117s archyvas<\/p><\/div>\n<h6>Galb\u016bt g\u0117dindama \u0161ias moteris visuomen\u0117 m\u0117gino susidoroti su kolektyvine kalte?<\/h6>\n<p>Danija pasirinko kolaboravimo politik\u0105. Esame ma\u017ea tauta, vald\u017eia bijojo, kad patirsime daug nuostoli\u0173, tod\u0117l nusileidome ir prad\u0117jome bendradarbiauti su okupantais. 1943\u00a0m. situacija tapo labai sud\u0117tinga, \u012fgijo priespaudos bruo\u017e\u0173. Po karo mums, kaip tautai, tam tikra prasme teko perra\u0161yti savo istorij\u0105, kad gal\u0117tume toliau gyventi taikoje su savimi.<\/p>\n<p>Neabejotinai tiesa, kad pokariu moterys buvo baud\u017eiamos. Ta\u010diau jas skriaud\u0117 ne vald\u017eia, o visuomen\u0117. Filmo heroj\u0117 Marie yra tik viena i\u0161 50 t\u016bkst. vadinam\u0173j\u0173 vokie\u010di\u0173 mergin\u0173. Beje, \u012fdomumo d\u0117lei,\u00a0\u2013 Danijoje buvo dislokuota 250 t\u016bkst. prie\u0161o kari\u0173. Mano asistentas sak\u0117, kad jiems atsidavusi\u0173 moter\u0173 skai\u010dius n\u0117ra didelis, galb\u016bt netgi s\u0105lyginai ma\u017eas. Po toki\u0173 santyki\u0173 gim\u0119 vaikai b\u016bdavo i\u0161siun\u010diami i\u0161 \u0161alies. \u0160i stigma i\u0161 vienos kartos \u012f kit\u0105 keliavo po daugel\u012f Europos \u0161ali\u0173.<\/p>\n<p>Gilindamasi pasteb\u0117jau, kad kai kur, pavyzd\u017eiui, Norvegijoje, Nyderlanduose, Pranc\u016bzijoje, Belgijoje, informacijos rasti gana lengva, ta\u010diau Italijoje tai padaryti buvo nepaprastai sunku. Aptikau vos keturias nuotraukas. Manau, kad kino pasaulyje diskusijos apie tai teb\u0117ra tabu. Man, kaip menininkei, \u012fdomu gvildenti dar neatskleistas istorijas arba papasakoti jas kitaip. Turiu ambicij\u0105 perkonstruoti \u012fsitvirtinusi\u0105 interpretacij\u0105 ir parodyti \u012fvykius i\u0161 kit\u0173 perspektyv\u0173.<\/p>\n<h6>Vienoje scenoje Marie priekai\u0161tauja su\u017ead\u0117tiniui, kad per kar\u0105 jis peln\u0117si pardavin\u0117damas naciams moteri\u0161kas pir\u0161tines. Ar siek\u0117te parodyti, kaip skirtingai visuomen\u0117 vertino su vokie\u010diais bendradarbiavusius vyrus ir moteris?<\/h6>\n<p>Po Antrojo pasaulinio karo Danijoje buvo laikinai sugr\u0105\u017einta mirties bausm\u0117, ji paskirta daliai kolaborant\u0173. Kiti u\u017edaryti \u012f kal\u0117jim\u0105, treti buvo paleisti. \u012e belang\u0119 pateko ir kai kurie s\u0117kmingi (kaip heroj\u0117s su\u017ead\u0117tinis) verslininkai. Bet turime suprasti, kad \u017emon\u0117s neb\u016bt\u0173 paj\u0117g\u0119 i\u0161gyventi, jei \u0161alies gamyklos b\u016bt\u0173 u\u017edarytos. Tai labai paini, sud\u0117tinga situacija, kurioje n\u0117ra vienos visiems palankios tiesos.<\/p>\n<p>Ta\u010diau tai, k\u0105 patyr\u0117 moterys, mano manymu, susij\u0119 kaip tik su lytimi. Neatsitiktinai buvo kerpami plaukai. Tradicija nur\u0117\u017eti plaukus ir taip vie\u0161ai paskelbti apie prarast\u0105 skaistum\u0105 siekia Antikos laikus. Rodydama \u0161ias smurtines scenas nor\u0117jau paskatinti diskusij\u0105 apie tai, kad moterys buvo baud\u017eiamos ir u\u017epuldin\u0117jamos. Kitaip nei daugelis kolaborant\u0173 vyr\u0173, jos nebuvo nu\u017eudytos, ta\u010diau tur\u0117jo toliau gyventi bendruomen\u0117je, kuri jas \u017eemino. Reikia prisiminti, kad tuo metu \u017emon\u0117s negal\u0117jo tiesiog pab\u0117gti\u00a0\u2013 visk\u0105 mesti ir lengvai i\u0161vykti, tarkim, \u012f Amerik\u0105. Kai kurioms galb\u016bt pasisek\u0117 i\u0161tr\u016bkti, ta\u010diau kitos liko ma\u017euose kaimeliuose ir prival\u0117jo tampytis g\u0117dos na\u0161t\u0105. Man svarbiausia ne gail\u0117tis \u0161i\u0173 moter\u0173, ne stoti \u012f kuri\u0105 nors pus\u0119, o pam\u0117ginti suprasti, k\u0105 rei\u0161k\u0117 patirti seksualin\u012f vokie\u010di\u0173 smurt\u0105 ir su tuo gyventi toliau.<\/p>\n<h6>I\u0161tek\u0117dama u\u017e pasiturin\u010dio verslininko, Marie desperati\u0161kai nori pakeisti savo socialin\u0119 pad\u0117t\u012f. Ta\u010diau smulkios detal\u0117s i\u0161duoda, kad ji vis dar negali atsikratyti ankstesnio vaidmens\u00a0\u2013 prie\u0161 eidama \u012f vyro miegam\u0105j\u012f, persirengia tarnait\u0117s kambar\u0117lyje prie virtuv\u0117s. \u0160iandien Marie pastangas vadintume moters emancipacija ar veikiau i\u0161gyvenimo strategija?<\/h6>\n<p>Nesu \u012fsitikinusi. Galb\u016bt ir viena, ir kita. Tai b\u016bdas u\u017esitikrinti saugum\u0105 ir likti ar\u010diau vaiko. Manau, Marie galvoja, kad i\u0161tek\u0117jusi u\u017e \u0161io vyro \u012fsitvirtins sociume. Filmuojant man kilo mintis, kad ji susikuria kal\u0117jim\u0105: u\u017edaro duris ir i\u0161meta rakt\u0105&#8230; Ta\u010diau santuoka, tur\u0117jusi i\u0161laisvinti, tampa narveliu, nes atsiduriama situacijoje, i\u0161 kurios bus labai sunku i\u0161tr\u016bkti.<\/p>\n<p>Domiuosi socialini\u0173 klasi\u0173 aspektu. Tai svarbi ankstesni\u0173 mano film\u0173 tema. Manau, jeigu esi kil\u0119s i\u0161 vienokios aplinkos ir patenki \u012f auk\u0161tesn\u012f luom\u0105, gali tapti daug ambicingesnis ir labiau trok\u0161ti i\u0161saugoti tai, k\u0105 jau pasiekei. Teigiu t\u0105 i\u0161 asmenin\u0117s patirties\u00a0\u2013 u\u017eaugau visai kitokiomis s\u0105lygomis, nei gyvenu dabar. Suprantu \u0161\u012f impuls\u0105. Tai universalios, pamatin\u0117s temos, b\u016bdingos daugybei \u017emoni\u0173 visame pasaulyje.<\/p>\n<h6>Filmo prad\u017eioje matome Christiano buvusios \u017emonos vestuvin\u0119 suknel\u0119, kurios nuometas plevena tarsi vaiduoklis. T\u0105 pat\u012f audin\u012f i\u0161vystame pabaigoje. I\u0161 kur kilo \u0161is vaizdinys ir koki\u0105 \u017einut\u0119 juo nor\u0117jote perteikti?<\/h6>\n<p>Mane labai \u012fkvepia Henrikas Ibsenas. Laikau j\u012f nepaprastai svarbiu pasakotoju skandinav\u0173 kult\u016broje. Min\u0117tas motyvas tiesiog pasirod\u0117 labai <em>ibseni\u0161kas<\/em>, tarsi u\u017euomina \u012f dvasias&#8230;<\/p>\n<p>Karo pabaigoje tr\u016bko visko: audini\u0173, kavos, cukraus. Jei \u017emon\u0117s tur\u0117davo gra\u017eios med\u017eiagos atrai\u017e\u0105, persi\u016bdavo j\u0105 \u012f k\u0105 nors kita. Buvo \u012fprasta paveld\u0117ti vestuvin\u0119 suknel\u0119. Nuometas simbolizuoja Marie socialin\u0117s pad\u0117ties poky\u010dius: ji tarsi \u012f\u017eengia \u012f kitos moters viet\u0105. Kartu ji sudaiktinama, nes turi prisitaikyti prie tam tikro vaidmens.<\/p>\n<p>Be to, Christianas, vyras, u\u017e kurio ji teka, taip ir nesusitaik\u0117 su pirmosios \u017emonos netektimi. Manau, eliminuoti mirus\u012fj\u012f i\u0161 gyvenimo anuomet buvo gana \u012fprasta. Draug\u0117 pasakojo apie vien\u0105 moter\u012f, kuri b\u016bdama de\u0161imties neteko mamos. Jos t\u0117vas pa\u0161alino visas \u017emonos nuotraukas ir daugiau niekada \u0161ia tema nekalb\u0117jo. Tai labai skiriasi nuo po\u017ei\u016brio \u0161iandien, kai suprantame, kokia svarbi vaikams yra motina.<\/p>\n<p>Mane domino mintis apie nes\u0105moning\u0105 skausmo slopinim\u0105. Abu veik\u0117jai i\u0161gyvena egzistencin\u0119 vienatv\u0119, ir galb\u016bt b\u016btent d\u0117l to jiems pavyksta sukurti tarpusavio santyk\u012f.<\/p>\n<h6>Dramos \u201eMoteris ne\u017einoma\u201c protagonist\u0117 toli gra\u017eu nesistengia pelnyti \u017ei\u016brovo simpatij\u0173. Filme \u201e\u0160ird\u017ei\u0173 dama\u201c (<em>Dronningen<\/em>, 2019) taip pat vaizduojate moter\u012f, mezgan\u010di\u0105 u\u017edraustus santykius. Kas jus traukia prie tokio tipo persona\u017e\u0173?<\/h6>\n<p>Galb\u016bt tai, kad a\u0161 irgi \u017emogus. Visi esame sud\u0117tingi, o m\u0117gindami apsisaugoti, da\u017enai \u012fskaudiname kitus. Tokie charakteriai man tiesiog \u012fdomesni, autenti\u0161kesni\u00a0\u2013 ypa\u010d moterys. Kurdama \u0161\u012f film\u0105 apie tai negalvojau, ta\u010diau po ankstesniojo \u017ei\u016brov\u0117s priekai\u0161tavo: \u201eKaip gal\u0117jote taip mus pavaizduoti, tai i\u0161davyst\u0117, juk dabar atrodome blogos.\u201c Vis d\u0117lto, jeigu i\u0161 ties\u0173 tikime, kad kinas gali \u012fkv\u0117pti ir pakeisti po\u017ei\u016br\u012f, tuomet rodyti sud\u0117tingus moter\u0173 portretus yra taip pat svarbu, kaip ir vyr\u0173. Niekas n\u0117ra tobulas, net ir mes (<em>juokiasi<\/em>).<\/p>\n<h6>Kaip reagavote i\u0161girdusi, kad Venecijos kino festivalio konkursin\u0117je programoje b\u016bsite vienintel\u0117 re\u017eisier\u0117 moteris? Kaip \u0161iandien vertinate kolegi\u0173 galimybes \u0161ioje industrijoje?<\/h6>\n<p>Su\u017einojusi, kad mano k\u016brinys atrinktas \u012f konkursin\u0119 program\u0105, buvau be galo laiminga ir sujaudinta. D\u017eiaugiausi, jog gal\u0117siu atkreipti d\u0117mes\u012f \u012f moter\u0173 matomum\u0105\u00a0\u2013 juk net filme pasakoju apie tai. Tikiuosi, mums pavyks pakeisti situacij\u0105 ir ateityje \u012fsigal\u0117s ly\u010di\u0173 pusiausvyra.<\/p>\n<p>Nor\u0117\u010diau, kad Venecijoje b\u016bt\u0173 buv\u0119 daugiau kolegi\u0173 moter\u0173. Manau, kiekviena kino k\u016br\u0117ja \u0161ioje industrijoje susiduria su nelygybe. Mums sunku gauti finansavim\u0105 savo filmams, kartais aktoriai nenori su mumis dirbti b\u016btent d\u0117l riboto biud\u017eeto. Net \u017einiasklaida apie re\u017eisierius vyrus ra\u0161o kitaip. Formuojamas naratyvas apie \u201egenial\u0173 k\u016br\u0117j\u0105\u201c ir tiesiog \u201ere\u017eisier\u0119\u201c. Svarbu kalb\u0117ti apie \u0161i\u0105 sistemin\u0119 problem\u0105, didinti visuomen\u0117s s\u0105moningum\u0105. Ta\u010diau dar daug k\u0105 reikia nuveikti. Visi turime prisid\u0117ti prie poky\u010di\u0173 ir palaikyti vieni kitus.<\/p>\n<h6>Ko tikit\u0117s po filmo premjeros Danijoje? \u017dmon\u0117s sakys: \u201eTaip, mes pasireng\u0119 apie tai kalb\u0117ti\u201c, ar veikiau: \u201eGeriau neanalizuokime \u0161ios temos\u201c?<\/h6>\n<p>Tikriausiai bus ir viena, ir kita. Kai pirm\u0105 kart\u0105 prista\u010diau savo id\u0117j\u0105, kai kurie i\u0161gird\u0119 tarsi nusivyl\u0117\u00a0\u2013 es\u0105 dar viena pokario drama\u2026 Suprantu, jog esame pavarg\u0119 nuo \u0161ios temos, ta\u010diau neteisinga, kad ma\u017eai kalbama apie moter\u0173 istorijas. Visgi negalime sakyti, kad sukursime, tarkim, dar \u0161imt\u0105 film\u0173 ir tada \u0161i tema bus i\u0161analizuota. Scenarijaus rengimo etape buvo \u012fdomu diskutuoti apie tyrimo med\u017eiag\u0105 su tiksline grupe. Kai kurios moterys n\u0117 ne\u017einojo, kad remiuosi tikrais \u012fvykiais. Mane i\u0161g\u0105sdino suvokimas, jog tokios istorijos gali tiesiog i\u0161nykti i\u0161 kolektyvin\u0117s atminties. Pasaulyje taip nutiko ne kart\u0105.<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2026%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text] Visi j\u016bs\u0173 filmai\u00a0\u2013 gana kontroversi\u0161ki. Kaip pasirenkate temas? Svarstydama, apie k\u0105 bus kitas mano k\u016brinys, visada m\u0117ginu patikrinti id\u0117j\u0105: ar ta istorija b\u016bt\u0173 aktuali ir prie\u0161 t\u016bkstantmet\u012f? Ar ji artima \u0161iandienai? Kurie aspektai i\u0161lieka svarb\u016bs? Apie vadinam\u0105sias vokie\u010di\u0173 merginas su scenarijaus bendraautore Marena&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":40779,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[694,148,110,606],"tags":[130],"class_list":["post-40778","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kinas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"May el-Toukhy kalbino Silvija Butkut\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40778","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=40778"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40778\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40781,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40778\/revisions\/40781"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/40779"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=40778"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=40778"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=40778"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}