{"id":40638,"date":"2026-10-18T09:00:37","date_gmt":"2026-10-18T06:00:37","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=40638"},"modified":"2026-10-22T21:27:06","modified_gmt":"2026-10-22T18:27:06","slug":"monika-plentauskaite","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/monika-plentauskaite\/","title":{"rendered":"MONIKA PLENTAUSKAIT\u0116. I\u0160SIPILD\u017dIUSIOS IR NEI\u0160SIPILD\u017dIUSIOS DROB\u0116S"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

Labai gerai pamenu t\u0105 saus\u012f, kai Vilniaus galerijoje \u201eMeno ni\u0161a\u201c pama\u010diau Monikos Plentauskait\u0117s nutapyt\u0105 ki\u0161k\u012f. O gal\u00a0\u2013 ki\u0161kien\u0119 motin\u0105? Ji s\u0117d\u0117jo savo did\u017eiuliu k\u016bnu apgl\u0117busi tris namelius mi\u0161ko sodyboje. I\u0161kart \u012fsimyl\u0117jau kruop\u0161\u010diai i\u0161pie\u0161tus plaukelius ir tams\u0173 \u017ealum\u0105, i\u0161 kurio sklido ramyb\u0117. \u201eLabas, ki\u0161kiene, m\u016bs\u0173 nam\u0173 saugotoja, tegu b\u016bna gra\u017ei \u0161i diena\u201c,\u00a0\u2013 dabar tariu jai kas ryt\u0105.<\/em><\/p>\n

Keista, kad Monika vis dar pristatoma jaunosios kartos menininke,\u00a0\u2013 nuo 2018-\u0173j\u0173, kai laim\u0117jo Jaunojo tapytojo priz\u0105, ji u\u017eaugo. Teatrali\u0161ki, siurrealistiniai, ai\u0161kiai sure\u017eisuoti meninink\u0117s paveikslai sklando atminties teritorijose, sklaido praeities puslapius, gilinasi \u012f moters tapatyb\u0119, neria \u012f dail\u0117s istorijos gelmes.<\/em><\/p>\n

Man patinka Monika. Tod\u0117l ir nusprend\u017eiau paklaid\u017eioti po jos k\u016brybos erdves.<\/em><\/p>\n

\"\"

Genius Loci, 2025. Aliejus, linas, 110 \u00d7 90 cm<\/p><\/div>\n

Monika, esi sakiusi: \u201eTapyba yra mano teritorija.\u201c Kaip, metams b\u0117gant, kei\u010diasi jos ribos, temos, nuotaikos?<\/h6>\n

Kai tapau mama, temos ir nuotaikos, ribos ir horizontai nat\u016braliai i\u0161sipl\u0117t\u0117. Par\u016bpo moters ir motinyst\u0117s vieta kult\u016briniame peiza\u017ee, juk man tai tenka patirti savo kailiu. Tapyba \u0161iandien leid\u017eia labiau atitolti nuo buities ir asmeni\u0161kum\u0173 ar bent juos dekonstruoti. Manoji kalba\u00a0\u2013 magi\u0161kasis realizmas\u00a0\u2013 dar sustipr\u0117jo, paveiksl\u0173 nuotaikos i\u0161sigrynino, tapo sodresn\u0117s.<\/p>\n

Seniau daugiausia remdavausi asmenin\u0117mis fotografijomis, dabar tiesioginio asmeni\u0161kumo lik\u0119 ma\u017eiau. Ir nors jis kartais nei\u0161vengiamai atsiduria drob\u0117je, s\u0105moningai ie\u0161kau simbolin\u0117s, metaforin\u0117s rai\u0161kos ir nuasmenint\u0173 motyv\u0173.<\/p>\n

Esu susik\u016brusi strategij\u0105\u00a0\u2013 kalb\u0117ti pla\u010diau, u\u017etat savo paveiksl\u0173 herojus da\u017enai pasodinu nugara \u012f \u017ei\u016brov\u0105. Kai \u017evelgiu \u012f senesnius savo k\u016brinius, darosi ai\u0161ku\u00a0\u2013 to siekiau jau anks\u010diau. Tapydama \u017emones i\u0161 sen\u0173j\u0173 fotografij\u0173, kartais u\u017ed\u0117davau jiems miego akinius, tarsi nor\u0117\u010diau juos tausoti, pasl\u0117pti. Akinius pakeit\u0117 plaukai, kailiai, tekst\u016bros, draperijos. K\u016bno ypatumai, u\u017edangos, puo\u0161yba veikia tarsi talpykla, \u012f kuri\u0105 galima sukelti klausimus. Mano tapybos erdv\u0117 tampa didesn\u0117,\u00a0\u2013 nebespraud\u017eiu sav\u0119s \u012f grie\u017etus r\u0117mus.<\/p>\n

Ar visada pajauti, kad paveikslas ateina, prasideda? Nepra\u017eioplini \u0161io momento?<\/h6>\n

Paprastai dirbu serijomis, galima sakyti\u00a0\u2013 obsesyviai atsirenku motyvus, kuriuos tapysiu. Kartais tai\u00a0\u2013 plaukai, kartais\u00a0\u2013 kailis, kartais\u00a0\u2013 gyv\u016bnai. Kai tapau, noriu visi\u0161kos tylos. Kadangi jai laiko turiu ma\u017eiau, stengiuosi maksimaliai i\u0161naudoti kiekvien\u0105 akimirk\u0105, kai galiu u\u017esidaryti gara\u017ee, savo studijoje.<\/p>\n

Bet ir pra\u017eiopsot\u0173 moment\u0173 pasitaiko. B\u016bna, tapai motyv\u0105, ta\u010diau staiga supranti, kad vienintel\u0117 i\u0161eitis\u00a0\u2013 j\u012f sunaikinti, nutrinti, prad\u0117ti i\u0161 naujo arba jo kur\u012f laik\u0105 nebeliesti. Kartais apie sumanym\u0105 galvoju taip ilgai, kad jis tiesiog nebesiklijuoja, nelimpa. Nesu impulsyvi meninink\u0117, kiekvien\u0105 detal\u0119 turiu apm\u0105styti, ji turi savo informacij\u0105, savo svor\u012f, taigi, drob\u0117je turb\u016bt atsiranda tada, kai reikia.<\/p>\n

Tavo k\u016briniuose matau skirting\u0105 laik\u0105\u00a0\u2013 dabarties \u017emones, prisiminimus, pasaulio dail\u0117s istorijos \u017eenklus. Kas jungia \u0161iuos sluoksnius?<\/h6>\n

Man atrodo, kad kult\u016brinis kontekstas tarsi savaime keliauja per mano paveikslus. Jau pats motyvas atsine\u0161a savo lagamin\u0105: triu\u0161is rezonuoja su Albrechtu D\u00fcreriu, \u0117riukas\u00a0\u2013 su Francisco de Zurbar\u00e1no avin\u0117liu, Venera ir Kupidonas\u00a0\u2013 alegorija, kuri\u0105 tap\u0117 Tizianas, Lucas Cranachas, Diegas Velazquezas ir daugyb\u0117 kit\u0173. Kartais portretas, kuriame \u017emogus vaizduojamas i\u0161 nugaros, tampa neplanuota Micha\u00eblio Borremanso ar Ren\u00e9 Magritte\u2019o citata.<\/p>\n

\u017daviuosi klasikine daile: baroku, rokoko, Oland\u0173 aukso am\u017eiaus meistrais, Belle \u00c9poque…<\/em> Ta\u010diau tai nerei\u0161kia, kad renkuosi vien klasikin\u0119 form\u0105. Paveiksluose dabarties kalb\u0105 jungiu su magi\u0161kuoju realizmu, sen\u0173j\u0173 meistr\u0173 pasakojimais.<\/p>\n

\"\"

\u0160iu-\u0161iu-\u0161iu, 2026. Aliejus, drob\u0117, 150 \u00d7 110 cm<\/p><\/div>\n

Tavo k\u016brinius i\u0161kart atpa\u017einsi \u2013 mink\u0161ti pavir\u0161iai, p\u016bkuotos fakt\u016bros, teatro poj\u016btis. Ar tokiu \u0161velnumu m\u0117gini suma\u017einti \u0161iandienos pavoj\u0173 nuojautas?<\/h6>\n

Ties\u0105 pasakius, nesiekiu g\u0105sdinti ar transliuoti tiesiogin\u0117s gr\u0117sm\u0117s. Mane labiau domina keisti, paslaptingi dalykai ir vadinamasis nejaukos (uncanny<\/em>) jausmas. Kai motyvai kalba netiesiogiai, juos sunku paai\u0161kinti. I\u0161 pirmojo \u017evilgsnio\u00a0\u2013 draugi\u0161ki, esteti\u0161ki, net mieli, bet, giliau pa\u017evelgus, darosi ne taip patogu.<\/p>\n

Paveikslo pavir\u0161ius, mink\u0161ta, \u0161velni, teatrali\u0161ka erdv\u0117 veikia tarsi jaukas, sp\u0105stai, pagaunantys ir \u012ftraukiantys \u017ei\u016brov\u0105. Kas i\u0161 ties\u0173 slepiasi po plaukais, perukais ar gyv\u016bn\u0173 kailiais, palieku spr\u0119sti steb\u0117tojui. Vieni mato nerim\u0105, kiti atpa\u017e\u012fsta tarsi vinta\u017ein\u0117je fotoatelj\u0117 sustingus\u012f, sukult\u016brint\u0105 \u017ev\u0117r\u012f.<\/p>\n

Aliejiniai darbai reikalauja laiko ir kantryb\u0117s. Nekyla mintis ie\u0161koti lengvesnio kelio?<\/h6>\n

Visoki\u0173 min\u010di\u0173 kyla procese, bet esu nuoseklus \u017emogus. Aliejin\u0117 tapyba lydi dar nuo Kauno dail\u0117s gimnazijos laik\u0173. \u0160i klasikin\u0117 technika\u00a0\u2013 be galo reikli. Ji pasigrobia vis\u0105 tavo gyvenim\u0105\u00a0\u2013 daugyb\u0119 darbo valand\u0173, d\u0117mesio, pasiruo\u0161imo, investicij\u0173, galiausiai\u00a0\u2013 u\u017esidegimo. Kol kas visa tai jai suteikiu, o ji man gr\u0105\u017eina su kaupu.<\/p>\n

Ar kartais nutinka, kad paveikslas pradeda gyventi savo gyvenim\u0105, diktuoja taisykles\u00a0\u2013 k\u0105 ir kaip tapyti?<\/h6>\n

D\u017eiaugiuosi, kad kol kas proces\u0105 valdau a\u0161. Prisiimu visi\u0161k\u0105 atsakomyb\u0119 u\u017e savo darbus. Ta\u010diau, kai paveikslas baigtas, noriu to ar ne, jis ima gyventi pats sau, o jo interpretacijos kinta nuo konteksto ir \u017ei\u016brovo \u012f\u017evalg\u0173. Autorius niekada negali iki galo nusp\u0117ti, koks likimas laukia k\u016brinio. Galb\u016bt jo i\u0161vis niekas nesupras? Ir kod\u0117l ne?<\/p>\n

Kaip nusprendi, kad k\u016brinys baigtas? Kad visi plaukeliai moters, vaiko ar ki\u0161kio galvoje jau nupie\u0161ti?<\/h6>\n

Pati sud\u0117tingiausia dalis yra laiku sustoti. Ne visada pavyksta. Tapydama kartais pajuntu, kad pernelyg susmulk\u0117jau, pateikiau per gausiai informacijos, kailio per daug ar pot\u0117pi\u0173, vaizdas susilieja… Tada taisau, valau. Visgi neretai tuos perdirbimus ty\u010dia palieku, tegu jie tampa paveikslo p\u0117dsakais, \u017eym\u0117mis. O jei matau pertekli\u0173\u00a0\u2013 irgi i\u0161naudoju, kuriu hipertikrov\u0119, butaforij\u0105.<\/p>\n

Ar da\u017e\u0173 sluoksniai leid\u017eia pasl\u0117pti klaidas?<\/h6>\n

K\u0105 vadinsime klaida? Kartais prad\u0117tas tapyti paveikslas studijoje prastovi m\u0117nes\u012f ar ilgiau, o tada nusprend\u017eiu kardinaliai keisti pirmin\u012f sumanym\u0105. Tod\u0117l po vir\u0161utiniais sluoksniais mano drob\u0117s kartais slepia nei\u0161sipild\u017eiusias prad\u017eias. Nelaikau j\u0173 klaidomis, anaiptol, tie sluoksniai, klaidos, nutrynimai, nauji u\u017etepimai praturtina tapyb\u0105, sukuria istorij\u0105. Man svarbu estetika, spalv\u0173 kult\u016bra, tvirta paveikslo sandara, ta\u010diau darbai n\u0117ra steril\u016bs.<\/p>\n

\"\"

Sve\u010di\u0173 kambarys, 2016. Aliejus, drob\u0117, 180 \u00d7 155 cm<\/p><\/div>\n

Jaunojo tapytojo priz\u0105 pelnei u\u017e k\u016brin\u012f \u201eTapytoja. Autoportretas\u201c. Kaip \u0161iandien \u017evelgi \u012f anuomet paveiksle u\u017efiksuot\u0105 save?<\/h6>\n

\u012e t\u0105 k\u016brin\u012f visada \u017ei\u016briu su \u0161ypsena. \u017di\u016brovai ir komisija j\u012f pri\u0117m\u0117 rimtai, it manifest\u0105, o man jis buvo autoironi\u0161kas gestas\u00a0\u2013 \u012f\u017e\u016blokas bandymas \u012f kult\u016brin\u012f peiza\u017e\u0105 \u012fsitapyti save\u00a0\u2013 k\u0105 tik studijas baigusi\u0105 tapybos magistr\u0119. Simboli\u0161ka, bet pok\u0161tas pavyko.<\/p>\n

Nuo \u0161io \u012fvertinimo pra\u0117jo jau beveik a\u0161tuoneri metai, bet konkurso atgarsiai mane vis dar vejasi. Nors tapybos formos ir turinys gerokai pasist\u016bm\u0117jo \u012f priek\u012f, kartais pagalvoju, kad reik\u0117t\u0173 darb\u0105 pakartoti, sukurti dabartin\u0119 sav\u0119s versij\u0105 (juokiasi<\/em>).<\/p>\n

\"\"

P, 2025. Aliejus, linas, 50 \u00d7 40 cm. Lauryno Skeisgielos nuotrauka<\/p><\/div>\n

Tavo k\u016brini\u0173 yra \u012fsigij\u0119s MO muziejus. Tau tai svarbu?<\/h6>\n

\u0160io muziejaus d\u0117mesio sulaukiau po savo pirmosios personalin\u0117s parodos \u201eButaforij\u0173 parkas\u201c galerijoje \u201eMeno ni\u0161a\u201c. Be abejo, tai d\u017eiugina. Sulaukti meno institucijos \u012fvertinimo, vos u\u017ebaigus studijas, yra did\u017eiul\u0117 paskata toliau dirbti. Tokie \u012fvykiai atmintyje lieka ilgam.<\/p>\n

Ne kart\u0105 dalyvavai meno mug\u0117je \u201eArtVilnius\u201c, spalio prad\u017eioje v\u0117l Tave ten sutiksime. Ar pastebi mug\u0117s kait\u0105? Ir savosios k\u016brybos pasikeitimus joje?<\/h6>\n

\u201eArtVilnius\u201c kasmet kei\u010diasi, evoliucionuoja, pritraukia vis daugiau u\u017esienio galerij\u0173, meninink\u0173, kolekcinink\u0173. Mug\u0117 yra tarsi kasmet\u0117 meno lauko \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117, kurioje smagu sutikti kolegas ir did\u017eiul\u012f \u017ei\u016brov\u0173 sraut\u0105.<\/p>\n

Didesnio d\u0117mesio mug\u0117je sulaukiau prista\u010diusi pirmuosius savo darbus i\u0161 plauk\u0173 serijos. Smalsu i\u0161girsti \u017emoni\u0173 reakcijas, ypa\u010d kai jie ne\u017eino, kad autor\u0117 \u0161alia. Visko esu gird\u0117jusi\u00a0\u2013 ir kad gra\u017eu, \u012fdomu, keista, ir\u00a0\u2013 kokia \u010dia nes\u0105mon\u0117, turb\u016bt\u00a0\u2013 plauk\u0173 feti\u0161as. Komentarams da\u017eniausiai jau\u010diuosi atspari (juokiasi<\/em>).<\/p>\n

Galerija Tavo darbus pristato ir u\u017esienyje. Ar skirting\u0173 \u0161ali\u0173 publika juos perskaito vis kitaip?<\/h6>\n

K\u016briniui apskritai svarbu atsidurti ten, kur keliauja menu besidomin\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 srautas. Jei paveiksl\u0105 pakabinsi kebabin\u0117je, savo \u017ei\u016brov\u0105 jis ten vargiai ras,\u00a0\u2013 lankytojams labiau r\u016bpi pavalgyti, o ne akis paganyti. Kita vertus, skamba lyg \u012fdomus parodos konceptas, jei tik daroma s\u0105moningai.<\/p>\n

Socialiniai tinklai \u0161iandien leid\u017eia grei\u010diau pasiekti savo auditorij\u0105, bet a\u0161 vis dar esu gyvo paveikslo pa\u017ei\u016br\u0117jimo, palyt\u0117jimo \u0161alinink\u0117.<\/p>\n

Kopenhagoje vykusi meno mug\u0117 ENTER Tau buvo s\u0117kminga. K\u0105 i\u0161vis menininkui rei\u0161kia pasisekimas?<\/h6>\n

Did\u017eiausia laim\u0117\u00a0\u2013 kurti taip, kaip jam pa\u010diam norisi. Pavadin\u010diau tai derme tarp laisv\u0117s ir galimyb\u0117s b\u016bti matomam, o dar geriau\u00a0\u2013 pripa\u017eintam. Tai labai subjektyvu. Meno mug\u0117s\u00a0\u2013 ne vieno \u017emogaus, o visos komandos \u012fdirbio rezultatas. Jose svarbu visuma\u00a0\u2013 ir menininko, ir galerijos vardas, k\u016briniai, galiausiai\u00a0\u2013 atsitiktinumai. Labai nenusp\u0117jamas, bet \u012fdomus procesas.<\/p>\n

Menininkui svarbu b\u016bti atpa\u017e\u012fstamam, ta\u010diau pavojinga tapti ir savo tapymo stiliaus \u012fkaitu. Kaip pavyksta i\u0161saugoti pusiausvyr\u0105?<\/h6>\n
\"\"

P, 2025. Aliejus, linas. 100 \u00d7 80 cm. Lauryno Skeisgielos nuotrauka<\/p><\/div>\n

Da\u017enai juokauju, kad tapytojo darbas tuo ir sunkus, jog nuolat kyla pavojus kartotis, nusigra\u017einti, tapti primityviai. Pavojus yra ir per daug pasakyti, kam nors patikti, b\u016bti nepasteb\u0117ta (kita vertus, nematomumas kaip tik yra ramyb\u0117s zona), atrodyti abejingai, neteisingai, atitr\u016bkusiai nuo pasaulio… Galiausiai\u00a0\u2013 pavojus perdegti. O taip pat\u00a0\u2013 ie\u0161koti pusiausvyros ir nepapulti \u012f numanomos gr\u0117sm\u0117s pinkles.<\/p>\n

Esi man sakiusi, kad i\u0161 tapybos kartais gali i\u0161gyventi, o kartais\u00a0\u2013 ne, tod\u0117l dirbi ir mokytoja. Ar \u0161iandien Tavo profesin\u0117 kasdienyb\u0117 kitokia?<\/h6>\n

Esu gavusi Lietuvos kult\u016bros tarybos stipendijas, kurios leid\u017eia kurti per daug nesijaudinant d\u0117l buities. Ta\u010diau tokie etapai n\u0117ra nuolatiniai, nes paramos pra\u0161o daugyb\u0117 meninink\u0173, o resursai\u00a0\u2013 riboti.<\/p>\n

Nors paveikslai sulaukia d\u0117mesio, visgi u\u017esitik\u00adrinti kasdienyb\u0119 b\u016btina. Dirbu dail\u0117s mokytoja M.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlionio men\u0173 mokykloje, mokiniams d\u0117stau spalvotyr\u0105, pie\u0161im\u0105. Man patinka pedagogin\u0117 veikla, gal ateityje nor\u0117\u010diau atgaivinti mokymus savo studijoje, bet kol kas esu mama visu etatu.<\/p>\n

Kas \u0161iuo metu labiausiai neduoda ramyb\u0117s ir pra\u0161osi perkeliama \u012f drob\u0119?<\/h6>\n

T\u0119siu plaukuot\u0173 gyvi\u0173 serij\u0105, naujausius darbus bus galima pamatyti meno mug\u0117je \u201eArtVilnius\u201c. Jau d\u0117lioju vizijas ir tolesniems darbams, nor\u0117\u010diau gr\u012f\u017eti prie temos, kuri\u0105 prad\u0117jau dar magistro studij\u0173 metais. Ji itin asmenin\u0117, siejasi su atmintimi, identitetu. Daugiau kalb\u0117ti gal\u0117siu tada, kai tur\u0117siu k\u0105 nors ap\u010diuopiamo.<\/p>\n