{"id":40626,"date":"2026-10-21T16:07:26","date_gmt":"2026-10-21T13:07:26","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=40626"},"modified":"2026-10-21T16:16:17","modified_gmt":"2026-10-21T13:16:17","slug":"penkeri-metai-su-virdzinija-vulf","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/e-publikacija\/penkeri-metai-su-virdzinija-vulf\/","title":{"rendered":"Penkeri metai su Vird\u017einija Vulf"},"content":{"rendered":"

Nuo tada, kai publikai pirm\u0105syk pristatytas monospektaklis \u201eKas nebijo Vird\u017einijos Vulf\u201c (re\u017e. Antanas Jasenka), pra\u0117jo jau daugiau nei penkeri metai. Per \u0161\u012f laik\u0105 k\u016brinys kito kartu su jame vaidinan\u010dia aktore (ir id\u0117jos sumanytoja) Neringa Bulotaite, main\u0117si ir jos santykis su Woolf tekstais, persona\u017eais bei pa\u010dia ra\u0161ytoja. Kaune gimusi artist\u0117 teatro scenoje sutinkama nuo 1985-\u0173j\u0173. Per daugiau nei keturis de\u0161imtme\u010dius j\u0105 buvo galima i\u0161vysti Jono Vaitkaus, Eimunto Nekro\u0161iaus, Oskaro Kor\u0161unovo, Gintaro Varno, Krystiano Lupos ir kit\u0173 re\u017eisieri\u0173 spektakliuose, o nuo 1988 met\u0173 Neringa dirba Lietuvos nacionaliniame dramos teatre.<\/span><\/p>\n

\u201eKas nebijo Vird\u017einijos Vulf\u201c n\u0117ra tradicinis biografinis pasakojimas. Garsioji autor\u0117 \u010dia pristatoma ne kaip heroj\u0117, kuri\u0105 aktor\u0117 m\u0117gint\u0173 nuosekliai \u012fk\u016bnyti. Virginios dienora\u0161\u010di\u0173, lai\u0161k\u0173 bei k\u016brini\u0173 fragmentai susipina su persona\u017eo balsu, autenti\u0161ku Woolf BBC \u012fra\u0161u, Klarisos Delov\u0117j ir Septimo fig\u016bromis bei asmenin\u0117s patirties nuotrupomis. Ribos tarp ra\u0161ytojos, jos roman\u0173 heroj\u0173 ir scenoje esan\u010dios artist\u0117s nuolat slenkasi. \u201eA\u0161 esu ji\u201c,\u00a0\u2013 vienu metu i\u0161taria Neringa, o kitu konstatuoja: \u201eTapatyb\u0117s susimala.\u201c<\/span><\/p>\n

Su N. Bulotaite kalbam\u0117s apie jos ir V. Woolf susitikim\u0105: apie bals\u0105 ir k\u016bn\u0105, biografijos ir fikcijos s\u0105ry\u0161\u012f, obsesij\u0105 ir susitapatinim\u0105, apie tai, kada kito \u017emogaus tekstas tampa savu, o m\u0117ginimas suprasti kit\u0105\u00a0\u2013 b\u016bdu atsigr\u0119\u017eti \u012f save.<\/span><\/strong><\/h6>\n

\u201eKas nebijo Vird\u017einijos Vulf\u201c<\/span> pasi\u017eymi sluoksni\u0173 gausa: aktor\u0117s persona\u017eas byloja ra\u0161ytojos dienora\u0161\u010di\u0173 fragmentais, skamba autenti\u0161kas Virginios balso \u012fra\u0161as i\u0161 BBC archyvo, J\u016bs vaidinate Klaris\u0105 Delov\u0117j ir Septim\u0105, o finale Woolf atvaizdas ekrane prabyla J\u016bs\u0173 \u012fk\u016bnijamos artist\u0117s balsu. Tai primena Lindos Hutcheon apra\u0161yt\u0105 palimpsestin\u0119 adaptacijos prigimt\u012f, kai ankstesni tekstai bei balsai nei\u0161nyksta, \u201epersi\u0161vie\u010dia\u201c per nauj\u0105 k\u016brin\u012f. Kaip formuojate tok\u012f daugiabalsi\u0161kum\u0105 scenoje? <\/span><\/p>\n

S\u0105moningai jo nekuriu \u2013 pirmiausia i\u0161pildau tai, kas nurodyta pjes\u0117je. Tiesa, iki pjes\u0117s gimimo daug diskutavome su dramaturge Audra Baranauskaite. I\u0161sakiau jai savo l\u016bkes\u010dius, tai, kas man atrod\u0117 svarbu, o v\u0117liau i\u0161 labai pla\u010dios med\u017eiagos steng\u0117m\u0117s atsirinkti ir susiaurinti spektaklio pasaul\u012f, galiausiai apsiribodamos vienu Woolf romanu \u2013 \u201ePonia Delov\u0117j\u201c. \u017dinojau, kad ra\u0161ydama roman\u0105 ji r\u0117m\u0117si ir savo asmenine patirtimi, tod\u0117l nutar\u0117me ponios Delov\u0117j ir Septimo Smito persona\u017eus pasitelkti skirtingoms autor\u0117s pus\u0117ms reprezentuoti. Klarisa man atspindi toki\u0105 Woolf, koki\u0105 mato visuomen\u0117: lengv\u0105, eleganti\u0161k\u0105, jaunatvi\u0161kumo siekian\u010di\u0105 moter\u012f, besir\u016bpinan\u010di\u0105 savo namais bei pokyliais. O karo veteranas Septimas, grimztantis \u012f savo vizijas ir psichikos kriz\u0119, tampa kitos \u2013 vidin\u0117s \u2013 ra\u0161ytojos patirties atspind\u017eiu. \u0160ia prasme jie n\u0117ra tiesiog du atskiri persona\u017eai, bet leid\u017eia parodyti dvi labai skirtingas vienos asmenyb\u0117s b\u016bsenas.<\/span><\/p>\n

Tod\u0117l, nuo Woolf teksto pereidama prie Klarisos ar Septimo, pirmiausia kei\u010diu j\u0173 bals\u0105, laikysen\u0105, ritm\u0105, santyk\u012f su aplinka. Klarisos po\u017ei\u016bris yra lengvesnis, gyvesnis, labiau nukreiptas \u012f i\u0161orin\u012f pasaul\u012f, o Septimo persona\u017eas \u2013 \u201esunkesnis\u201c, fragmenti\u0161kesnis, veik\u0117jas da\u017enai panyra \u012f savo vidin\u0119 erdv\u0119. Man svarbu, kad per juos vis\u0105 laik\u0105 jaust\u0173si Virginia Woolf, tad daugiabalsi\u0161kumas atsiranda ne tiek i\u0161 s\u0105moningo bandymo sukurti daugyb\u0119 skirting\u0173 bals\u0173, kiek i\u0161 j\u0173 sluoksniavimosi. <\/span><\/p>\n

Aktor\u0117s persona\u017eas n\u0117ra vien tarpininkas tarp skirting\u0173 tekst\u0173 ir bals\u0173: \u017ei\u016brint spektakl\u012f pama\u017eu susidaro autobiografinio atsiv\u0117rimo \u012fsp\u016bdis, riba tarp veik\u0117jos ir J\u016bs\u0173 patir\u010di\u0173 i\u0161blunka. Ar tai \u2013 s\u0105moningas dramaturginis sprendimas?<\/span><\/strong><\/h6>\n

Taip, ir man jis atrodo genialus. Mudviem su dramaturge r\u016bp\u0117jo istorij\u0105 papasakoti ne l\u0117k\u0161tai, ne tiesmukai, o ka\u017ekaip kitaip. Man pas\u0105mon\u0117je ka\u017ein kas kirb\u0117jo, o Audra \u0161itai \u012fgarsino, \u012fvardijo. Draugai po spektaklio sak\u0117, kad labai atvirai kalbu apie save, bet a\u0161 neatvirauju \u2013 tai n\u0117ra tiesa. \u010cia toks specifinis dramaturginis \u0117jimas tam, kad atsiskleist\u0173 tai viena, tai kita pus\u0117: Virginios Woolf asmenyb\u0117s ir manosios. Mes viena kit\u0105 veikiame, reflektuojame, ir tada ka\u017ekas \u012fvyksta, \u201eatsidaro\u201c \u2013 kaip \u017eaidime, kai pakeli indel\u012f ir po juo ka\u017ek\u0105 randi.<\/span><\/p>\n

Jau k\u016brinio prad\u017eioje kyla esminis klausimas: kas kalba scenoje ir kieno bals\u0105 girdime? Veik\u0117ja sako: \u201eA\u0161 esu Vird\u017einija Vulf! A\u0161 esu… A\u0161 esu Vird\u017einija…\u201c Ta\u010diau tapatyb\u0117s deklaracija lieka neu\u017ebaigta, o netrukus ji save \u012fvardija kaip \u201eaktor\u0119, kuri nebijo Vird\u017einijos Vulf, nors, ko gero, yra jos aps\u0117sta\u201c. Taigi nuo pirm\u0173j\u0173 akimirk\u0173 riba tarp aktor\u0117s persona\u017eo ir ra\u0161ytojos tapatybi\u0173 tampa nestabili. Kod\u0117l buvo svarbu spektakl\u012f prad\u0117ti b\u016btent \u0161iuo neu\u017ebaigtu bandymu i\u0161tarti \u201eA\u0161 esu Vird\u017einija Vulf\u201c?<\/span><\/p>\n

Tai aps\u0117dimas. Kas a\u0161 esu? A\u0161 esu aktor\u0117, o gal nesu? Kas a\u0161? Tai obsesija. Pasteb\u0117jote, jog tekstas kinta? Dabar spektakl\u012f pradedu citata i\u0161 paskutinio Virginios lai\u0161ko: \u201eA\u0161 negaliu susikaupti, a\u0161 negaliu m\u0105styti.\u201c Pirmoji scena \u2013 sapnas, obsesinis sapnas, kuriame aktor\u0117 \u2013 nesakau, kad tai a\u0161, \u2013 pasakoja, kad jai ne tik dien\u0105 vaidenasi, bet ir naktiniai ko\u0161marai nepaleid\u017eia. Veik\u0117ja prabyla ra\u0161ytojos tekstu, jos \u017eod\u017eiais: \u201eA\u0161 esu ji.\u201c Tapatyb\u0117s susimala. Reikia pabusti i\u0161 to sapno, reikia gyventi.<\/span><\/p>\n

Obsesijos motyvas, regis, formuoja vien\u0105 svarbiausi\u0173 spektaklio dramaturgini\u0173 ark\u0173. Prad\u017eioje aktor\u0117s persona\u017eas apie Virgini\u0105 Woolf sako: \u201eJi man\u0119s nepaleid\u017eia jau beveik de\u0161imt met\u0173\u201c, o finale ekrane matoma ra\u0161ytoja J\u016bs\u0173 vaidinamos artist\u0117s balsu tarsi atsiliepia: \u201eA\u0161 paleid\u017eiu tave. Eik\u2026 Paleid\u017eiu tave\u2026\u201c Vis d\u0117lto, prie\u0161 paleisdama aktor\u0119, kalba apie skaud\u017eiausias ir intymiausias jos patirtis, klausia, ar \u0161i nesistengia pasisl\u0117pti u\u017e Woolf gyvenimo, jos \u201eu\u017esitraukti ant galvos tarsi antklod\u0117s\u201c. Kas \u0161iame santykyje Jums yra Virginia: obsesijos objektas, savoti\u0161ka u\u017euov\u0117ja, b\u016bdas per kit\u0105 priart\u0117ti prie sav\u0119s, o gal judviej\u0173 ry\u0161ys\u00a0\u2013 jau \u012fgav\u0119s savaranki\u0161k\u0105 gyvenim\u0105?<\/span><\/p>\n

Buvau aps\u0117sta minties, kaip kalb\u0117ti apie Woolf. Man obsesija nebuvo metafora, nes kai galvoji tik apie tai, kai nuolat ie\u0161kai knygos ar sakinio, kuris \u012fkv\u0117pt\u0173, tave apnik\u0119s tikras aps\u0117dimas. Jis labai nat\u016braliai kilo i\u0161 realios situacijos. Susitiko du: vienas \u2013 jau seniai i\u0161\u0117j\u0119s \u017emogus, kitas \u2013 dar \u010dia esantis, ir ka\u017ekas tarp j\u0173 \u012fvyko. Ka\u017ekokia keista s\u0105junga. Gal man tik v\u0117liau paai\u0161k\u0117s, ar prasimaniau esanti aps\u0117sta, ar tai buvo tikra. Veikiausiai galima t\u0105 ry\u0161\u012f pavadinti ir meile. Afekto b\u016bsena, kuri juk ir yra obsesija bei meil\u0117.<\/span><\/p>\n

Tiesiogiai klausiate publikos: \u201eKas i\u0161 j\u016bs\u0173 skait\u0117te Vird\u017einij\u0105 Vulf?\u201c Monospektaklyje toks klausimas gali b\u016bti ne vien kreipimasis \u012f auditorij\u0105, bet ir kvietimas prad\u0117ti tikr\u0105 dialog\u0105. Kiek Jums svarbus dialoginis santykis? Ar u\u017eduodama klausim\u0105 i\u0161 ties\u0173 laukiate atsako, ar vis d\u0117lto svarbesnis pats kreipimosi gestas \u2013 bandymas u\u017emegzti ry\u0161\u012f?<\/span><\/strong><\/h6>\n

Monospektaklyje \u017ei\u016brovas yra pagrindinis partneris. Klausiu tam, kad grei\u010diau u\u017emegz\u010diau su juo ry\u0161\u012f, \u012ftrauk\u010diau. \u201eKas nebijo Vird\u017einijos Vulf\u201c n\u0117ra \u012fprastas spektaklis. Repetuojant \u201eU\u017eburt\u0105 kaln\u0105\u201c re\u017eisierius Krystianas Lupa sak\u0117, kad monospektaklis \u2013 absoliutus pokalbis: reikia i\u0161laukti, duoti \u017ei\u016brovui laiko atsakyti. Suprantu, tai yra prabanga. Jei b\u016b\u010diau labiau u\u017etikrinta, i\u0161lauk\u010diau. Kita vertus, \u010dia esama ir ka\u017eko daug svarbesnio, stipresnio, tikresnio. Kol kas t\u0105 klausim\u0105 prab\u0117gu, nesinori pulti publikos, pl\u0117\u0161ti atsakymo. Nors tikrai ruo\u0161iuosi ir atvejui, jei staiga diskusija \u012fvykt\u0173.<\/span><\/p>\n

\"\"

Neringa Bulotait\u0117 spektaklyje \u201eKas nebijo Vird\u017einijos Vulf\u201c (re\u017e. Antanas Jasenka). Asmeninio archyvo nuotrauka<\/p><\/div>\n

Spektaklyje nuolat susilieja Virginios Woolf biografija ir jos k\u016brybos pasaulis: vardydama mirusius ra\u0161ytojos artimuosius, tarp j\u0173 paminite ir Septim\u0105 \u2013 i\u0161galvot\u0105 \u201ePonios Delov\u0117j\u201c persona\u017e\u0105, tarsi jis taip pat priklausyt\u0173 asmeninei autor\u0117s biografijai. Ar suvokiate j\u012f kaip savaranki\u0161k\u0105 heroj\u0173, ar veikiau kaip tam tikr\u0105 Virginios projekcij\u0105?<\/span><\/strong><\/h6>\n

Paprasta \u2013 kai \u017emogaus galva dega, jam viskas mai\u0161osi: kas gyvas ir kas negyvas. Septimas \u2013 jos ligos i\u0161rai\u0161ka, Woolf labai arti jo. I\u0161 dalies per Septim\u0105 galima suprasti ir Virgini\u0105. Pati yra sakiusi, kad buvo visokia. \u0160is veik\u0117jas\u00a0\u2013 ra\u0161ytojos \u201etamsioji med\u017eiaga\u201c. Tiesa, sumanymo prad\u017eioje Septimo nebuvo, nes nesinor\u0117jo painioti vyri\u0161ko ir moteri\u0161ko pasauli\u0173. Buvo Septimo \u017emona Recija, bet v\u0117liau supratau, kad ji ne visk\u0105 apie Septim\u0105 \u017eino, negali iki galo atskleisti jo paveikslo, parodyti jo beprotyb\u0117s, tod\u0117l toks variantas atkrito. Bevaidindama kuo toliau, tuo ai\u0161kiau ma\u010diau, kad Septimas yra Virginia Woolf.<\/span><\/p>\n

\u0160is j\u0173dviej\u0173 ry\u0161ys scenoje \u2013 ne tik dramaturginis. Pati \u012fsik\u016bnijate \u012f Septim\u0105. \u017di\u016brov\u0173 akyse apsirengiate jo palt\u0105, kei\u010diasi J\u016bs\u0173 k\u016bnas, balsas, kalb\u0117jimo b\u016bdas. Kaip ie\u0161kojote Septimui b\u016bdingos laikysenos, \u0161nek\u0117senos? Kod\u0117l panorote asmeni\u0161kai atgaivinti \u0161\u012f persona\u017e\u0105?<\/span><\/strong><\/h6>\n

Tam, kad parody\u010diau Septim\u0105, man buvo svarbu suprasti, kaip jis gal\u0117jo kalb\u0117ti. Teatre nueidavau pas stalius ir klausydavausi, kaip jie bendrauja, svars\u010diau, kaip jis gal\u0117jo \u0161nek\u0117ti, kokiais sakiniais. Galb\u016bt ir Virginia taip kalb\u0117davo per savo priepuolius ar tarp j\u0173. Septimas reikalingas, jis labai svarbus norint pa\u017einti Woolf. Norint atverti t\u0105 \u017eaizd\u0105, reikalingos tam tikros priemon\u0117s: suprasti, koks jis buvo, k\u0105 jaut\u0117, kokias emocijas patyr\u0117.<\/span><\/p>\n

Paltas spektaklyje atsirado nety\u010dia. Pasi\u0117miau j\u012f i\u0161 vyr\u0173 drabu\u017ein\u0117s teatre. Gana ilg\u0105, su juo ir ateinu. Tai \u2013 Virginios oda. B\u016bt\u0173 kvaila tur\u0117ti du paltus: vien\u0105 \u2013 Septimo, kit\u0105 \u2013 Woolf. Kaip Septimas, \u012f scen\u0105 \u017eengiu persimetusi palt\u0105 per vien\u0105 rank\u0105. Tokiu b\u016bdu transformuoju drabu\u017e\u012f, atkartoju persona\u017eo eisen\u0105, remiuosi lazdele. Apsuku rat\u0105 \u2013 r\u016bbas visiems tinka. Kaip aktor\u0117 ir kaip Virginia Woolf, su tuo paltu einu skandintis. \u012evyksta susiliejimas. Pati tuo metu jau esu i\u0161nykusi.<\/span><\/p>\n

Veidrod\u017eio scenoje ra\u0161ytoja steb\u0117dama savo atspind\u012f patiria stipri\u0105 g\u0117d\u0105. \u0160is epizodas paremtas autobiografiniu prisiminimu i\u0161 \u201eB\u016bties akimirk\u0173\u201c. Apskritai daug d\u0117mesio skiriate Woolf vaikyst\u0117s patirtims. Kuo esmingi ankstyvieji jos gyvenimo epizodai?<\/strong> <\/span><\/h6>\n

Ie\u0161kojau prie\u017eas\u010di\u0173, kod\u0117l Virginia buvo b\u016btent tokia, o ne kitokia. Susitelkiau \u012f vaikyst\u0117s epizodus, kurie gal\u0117jo j\u0105 ir suformuoti, ir su\u017ealoti, ir padaryti toki\u0105, kokia buvo. Spektaklio esm\u0117 \u2013 sudominti \u017ei\u016brov\u0105, kad \u0161i\u0105 asmenyb\u0119 atrast\u0173, prie jos prisiliest\u0173. O veidrod\u017eio tema \u2013 daugiareik\u0161m\u0117.<\/span><\/p>\n

K\u016brinio prad\u017eioje kalbate apie Woolf vaikyst\u0117je patirt\u0105 seksualin\u012f tvirkinim\u0105, o finale ra\u0161ytojos fantomas prabyla apie pana\u0161i\u0105 J\u016bs\u0173 \u012fk\u016bnijamos aktor\u0117s patirt\u012f. Kas l\u0117m\u0117 tok\u012f dramaturgin\u012f sugretinim\u0105?<\/span><\/strong><\/h6>\n

Min\u0117toje scenoje kalbu apie ra\u0161ytojos \u012fbrolius George<\/span>\u2019<\/span>\u0105 ir Gerald\u0105, kurie j\u0105 tvirkino, o v\u0117liau Virginia i\u0161 ekrano sako: \u201eIr tau nutiko toki\u0173 istorij\u0173.\u201c Dramaturgi\u0161kai buvo svarbu \u012fvesti paralel\u0119 tarp m\u016bs\u0173 gyvenim\u0173 \u2013 mano ir jos. Woolf fantomas klausia man\u0119s, ar tikrai reikia gilintis \u012f skaud\u017eius biografijos momentus, kod\u0117l neu\u017etenka to, kas sukuriama. Manau, toks smalsumas yra pateisinamas, jei tik tas \u017emogus tau svarbus. Norisi apie j\u012f su\u017einoti kuo daugiau, bet u\u017e tai tenka sumok\u0117ti \u2013 praverti savo biografijos u\u017euolaidas.<\/span><\/p>\n

Nors spektaklyje Woolf bals\u0105 \u012fvairiais b\u016bdais perima ir kuria aktor\u0117, BBC \u012fra\u0161e pirm\u0105 kart\u0105 girdime pa\u010di\u0105 ra\u0161ytoj\u0105. Kod\u0117l nutar\u0117te \u012fterpti ir toki\u0105 dokumentin\u0119 med\u017eiag\u0105?<\/span><\/strong><\/h6>\n

Jos balsas yra artefaktas. Tikslas buvo Virgini\u0105 priartinti, parodyti, kad ji buvo gyvas, egzistav\u0119s \u017emogus. Ne akys yra sielos veidrodis, o balsas. Balse slypi viskas: tavo priklausomyb\u0117s, tavo aukl\u0117jimas. <\/span><\/p>\n

Ar \u0161iandien dar \u012fmanoma atskirti, kur aptariamame spektaklyje yra Virginia Woolf, kur \u2013 J\u016bs\u0173 kuriama aktor\u0117, o kur \u2013 J\u016bs pati? Ar \u0161ios tapatyb\u0117s galiausiai susilieja \u012f vien\u0105?<\/span><\/strong><\/h6>\n

Viskas yra vienas k\u016bnas, vienos \u0161aknys. Tai monospektaklis.<\/span><\/p>\n

\"\"

Neringa Bulotait\u0117 spektaklyje \u201eKas nebijo Vird\u017einijos Vulf\u201c (re\u017e. Antanas Jasenka). Asmeninio archyvo nuotrauka<\/p><\/div>\n

\u201eKas nebijo Vird\u017einijos Vulf\u201c ra\u0161ytojos savi\u017eudyb\u0117s istorija galiausiai tampa J\u016bs\u0173 \u012fk\u016bnijamos aktor\u0117s savirefleksijos dalimi. Skaitydama paskutin\u012f ra\u0161ytojos lai\u0161k\u0105, artist\u0117 tarsi priart\u0117ja prie jos likimo, ta\u010diau paskutin\u0119 akimirk\u0105 pati neatlieka negr\u012f\u017etamo veiksmo. Kod\u0117l reik\u0117jo tokios s\u0105sajos? Ir k\u0105 rei\u0161kia tas netik\u0117tas persigalvojimas \u2013 ar tai atsiskyrimas nuo Woolf, ar bandymas i\u0161saugoti save po visi\u0161ko susitapatinimo?<\/span><\/strong><\/h6>\n

Spektaklio pabaigoje skaitau Virginios lai\u0161k\u0105 kaip aktor\u0117, kuri jau yra visi\u0161kai susitapatinusi su Woolf ir tarsi tur\u0117t\u0173 scenoje vie\u0161ai nusi\u017eudyti, bet suprantu privalanti t\u0105 veiksm\u0105 sustabdyti. Jei a\u0161, kaip aktor\u0117, irgi nusi\u017eudy\u010diau, b\u016bt\u0173 negerai. Tod\u0117l i\u0161 elektros tinklo i\u0161traukiu ki\u0161tuk\u0105.<\/span><\/p>\n

Bandau atsakyti \u012f klausim\u0105: kod\u0117l negaliu taip pasielgti? Sustabdau veiksm\u0105 ir atlieku paskutin\u0119 analiz\u0119: m\u0117ginu suprasti, i\u0161 kur toks aps\u0117dimas, kas mus sieja, \u2013 juk esame skirtingos. Galiausiai tarsi sueiname \u012f vien\u0105. A\u0161, kaip ir ji, suvokiu, kad esu aps\u0117sta. Bet a\u0161 noriu i\u0161likti gyva. Galiausiai i\u0161tr\u016bkstu i\u0161 to kratinio.<\/span><\/p>\n

Vienoje paskutini\u0173 scen\u0173 klausiate: \u201eGal a\u0161 ja naudojausi tam, kad pateik\u010diau savas tiesas?\u201c Kaip \u0161iandien atsakytum\u0117te? Vis\u0105 spektakl\u012f art\u0117jate prie Virginios Woolf, tapatinat\u0117s su ja, ie\u0161kote jos balse, k\u016bne ir biografijoje sav\u0119s, o pabaigoje sakote norinti su tokiu aps\u0117dimu atsisveikinti. K\u0105 Jums rei\u0161kia \u0161is atsisveikinimas?<\/span><\/strong><\/h6>\n

Po kiekvieno tokio spektaklio sutvirt\u0117ji \u2013 kaip \u017emogus, kaip meninink\u0117, kaip aktor\u0117. Labai vengiu kategori\u0161kumo, nesu linkusi tvirtinti, jog yra taip ir ne kitaip. Visgi po tokio spektaklio \u012fgauni tam tikr\u0105 stubur\u0105. Jautiesi tvir\u010diau, lieka ma\u017eiau klaustuk\u0173 ir daugiau ai\u0161kumo pa\u010diai sau.<\/span><\/p>\n

Svarbiausia \u2013 kiekvienu pasirodymu kaip ir atsisveikinu su \u0161iuo \u201eaps\u0117dimu\u201c, o dar tiksliau \u2013 stengiuosi permesti savo didel\u012f nor\u0105 kalb\u0117ti apie Virgini\u0105 Woolf \u017ei\u016brovui. Ji buvo gyva, nei\u0161galvota. Gyveno ir k\u016br\u0117. o k\u016bryba i\u0161 jos pareikalavo pa\u010dios did\u017eiausios kainos \u2013 sveikatos ir gyvyb\u0117s.<\/span><\/p>\n

Vaizdo projekcijoje tarsi apsikei\u010diate vaidmenimis: viso spektaklio metu J\u016bs kalbate u\u017e Vird\u017einij\u0105 Woolf, o \u0161tai finale ji kreipiasi \u012f J\u016bs\u0173 vaidinam\u0105 aktor\u0119. Ta\u010diau viskas n\u0117ra paprasta: nors ekrane matome ra\u0161ytoj\u0105, jos balsu prabylama tarytum i\u0161 aktor\u0117s vidinio pasaulio. K\u0105 toks vaidmen\u0173 ir bals\u0173 apsivertimas rei\u0161kia j\u0173dviej\u0173 santykiui?<\/span><\/strong><\/h6>\n

Tai \u2013 obsesijos auk\u0161\u010diausias ta\u0161kas. Pasirod\u0119s fantomas sergan\u010diai s\u0105monei pasako tai, k\u0105 ji pati m\u0105sto. Bet \u012fdomiausia, kad tas fantomas, tap\u0119s obsesijos vir\u0161\u016bne, galiausiai i\u0161nyksta ir taria: \u201eEik.\u201c Virginia \u2013 arba tas fantomas, ta obsesija \u2013 priima sprendim\u0105. Ji \u0161neka apie mano paslaptis, kuri\u0173 niekas ne\u017eino. Nors i\u0161 tikr\u0173j\u0173 kalbu a\u0161, tik su Woolf veidu. Fantomas \u012fvardija tai, ko dar nepadarei, ko dar neapm\u0105stei. Ir vis tiek tave paleid\u017eia. <\/span><\/p>\n

Nuo premjeros pra\u0117jo daugiau nei penkeri metai, ta\u010diau \u012f \u0161\u012f spektakl\u012f ir prie Woolf tekst\u0173 vis dar gr\u012f\u017etate. Ar \u0161iandien jau\u010diat\u0117s jos paleista?<\/span><\/strong><\/h6>\n

Tikrai taip. Svajon\u0117 sukurti spektakl\u012f apie \u0161i\u0105 ra\u0161ytoj\u0105 \u012fgyvendinta, ir a\u0161, tam tikra prasme, tapau laisva. Dabar ie\u0161kau nauj\u0173 tem\u0173, nauj\u0173 inspiracij\u0173. Stengiuosi nekaupti knyg\u0173 apie Virgini\u0105 Woolf, visi\u0161kai i\u0161sivalyti nuo min\u010di\u0173 apie j\u0105. Nors… Dar liko du pasirodymai ruden\u012f, vadinasi, ir v\u0117l tur\u0117siu kurstyti k\u016brybin\u0119 ugn\u012f.<\/span><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Nuo tada, kai publikai pirm\u0105syk pristatytas monospektaklis \u201eKas nebijo Vird\u017einijos Vulf\u201c (re\u017e. Antanas Jasenka), pra\u0117jo jau daugiau nei penkeri metai. Per \u0161\u012f laik\u0105 k\u016brinys kito kartu su jame vaidinan\u010dia aktore (ir id\u0117jos sumanytoja) Neringa Bulotaite, main\u0117si ir jos santykis su Woolf tekstais, persona\u017eais bei pa\u010dia ra\u0161ytoja. Kaune gimusi artist\u0117 teatro…<\/p>\n","protected":false},"author":1462,"featured_media":40629,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[622],"tags":[146],"class_list":["post-40626","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-e-publikacija","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Nering\u0105 Bulotait\u0119 kalbino Linara Bartkuvien\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40626","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1462"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=40626"}],"version-history":[{"count":6,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40626\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40630,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40626\/revisions\/40630"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/40629"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=40626"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=40626"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=40626"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}