[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
Prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173, 1926-aisiais, Jano Otto leidykla Prahoje i\u0161leido knyg\u0105, kuri i\u0161 karto suk\u0117l\u0117 tam tikr\u0105 a\u017eiota\u017e\u0105; laikui b\u0117gant \u0161is ne\u012fkyrus, bet nuolatinis triuk\u0161mas lyd\u0117jo jos pamin\u0117jim\u0105, sukeldamas asociacijas su tolimu automobilio \u016b\u017eimu. Knygos pavadinimas buvo \u201eAb\u0117c\u0117l\u0117\u201c (Azbuka<\/em>). Jos autoriai\u00a0\u2013 dizaineris Karelas Teige, poetas V\u00edt\u011bzslavas Nezvalas, \u0161ok\u0117ja Mil\u010da Mayerov\u00e1 ir fotografas Karelas Paspa. \u0160iandien leidinys b\u016bt\u0173 vadinamas universaliu (arba tarpdisciplininiu) meniniu projektu. Mayerov\u00e1 suk\u016br\u0117 choreografines pozas, vaizduojan\u010dias \/ simbolizuojan\u010dias kiekvien\u0105 ab\u0117c\u0117l\u0117s raid\u0119. Paspa \u0161ias gyvas raides nufotografavo. Nezvalas, vienas svarbiausi\u0173 \u010dek\u0173 avangardo ir modernizmo poet\u0173, ra\u0161\u0117 \u0161i\u0173 raid\u017ei\u0173 \u012fkv\u0117ptus eil\u0117ra\u0161\u010dius\u00a0\u2013 kiekvienai po trump\u0105 k\u016brin\u0117l\u012f. Visk\u0105 sujung\u0117 Teige, \u010cekijos avangardinio padalinio \u201eDev\u011btsil\u201c \u012fk\u016br\u0117jas\u00a0\u2013 truput\u012f dailininkas, truput\u012f dizaineris, truput\u012f knyg\u0173 iliustratorius, truput\u012f kult\u016bros kritikas, bet svarbiausia\u00a0\u2013 teoretikas, organizatorius ir \u012fkv\u0117p\u0117jas. Jis suman\u0117, kad tai bus b\u016btent knyga, sujungianti \u017eod\u012f ir vaizd\u0105 \u012f pasaul\u012f kei\u010dian\u010dio naujo, revoliucinio meno ab\u0117c\u0117l\u0119. Nuo to laiko, per pastaruosius \u0161imt\u0105 met\u0173, pasaulis, kaip \u017einome, i\u0161 esm\u0117s pasikeit\u0117, bet, deja, visai ne d\u0117l Teige, Nezvalo, Mayerovos ir Paspos \u201eAb\u0117c\u0117l\u0117s\u201c. Kita vertus, knyga neabejotinai atliko savo vaidmen\u012f \u0161ioje transformacijoje, tapdama viena i\u0161 daugelio miel\u0173 Europos avangardo biblij\u0173. Tai, kas kadaise, atrod\u0117, gal\u0117t\u0173 versti stabus ir griauti pamatus, \u0161iandien t\u0117ra malonus rankdarbis, bukinisto rinkini\u0173 puo\u0161mena. Ties\u0105 sakant, taip buvo ir anuomet. Futuristai dr\u0105siai at\u0161aukin\u0117jo kult\u016br\u0105 su visomis jos bibliotekomis; \u0161iandien j\u0173 spausdinti karingi manifestai puo\u0161ia tur\u010di\u0173 ir visoki\u0173 antikvar\u0173 kolekcijas. Nors nesu visi\u0161kai teisus; Teige ir \u201eDev\u011btsil\u201c nebuvo prie\u0161i\u0161ki konstruktyvizmui ir bauhauzui, o \u0161ie labiau siek\u0117 ne ka\u017ek\u0105 nuversti, bet pastatyti nuverstojo vietoje.<\/p>\n Po trej\u0173 met\u0173, 1929-aisiais, Prahos leidykla \u201eAventinum\u201c publikavo Karelo \u010capeko knyg\u0105 \u201ePasakojimai i\u0161 vienos ki\u0161en\u0117s\u201c (Pov\u00eddky z jedn\u00e9 kapsy<\/em>). \u010capekas\u00a0\u2013 aktyvus ir populiarus to meto literatas, romanistas, dramaturgas, \u017eurnalistas ir politinis komentatorius, labai artimas tuomet\u0117s \u010cekoslovakijos valstyb\u0117s (Pirmosios Respublikos) k\u016br\u0117jams ir vadovams\u00a0\u2013 daugeliu at\u017evilgi\u0173 buvo visi\u0161ka Teige, Nezvalo ir kompanijos prie\u0161ingyb\u0117. Jis buvo tikras \u0161iuolaikinis, modernizmo ra\u0161ytojas, \u012fvald\u0119s visas bur\u017euazin\u0117s eros verbalines priemones ir jas jaut\u0119s lyg savo od\u0105: ne kaip \u0161iaip ra\u0161in\u0117tojas ar talentingas amatininkas, ne, b\u016btent kaip\u00a0\u2013 atleiskite u\u017e kvailok\u0105 \u017eod\u012f, bet kito nerandu\u00a0\u2013 k\u016br\u0117jas. \u010capekas \u012fvald\u0117 \u012fvairius \u017eanrus ir savo darbu juos transformavo\u00a0\u2013 tegu po truput\u012f, pama\u017eu, ka\u017ekokiu metodu, kalbos vira\u017eu ar \u017eodeliu, bet vis d\u0117lto. Beje, kai kurie j\u0173 galingai ir ilgam \u012fsir\u0117\u017e\u0117 \u012f m\u016bs\u0173 pasaul\u012f. Yra \u017einoma, kad b\u016btent \u010capekas i\u0161rado \u017eod\u012f \u201erobotas\u201c, nors ir ne m\u016bsi\u0161kis, ne Karelas\u00a0\u2013 apsakymo \u201ePoetas\u201c, apie kur\u012f bus kalbama toliau, autorius,\u00a0\u2013 o Josefas, jo brolis, dailininkas ir taip pat ra\u0161ytojas. Josefas sugalvojo, o Karelas pirmasis panaudojo\u00a0\u2013 savo iki \u0161iol g\u0105sdinan\u010diai aktualioje pjes\u0117je R.U.R. (1920).<\/p>\n Karelas \u010capekas buvo anglomanas; \u201eAnglij\u0105\u201c jis sau susik\u016br\u0117 ma\u017edaug toki\u0105 pat, kaip ir Jorge Luisas Borgesas, Giuseppe Tomasi di Lampedusa ar net Gilbertas Keithas Chestertonas, kuriam, atrodyt\u0173, jos i\u0161sigalvoti net ir nereik\u0117jo\u00a0\u2013 ji buvo visur aplinkui. Normalu, kad \u0161i\u0173\u00a0\u2013 ir kit\u0173\u00a0\u2013 d\u017eentelmen\u0173 Anglijos \u0161iek tiek skyr\u0117si, ta\u010diau kai kurie bruo\u017eai i\u0161liko bendri. Tai fair play<\/em> (s\u0105\u017einingo \u017eaidimo) ir Did\u017eiosios laisvi\u0173 chartijos (Magna Carta<\/em>), keistuoli\u0173, u\u017esi\u0117musi\u0173 pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 \u012fdomybi\u0173\u00a0\u2013 nuo \u201eAlisos Stebukl\u0173 \u0161alyje\u201c iki Brit\u0173 imperijos\u00a0\u2013 k\u016brimu, sala ir, \u017einoma, Williamo Shakespeare\u2019o\u00a0\u2013 pirmiausia Shakespeare\u2019o\u00a0\u2013 \u0161alis. Knygos \u201eKelias \u012f Vigano prieplauk\u0105\u201c (The Road to Wigan Pier<\/em>), savaime suprantama, n\u0117 vienas i\u0161 j\u0173 negal\u0117jo b\u016bti skait\u0119s. Borgeso ir \u010capeko anglomanija kaip objekt\u0105 ap\u0117m\u0117 ir pat\u012f Chesterton\u0105; abu \u017eav\u0117josi jo edvardi\u0161kumu, meile populiariesiems \u017eanrams, kurie nebuvo madingi tarp auk\u0161tojo modernizmo atstov\u0173, ir, galiausiai, jo linksmumu, kuris kartais virsdavo nesulaikomu\u00a0\u2013 kad ir labai perspaustu\u00a0\u2013 d\u017eiaugsmu. Borgesas ir \u010capekas\u00a0\u2013 Belle \u00c9poque<\/em> vaikai\u00a0\u2013 Chesterton\u0105, kuris buvo u\u017e juos vyresnis beveik ketvir\u010diu am\u017eiaus, mat\u0117 kaip nuostab\u0173 d\u0117dul\u0119-viengung\u012f\u00a0\u2013 kolekcinink\u0105 ir \u0161nekori\u0173, naiv\u0173 lygiai tiek, kad nesuprast\u0173, koks i\u0161 ties\u0173 jis yra nelaimingas. Ir \u0161\u012f d\u0117d\u0119 jie myl\u0117jo kur kas stipriau nei savo pa\u010di\u0173 nei\u0161rai\u0161king\u0105 t\u0117v\u0105\u00a0\u2013 nacionalin\u0119 literat\u016br\u0105 (kuri\u0105 sudar\u0117 privaloma kalba bei trumput\u0117 lentyna su \u0161alies klasik\u0173 tomais).<\/p>\n Kaip ir Chestertonas, Karelas \u010capekas apr\u0117p\u0117 visus literat\u016bros \u017eanrus\u00a0\u2013 para\u0161\u0117 roman\u0173, apsakym\u0173, pjesi\u0173, publicistikos ir net knyg\u0105 apie sodininkyst\u0119. Taip pat jis truput\u012f pabuvo fotografu ir filosofu. Filosofiniuose svarstymuose nutolo nuo anglomanijos, savo simpatijomis nusikeldamas \u012f Amerik\u0105, kuri buvo lygiai taip pat i\u0161galvota. Kitaip nei jo vyresnis draugas\u00a0\u2013 ir nuolatinis pa\u0161nekovas\u00a0\u2013 pirmasis Pirmosios Respublikos prezidentas Tom\u00e1\u0161as Garrigue\u2019as Masarykas, \u010capekas propagavo pragmatizmo ir liberalizmo mi\u0161in\u012f, pavyzd\u017eiu laik\u0117 William\u0105 James\u0105 ir John\u0105 Dewey, ir 1918\u00a0m. netgi i\u0161leido filosofin\u0119 knyg\u0105 pavadinimu \u201ePragmatizmas arba praktin\u0117s kalbos filosofija\u201c (Pragmatismus \u010dili Filosofie praktick\u00e9ho \u017eivota<\/em>). \u0160ioje srityje Karel\u0105 \u010capek\u0105 domino tiesos ir jos reliatyvumo klausimas. Gro\u017ein\u0117je literat\u016broje tiesiausias kelias i\u0161 \u010dia\u00a0\u2013 sekant Chestertonu\u00a0\u2013 ved\u0117 \u012f detektyvin\u0119 literat\u016br\u0105. Ta\u010diau, skirtingai nei d\u0117dul\u0117, \u010dek\u0173 ra\u0161ytojas netik\u0117jo Diev\u0105; jo detektyvas daktaras Meizlykas ie\u0161kojo atsakym\u0173 \u012f kriminalinius klausimus \u0161ioje gyvenimo pus\u0117je. Tai yra \u010cekijos realyb\u0117je\u00a0\u2013 bent jau taip, kaip jis, remdamasis sav\u0105ja patirtimi, j\u0105 suprato.<\/p>\n Karelas \u010capekas\u00a0\u2013 fakt\u0173 i\u0161tro\u0161k\u0119s \u017eurnalistas, aistringas knyg\u0173 skaitytojas ir tiesiog beproti\u0161kai smalsus \u017emogus\u00a0\u2013 apie \u010dek\u0173 gyvenim\u0105 \u017einojo labai daug. Manau, daugiau nei Chestertonas\u00a0\u2013 apie angl\u0173. Akivaizdu, kad pagrindiniu jo literat\u016briniu konkurentu tur\u0117jo tapti kitas \u010dekas\u00a0\u2013 Jaroslavas Ha\u0161ekas, para\u0161\u0119s turb\u016bt svarbiausi\u0105 \u0161alies eksportin\u0119 knyg\u0105\u00a0\u2013 \u201e\u0160auniojo kareivio \u0160veiko nuotykius\u201c. Ta\u010diau, jei gerai \u012fsiskaitai \u012f \u0161i\u0105 \u201e\u0161veikiad\u0105\u201c, pamatai, kad ji visai ne apie gyvenim\u0105. Ten sukurtas genialus niekada neegzistavusios ryjan\u010dios, gerian\u010dios, besi\u0161lapinan\u010dios, meluojan\u010dios ir besanguliaujan\u010dios \u0161alies \u012fvaizdis, kurioje klastingas cinizmas pakeit\u0117 prot\u0105, o tingios pasak\u0117\u010dios\u00a0\u2013 literat\u016br\u0105. Toki\u0105, koki\u0105 k\u016br\u0117 Karelas \u010capekas.<\/p>\n Ties\u0105 sakant, Franzas Kafka nema\u017eai \u017einojo apie \u010dek\u0173 kasdienyb\u0119, nors ir negyveno ja. Kafka apkeliavo Bohemij\u0105 kaip darbuotoj\u0173 nelaiming\u0173 atsitikim\u0173 draudimo bendrov\u0117s teisininkas. Nelaimingi atsitikimai nutikdavo \u010dekams, dirbusiems vokie\u010diams priklausan\u010diose gamyklose. \u017dydas Kafka atsid\u016br\u0117 tarp j\u0173, o tai, atrodo, prisid\u0117jo prie jo socialinio jautrumo i\u0161lavinimo.<\/p>\n Taip jie ir gyveno viename mieste\u00a0\u2013 ir Nezvalas su Teige, ir broliai \u010capekai, ir Ha\u0161ekas, ir Kafka, ir daugyb\u0117 pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 \u017emoni\u0173, toki\u0173 kaip Oskaras Baumas\u00a0\u2013 aklas muzikos mokytojas ir literatas. Jis visi\u0161kai prarado reg\u0117jim\u0105 b\u016bdamas vienuolikos met\u0173, kai per mu\u0161tynes tarp \u010dek\u0173 ir vokie\u010di\u0173 moksleivi\u0173 jam, nedalyvavusiam visuose tuose reikaluose, trenk\u0117 per galv\u0105 penalu. Kafka, su kuriuo Baumas v\u0117liau susidraugavo, \u0161iame li\u016bdname \u012fvykyje \u012f\u017evelg\u0117 Prahos \u017eyd\u0173 likimo simbol\u012f.<\/p>\n Ta\u010diau mes visi\u0161kai pamir\u0161ome \u201eAb\u0117c\u0117l\u0119\u201c ir\u00a0\u2013 kas visai nedovanotina\u00a0\u2013 \u201ePasakojimus i\u0161 vienos ki\u0161en\u0117s\u201c. O \u0161ios knygos vertos d\u0117mesio; antroji j\u016bs\u0173, mielas skaitytojau, nuolankaus autoriaus gyvenime apskritai atliko tam tikr\u0105, ties\u0105 sakant\u00a0\u2013 netgi nemenk\u0105, vaidmen\u012f.<\/p>\n Persik\u0117l\u0119s \u012f Prah\u0105, a\u0161\u00a0\u2013 po neleistinai ilgos pauz\u0117s\u00a0\u2013 \u0117miausi \u010dek\u0173 kalbos. Mano mokytojos (ka\u017ekod\u0117l visada b\u016btent mokytojos, o ne mokytojai) buvo Karolio universiteto Slavistikos skyriaus student\u0117s ir aspirant\u0117s. Tad kad ir kaip stengiausi i\u0161bristi i\u0161 tos literat\u016brin\u0117s pelk\u0117s, kurioje kapstausi vis\u0105 gyvenim\u0105, ir \u012fgauti prakti\u0161k\u0173 bei pritaikom\u0173 geb\u0117jim\u0173, kalbos mokiausi i\u0161 literat\u016bros, greta jos ir aplink j\u0105, be to, ne vien \u010dek\u0173. Pirmoji mano mokytoja savo kalbos veikimo mechanizmus man atskleid\u0117 remdamasi \u010deki\u0161ku vieno Velimiro Chlebnikovo eil\u0117ra\u0161\u010dio vertimu; jos pavard\u0117 buvo\u00a0\u2013 \u017einoma, i\u0161vertus\u00a0\u2013 Ki\u0161kyt\u0117. J\u0105 pakeit\u0117 kita, nuodugnesn\u0117 ir ry\u017etingesn\u0117, v\u0117lgi\u00a0\u2013 i\u0161vertus, pavarde Vilkait\u0117. Prad\u0117jome nuo Ivano Blatn\u00fd eil\u0117ra\u0161\u010dio, o tada per\u0117jome prie \u010dek\u0173 prozos. Pirmasis buvo Bohumilo Hrabalo apsakymas \u201ePan not\u00e1\u0159\u201c (pavadinim\u0105 pateikiu originalo kalba, nes pagrindinis veik\u0117jas, mano nuomone, joks ne \u201eponas\u201c, o b\u016btent \u201epan\u201c)\u00a0\u2013 didingas k\u016brinys, vienas geriausi\u0173 pra\u0117jusio am\u017eiaus Europos prozos pavyzd\u017ei\u0173, patik\u0117kite. Hrabalas \u017einomas kaip monologinio pasakojimo\u00a0<\/em>\u2013 tiesiogine \u0161io \u017eod\u017eio prasme\u00a0\u2013 meistras. Savo darbuose jis apra\u0161o situacijas, kuriose (ir apie kurias) gimsta unikalus balsas, intonacija, story<\/em>. Versti tai sud\u0117tinga net profesionalui, o a\u0161 tuo metu buvau tik prad\u0117j\u0119s pa\u017einti \u010dek\u0173 kalb\u0105. Beje, Vilkait\u0117 nuolat buvo \u0161alia, nors ir pati ne visada suprasdavo original\u0105\u00a0\u2013 Hrabalas gars\u0117ja kaip nauj\u0173 \u017eodeli\u0173 i\u0161rad\u0117jas. Pavyzd\u017eiui, apsakym\u0173 rinkinys, \u012f kur\u012f \u012feina \u201ePan not\u00e1\u0159\u201c, vadinasi \u201eP\u00e1bitel\u00e9\u201c\u00a0\u2013 tai hrabali\u0161kas nauja\u017eodis, ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f \u201ekeistuolius\u201c, slengu vadinamus kosmonautais. I\u0161galvota leksika man patiko kur kas labiau nei nusistov\u0117jusi, bent jau grei\u010diau j\u0105 \u012fsimindavau. Po poros m\u0117nesi\u0173 mes nusikapst\u0117me iki nepamir\u0161tamo \u201ePano notaro\u201c finalo\u00a0\u2013 ir per\u0117jome prie klasikos. Vilkait\u0117 i\u0161sitrauk\u0117 i\u0161 kuprin\u0117s visko ma\u010dius\u012f Karelo \u010capeko \u201ePasakojim\u0173 i\u0161 vienos ki\u0161en\u0117s\u201c tomel\u012f ir parod\u0117 tekst\u0105, su kuriuo praleidome itin malonias ir naudingas tris savaites. Apsakymas \u201ePoetas\u201c. \u0160tai taip: i\u0161 prad\u017ei\u0173 Chlebnikovas, paskui Blatn\u00fd, o dabar\u00a0\u2013 i\u0161galvotas poetas Jaroslavas Neradas, gyven\u0119s Prahoje pra\u0117jusio am\u017eiaus tre\u010diojo de\u0161imtme\u010dio antrojoje pus\u0117je. \u010cek\u0173 kalba, visi\u0161kai \u017eemi\u0161ka ir puikiai atspindinti kasdienius jos vartotoj\u0173 poreikius, pas mane atjojo raita ant Pegaso. Ant jo ji ir nudulk\u0117jo: deramai \u010dek\u0173 kalbos taip ir nei\u0161mokau.<\/p>\n Istorija labai trumpa. Jau min\u0117tam policijos komisarui Meizlykui prane\u0161ama apie eismo \u012fvyk\u012f \u017ditnos gatv\u0117je. Ketvirt\u0105 ryto per\u0117joje ne\u017einomas automobilis partrenk\u0117 girt\u0105 sen\u0119 ir \u017eaibi\u0161kai pasi\u0161alino. Meizlykas apklausia \u012fvyk\u012f ma\u010dius\u012f patrul\u012f. J\u0173 pokalbis kiek komi\u0161kas d\u0117l savo beprasmi\u0161kumo: patrulis ne\u012fsimin\u0117 nei ma\u0161inos spalvos, nei numerio. N\u0117ra kieno paklausti apie tai, n\u0117ra ir k\u0105 atsakyti\u00a0\u2013 o protokolas reikalauja. \u012evedamas liudininkas, mechanikos studentas pavarde Kr\u00e1l\u00edk, i\u0161vertus\u00a0\u2013 Triu\u0161is. Prisimenu, kad tada, prie\u0161 beveik ketvirt\u012f am\u017eiaus, ma\u0161inaliai pagalvojau\u00a0\u2013 na, \u010dia jau per daug, \u010dek\u0173 kalba tarsi pama\u017eu vilioja \u012f ka\u017ekok\u012f pragari\u0161k\u0105 \u017ev\u0117ryn\u0105: i\u0161 prad\u017ei\u0173 Ki\u0161kyt\u0117, paskui Vilkait\u0117, o dabar dar ir Triu\u0161is. Matyt, finale mane u\u017epuls prisik\u0117lusi eismo auka\u00a0\u2013 girta sen\u0117 Salamandrova.<\/p>\n Laimei, taip neatsitiko, ir\u00a0\u2013 padedant Dievui bei Vilkaitei\u00a0\u2013 pavyko \u012fveikti apsakym\u0105 iki galo. O ten kaip tik ir prasid\u0117jo \u012fdomiausia dalis. Liudininkas neprisimin\u0117 visi\u0161kai nieko, kaip ir patrulis. Visgi Meizlykas u\u017esikabino u\u017e detal\u0117s\u00a0\u2013 Triu\u0161is buvo su bi\u010diuliu, taip pat \u012fkau\u0161usiu jaunuoliu vardu Jaroslavas Neradas. Neradas\u00a0\u2013 poetas, be to, avangardistas. \u0160ioje vietoje v\u0117l prad\u0117jo kankinti neai\u0161kios abejon\u0117s. Na gerai, i\u0161galvoto avangardisto pavard\u0117 kuo puikiausiai atitinka \u010dek\u0173 klasiko Jano Nerudos pavard\u0119, kuris kaip tik ir \u012fved\u0117 \u012f tuomet dar jaun\u0105 nacionalin\u0119 literat\u016br\u0105 apsakymo \u017eanr\u0105, be kita ko, \u201eapsakymo apie gyvenim\u0105\u201c\u00a0\u2013 tokio, kur\u012f \u010capekas \u0161ioje savo knygoje ir imitavo. Ir tiek jau to, kad varg\u0161\u0117s sen\u0117s, kurios gyvyb\u0119 i\u0161gelb\u0117jo visai netoli \u012fvykio vietos esan\u010dios ir kadaise j\u0117zuit\u0173 pastatytos Visuomenin\u0117s ligonin\u0117s gydytojai, vardas Bo\u017eena Mach\u00e1\u010dkov\u00e1,\u00a0\u2013 tai yra bema\u017e toks pat, kaip dar vienos klasik\u0117s, Bo\u017eenos N\u011bmcovos, para\u0161iusios apsakym\u0105 \u201eSenel\u0117\u201c, kuriame, regis, pirm\u0105 kart\u0105 ir papasakota apie kasdien\u012f \u010dek\u0173 gyvenim\u0105. Bet pats liudininkas poetas Jaroslavas Neradas! Kaipgi \u0161iame varde nei\u0161girsti jo am\u017eininko, o galb\u016bt net dvynio vardo?<\/p>\n Per apklaus\u0105 poetas Neradas kartoja tai, k\u0105 prie\u0161 j\u012f pasak\u0117 kiti liudininkai. Nieko nemat\u0117, nieko neprisimena, be to, buvo girtas. Su Triu\u0161iu prie\u0161au\u0161rio valand\u0105 gr\u012f\u017eo i\u0161 alud\u0117s. Girdykl\u0173 \u017ditnos gatv\u0117je tuomet buvo nema\u017eai, o viena\u00a0\u2013 netgi ypa\u010d pam\u0117gta bohemos: \u201eKumanovo\u201c vynin\u0117. Ten pilst\u0117 serbi\u0161kus vynus, o didelis j\u0173 m\u0117g\u0117jas buvo Jaroslavas Seifertas\u00a0\u2013 taip pat \u201eDev\u011btsilo\u201c dalyvis, poetas siurrealistas, v\u0117liau\u00a0\u2013 socialistin\u0117s \u010cekoslovakijos ra\u0161ytoj\u0173 s\u0105jungos pirmininkas ir netgi Nobelio premijos laureatas (1984). Ta\u010diau su m\u016bs\u0173 istorija jis neturi nieko bendro, tod\u0117l atsisveikinkime su juo, ir \u0161tai piln\u0117janti jo fig\u016bra su puikiai pasi\u016btu paltu pradingsta tabako migla u\u017etrauktame tarpduryje. O i\u0161 ten, \u012fsikib\u0119s Triu\u0161iui \u012f parank\u0119, i\u0161svirduliuoja Neradas. Abu i\u0161eina \u012f gryn\u0105 or\u0105 ir \u0161litin\u0117dami p\u0117dina auk\u0161tyn \u017ditnos gatve. Kurgi partrenk\u0117 varg\u0161\u0119 Mach\u00e1\u010dkov\u0105? Kry\u017ekel\u0117je su \u0160tepanskos gatve? Ar dar auk\u0161\u010diau? Dabar judriausia yra Sokolskos gatv\u0117\u00a0\u2013 tai trasa, kuria \u012fsib\u0117g\u0117j\u0119 automobiliai \u012fskrieja ant Nusel\u0117s tilto. Prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173 jo nebuvo, tad ir eismas \u0161ioje gatv\u0117je akivaizd\u017eiai tek\u0117jo ramiau. \u010cia \u017ditnos gatv\u0117 baigiasi, virsdama Angl\u0173 gatve, o j\u0173 sankirtoje\u00a0\u2013 pirmasis mano adresas Prahoje, bet \u0161\u012fkart ne apie tai.<\/p>\n Taigi p\u0117dina tiedu \u012fsikib\u0119 vienas kito, \u0161neku\u010diuojasi ir staiga i\u0161vysta \u0161itai. Tu\u0161\u010dioje kry\u017ekel\u0117je, ketvirt\u0105 ryto. Gerai bent, kad ne mirtinai. Pasi\u0161alino i\u0161 \u012fvykio, ne, jau ne \u012fvykio, o nusikaltimo vietos. Sukr\u0117stas poetas apsiverk\u0117. Patrulis pasilenk\u0117 vir\u0161 aukos ir band\u0117 suteikti pagalb\u0105. Niekas neprisimena nieko\u00a0\u2013 nei automobilio numerio, nei spalvos. Tyrimo kolapsas.<\/p>\n Ir \u010dia \u012f pagalb\u0105 ateina menas, tiksliau\u00a0\u2013 literat\u016bra. Be to, ne koks nors ten realizmas, o tikr\u0173 tikriausias avangardas. Pasirodo, sukr\u0117stas \u017dit\u00adnos gatv\u0117je pamatytos dramos, Neradas suk\u016br\u0117 eil\u0117ra\u0161t\u012f\u00a0\u2013 tuojau pat, dar t\u0105 pa\u010di\u0105 nakt\u012f. Kit\u0105 dien\u0105 per apklaus\u0105, sunkiai tai prisimindamas, jis i\u0161ver\u010dia savo ki\u0161enes ir… o, stebukle, \u0161tai jis\u00a0\u2013 i\u0161ganingas vokas, o ant jo\u00a0\u2013 keverzon\u0117s:<\/p>\n Namai rikiuot\u0117j temo pro a\u017e\u016br\u0105,<\/em> Autoriaus deklamavimas policininkui nepadaro jokio \u012fsp\u016bd\u017eio. Meizlykas u\u017eduoda poetui klausim\u0105, kur\u012f filosofas neabejotinai priskirt\u0173 epistemologijos\u00a0\u2013 pa\u017einimo teorijos\u00a0\u2013 sri\u010diai, taip m\u0117gtai paties Karelo \u010capeko:<\/p>\n \u201eNa, matote,\u00a0\u2013 tar\u0117 komisaras Meizlykas,\u00a0\u2013 i\u0161 viso to a\u0161 niekaip negaliu suprasti, kad \u201eliepos penkiolikt\u0105 dien\u0105 ketvirt\u0105 valand\u0105 ryto \u017ditnos gatv\u0117je automobilis Nr. toks ir toks parblo\u0161k\u0117 \u0161e\u0161iasde\u0161imtmet\u0119 girt\u0105 elget\u0105 Bo\u017een\u0105 Mach\u00e1\u010dkov\u0105, kuri sunkaus b\u016bvio nugabenta \u012f miesto ligonin\u0119\u201c. Apie \u0161iuos faktus j\u016bs\u0173 eil\u0117se, mano pasteb\u0117jimu, n\u0117ra n\u0117 \u017eod\u017eio. \u0160tai kaip!\u201c<\/p>\n Jeigu Meizlykas \u017einot\u0173, kaip labai jis klydo! Jo pragmati\u0161kas, utilitarinis, amerikieti\u0161kas tiesos siekimo b\u016bdas, jo epistemologija akimirksniu buvo diskredituoti. Suteikime \u017eod\u012f m\u016bs\u0173 poetui:<\/p>\n \u201eViskas\u00a0\u2013 tik i\u0161or\u0117s faktai, nuoga tikrov\u0117,\u00a0\u2013 kar\u0161\u010diavosi jaunuolis.\u00a0\u2013 O poezija\u00a0\u2013 tai vidin\u0117 realyb\u0117. Poezija\u00a0\u2013 tai laisvi siurrealistiniai vaizdiniai, gim\u0119 poeto pas\u0105mon\u0117je, suprantate? Tai tos regimosios ir girdimosios asociacijos, kuriomis turi persiimti skaitytojas. Ir tada jis supras.\u201c<\/p>\n Kas belieka policininkui? Gilintis \u012f vaizdinius. Poetas padeda detektyvui tai padaryti\u00a0\u2013 ir, reikia pasakyti, jiems puikiai pavyksta.<\/p>\n \u201eNam\u0173 greta\u201c (originale jie dar ir mar\u0161iruoja)\u00a0\u2013 rei\u0161kia \u017ditnos gatv\u0119. Kaip matome, \u010dia susiduria dvi filosofijos, dvi estetikos\u00a0\u2013 amerikieti\u0161kasis utilitarizmas su brit\u0173 subjektyviuoju idealizmu, Johnas Dewey su vyskupu Berkeley. Gin\u010das d\u0117l liudijimo tikrumo policijos protokole i\u0161sprend\u017eiamas grynai voliuntaristi\u0161kai, \u012fnoringai esteti\u0161kai, remiantis froidi\u0161kuoju malonumo principu. Tik nenerkime \u010dia \u012f tas malonumo interpretacijas, kitaip per toli nuklysime.<\/p>\n \u201ePalau\u017eta tulp\u0117\u201c liudija, kad visoje \u0161ioje scenoje dalyvavo moteris\u00a0\u2013 ne ta, \u012fsivaizduojama gra\u017euol\u0117, kuri\u0105 automobilis skraidina \u012f Singap\u016br\u0105 ar dar velniai \u017eino \u012f kok\u012f pasaulio kra\u0161t\u0105, o visi\u0161kai reali, ta, kuri ir buvo \u201epalau\u017eta\u201c pralekiant tam pa\u010diam automobiliui. Kiek \u0161iurk\u0161tokas Meizlykas stebisi, kad \u201evarg\u0161\u0117 elgeta\u201c, taip jis j\u0105 pavadino, eil\u0117ra\u0161tyje virto \u201etulpe\u201c, o poetas riteri\u0161kai primygtinai reikalauja, kad net b\u016bdama tokios apverktinos b\u016bkl\u0117s, kokioje \u012f\u017eengusi \u012f septint\u0105 de\u0161imt\u012f atsid\u016br\u0117 Bo\u017eena Mach\u00e1\u010dkov\u00e1, ji nusipelno pagarbos\u00a0\u2013 ir kaip moteris, ir kaip \u017emogus.<\/p>\n Kaip matome, nokdaun\u0105 kei\u010dia nokdaunas, poetas ne \u0161iaip pirmauja\u00a0\u2013 \u010dia jau \u017eaidimas \u012f vienus vartus. Ir tada prasideda pagrindin\u0117 eil\u0117ra\u0161\u010dio analiz\u0117s dalis.<\/p>\n \u201eO gulb\u0117s kaklas\u201c. \u012esiklausyk, skaitytojau, k\u0105 \u0161i eilut\u0117 tau primena? Net ne primena, apie k\u0105 tiesiog r\u0117kte r\u0117kia? Palikime nuo\u0161aly Led\u0105 ir kitus erotinius nieku\u010dius, m\u0105stykime grie\u017etai, netgi matemati\u0161kai… \u017dinoma, tai skai\u010dius \u201e2\u201c. Atitinkamai ir \u201ekr\u016btin\u0119\u201c der\u0117t\u0173 nu\u0161viesti praktinio proto \u0161viesa ir \u012f\u017evelgti joje ne kokias nors \u201ejaunas kr\u016btis\u201c i\u0161 romanti\u0161kos meil\u0117s lyrikos, o tiesiog skai\u010di\u0173 \u201e3\u201c. Kiek sud\u0117tingiau su \u201eo b\u016bgnas ir lazdel\u0117s tie\u201c, ta\u010diau ir \u010dia kiek pam\u0105st\u0119 pateiksime teising\u0105 atsakym\u0105: skai\u010dius \u201e5\u201c (lazdel\u0117s kampu vir\u0161 solidaus b\u016bgno pilvo). 235. Rudo automobilio, kuris 4 valand\u0105 ryto \u017ditnos gatv\u0117s sankry\u017eoje partrenk\u0117 Bo\u017een\u0105 Mach\u00e1\u010dkov\u0105 ir nusikalstamai pasi\u0161alino i\u0161 \u012fvykio vietos, numeris.<\/p>\n B\u016btent \u010dia prisimenama avangardin\u0117 \u201eAb\u0117c\u0117l\u0117\u201c. Prie kiekvienos raid\u0117s, kuri\u0105 k\u016bno judesiais vaizdavo Mil\u010da Mayerov\u00e1, buvo prid\u0117tas jos \u012fkv\u0117ptas V\u00edt\u011bzslavo Nezvalo eil\u0117ra\u0161tis. B\u016btent \u012fkv\u0117ptas, o ne ai\u0161kinantis konkre\u010di\u0105 ab\u0117c\u0117l\u0117s raid\u0119. Sakykime, \u0161tai kaip Nezvalas mato \u201eI\u201c:<\/p>\n Ir grak\u0161tus \u0161ok\u0117jos k\u016bnas<\/em> Atsp\u0117ti \u010dia raid\u0119 \u201eI\u201c b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s nebent Jaroslavas Neradas, ir tai, ko gero, tik padedamas Romano Jakobsono\u00a0\u2013 juk didysis kalbininkas tuomet gyveno \u010cekoslovakijoje ir Prahos lingvist\u0173 b\u016brelio pos\u0117d\u017eiuose diskutavo apie poetin\u0119 kalbos funkcij\u0105<\/em>. Netgi dr\u012fs\u010diau teigti, kad \u201ePoete\u201c \u010capekas pam\u0117gino paneigti jakobsoni\u0161k\u0105j\u012f kalbos funkcij\u0173 rinkin\u012f, kuriame poetin\u0117 atskirta nuo referencin\u0117s bei kit\u0173, prane\u0161imas d\u0117l paties prane\u0161imo\u00a0\u2013 nuo komunikacijos, informacijos perdavimo ir taip toliau. Ta\u010diau tokiu atveju nedidelis apsakymas, penki\u0173 puslapi\u0173 ma\u017emo\u017eis, virsta vienu i\u0161 universali\u0173, esmini\u0173 pra\u0117jusio am\u017eiaus Vakar\u0173 tradicijos tekst\u0173.<\/p>\n \u201eLiaukit\u0117s,\u00a0\u2013 su\u0161uksite j\u016bs.\u00a0\u2013 Na ir u\u017elankst\u0117te! Tai tiesiog eilinis, greitomis produktyvaus autoriaus sukurtas humoristinis feljetonas, nerimtas niekutis!\u201c<\/p>\n Mielai su jumis sutiksiu. Gali b\u016bti ir taip. Apsakym\u0105 \u201ePoetas\u201c i\u0161 ties\u0173 galima vertinti kaip ma\u017emo\u017e\u012f, nereik\u0161ming\u0105 niekut\u012f, ra\u0161ytojo-\u017eurnalisto plunksnos vaisi\u0173, feljeton\u0105 laikra\u0161\u010dio, o v\u0117liau ir knygos puslapiams u\u017epildyti. Visa tai tam tikru mastu yra tiesa. Rimtumo \u010dia nedaug. Apskritai \u201ePasakojimai i\u0161 vienos ki\u0161en\u0117s\u201c, kaip ir antrasis tomas \u201ePasakojimai i\u0161 kitos ki\u0161en\u0117s\u201c bei daugelis kit\u0173 Karelo \u010capeko ra\u0161t\u0173, i\u0161siskiria gana nerimtu tonu, pana\u0161iu \u012f Miguelio de Cervanteso, Laurence\u2019o Sterno, Charleso Dickenso \u201ePikviko klubo pomirtini\u0173 u\u017era\u0161us\u201c ar, ties\u0105 sakant, ir daugelio Chestertono k\u016brini\u0173. Man atrodo, jis kyla i\u0161 gilaus, kartais nes\u0105moningo poj\u016b\u010dio, kad pasaulis i\u0161 esm\u0117s yra protingai sutvarkytas, kad ydos ir nusikaltimai (juk b\u016btent jie\u00a0\u2013 detektyvo \u017eanro duona)\u00a0\u2013 nukrypimai, o ne norma. Kitaip kam tada su jais kovoti, eikvoti laik\u0105, j\u0117gas ir \u017emoni\u0173 gyvybes jiems atskleisti bei i\u0161taisyti? Ir \u0161tai \u0161is \u017einojimas, kad gal\u0173 gale \u201em\u016bsi\u0161kiai laim\u0117s\u201c\u00a0\u2013 tiksliau, \u201em\u016bsi\u0161kiai jau ka\u017ekada seniai, nuo pat prad\u017ei\u0173 laim\u0117jo, ir mes gyvename j\u0173 sukurtame, nors ir kiek pagedusiame pasaulyje\u201c\u00a0\u2013 kartais pasakojim\u0105 apie nelinksmus dalykus paver\u010dia lengvu, o sykiais net per lengvu, vos ne d\u017eiugiu. Chestertonui ne kart\u0105 tai buvo priki\u0161ama. Ne\u017einau, ar priekai\u0161tauta \u010capekui, bet jo nerimtumas to paties pob\u016bd\u017eio.<\/p>\n Ir taip, jis buvo ra\u0161eiva. \u010cia n\u0117ra nieko g\u0117dingo. Daugyb\u0117 buvo toki\u0173\u00a0\u2013 ra\u0161iusi\u0173 gausiai ir nuolat, kad u\u017esidirbt\u0173, paversdami ra\u0161ym\u0105, literat\u016br\u0105 profesija. Tarp ra\u0161eiv\u0173 b\u016bta did\u017ei\u0173 autori\u0173\u00a0\u2013 Danielis Defoe, Honor\u00e9 de Balzacas, Fiodoras Dostojevskis, Georges\u2019as Simenonas, George\u2019as Orwellas ir kiti; nors ne, apie tai reik\u0117t\u0173 pasakyti kitaip: tarp did\u017ei\u0173j\u0173 pastar\u0173j\u0173 dviej\u0173\u2013trij\u0173 \u0161imtme\u010di\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 buvo ir toki\u0173, kurie nepeln\u0117 sau duonos plunksna. Likusieji u\u017esidirbdavo, o tai nei\u0161vengiamai reikalauja ra\u0161yti daug. Kai kurie autoriai \u0161i\u0105 aplinkyb\u0119 suvok\u0117 kaip nemalon\u0173 trukd\u012f ar net prakeikim\u0105, bet ne visi. Buvo toki\u0173, kurie u\u017esakom\u0105j\u012f ra\u0161ym\u0105 pavert\u0117 auk\u0161tuoju \u017eanru: pavyzd\u017eiui, Joana Didion arba Trumanas Capote. Viskas priklauso nuo asmeninio pasirinkimo, po\u017ei\u016brio ir tono.<\/p>\n To niekada nesuprato romantikai (nors tarp j\u0173 buvo gausu puiki\u0173 eseist\u0173, apybrai\u017e\u0173 autori\u0173, \u017eurnalist\u0173, pavyzd\u017eiui, Pierras Jules\u2019is Th\u00e9ophile\u2019is Gautier), ir tie, kurie menin\u0117s prozos bei poezijos k\u016bryb\u0105 i\u0161k\u0117l\u0117 ant pjedestalo, paversdami \u201eauk\u0161t\u0105j\u0105 literat\u016br\u0105\u201c vieninteliu ir svarbiausiu savo gyvenimo tikslu. Atrodo, tai prasid\u0117jo nuo Gustavo Flaubert\u2019o, paskui t\u0119s\u0117 didieji modernistai\u00a0\u2013 Jamesas Joyce\u2019as, Marcelis Proustas, Samuelis Beckettas\u00a0\u2013 s\u0105ra\u0161as ilgas. Avangardistai, nors ir griov\u0117 sen\u0105j\u0105 estetik\u0105, priklaus\u0117 tai pa\u010diai stovyklai. Kovodami su \u201eauk\u0161t\u0105ja literat\u016bra\u201c, jie jau vien tuo faktu pripa\u017eino, kad ji i\u0161 ties\u0173 tokia, nes kitaip\u00a0\u2013 kam gi terliotis rankas?<\/p>\n Apsakyme \u201ePoetas\u201c Karelas \u010capekas, i\u0161 pirmo \u017evilgsnio, nepiktai pasijuok\u0117 i\u0161 avangardist\u0173. Ta\u010diau ne \u0161iaip pasijuok\u0117, o pagyr\u0117. Karikat\u016brinis V\u00edt\u011bzslavo Nezvalo dvynys Jaroslavas Neradas \u012f\u017evalgumu gerokai pranoko policijos komisar\u0105\u00a0\u2013 nusikaltimas i\u0161ai\u0161kinamas b\u016btent d\u0117l jo, atrodyt\u0173, absurdi\u0161k\u0173 eili\u0173. Tiesa atsiskleid\u017eia poezijoje. Ta\u010diau ir Protas, ratio<\/em>, nelieka sug\u0117dintas\u00a0\u2013 juk b\u016btent d\u0117l jo pavyko i\u0161traukti faktus i\u0161 metafor\u0173 sangr\u016bdos. Poezija ir Tiesa \u017eengia koja kojon, kaip \u012fkau\u0161\u0119 mechanikos studentas Janas Kr\u00e1l\u00edkas ir poetas siurrealistas Jaroslavas Neradas.<\/p>\n I\u0161 rus\u0173 kalbos vert\u0117 Kornelija Ragyt\u0117<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-9-2026%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" 027-aisiais sueis lygiai \u0161imtas met\u0173, kai Lietuvoje buvo i\u0161versta ir teatre pastatyta Karelo \u010capeko fantastin\u0117 pjes\u0117 R.U.R, kurioje pirm\u0105 kart\u0105 pasaulyje pavartotas ra\u0161ytojo brolio sumanytas \u017eodis \u201erobotas\u201c. Ta\u010diau \u0161i es\u0117\u00a0\u2013 ne apie minim\u0105 k\u016brin\u012f, bet jo autori\u0173, \u010dek\u0173 avangard\u0105 ir girt\u0105 poezij\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":40612,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[693,148,110,689],"tags":[120],"class_list":["post-40611","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-09","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2026","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kirill Kobrin","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40611","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=40611"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40611\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40613,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40611\/revisions\/40613"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/40612"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=40611"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=40611"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=40611"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nMandolina jau skambino au\u0161ra.<\/em>
\nMergina raudo… \u012e tolim\u0105 Singap\u016br\u0105<\/em>
\nJ\u016bs l\u0117k\u0117te lenktyni\u0173 ma\u0161ina.<\/em>
\nPalau\u017eta tulp\u0117 dulk\u0117se parblok\u0161ta.<\/em>
\nU\u017egeso aistra, valios neb\u0117ra… u\u017emar\u0161tis gili…<\/em>
\nO gulb\u0117s kaklas!<\/em>
\nO kr\u016btin\u0117!<\/em>
\nO b\u016bgnas ir lazdel\u0117s tie\u00a0\u2013<\/em>
\ntragedijos \u017eenklai!<\/em><\/p>\n
\n\u201eMergina raudo\u201c\u00a0\u2013 taigi kiekvienas idiotas, i\u0161skyrus policinink\u0105, atpa\u017eins au\u0161r\u0105.
\nKai reikalas pri\u0117jo iki Singap\u016bro, \u012f kur\u012f lenktyni\u0173 ma\u0161ina skriejo siurrealistinio lai\u0161ko adresat\u0117, \u012fsiliepsnojo tikras estetinis gin\u010das.
\n\u201e\u2013 <…> \u201elenktyninis automobilis\u201c?
\n\u2013 Matyt, a\u0161 taip suvokiau t\u0105 automobil\u012f,\u00a0\u2013 paai\u0161kino poetas.
\n\u2013 Jis buvo lenktyninis?
\n\u2013 Ne\u017einau. Tai tiesiog rei\u0161kia, kad jis l\u0117k\u0117 pasiutusiu grei\u010diu. Lyg skub\u0117damas \u012f pasaulio kra\u0161t\u0105.
\n\u2013 Aha, \u0161tai kaip. Pavyzd\u017eiui, \u012f Singap\u016br\u0105? Bet kod\u0117l, Dieve mano, b\u016btent \u012f Singap\u016br\u0105?
\nPoetas g\u016b\u017etel\u0117jo pe\u010diais.
\n\u2013 Ne\u017einau, galb\u016bt tod\u0117l, kad ten gyvena malajai.
\n\u2013 O kuo \u010dia d\u0117ti malajai? K\u0105?
\nPoetas sumi\u0161\u0119s nutilo.
\n\u2013 Tikriausiai ma\u0161ina buvo ruda,\u00a0\u2013 susim\u0105st\u0119s i\u0161tar\u0117 jis.\u00a0\u2013 Ka\u017ekas rudo ten tikrai tur\u0117jo b\u016bti. Kitaip i\u0161 kur b\u016bt\u0173 atsirad\u0119s Singap\u016bras?
\n\u2013 \u0160tai kaip,\u00a0\u2013 tar\u0117 Meizlykas.\u00a0\u2013 Kiti liudytojai sak\u0117, kad automobilis buvo m\u0117lynas, tamsiai raudonas ir juodas. Kuo gi tik\u0117ti?
\n\u2013 Manimi,\u00a0\u2013 pasak\u0117 poetas.\u00a0\u2013 Mano spalva malonesn\u0117 akiai.\u201c<\/p>\n
\nvir\u0161 galvos raudona v\u0117duokl\u0117 liepsnoja<\/em>
\nruda dirigento \u0161eveli\u016bra<\/em>
\nauk\u0161\u010diausios natos! Indianola.<\/em><\/p>\n