[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
UGNINIS BERNIUKAS<\/p>\n
Jie pasirodydavo sapnuose tarytum patys papras\u010diausi, gyvenantys kuklut\u012f savo gyvenim\u0105. Ir jie kar\u0161tai myl\u0117jo vienas kit\u0105. Kitaip neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119\u00a0\u2013 buvo ugniniai, \u017e\u0117r\u0117jo tamsoje, degdami be liepsnos. \u0160viet\u0117, kad b\u016bt\u0173 matomi ir persp\u0117t\u0173, buvo ai\u0161ku: bet kuri\u0105 akimirk\u0105 galintys u\u017edegti k\u0105 nors kit\u0105, kitok\u012f nei jie. Ar tur\u0117jau tai suprasti kaip \u017eenkl\u0105 i\u0161 kitos, galingesn\u0117s, geriau sur\u0117dytos planetos? Po\u017eemi\u0173 pasaulio? Betgi ne pragaro.<\/p>\n
Tai buvo man draugi\u0161ka, taiki \u0161eima, jutau j\u0173 skleid\u017eiam\u0105 \u0161ilum\u0105, ne vien fizin\u0119. Svarbiausias \u0161io sapno asmuo man buvo ugninis berniukas. Trauk\u0117 mane tarsi geresn\u0117 mano pa\u010dios versija, buvau \u012fsimyl\u0117jusi j\u012f kar\u0161ta, vaiki\u0161ka meile: matyti, \u017eaisti, kalb\u0117ti juokingas nes\u0105mones, kvatotis, kol apleis j\u0117gos. Liestis, nors tai ir buvo u\u017eginta. Geid\u017eiau su juo susidraugauti, jutau tai kaip abipus\u012f, i\u0161sipildant\u012f tro\u0161kim\u0105. Kviet\u0117si mane \u012f savo namus, ten pama\u010diau ir daugiau pana\u0161i\u0173 \u017emoni\u0173. Buvo man draugi\u0161ki, j\u0173 \u0161velnumas taikiai der\u0117jo su j\u0173 ugnine prigimtimi.<\/p>\n
J\u0173 k\u016bnai ir drabu\u017eiai primin\u0117 raudonai \u0161vytin\u010di\u0105 \u012fkaitusi\u0105 gele\u017e\u012f. Suvokiau tai kaip kito pasaulio gro\u017e\u012f, kitoni\u0161k\u0105, paneigiant\u012f \u0161io pasaulio gro\u017eio standartus, prana\u0161esn\u012f, i\u0161kalbingesn\u012f. Nepaneigiam\u0105, nors ir be riksmo, be prievartos, be apgaul\u0117s. Savo seneli\u0173 namuose buvau ma\u010diusi pana\u0161iai \u012fkaitusi\u0105 elektrin\u0119 spiral\u0119, skirt\u0105 vandeniui \u0161ildyti. Hipnotizavo savo raudonu, aksominiu spindesiu, kosmine forma. Nuo jos bobut\u0117, reg\u0117jau, syk\u012f ar du u\u017edeg\u0117 popieriaus skiaut\u0119, u\u017ek\u016br\u0117 krosn\u012f. I\u0161 jos nematomu b\u016bdu per koklines sieneles pasklisdavo \u0161iluma \u012f visus tris kambarius: virtuv\u0119, svetain\u0119, miegam\u0105j\u012f, suburbuliuodavo vanduo u\u017ekrosnyje \u012frengtame rezervuare. Taip pa\u017einau pavojing\u0105, ta\u010diau geban\u010di\u0105 su\u0161ildyti gali\u0105.<\/p>\n
Ne paslaptis, mitologijoje ir poezijoje trauka ugnies b\u016btyb\u0117ms simbolizuoja sielos tro\u0161kim\u0105 susijungti su ka\u017ekuo, kas pakyl\u0117ja vir\u0161 slogios kasdienyb\u0117s, net jei d\u0117l to gresia nudegti. Ar yra kita kokia stichija, nei ugnis, kurios ne\u012fmanoma sutepti? Ir sykiu ji yra tabu\u00a0\u2013 tai, prie ko neprisiliesi. Semel\u0117, Dzeuso pamiltoji T\u0117b\u0173 karali\u0161koji princes\u0117, mirtingoji, sugundyta pamatyti Dzeus\u0105 ugniniu jo pavidalu, akimirksniu suple\u0161ka, virsdama pelenais. Nuo ma\u017e\u0173 dien\u0173 gyvenau ir sapnavau taip, tarsi \u0161\u012f mit\u0105 \u017eino\u010diau. Meil\u0119 i\u0161saugosi tik tada, jei pernelyg neprisiartinsi. Apie \u0161\u012f gynybin\u012f skyd\u0105, sergstint\u012f nuo skausmo, negra\u017eumo ir meil\u0117s katastrofos, nujau\u010diau anks\u010diau nei supratau, kas toji meil\u0117 apskritai. Ties\u0105 sakant, apie ugn\u012f iki \u0161iol suprantu daugiau nei apie meil\u0119.<\/p>\n
Ugnis man visada atrod\u0117 gra\u017ei ir kerinti. \u017di\u016br\u0117dama \u012f j\u0105 pro pravir\u0105 pakuros ang\u0105 ar \u012f liepsn\u0173 mirguliavim\u0105 pro g\u0117l\u0117s formos skyles ketaus dureli\u0173 liejinyje, patirdavau nepaai\u0161kinam\u0105, sald\u0173 malonum\u0105. Gi \u012fkaitusios spiral\u0117s formos mane tiesiog ap\u017eav\u0117jo. \u012esimyl\u0117jusi toki\u0105 apibr\u0117\u017et\u0105, ypatingai dailiai suvaldyt\u0105 ugn\u012f, daviau peno savo nevaldomiems k\u016brybiniams impulsams, nesuvokiamoms sap\u00adni\u0161koms fantazijoms. Ugninis sapn\u0173 berniukas buvo mano dviprasmi\u0161ko, pavojingo palankumo ugniai ir \u0161ilumai, polinkio pavojui ir ne\u012fprastumui vaisius. \u012e j\u012f nukreipiau savo geism\u0105 ugnies magijai, regimos, nors ir nei\u0161sipildan\u010dios bendryst\u0117s ir draugyst\u0117s ilges\u012f. Nesuvokiamas instinktas persp\u0117jo apie ribas, aistra kitoni\u0161kam gal\u0117jo b\u016bti pirmapradis erotinis impulsas, archetipin\u0117s atminties palyd\u0117tas. \u017dinojimas, kad joks meil\u0117s objektas negali b\u016bti pasisavintas, u\u017evaldytas, kad ne\u012fmanu prie jo prisiglausti ilgam, susisieti visam laikui, juolab susilieti. Nuojauta, kad didesn\u0117 ar ma\u017eesn\u0117 aistros dalis meil\u0117s objektui liks niekur dedama, tai sukels skausm\u0105 ir g\u0117l\u0105. Ir kad galb\u016bt kaip tik tod\u0117l tai i\u0161liks vientisa ir darnu, nes argi atstumas n\u0117ra s\u0105lyga, neleid\u017eianti susitrenkti, sudu\u017eti, nusvilti nei nusivilti.<\/p>\n
TURGAUS UGNYS<\/p>\n
Trauka prie svetim\u0161ali\u0161kumo, arba ksenofilija, yra ksenofobijos prie\u0161ingyb\u0117. Sutinkama re\u010diau, ta\u010diau gali b\u016bti, kad esu j\u0105 paveld\u0117jusi. I\u0161 mamos, kuri\u0105, b\u016bdama vaikas, suvokiau kaip kuklumo ir sant\u016brumo \u012fsik\u016bnijim\u0105 ir liudijim\u0105. Kadaise j\u0105 irgi ker\u0117jo ugnis: Panev\u0117\u017eio turguje negal\u0117davo atitraukti aki\u0173 nuo rom\u0173. Sunku buvo j\u0173 nepasteb\u0117ti: i\u0161 viso \u017emoni\u0173 srauto i\u0161siskirdavo spalvingais, puo\u0161niais, mums ne\u012fprastais r\u016bbais, da\u017enai ir garsiomis kalbomis. Gal\u0117jai j\u0173 vengti, bod\u0117tis, ypa\u010d atsimindamas juos lydint\u012f pasakojim\u0105-pasak\u0105: vagys. Mamai jie rei\u0161k\u0117 visai k\u0105 kita, pasakos apie j\u0173 vagystes nuslysdavo nuo jos kaip nuo \u017e\u0105sies vanduo. Sakydavo, kad tie \u017emon\u0117s jai gra\u017e\u016bs, kad ka\u017ein kuo labai patinka. Regis, matau j\u0105 ryjan\u010di\u0105 seiles, tarsi nor\u0117t\u0173 juos suvalgyti. Visi\u0161kai kitokie nei ji pati, t\u0105 gal\u0117jo suprasti net ir vaikas. Mama beveik niekada nesida\u017eydavo l\u016bp\u0173, nesilakavo nag\u0173, rinkosi vien tik nery\u0161ki\u0173 spalv\u0173 drabu\u017eius. Nem\u0117go kv\u0117pintis, tuo ka\u017ekod\u0117l beveik did\u017eiuodavosi. Vos kelet\u0105 kart\u0173 esu ma\u010diusi mam\u0105 d\u0117vin\u010di\u0105 kaklo papuo\u0161al\u0105. Kaip dabar prisimenu dailiai jos fig\u016br\u0105 apgulusi\u0105 itin plonos m\u0117lynos dry\u017euotos vilnos suknel\u0119, jos garderobe bene vienintel\u0119 toki\u0105 i\u0161rai\u0161king\u0105\u00a0\u2013 ka\u017ekieno atiduot\u0105, atsi\u0173st\u0105 i\u0161 Amerikos. Tarsi b\u016bt\u0173 ry\u017eusis nuolaidai, bet anaiptol ne pasikeitus po\u017ei\u016briui, vien taupumo sumetimais: jei gavai u\u017e dyk\u0105, o daiktas geras, reikalingas, jei u\u017elop\u0117 tr\u016bkstam\u0105 poreiki\u0173 ply\u0161\u012f, negi nepanaudosi. Manau, jos stilius b\u016bt\u0173 visi\u0161kai atitik\u0119s pasaulie\u010di\u0173 vienuoli\u0173 tretinink\u0173 ordino reikalavimus. Ar \u012fmanoma tai suderinti su mano prisiminimu, kaip mudvi gatve pakeliui i\u0161 turgaus beveik sek\u0117me i\u0161 paskos romei ir kaip \u017eib\u0117jo mamos akys\u00a0\u2013 tarsi kokios \u012fsimyl\u0117l\u0117s? Ar tai kaip tik ir buvo velnio gundymui priskiriama j\u0117ga, atakuojanti dvasininkus, ypa\u010d vienuolius, \u0161ventuosius?<\/p>\n
Persikraus\u010diusi \u012f Vilni\u0173 mama atrado kit\u0105 aistr\u0105\u00a0\u2013 tamsiaod\u017eius. Tarsi tai b\u016bt\u0173 pakartojimas su menkomis variacijomis. \u0160tai, ir v\u0117l man pasakoja visa \u0161vyt\u0117dama: negali atsid\u017eiaugti, kai j\u0105 pav\u0117\u017e\u0117ja afrikieti\u0161kos i\u0161vaizdos taksi vairuotojas. Gyvendama netoli Pab\u0117g\u0117li\u0173 pri\u0117mimo ir integracijos agent\u016bros turi daug prog\u0173 juos sutikti \u0161alia nam\u0173 ar ant tilto per gele\u017einkel\u012f. Ryja akimis, giriasi j\u0173 adresu pasiun\u010dianti: \u201eI love you very much.\u201c Ai\u0161kinu, kad tai neteisinga: apdovanoti palankumu labiau tik d\u0117l to, kad jie kitoni\u0161kai atrodo. Vadinu j\u0105 rasiste, diskriminuojan\u010dia \u017emones d\u0117l j\u0173 odos spalvos. Ar baltaodis vertas ma\u017eiau meil\u0117s, ar nenusipeln\u0117 ko nors pana\u0161aus \u012f \u201eI love you very much\u201c, na, tegu bent kiek ma\u017eiau. \u012esivaizduokite \u017eilaplauk\u0119 devint\u0105 de\u0161imt\u012f \u012fpus\u0117jusi\u0105 moter\u012f linksmu vaiki\u0161ku balseliu, jos raudonskruost\u012f veid\u0105, skeliam\u0105 \u0161ypsenos, meil\u0173 \u0161ios b\u016btyb\u0117s parei\u0161kim\u0105 vidury gatv\u0117s. Toks prisipa\u017einimas vidury \u0161viesios dienos jai neatrodo \u201etarsi Pilypas i\u0161 kanapi\u0173\u201c, nepa\u017e\u012fstam\u0173j\u0173 privatumo pa\u017eeidimas ar kokia nors atvirk\u0161\u010dia nelygyb\u0117. Jos emocija, jos trauka kitoni\u0161kam \u017emogui tokia didel\u0117, kad niekas negali jos sulaikyti. Pasakyt\u0173 juodaod\u017eiams ir k\u0105 nors daugiau malonaus, tik kad jos mokyklinis angl\u0173 kalbos baga\u017eas\u00a0\u2013 menkutis, per laik\u0105 ir visai i\u0161barstytas.<\/p>\n
Mamos meil\u0119 romams dar b\u016bt\u0173 galima paai\u0161kinti jos po sant\u016brumu slepiamos aistros i\u0161siliejimu. Galb\u016bt netgi keistai j\u0105 paveikusiu mitu, kadaise ap\u0117musiu Europ\u0105 ar Rusij\u0105, romanti\u0161kos legendos aidu, vargu ar jai suvokiamu. Pagal Vakar\u0173 civilizacijos intelektual\u0173 puosel\u0117jam\u0105 mit\u0105, rom\u0173 prigimtis ir gyvenimo b\u016bdas XVIII\u00a0am\u017eiuje ir XIX\u00a0am\u017eiaus prad\u017eioje buvo tap\u0119 vizija, \u012f kuri\u0105 taisykli\u0173 i\u0161vargintas europietis projektavo savo paties u\u017egniau\u017etus tro\u0161kimus. Klajokliai, neturintys nuolatinio adreso, darbdavi\u0173 nustatyto grafiko ir valstybini\u0173 prievoli\u0173, atrod\u0117 ypatingi, laisvi \u017emon\u0117s. I\u0161 \u0161ios vizijos kilusi ir \u0161ok\u0117ja Esmeralda Victoro Hugo \u201ePary\u017eiaus katedroje\u201c, ir garsioji Karmen\u00a0\u2013 Prospero M\u00e9rim\u00e9e romane ir Georges\u2019o Bizet operoje. Tiesa, Carlas Jungas tur\u0117jo ir universalesn\u012f paai\u0161kinim\u0105: es\u0105 savo nuslopintas, laukines, aistringas ar k\u016brybines dalis, vadinam\u0105j\u012f \u0161e\u0161\u0117l\u012f, mes da\u017enai projektuojame \u012f \u201ekitokius\u201c \u017emones, romai\u00a0\u2013 vieni i\u0161 j\u0173.<\/p>\n
O vis d\u0117lto mamos \u201eI love you very much\u201c palydimi juodaod\u017eiai\u00a0\u2013 k\u0105 tai gal\u0117t\u0173 reik\u0161ti? I\u0161skirtinumo kaitinam\u0105 bendrumo patyrim\u0105? \u017dmogi\u0161kos prigimties \u012fvairov\u0117s \u017eaves\u012f? Tuos egzoti\u0161kus, labiau \u012fsivaizduojamus nei tikrus, ji myl\u0117jo tokia pat saugia, ateities neturin\u010dia, kelet\u0105 akimirk\u0173 pasirod\u017eiusia, bet sykiu paradoksaliai am\u017eina meile kaip ir a\u0161 savo sapn\u0173 ugnin\u012f berniuk\u0105.<\/p>\n
\u201eVEIKALS SL\u0112GTS\u201c<\/p>\n
Kitoni\u0161ki mus traukia ne vien tod\u0117l, kad kitoni\u0161ki. J\u0173 ne\u012fprastumas suspindi pana\u0161umo\u00a0\u2013 da\u017enai ne ma\u017eiau jaudinan\u010dio\u00a0\u2013 fone. Visi jie tokie pana\u0161\u016bs\u00a0\u2013 ugniniai \u017emon\u0117s, romai ar juodaod\u017eiai, bly\u0161kiaveid\u017eiai mes. Mieli nam\u0173 augintiniai \u0161unys ar kat\u0117s irgi neb\u016bt\u0173 mums tokie patraukl\u016bs, jei nematytume ar ne\u012fsivaizduotume, kad ne vienu atveju visais savo jutimais ir emocij\u0173 i\u0161rai\u0161komis jie beveik tokie patys kaip ir \u017emon\u0117s. Pana\u0161umo sukelta trauka gali b\u016bti nukreipta net \u012f l\u0117les, taip pat ir sekso l\u0117les. Kadaise, gro\u017e\u0117damasi t\u0117vo i\u0161 Vokietijos parve\u017eta mirksin\u010dia m\u0117lynake, buvau nutarusi j\u0105 myl\u0117ti taip stipriai, kad, jausdama meil\u0117s skol\u0105, ji prival\u0117t\u0173 atgyti. Prisimenu akimirkas, kai sukaupusi visas j\u0117gas b\u016briau: esi mano mylima sesuo, kalb\u0117k, kv\u0117puok, mirks\u0117k. Jos guminis k\u016bnas buvo toks pana\u0161us \u012f man\u0105j\u012f ar kit\u0173 vaik\u0173: kaip dabar regiu jos alk\u016bni\u0173 ir keli\u0173 duobutes, imituojan\u010dias anatomij\u0105, poodinio audinio putlum\u0105. \u012esivaizduoti atgijusi\u0105 netrukd\u0117 n\u0117 guminis l\u0117l\u0117s kuodelis vir\u0161ugalvyje, vaizduojantis su\u0161iau\u0161tus plaukus. Prie\u0161ingai, tokia \u0161ukuosena rei\u0161k\u0117 jos i\u0161skirtinum\u0105: kitos tokios l\u0117l\u0117s nebuvau ma\u010diusi, \u017eaidimuose ji gal\u0117jo b\u016bti ir mergait\u0117, ir berniukas. Ar patyriau dar neatskirt\u0173 ly\u010di\u0173 vienyb\u0117s vizij\u0105?<\/p>\n
Vaikyst\u0117je buvau \u012fsimyl\u0117jusi latvi\u0173 kalb\u0105, toki\u0105 artim\u0105 manajai, tarytum sapne gird\u0117to prisiminim\u0105. Kadaise kartu su d\u0117de keliaudavome po pasienio Latvijos kaimus, artimiausias miestelis mums buvo Skaistkaln\u0117. D\u0117d\u0117, gim\u0119s i\u0161 lietuv\u0117s mamos ir latvio t\u0117vo s\u0105jungos, pardav\u0117jus kalbindavo j\u016bsi\u0161kai. Jo balsas skamb\u0117davo u\u017etikrintai, kaip savi\u0161kio savi\u0161kiams. Did\u017eiuodavausi \u012fleista \u012f paslapting\u0105 kalbas skiriant\u012f tarpdur\u012f, stov\u0117davau ant slenks\u010dio, dalijan\u010dio pana\u0161ius, bet skirtingus, slapukaudama tyl\u0117davau. \u017dvalgiausi, kaip man atrod\u0117, visk\u0105 suprantan\u010diu \u017evilgsniu, i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 nei\u0161siduodama, kad ma\u017eai k\u0105 nutuokiu. Savo neapibr\u0117\u017etum\u0105 suvokiau kaip ka\u017ein k\u0105 \u0161vent\u0105, trap\u0173, brangintin\u0105, reik\u0161ming\u0105. Ir sykiu tai, kas, tarytum koks pumpuras, slepiantis \u017eiedo spalv\u0105, gali netrukus i\u0161siskleisti. Tarkim, atsibusiu vien\u0105 ryt\u0105 ir pajusiu, kad durys \u012f latvi\u0173 kalb\u0105 man atidarytos.<\/p>\n
Latvi\u0161ki parduotuvi\u0173 vitrin\u0173 ar preki\u0173 etike\u010di\u0173 u\u017era\u0161ai buvo ypa\u010d masinantis savo ir svetimo kokteilis. \u201eVeikals sl\u0113gts\u201c, kas rei\u0161k\u0117 \u201eParduotuv\u0117 u\u017edaryta\u201c, man buvo tarsi limonadas, teikiantis kutenant\u012f, linksminant\u012f ir sykiu atpa\u017e\u012fstam\u0105, tik\u0117tin\u0105, nelyginant nesyk gird\u0117tos pasakos, malonum\u0105.<\/p>\n
Tas pa\u010dias balti\u0161kas \u0161aknis turintys latvi\u0161ki \u017eod\u017eiai, skambantys pa\u017e\u012fstamai, bet kartu i\u0161likdami svetimi, mane veik\u0117 kaip archetipinio prarastos kalbos ar pirmaprad\u017eio kodo magija. Tas pakyl\u0117tumo jausmas skaitant \u201eB\u0113rnu zobu pasta\u201c (liet. \u201eVaik\u0173 dant\u0173 pasta\u201c) ar vitrin\u0173 u\u017era\u0161us, regis, buvo tai, k\u0105 Rudolfas Otto, Mircea Eliade ir C.\u00a0G.\u00a0Jungas vadino numinoziniu patyrimu\u00a0\u2013 \u0161ventumo, paslapties ir virp\u0117jimo mi\u0161iniu, susid\u016brus su tuo, kas gl\u016bdi ir tarpsnoja u\u017e kasdienyb\u0117s rib\u0173. Tai gal\u0117jo b\u016bti tarytum Babelio bok\u0161to atvirk\u0161tinio mito galimyb\u0117: sujungti, kas kadaise d\u0117l prakeiksmo tapo kalb\u0173 daugybe\u00a0\u2013 kad nesusikalb\u0117tume ir, b\u016bdami patys sau pavojingi, nepasiektume u\u017egintos \u0161ventenyb\u0117s, paties Dievo. Latvi\u0173 kalba mane jaudino nelyginant religinis i\u0161gyvenimas. Tarytum b\u016b\u010diau u\u017e\u010diuopusi iki galo neprarast\u0105, vis dar atpa\u017e\u012fstam\u0105 kalb\u0173 bendrum\u0105, priart\u0117jusi prie b\u016bsenos iki j\u0173 sumai\u0161ymo, ties viltimi, kad viskas ir v\u0117l gali b\u016bti suvienyta. Tad kod\u0117l gi taip mielai leid\u017eiuosi sugundoma gryninti savo ar kito kalb\u0105? Kod\u0117l greta tokios paveikios, numinozi\u0161kai asmeni\u0161kai patirtos suvienijimo vizijos taip lengvai \u012ftikiu \u012f visi\u0161kai prie\u0161ing\u0105\u00a0\u2013 neva per sav\u0105, i\u0161 kartos \u012f kart\u0105 perduodam\u0105 kalb\u0105 esu paveld\u0117jusi ka\u017ein kok\u012f \u0161vent\u0105 tautos ar savo asmeninio autenti\u0161kumo kod\u0105? Galimas dalykas, kad dar b\u016bnant \u0161ioje realyb\u0117je \u012fmanoma i\u0161gyventi tai, kas kvantin\u0117je fizikoje \u012fvardijama superpozicijos principu. Kol es\u0105 elementarioji dalel\u0117 (pavyzd\u017eiui, elektronas) n\u0117ra stebima, ji vienu metu yra vis\u0173 \u012fmanom\u0173 b\u016bsen\u0173, visose vietose. Klasikin\u0117 fizika reikalauja pasirinkti: dalel\u0117 yra arba ta\u0161ke A, arba ta\u0161ke B. Tuo tarpu kvantin\u0117 tvirtina kit\u0105 \u012fmanomyb\u0119: dalel\u0117 yra ir ta\u0161ke A, ir ta\u0161ke B vienu metu. Ir jau turima \u012frodym\u0173, kad superpozicijos taisykl\u0117 galioja net makrostrukt\u016broms. Galimas daiktas, tai yra tiesioginis analogas vadinamajam bardo (Tibeto budizmui priskiriamas terminas \u201ebardo\u201c pa\u017eod\u017eiui rei\u0161kia \u201etarpin\u0119\u201c, \u201epereinam\u0105j\u0105\u201c stadij\u0105 arba \u201etarp\u0105 tarp dviej\u0173 b\u016bsen\u0173\u201c). Bardo\u00a0\u2013 erdv\u0117, kurioje \u017emogus n\u0117ra nei gyvas, nei mir\u0119s (arba ir gyvas, ir mir\u0119s), neb\u016bdamas nei \u010dia, nei ten. Tai grynojo potencialo b\u016bsena, kurioje visos galimyb\u0117s egzistuoja kartu, kol ne\u012fvyksta \u201ekolapsas\u201c \u012f konkre\u010di\u0105 realyb\u0119. Pana\u0161iai nutinka, stebint savo paties santyk\u012f su kalba ar kalbiniu neapibr\u0117\u017etumu: vienu metu atrodo teisinga pasirinkti \u201e\u0161vent\u0105j\u012f\u201c grynum\u0105, kitu, prie\u0161ingai\u00a0\u2013 nat\u016bral\u0173 negrynum\u0105. O jeigu nesirenki, atsisakai steb\u0117ti, vien pasyviai, vaiki\u0161kai nuolankiai i\u0161gyveni neapibr\u0117\u017etum\u0105, abiej\u0173 pozicij\u0173 potencialum\u0105? Meksikie\u010di\u0173 re\u017eisieriaus Alejandro G.\u00a0I\u00f1\u00e1rritu filme \u201eBardo\u201c (2022) pagrindinis persona\u017eas dokumentini\u0173 film\u0173 re\u017eisierius Silverijus Gama buvusiam kolegai savo k\u016brybos princip\u0105 \u012fvardija kaip neapibr\u0117\u017etumo estetik\u0105. Toks pasirinkimas \u017ei\u016brovui nepateikia vienareik\u0161mi\u0161k\u0173 atsakym\u0173, kaip ir kino juosta. Pana\u0161iai man atrodo ir mano asmeninio gyvenimo filmas-nefilmas.<\/p>\n
\u0160VENTOJI VIRGA<\/p>\n
M\u0117lynak\u0119 Virg\u0105 jos t\u0117vas vasar\u0105 atsive\u017edavo i\u0161 Rusijos. Bir\u017euose ji vasarodavo pas lietuv\u0119 mo\u010diut\u0119. Lietuvi\u0161kai mok\u0117jo vos kelis \u017eod\u017eius, savo namuose kalb\u0117jo jos motinos rus\u0117s kalba. Prisimenu j\u0105 kaip ma\u017edaug de\u0161imties met\u0173 \u0161viesiaod\u0119, gra\u017eiai strazdanot\u0105 mergait\u0119, d\u0117l kalbos barjero\u00a0\u2013 tarsi nei\u0161gliaudyt\u0105 rie\u0161ut\u0105. Taip, tokia ne iki galo suprantama, nepasiekiama ji mane trauk\u0117. Ar d\u0117l to paties ji tapo vaiki\u0161ko smurto taikiniu J.\u00a0Janonio gatv\u0117s \u017eaidim\u0173 aik\u0161tel\u0117je? Kaimyn\u0173 mergait\u0117s susimokiusios j\u0105 provokavo valgyti k\u0105 nors nevalgoma, rodyti k\u016bno vietas, kurios paprastai slepiamos. Pasielgti taip, kaip tai daro tik kvaileliai. Siunt\u0117 j\u0105 \u012f svetimus dar\u017eus parne\u0161ti bra\u0161ki\u0173. Paragauti akacij\u0173 \u017eirneli\u0173, i\u0161krap\u0161tyti \u017eaisl\u0105 i\u0161 dilg\u0117l\u0117mis apaugusio patvorio. Gal Rusijos mieste augusi mergait\u0117 toki\u0173 dilg\u0117l\u0117t\u0173 patvori\u0173 nebuvo ma\u010diusi? Vaikai yra k\u016brybingi kankintojai, j\u0173 fantazija per\u017eengia ribas, ne visas kankinimo formas prisimenu, galiu tik numanyti. Mergait\u0117ms reik\u0117jo kvailo \u017eaislo? O gal tai buvo j\u0173 meil\u0117s kitoni\u0161kam b\u016bdas? Smurtas gali b\u016bti i\u0161kreipta meil\u0117s, geismo ar susi\u017eav\u0117jimo i\u0161rai\u0161ka, bandant pa\u017einti skrod\u017eiant, \u0161itaip siekiant su\u017einoti, kas pasl\u0117pta, \u012fskaitant kito trapum\u0105 ar net gyvyb\u0119. Laikais, kai vaikai laisvai, be suaugusi\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bros zyliodavo po kiem\u0105, varli\u0173, ka\u010di\u0173 ar kitoki\u0173 gyv\u016bn\u0173 kankinimas buvo da\u017enas vaiki\u0161k\u0173 \u017eaidim\u0173 variantas. Mes, mergait\u0117s, neretai tur\u0117davome laikytis b\u016brelyje, jei tik arti matydavome \u012f chuligani\u0161kas pramogas linkusi\u0173 berniuk\u0173 b\u016br\u012f. Baimindavom\u0117s, kad, jei liksime po vien\u0105, kuriai nors gali numauti kelnaites ir \u201ei\u0161graibyti\u201c. Gird\u0117jome pasakojant, kad ka\u017ekuriai i\u0161 mums pa\u017e\u012fstam\u0173 jau taip nutik\u0119. Nieko nuostabaus b\u016bt\u0173 ko nors pana\u0161aus tik\u0117tis i\u0161 t\u0173, kurie lesindavo baland\u017eius pa\u0161aru, sumai\u0161ytu su karbidu. Pasakodavo, kad po tokios puotos tie pauk\u0161\u010diai sprogin\u0117davo ore. Ar berniukai taip elgdavosi i\u0161 meil\u0117s pauk\u0161\u010diams ir mergait\u0117ms? Geismo i\u0161narstyti pasaul\u012f tarsi \u017eaislin\u0119 ma\u0161in\u0117l\u0119?<\/p>\n
Gary Sinise\u2019aus filme \u201eApie peles ir \u017emones\u201c toks i\u0161 meil\u0117s nes\u0105moningai smurtaujantis didelis vaikas yra sutrikusios psichikos Lenis, nepaprastos fizin\u0117s j\u0117gos vyras. Aistringai trok\u0161tantis pa\u017eaisti su gyv\u016bn\u0117liais, pel\u0117mis ar \u0161uniukais, galiausiai juos mirtinai u\u017emyluojantis. Filmo pabaigoje jis pana\u0161iai u\u017eniurko mergin\u0105, i\u0161 prad\u017ei\u0173 visai nekaltai glost\u0119s jos plaukus. Ar skaistus Virgos veidelis, \u0161viesios jos kasos ir putlios, rausvos rankut\u0117s bei netikras nebylumas nebuvo tasai viliojantis gro\u017eis? Ar reakcijos, sakykime, \u017eaidimo d\u017eiaugsmo, i\u0161 jos galima buvo sulaukti tik ty\u010diojantis? Virgos tylumas, drovus nuolankumas, jos gro\u017eis man atrod\u0117 tarytum kokio gamti\u0161ko, gyv\u016bni\u0161ko nekaltumo bruo\u017eai, ir mergai\u010di\u0173 paty\u010dios juos tik i\u0161ry\u0161kino. J\u0173 ne\u0161variuose \u017eaidimuose nedalyvavau, o gird\u0117dama pasakojimus, kaip ir kas ten vyko, bod\u0117jausi. Sykiu bjaur\u0117damasi savo bej\u0117gi\u0161kumu, jausdama, kad esu i\u0161 esm\u0117s ne\u012fgali sustabdyti veiksm\u0105, kurio atgrasumo, regis, ne\u012f\u017evelg\u0117 n\u0117 pati Virga. O gal jai rod\u0117si, kad tai yra kiemo bendyst\u0117s kaina. Atsid\u016brusi aplinkoje, kur daug kas buvo kitaip ir kur kalbama jai nesuprantama kalba, visk\u0105 suvok\u0117 kaip nepa\u017einaus pasaulio \u017eaidim\u0105, prie kurio band\u0117 prisitaikyti. O jis j\u0105 dau\u017e\u0117 kaip rie\u0161ut\u0105, nes\u0105moningai siekdamas branduolio. Ma\u010diau tai, kent\u0117jau. Vis dar ken\u010diu.<\/p>\n
Ar tos mergait\u0117s bent sapnuose atrado sau saug\u0173 atstum\u0105, pana\u0161\u0173 \u012f t\u0105, kur\u012f patyriau sapnuodama ugninius \u017emones? Mano vizijose Virga buvo tarytum neatpa\u017einta \u0161ventoji, pasidavusi kankinimams ir tik laukianti i\u0161 auk\u0161\u010diau jai numatytos akimirkos, kada viskas stos \u012f savo vietas, bus \u012fgyvendintas teisingumas.<\/p>\n
Senov\u0117s graik\u0173 mitologijoje svetingumas svetim\u0161aliui buvo \u0161ventas pagal Ksenijos (Xenia<\/em>) taisykl\u0119. U\u017eklyd\u0119s nepa\u017e\u012fstamasis, kitakalbis, elgeta gal\u0117jo b\u016bti persireng\u0119s dievas (pavyzd\u017eiui, Dzeusas Ksenijas). Nuskriausti tok\u012f \u017emog\u0173 rei\u0161k\u0117 u\u017esitraukti prakeiksm\u0105. Mano vaiki\u0161kas instinktas, sprendimas ne\u012fsitraukti \u012f svetimo paty\u010dias ir i\u0161naudojim\u0105 mitologine prasme gal\u0117jo b\u016bti \u0161io \u0161vento d\u0117snio vykdymas. Bet ar buvau gera, jei nedariau nieko, kad apgin\u010diau skriaud\u017eiam\u0105 mergait\u0119? Mano bi\u010diul\u0117 Sabina Brilo, regis, rado svarb\u0173 skirtum\u0105: geras \u017emogus jau\u010dia skausm\u0105, o piktas\u00a0\u2013 neapykant\u0105. Jei norite rimuotai: \u201eTen, kur gerasis ken\u010dia, piktasis neapken\u010dia.\u201c<\/p>\n KATIU\u0160A IR APSVIL\u0118 PUODAI<\/p>\n Mano vaikyst\u0117s metais viena vasaros kryp\u010di\u0173 buvo Palanga. De\u0161im\u010diai dien\u0173 i\u0161sinuomodavome pigias lovas bendruose kambariuose su kitais poilsiautojais. Pirmuosiuose auk\u0161tuose gaudavai jas su namo dr\u0117gme, pal\u0117p\u0117se\u00a0\u2013 su sausos medienos kvapu ir mediniais laiptais, jais tekdavo brazdintis \u017eemyn prireikus \u012f lauko tualet\u0105. Kai kada, kai nuom\u0105 organizuodavo mamos darboviet\u0117, pasisekdavo pagyventi su daugiau ar ma\u017eiau pa\u017e\u012fstamais, pana\u0161aus am\u017eiaus vaikais. Bene labiausiai atsimenu pal\u0117p\u0119, kurioje \u012fsik\u016br\u0117me su dviem rus\u0117mis\u00a0\u2013 in\u017einiere Irina i\u0161 Jaroslavlio ir darbininke Galia i\u0161 ka\u017ekokio pramoninio miestelio netoli tuometinio Leningrado. In\u017einier\u0117 taip atvirai ir nuo\u0161ird\u017eiai d\u017eiaugdavosi lietuvi\u0161kais sald\u017eiais var\u0161k\u0117s s\u016breliais ir kefyru, kad jausdavau pasitenkinim\u0105 tarsi pamaitinus alkan\u0105. Ir labai did\u017eiuodavausi: mes pertek\u0119 to, ko j\u016bs neturite. Kefyro liku\u010diais, pamakaluodama pir\u0161tu po i\u0161gert\u0105 butel\u012f, Irina tepdavosi veid\u0105. Pramoninio miestelio darbinink\u0119 labiausiai prisimenu atvirai persirengin\u0117jan\u010di\u0105, ap\u017ei\u016brin\u0117jan\u010di\u0105 ir demonstruojan\u010di\u0105 savo \u012fdeg\u012f, vis\u0173 akyse ruo\u0161ian\u010di\u0105 ir d\u0117liojan\u010di\u0105 savadarbius \u012fklotus. Jos beg\u0117dyst\u0117 ne ma\u017eiau \u017eav\u0117jo kaip in\u017einier\u0117s d\u017eiaugsmas pieno produktais: ogi galima ir taip, jeigu ji \u0161itaip! In\u017einier\u0117 gi, prie\u0161ingai nei darbinink\u0117, persirengin\u0117davo nusisukusi, niekada nema\u010diau jos kr\u016bt\u0173 ar nuog\u0173 s\u0117dmen\u0173.Niekieno nemokoma, suvokiau, kad in\u017einier\u0117 \u012f mus pana\u0161esn\u0117, ir, jei b\u016bt\u0173 buv\u0119 galima rinktis i\u0161 j\u0173dviej\u0173, b\u016b\u010diau pasirinkusi j\u0105, atsipyrusi beg\u0117d\u0117s gundymams.<\/p>\n Lietingomis dienomis, kai keliauti \u012f paj\u016br\u012f atrod\u0117 pernelyg ni\u016bru ir bevilti\u0161ka, eidavome pasivaik\u0161\u010dioti, bet niekada su jomis abiem. Rus\u0117s, regis, vos pakent\u0117 viena kit\u0105. Kai kambaryje likdavome keturiese, tar\u0161k\u0117davo tik darbinink\u0117 Galia. Irina su mumis kalb\u0117davosi tik tada, kai Galios kambaryje neb\u016bdavo. Tikriausiai ka\u017ekas buvo tarp j\u0173 nutik\u0119, galb\u016bt keli\u0105 buvo perb\u0117gusi kokia nors juoda \u017eodin\u0117 kat\u0117. Ir, be abejon\u0117s, jiedvi viena kitai visi\u0161kai neatrod\u0117 pana\u0161ios, o toks skirtingumas joms neatrod\u0117 patrauklus, prie\u0161ingai. Tik mudvi su mama j\u0173 kitoni\u0161kumas, palyginti su mumis, labiau trauk\u0117 nei atstumdavo.<\/p>\n Po \u0161ios pa\u017einties su Galia ir Irina kur\u012f laik\u0105 keit\u0117m\u0117s lai\u0161kais, kviet\u0117m\u0117s \u012f sve\u010dius. Ir vien\u0105 dien\u0105 Galia atva\u017eiavo. \u012e miest\u0105, kuriame, be m\u016bs\u0173, gyveno ir daugelio rus\u0173 pamiltas Donatas Banionis. Meil\u0117 turb\u016bt buvo kosmin\u0117, nes Galiai visi\u0161kai neplanuotai netgi pavyko aktori\u0173 sutikti bema\u017e nuo\u0161alioje Panev\u0117\u017eio gatv\u0117je. V\u0117liau mama steb\u0117josi, su kokiu pasitik\u0117jimu ir beatodairi\u0161ku azartu rus\u0117 pripuol\u0117 prie Banionio i\u0161reik\u0161ti savo susi\u017eav\u0117jim\u0105, pra\u0161ydama autografo. Kur jis jai pasira\u0161\u0117, nepamenu, ta\u010diau kelion\u0117s \u012f nekurortin\u012f Lietuvos miest\u0105 Galia, neabejoju, nepamir\u0161o ilgai. Ir atsimin\u0117 turb\u016bt visai ne d\u0117l t\u0173 rusi\u0161k\u0173 romans\u0173, kuriuos mes trauk\u0117me Vilniaus gatv\u0117s daugiabutyje. Apie tai, kaip negalima myl\u0117ti gra\u017ei\u0173 vyr\u0173 (\u201eRoma\u0161ki spriatalis, ponikli liutiki…\u201c\u00a0\u2013 liet. \u201eRamun\u0117l\u0117s pasisl\u0117p\u0117, nulinko v\u0117drynai\u201c…) ar kaip nepavyks i\u0161pra\u0161yti mylimo vyro, kad tas pasiimt\u0173 kartu\u00a0\u2013 \u012f \u017emonas, \u012f seseris ar kaip svetim\u0105 (\u201eMilenkij ty moj, vozmi menia s soboj…\u201c\u00a0\u2013 \u201eMielasis tu mano, pasiimk mane su savimi…\u201c), ar, \u017einoma, apie tai, kaip po krantin\u0119 i\u0161\u0117jo pasivaik\u0161\u010dioti Katiu\u0161a…<\/p>\n Tai, kad m\u016bs\u0173 bute skamb\u0117jo dainos, kurias mok\u0117jome visos trys, atrod\u0117 visi\u0161kai suprantama, ypa\u010d mano mamai, kitoni\u0161kum\u0173 svaiginamai, bet labai da\u017enai pasirenkan\u010diai ie\u0161koti bendrum\u0173. Kas mamai ai\u0161kiai buvo nejauku, tai Galios entuziazmas, kai ji i\u0161sijuosusi \u0117m\u0117si \u0161veisti m\u016bs\u0173 apsvilusi\u0173 puod\u0173 dugnus\u00a0\u2013 akivaizd\u017eiai nor\u0117dama pamokyti tvarkos ir \u0161varos, kurios m\u016bs\u0173 namuose pasigedo. Bet, regis, kur kas ma\u017eiau nemalonu pasirod\u0117, kai Galia staiga parei\u0161k\u0117, kod\u0117l gi a\u0161 nepasirinkusi lankyti rusakalbiams skirtos mokyklos. Es\u0105 labai patogu: galima baigti visais metais anks\u010diau\u00a0\u2013 per de\u0161imt met\u0173, o ne per vienuolika, kaip tuo metu b\u016bdavo lietuvi\u0161kose mokyklose. Rus\u0117s argumentas buvo vienintelis\u00a0\u2013 juk trumpiau mokytis, anks\u010diau gali savaranki\u0161kai atsistoti ant koj\u0173, prad\u0117ti dirbti ir u\u017esidirbti! Jos id\u0117ja tuo metu netgi neatrod\u0117 pernelyg keista, nes juk \u017einojome, kad did\u017eioji dalis bet kurios profesin\u0117s literat\u016bros, i\u0161skyrus lituanistik\u0105, tuo metu buvo rus\u0173 kalba ir kad panor\u0117j\u0119s ja gal\u0117jai studijuoti daugumoje SSSR auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173. Prakti\u0161kai vertinant, Galia buvo teisi. Kita vertus, nelauktai \u0161iek tiek sutrikome. Tarsi kas b\u016bt\u0173 band\u0119s atpl\u0117\u0161ti mus nuo to, prie ko buvome nes\u0105moningai prisiri\u0161\u0119. Priaug\u0119 prie ka\u017ein ko, kas gali b\u016bti tiek vertinga, tiek ir visi\u0161kai be vert\u0117s, kaip, pavyzd\u017eiui, pasirod\u0117 m\u016bs\u0173 vie\u0161niai: kadgi nieko bloga augti aplinkoje, kur daugyb\u0117 pasaulio paslap\u010di\u0173, kurias tur\u0117tum pa\u017einti su aistringa meile, \u012fvardijama kitokia nei motinos kalba. Bet juk i\u0161 ties\u0173: ar gali b\u016bti vertinga kalb\u0117ti lietuvi\u0161kai ir ar ko nors vertas tavo tautinis kult\u016brinis paveldas, jei netgi negebi \u017emoni\u0161kai nusi\u0161veisti savo puod\u0173?<\/p>\n Prisiminusi tai vis dar juntu menk\u0105 skausm\u0105 d\u0117l trumpo, nevalingo susid\u016brimo su \u017emogumi, aps\u0117stu visi\u0161kai nekalto \u0161ovinizmo, nes\u0105moningo imperinio m\u0105stymo, atmie\u0161to dar ir familiarumu. Ar nenutiko taip, kad priart\u0117jau prie jo pernelyg arti ir d\u0117l to nusvilau? Gal toji kaktomu\u0161on kreipianti trauka buvo tokia pati, kaip sapne apie ugnin\u012f berniuk\u0105? Kiek pana\u0161i\u0173 \u017emoni\u0173, kaip kad Galia, visame pasaulyje palaiko ne\u017emoni\u0161kus re\u017eimus? Bet o k\u0105 daryti, jei nepavyksta j\u0173 neapk\u0119sti?<\/p>\n \u201eKaip a\u0161 gal\u0117jau ra\u0161yti neapykantos dainas, pats nejausdamas neapykantos?\u201c\u00a0\u2013 klaus\u0117 Johannas Wolfgangas von Goethe. Poetas, atsisak\u0119s kurti patriotinius ir karinius eil\u0117ra\u0161\u010dius per Vokietijos I\u0161sivadavimo kar\u0105 prie\u0161 Napoleon\u0105. Goethe save laik\u0117 pasaulio pilie\u010diu, ribotu akira\u010diu gr\u012fstas nacionalizmas jam buvo svetimas. Atvirai kalb\u0117jo apie tai, kad jo paties asmenyb\u0119 suformavo Pranc\u016bz\u0173 \u0161viet\u0117jai, ra\u0161ytojai Voltaire\u2019as, D.\u00a0Diderot ir menininkai. Goethe tik\u0117jo, kad pasiekus tam tikr\u0105 kult\u016bros lyg\u012f, tautin\u0117 neapykanta liaujasi. Kalb\u0117jo apie tai karo pabaigos nelaukdamas, savicenz\u016br\u0105 atmesdamas. Buvo kaip tas \u0160v. Ra\u0161to Dievas, kuris \u201eleid\u017eia savo saulei tek\u0117ti blogiesiems ir geriesiems, siun\u010dia liet\u0173 ant teisi\u0173j\u0173 ir neteisi\u0173j\u0173\u201c (Mt 5, 45). Ne\u017einau, ar d\u0117l to labai kent\u0117jo. Prievarta bjaur\u0117josi, kar\u0105 vadino pasaulio paveldim\u0105ja liga. Pana\u0161u, kad nesapnavo, \u012fkaitintos gele\u017eies nebijojo, grei\u010diausiai pats buvo ugninis.<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-9-2026%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] UGNINIS BERNIUKAS Jie pasirodydavo sapnuose tarytum patys papras\u010diausi, gyvenantys kuklut\u012f savo gyvenim\u0105. Ir jie kar\u0161tai myl\u0117jo vienas kit\u0105. Kitaip neb\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119\u00a0\u2013 buvo ugniniai, \u017e\u0117r\u0117jo tamsoje, degdami be liepsnos. \u0160viet\u0117, kad b\u016bt\u0173 matomi ir persp\u0117t\u0173, buvo ai\u0161ku: bet kuri\u0105 akimirk\u0105 galintys u\u017edegti k\u0105 nors…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":40602,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[693,148,110,689],"tags":[],"class_list":["post-40601","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-09","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2026"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Sara Poisson","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40601","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=40601"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40601\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40603,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40601\/revisions\/40603"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/40602"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=40601"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=40601"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=40601"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}