![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Nothing-Happens-1.jpg\")
Davis’o Freemano solo spektaklis \u201eNothing happens without you\u201c. Mareko Jan\u010d\u00facho nuotraukos<\/p><\/div>\n
Antr\u0105j\u0105 dien\u0105 k\u016brybinis procesas persikels \u012f miesto erdves. Ten d\u0117mesys kryps ne \u012f vaidyb\u0105, o \u012f geb\u0117jim\u0105 steb\u0117ti, atsirinkti ir reaguoti. U\u017e teatro \u201ejuodosios d\u0117\u017e\u0117s\u201c rib\u0173\u00a0\u2013 gausyb\u0117 dirgikli\u0173, tod\u0117l svarbiausia ne ie\u0161koti dar daugiau \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173, bet i\u0161mokti redaguoti savo impulsus ir suprasti, kaip k\u016bnas gali savoti\u0161kai \u201e\u0161okti\u201c su miestu. Dalyviai kurs netik\u0117tas dovanas pakeliui sutiktiems \u017emon\u0117ms ir skatins juos naujai pa\u017evelgti \u012f kasdien\u0119 aplink\u0105. Tai, pa\u0161nekovo \u012fsitikinimu, bus ne tik nema\u017eas i\u0161\u0161\u016bkis, bet ir daug d\u017eiaugsmo teikiantis nuotykis.<\/p>\n
Kvietimas ie\u0161koti savos med\u017eiagos bei leisti id\u0117jai diktuoti jos form\u0105 atsispindi ir amerikie\u010di\u0173 menininko taikomuose metoduose. Apibendrindamas savo nueit\u0105 keli\u0105, D.\u00a0Freemanas pripa\u017e\u012fsta, kad did\u017eiausia staigmena jo jaunesniajam \u201ea\u0161\u201c veikiausiai b\u016bt\u0173 tai, jog \u0161iandien jis kuria autorinius spektaklius. \u0160ie gimsta tarsi i\u0161 tu\u0161tumos ir yra \u012fkv\u0117pti asmenini\u0173 patir\u010di\u0173, ta\u010diau galutin\u012f pavidal\u0105 jiems suteikia vaizduot\u0117. Toks k\u016brybos b\u016bdas gerokai skiriasi nuo to, k\u0105 mat\u0117 vaikyst\u0117je.<\/p>\n
D.\u00a0Freemano t\u0117vai\u00a0\u2013 tradicinio teatro re\u017eisieriai, tod\u0117l j\u0173 k\u016brybos centre visada buvo pjes\u0117 ir dramaturgas. Jie stat\u0117 pa\u010di\u0173 \u012fvairiausi\u0173 autori\u0173 k\u016brinius: nuo Williamo Shakespeare\u2019o ir Stepheno Sondheimo iki Samuelio Becketto bei Samo Shepardo, o teatras jiems pirmiausia rei\u0161k\u0117 kit\u0173 para\u0161yt\u0173 tekst\u0173 interpretacij\u0105. Tod\u0117l jaunyst\u0117je D.\u00a0Freemanas vargu ar b\u016bt\u0173 patik\u0117j\u0119s, kad kada nors sugeb\u0117s per\u017eengti \u0161i\u0105 tradicij\u0105 ir ims pasitik\u0117ti savo balsu taip, jog spektaklius prad\u0117t\u0173 kurti nuo visi\u0161kai tu\u0161\u010dio lapo.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/404_tanecno-2025_Copyright-Marek-Jancuch_August-14-2025_fullsize.jpg\")
Vis d\u0117lto \u0161iandien b\u016btent toks metodas yra jo profesin\u0117s praktikos pagrindas. Performatyvus menas, pa\u0161nekovo \u012fsitikinimu, n\u0117ra prie\u0161ingyb\u0117 pramogai. Atvirk\u0161\u010diai\u00a0\u2013 jis siekia kurti spektaklius, kurie \u012ftraukia, prikausto d\u0117mes\u012f, skatina publik\u0105 \u012fsi\u017ei\u016br\u0117ti ir megzti prasmines s\u0105sajas.<\/p>\n
D\u0117l \u0161ios prie\u017easties jo nedomina linijinis pasakojimas ar vienintelio atsakymo paie\u0161kos. Scenoje n\u0117ra nieko, k\u0105 reik\u0117t\u0173 \u201ei\u0161spr\u0119sti\u201c\u00a0\u2013 kiekviena interpretacija yra tiek pat teisinga, kiek ji autenti\u0161ka pa\u010diam \u017ei\u016brovui. Bene gra\u017eiausia akimirka, anot k\u016br\u0117jo, kai du greta s\u0117dintys \u017emon\u0117s t\u0105 pat\u012f spektakl\u012f patiria visi\u0161kai skirtingai, o v\u0117liau turi apie k\u0105 kalb\u0117tis. Emocinis poveikis menininkui svarbesnis u\u017e ai\u0161ki\u0105 \u017einut\u0119, ta\u010diau kartu jis siekia, kad k\u016briniai i\u0161likt\u0173 atviri visiems, nepriklausomai nuo patirties ar kult\u016brinio konteksto.<\/p>\n
Ar performansas i\u0161 ties\u0173 gali pakeisti \u017emog\u0173? Vienareik\u0161mio atsakymo D.\u00a0Freemanas neturi, ta\u010diau tiki, kad tai \u012fmanoma. Jis pats ne kart\u0105 i\u0161gyveno akimirk\u0173, kai menas, nors ir trumpam, leido per\u017eengti nusistov\u0117jusi\u0173 \u012fsitikinim\u0173 ribas. Pa\u0161nekovas teigia, kad k\u016bryba veikia pas\u0105mon\u0119, o menininko pasiry\u017eimas nesl\u0117pti pa\u017eeid\u017eiamumo gali padr\u0105sinti \u017ei\u016brovus pa\u017evelgti \u012f savo vid\u0173.<\/p>\n
Stipri\u0105 k\u016brybos \u012ftak\u0105, pasak D.\u00a0Freemano, bene geriausiai atskleid\u017eia darbas \u201e7 Promises\u201c, \u012fgyvendintas su Jerry Killicku. Projekto dalyviai kvie\u010diami vie\u0161ai duoti pa\u017ead\u0105, susijus\u012f su ekologija, o mainais gauna po degtin\u0117s taurel\u0119. Svarbiausia \u010dia ne simbolinis atlygis, o \u012fsipareigojimas, priimamas kit\u0173 akivaizdoje. Pra\u0117jus keleriems metams po spektaklio, ne vienas dalyvis k\u016br\u0117jui yra prisipa\u017ein\u0119s b\u016btent d\u0117l \u0161ios patirties iki \u0161iol besilaikantis vegani\u0161kos mitybos. Taigi, meno poveik\u012f galima ne tik nujausti, bet ir ap\u010diuopti\u00a0\u2013 pa\u017eadai virsta realiais veiksmais, o j\u0173 rezultatai i\u0161lieka gerokai ilgiau nei pats performansas.<\/p>\n
\u0160i logika atsispindi ir platesn\u0117je amerikie\u010dio k\u016bryboje. Jam visada svarbiausia id\u0117ja, o forma atsiranda v\u0117liau\u00a0\u2013 nat\u016braliai, tarsi savaime. D.\u00a0Freemanas beveik niekada nepradeda nuo konkre\u010dios medijos ir nesvarsto, k\u0105 b\u016bt\u0173 galima su ja nuveikti. Esm\u0117\u00a0\u2013 suprasti, ko reikalauja sumanymas, o tik tuomet pasirinkti menin\u0119 kalb\u0105, kuri geriausiai pad\u0117t\u0173 j\u012f \u012fgyvendinti. Nors jo darbuose da\u017enai susipina muzikinis teatras ir \u0161okis, pastaruoju metu vis labiau traukia performatyv\u016bs vyksmai vie\u0161osiose erdv\u0117se.<\/p>\n
Taigi formos nuolat kei\u010diasi, o pa\u0161nekovo k\u016bryb\u0105 jau daugel\u012f met\u0173 lydi tas pats nei\u0161sprend\u017eiamas klausimas\u00a0\u2013 kaip i\u0161 tikr\u0173j\u0173 u\u017emegzti ry\u0161\u012f su \u017ei\u016brovu. Jam r\u016bpi ne tik tai, kaip paveikti \u017emog\u0173, kuris galb\u016bt visai nenori klausytis, bet ir kaip pasiekti tuos, kurie laik\u0105 da\u017eniausiai leid\u017eia bendramin\u010di\u0173 aplinkoje. Galutinio atsakymo, svarsto D.\u00a0Freemanas, grei\u010diausiai n\u0117ra, ta\u010diau b\u016btent nuolatin\u0117s paie\u0161kos ir i\u0161lieka k\u016brybos varikliu, skatinan\u010diu vis i\u0161 naujo klausti, kaip scenoje atspind\u0117ti tai, k\u0105 rei\u0161kia gyventi \u0161iandienos pasaulyje.<\/p>\n
Daug pasako jo trup\u0117s pavadinimas\u00a0\u2013 \u201eRandom Scream\u201c (liet. netik\u0117tas riksmas). Anot menininko, \u0161ie \u017eod\u017eiai pirmiausia pabr\u0117\u017eia k\u016brybos \u012fvairov\u0119. Spektakliai ir projektai kartais b\u016bna tokie skirtingi, kad sunku patik\u0117ti, jog juos suk\u016br\u0117 tas pats \u017emogus. Tod\u0117l po vienu vardu telpa visos k\u016brybin\u0117s id\u0117jos: \u201eKartais sumanymas ateina kaip riksmas, kartais\u00a0\u2013 kaip lop\u0161in\u0117 ar operos arija, o b\u016bna, kad ir i\u0161 visi\u0161kos tylos\u201c,\u00a0\u2013 priduria pa\u0161nekovas.<\/p>\n
Vis d\u0117lto, pasak D.\u00a0Freemano, pavadinimas nevisi\u0161kai atskleid\u017eia tai, k\u0105 jis daro: juk nema\u017ea dalis projekt\u0173 gimsta ne i\u0161 noro kalb\u0117ti pa\u010diam, o i\u0161 siekio sudaryti s\u0105lygas prabilti kitiems. Tokie darbai kaip \u201eKaraoke (ART)\u201c ar fotografij\u0173 ciklas \u201eUniversal Minutes\u201c tampa kvietimu aplinkiniams eksperimentuoti ir ie\u0161koti sav\u0173 atsakym\u0173.<\/p>\n
\u201eNor\u0117\u010diau, kad \u017emogus nuspr\u0119st\u0173 nebeb\u016bti serijiniu \u017eudiku\u201c,\u00a0\u2013 juokauja menininkas, paklausus, koki\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173 turi savo darb\u0173 \u017ei\u016brovams. Ta\u010diau pok\u0161tas slepia kur kas rimtesn\u012f tro\u0161kim\u0105. D.\u00a0Freemanas tikisi, kad teatras bent truput\u012f padeda kurti geresn\u012f pasaul\u012f\u00a0\u2013 galb\u016bt kit\u0105 ryt\u0105 po spektaklio \u017emogui bus lengviau atsikelti i\u0161 lovos, o ateitis atrodys bent \u0161iek tiek \u0161viesesn\u0117.<\/p>\n
Menininkas savo darbuose s\u0105moningai kalba apie moralines dilemas, taip skatindamas publik\u0105 perm\u0105styti sav\u0105sias vertybes. Ar sutinku su tuo, k\u0105 matau? Ar tikiu tuo, kas sakoma? Kokia i\u0161 ties\u0173 mano paties pozicija? B\u016btent tokie klausimai, jo manymu, tampa spektaklio t\u0105sa.<\/p>\n
Paradoksalu, ta\u010diau D.\u00a0Freemanas nejaukiausiomis laiko tas akimirkas, kai pasirodymo metu pakvie\u010dia \u017ei\u016brovus \u012f scen\u0105. Nors tai\u00a0\u2013 jo profesinio gyvenimo dalis, pa\u0161nekovas juokauja esantis \u201edrovus ekstrovertas\u201c\u00a0\u2013 nardo kaip \u017euvis vandenyje, kai veikia pagal savo susikurtas taisykles, ta\u010diau netik\u0117tai atsid\u016br\u0119s d\u0117mesio centre, jau\u010diasi keistai.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Nothing-happens-without-you-2.jpg\")
\u0160\u012f jausm\u0105 dar labiau sustiprino pastaraisiais metais prad\u0117ta stendapo komedija, kuri\u0105 jis vadina vienu sunkiausi\u0173 i\u0161bandym\u0173 karjeroje. \u010cia publika ateina ne ie\u0161koti meno ar prasmi\u0173\u00a0\u2013 ji tiesiog nori juoktis ir bent trumpam pamir\u0161ti pasaulio siaubus. K\u016br\u0117jas neslepia: gerokai lengviau priversti \u017emones verkti nei kvatotis. Vis d\u0117lto a\u0161aros ir \u0161ypsena jam vienodai svarbios. Teatro u\u017eduotis, jo \u012fsitikinimu, yra pl\u0117sti \u017emogaus emocines ribas ir leisti patirti kuo platesn\u012f jausm\u0173 spektr\u0105.<\/p>\n
T\u0105 pa\u010di\u0105 id\u0117j\u0105, tik kita forma, pl\u0117toja projektas \u201eKaraoke (ART)\u201c, kuriame \u0161iuolaikinis menas derinamas su viena populiariausi\u0173 pramog\u0173. D.\u00a0Freeman\u0105 seniai \u017eavi netik\u0117tas dviej\u0173 kult\u016br\u0173 susid\u016brimas. Vieni ateina d\u0117l karaok\u0117s ir netrukus ima klausti: \u201eKas, po velni\u0173, \u010dia vyksta?\u201c, kiti\u00a0\u2013 d\u0117l meno, ta\u010diau galiausiai lygiai taip pat nustemba.<\/p>\n
Pa\u0161nekovo manymu, netik\u0117tas \u017eanr\u0173 susiliejimas tampa savoti\u0161ka meno edukacijos forma. Tarp dain\u0173 D.\u00a0Freemanas trumpai pristato autorius, o paskui publika susipa\u017e\u012fsta su j\u0173 darbais. Visa tai vyksta ne muziejaus rimtyje ar akademin\u0117je paskaitoje, o \u017eaid\u017eiant, dainuojant ir leid\u017eiant sau smalsauti. Projektas nuolat ple\u010diasi ir kei\u010diasi. Programoje greta konceptualiojo meno atsiranda politi\u0161kai anga\u017euoti vaizdo darbai, kadrin\u0117 animacija, analoginis kinas, erotiniai filmai ir kinematografi\u0161ki pasakojimai. \u017di\u016brovai nuolat keliauja per visi\u0161kai skirtingus emocinius kra\u0161tovaizd\u017eius.<\/p>\n
Vienas ry\u0161kiausi\u0173 pastarojo meto papildym\u0173\u00a0\u2013 portugal\u0117s Cl\u00e1udios Varej\u00e3o videok\u016brinys pagal Alo Greeno dain\u0105 \u201eLet\u2019s Stay Together\u201c. Jo premjera \u012fvyko \u201eSerralves\u201c muziejuje. Ekrane Donaldo Trumpo ir Benjamino Netanyahu santykiai paver\u010diami trikdan\u010dia meil\u0117s istorija. Vos \u012fjungiamas \u0161is \u012fra\u0161as, sal\u0117je, anot pa\u0161nekovo, akimirksniu pasikei\u010dia atmosfera: stoja tyla, pasigirsta \u0161vilpimas, nepasitenkinimo \u0161\u016bksniai, \u017emon\u0117ms darosi nejauku. Ta\u010diau b\u016btent tokios akimirkos jam atrodo svarbiausios. Menas neprivalo b\u016bti patogus net ir tada, kai rodomas tokia atvira, \u017eaisminga ir visiems puikiai pa\u017e\u012fstama forma kaip karaok\u0117.<\/p>\n
Naujausiame spektaklyje \u201eNothing Happens Without You\u201c D.\u00a0Freemanas atsigr\u0119\u017eia \u012f temas, kurios, jo manymu, \u0161iandien tampa ypa\u010d aktua\u00adlios: sen\u0117jim\u0105, vyri\u0161kum\u0105, empatij\u0105 ir atleidim\u0105. \u012edomu tai, kad visos keturios jam glaud\u017eiai susijusios ir kyla i\u0161 to paties klausimo\u00a0\u2013 kaip gyventi pasaulyje, kuris, ypa\u010d stebint Jungtines Valstijas, atrodo vis labiau persmelktas susiprie\u0161inimo ir nepakantumo.<\/p>\n
Pastaruoju metu k\u016br\u0117jas itin jautriai reaguoja \u012f tai, kaip \u017emon\u0117s elgiasi vieni su kitais. Daugiausia nerimo jam kelia negeb\u0117jimas suprasti kitoki\u0173 pa\u017ei\u016br\u0173 ar vertybi\u0173 ir polinkis smerkti. Nors \u0161i tendencija ypa\u010d ry\u0161ki Amerikoje, ji, D.\u00a0Freemano \u012fsitikinimu, b\u016bdinga daugeliui visuomeni\u0173. B\u016btent tod\u0117l spektaklyje min\u0117tos temos netampa nei politiniu parei\u0161kimu, nei moralu. Prie\u0161ingai\u00a0\u2013 autorius m\u0117gina sukurti erdv\u0119, kurioje \u0161i \u012ftampa paskatint\u0173 klausti: kaip gal\u0117tume vieni kitiems parodyti daugiau empatijos, pagarbos ir r\u016bpes\u010dio?<\/p>\n
Atsakym\u0173 jis nesi\u016blo, o kalb\u0117damas apie atleidim\u0105 vengia moralizuoti. Jam kur kas \u012fdomesnis pats rei\u0161kinio paradoksas. K\u0105 i\u0161 ties\u0173 rei\u0161kia atsisakyti pyk\u010dio? Juk retai kada i\u0161tariame: \u201eA\u0161 tau atleid\u017eiu.\u201c Da\u017eniau viskas baigiasi trumpu \u201eNieko tokio\u201c, gestu ar \u017evilgsniu. Bet ar tai rodo, kad nuoskauda i\u0161ties i\u0161nyko?<\/p>\n
Tokie klausimai lyd\u0117jo ir k\u016brybos proces\u0105. Dirbdamas prie spektaklio D.\u00a0Freemanas negal\u0117jo atsikratyti galvoje nuolat skamb\u0117jusios fraz\u0117s: \u201eAtsipra\u0161au… Atsipra\u0161au… Atsipra\u0161au… Pra\u0161au, atleisk man.\u201c Iki \u0161iol jis ne\u017eino, kieno tai balsas ir kam skirti \u0161ie \u017eod\u017eiai, ta\u010diau buvo tikras, kad jie privalo atsidurti k\u016brinyje. Galb\u016bt tod\u0117l, kad, jo manymu, kiekvienas \u017emogus turi u\u017e k\u0105 atsipra\u0161yti ir u\u017e k\u0105 atleisti.<\/p>\n
Nat\u016bralu, kad i\u0161 aptartos temos kyla dar viena\u00a0\u2013 kaip b\u016bti \u0161alia kito \u017emogaus. Pa\u0161nekovas \u012fsitikin\u0119s, kad pasaulyje vienu metu egzistuoja dvi tikrov\u0117s. Vienur vis dar galima rasti bendruomeni\u0173, kuriose netr\u016bksta dosnumo, r\u016bpes\u010dio ir tarpusavio palaikymo. Kitur vis ai\u0161kiau matyti nykstanti empatija. Kaip amerikietis, jis ypa\u010d jautriai reaguoja \u012f kra\u0161tutini\u0173 de\u0161ini\u0173j\u0173 politikos stipr\u0117jim\u0105, kuris, jo \u012fsitikinimu, padr\u0105sino rasizmo ir nepakantumo formas, ilgai t\u016bnojusias visuomen\u0117s para\u0161t\u0117se. \u0160iandien jos jau nebesislepia\u00a0\u2013 kalba garsiai ir atvirai.<\/p>\n
K\u016br\u0117jas prisipa\u017e\u012fsta: kartais stebint tai, kas vyksta aplink, tiesiog pritr\u016bksta \u017eod\u017ei\u0173. Tuomet belieka atsigr\u0119\u017eti \u012f save ir klausti, kaip b\u016bti atidesniam kitam \u017emogui, kaip i\u0161mokti \u017evelgti \u012f pasaul\u012f jo akimis ir kaip suderinti nuolatin\u0119 \u012ftamp\u0105 tarp r\u016bpinimosi bendruomene bei savimi. Tokios temos spektaklyje atsirado kaip bendros refleksijos pamatas.<\/p>\n
\u201eNothing Happens Without You\u201c negim\u0117 i\u0161 vieno lemtingo impulso. J\u012f formavo daugyb\u0117 sluoksni\u0173: \u0161eimos i\u0161gyvenimai, performatyvios u\u017eduotys, gyvos improvizacijos su publika ir visa ankstesn\u0117 k\u016brybin\u0117 patirtis. Daugel\u012f met\u0173 dirb\u0119s su muzika ir technologijomis, D.\u00a0Freemanas vienu metu pajuto stipr\u0173 poreik\u012f sugr\u012f\u017eti prie ko nors visi\u0161kai neapdoroto\u00a0\u2013 teatro be technologini\u0173 tarpinink\u0173, kuriame atmosfera gimt\u0173 beveik vien i\u0161 k\u016bno ir balso. Tam tikra prasme spektaklis tapo eksperimentu su pa\u010diu savimi. Kiek i\u0161 ties\u0173 galima atsiverti \u017ei\u016brovui? Pasak k\u016br\u0117jo, net ir \u0161iandien po kiekvieno pasirodymo vidinis virpulys dar ilgai nepraeina.<\/p>\n
Paklaustas, kas po tiek met\u0173 vis dar \u017eadina jo smalsum\u0105, D.\u00a0Freemanas n\u0117 akimirk\u0105 nesudvejoja: \u017emon\u0117s. J\u0173 istorijos, nerimas, manijos, patirtys, i\u0161sipild\u0119 ir nei\u0161sipild\u0119 tro\u0161kimai. Galiausiai, pripa\u017e\u012fsta menininkas, visa tai tampa savoti\u0161ku jo paties atspind\u017eiu. Ypating\u0105 d\u0117mes\u012f k\u016br\u0117jas skiria smulkiausioms kasdienyb\u0117s detal\u0117ms. D\u0117l to \u017emon\u0117s neretai juokauja, kad su D.\u00a0Freemanu sunku vaik\u0161\u010dioti\u00a0\u2013 jis nuolat sustoja \u012f k\u0105 nors pa\u017ei\u016br\u0117ti. Ta\u010diau b\u016btent tokios i\u0161 pirmo \u017evilgsnio nereik\u0161mingos akimirkos, jo manymu, atveria \u012fdomiausi\u0173 atradim\u0173.<\/p>\n
Neatsitiktinai daugyb\u0117 istorij\u0173 gimsta prasilenkus su \u017emon\u0117mis. Vien pa\u017evelg\u0119s \u012f nepa\u017e\u012fstam\u0105j\u012f, menininkas ima kurti galimas jo gyvenimo versijas, \u012fsivaizduoti tro\u0161kimus, baimes ir likim\u0105. \u201eA\u010di\u016b Dievui, niekas negali perskaityti mano min\u010di\u0173\u201c,\u00a0\u2013 juokiasi netrukus \u012f Lietuv\u0105 atvyksiantis amerikietis.<\/p>\n
Jei \u0161iandien dar kart\u0105 b\u016bt\u0173 pakviestas \u012f \u201eTEDx Talks\u201c scen\u0105, D.\u00a0Freemanas kalb\u0117t\u0173 ne apie teatr\u0105 ar performans\u0105, o apie atvirum\u0105 ne\u017einomybei ir nenutr\u016bkstant\u012f dialog\u0105. Jo \u012fsitikinimu, smalsumas\u00a0\u2013 viena did\u017eiausi\u0173 dosnumo form\u0173, nes tik jis leid\u017eia \u012fsiklausyti \u012f kit\u0105 \u017emog\u0173. B\u016btent \u0161i savyb\u0117, regis, yra menininko varomoji j\u0117ga. K\u016br\u0117jui vienas li\u016bdniausi\u0173 vaizd\u0173\u00a0\u2013 pora ar \u0161eima, s\u0117dinti restorane prie stalo visi\u0161koje tyloje. Ne ramioje, meditacin\u0117je, o tokioje, kuri byloja apie prarast\u0105 ry\u0161\u012f ir pasidavim\u0105. Anot pa\u0161nekovo, puosel\u0117jamas smalsumas augina empatij\u0105, o pastaroji atveria keli\u0105 didesniam artumui bei tikresniam santykiui. \u201eGal\u0173 gale, jis skatina daugiau bu\u010diuotis\u201c,\u00a0\u2013 priduria.<\/p>\n
Atsigr\u0119\u017edamas \u012f savo profesin\u012f keli\u0105, D.\u00a0Freemanas sako labiausiai besidid\u017eiuojantis, kad pavyko i\u0161tes\u0117ti sau duot\u0105 pa\u017ead\u0105: net dirbdamas kit\u0173 choreograf\u0173 ir re\u017eisieri\u0173 projektuose, jis niekada netapo vien techniniu atlik\u0117ju. Menininkui visada buvo svarbu i\u0161likti k\u016brybos proceso dalimi: si\u016blyti id\u0117jas, ie\u0161koti sprendim\u0173 ir atne\u0161ti kuo daugiau med\u017eiagos, i\u0161 kurios v\u0117liau gimsta spektaklis. Ko jis tikisi i\u0161 Lietuvos \u017ei\u016brov\u0173? Pirmiausia, pajuokauja, kad b\u016bt\u0173 smagu i\u0161girsti: \u201eKoks nuostabus atlik\u0117jas. Reik\u0117t\u0173 pakviesti j\u012f vaidinti kitame mano filme.\u201c Ta\u010diau netrukus gr\u012f\u017eta prie minties, kuri, regis, lydi vis\u0105 pokalb\u012f. Jis nor\u0117t\u0173, kad po spektaklio publika ne tik geriau suprast\u0173, kas formuoja jo k\u016bryb\u0105, bet ir dr\u0105siau pa\u017evelgt\u0173 \u012f savo pa\u010di\u0173 \u0161e\u0161\u0117lin\u0119 pus\u0119. Ne tam, kad jos i\u0161sig\u0105st\u0173, o kad leist\u0173 jai tapti j\u0117ga, vedan\u010dia pirmyn\u00a0\u2013 \u0161viesos link.<\/p>\n
[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-7-8-2026%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Amerikie\u010dio Davis\u2019o Freemano k\u016bryb\u0105 sunku apibr\u0117\u017eti vienu terminu. Briuselyje gyvenantis ir kartu su kompanija \u201eRandom Scream\u201c kuriantis menininkas veikia tarp \u0161iuolaikinio teatro ir \u0161okio, fotografijos, vaizdo instaliacij\u0173 bei kuratorini\u0173 projekt\u0173, o dokumentin\u0119 med\u017eiag\u0105 neretai jungia su politine provokacija, humoru ir asmenine patirtimi. Vienur…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":40443,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[687,148,110,689],"tags":[559],"class_list":["post-40341","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2026","tag-scenos-menai"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Dmitrijus Andru\u0161anecas","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40341","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=40341"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40341\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40447,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40341\/revisions\/40447"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/40443"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=40341"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=40341"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=40341"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}