![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/T-2025-350x500.jpg\")
Kanutas Ruseckas (1800\u20131860). Pjov\u0117ja, 1844. Drob\u0117, aliejus, 45 \u00d7 33 cm.<\/p>\n
\nLietuvos nacionalinis dail\u0117s muziejus. Publikuojama pagal PD licencij\u0105<\/p><\/div>\n
PASIKLYD\u0118 INTERPRETACIJOSE<\/p>\n
Lietuvos nacionaliniame dail\u0117s muziejuje \u0161iuo metu eksponuojama drob\u0117 vyresn\u0117s kartos \u017ei\u016brovams primena saldaini\u0173 d\u0117\u017eutes ir sovietme\u010diu \u012fsitvirtinusi\u0105 nuostat\u0105, kad paveikslas vaizduoja valstiet\u0119 lietuvait\u0119. Tuometin\u0117 k\u016brinio interpretacija ne tik prisid\u0117jo prie m\u016bs\u0173 valstieti\u0161kos tapatyb\u0117s \u012ftvirtinimo, bet ir paskatino pla\u010di\u0105 \u0161io darbo reprodukcij\u0173 sklaid\u0105. Kartu ji u\u017ego\u017e\u0117 esminius paveikslo simbolinius sluoksnius.<\/p>\n
Ra\u0161ydamas apie \u0161\u012f k\u016brin\u012f dail\u0117tyrininkas Vladas Dr\u0117ma teig\u0117, kad menininkas siek\u0117 \u201epaveikslu pagerbti sunk\u0173 valstiet\u0117s tri\u016bs\u0105\u201c.Ta\u010diau, tik\u0117tina, jis s\u0105moningai nutyl\u0117jo \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos apsaugos simbol\u012f\u00a0\u2013 ant pjov\u0117jos kr\u016btin\u0117s kabant\u012f \u0161kaplieri\u0173 su monograma MARYA. Taip pat sovietme\u010diu liko nepasteb\u0117tas merginos aprangos spalvinio derinio pana\u0161umas \u012f Pranc\u016bzijos nacionalin\u0117s v\u0117liavos spalvas. M\u0117lyna, balta ir raudona kartojasi visuose trijuose Rusecko sukurtuose lietuvai\u010di\u0173 atvaizduose\u00a0\u2013 paveiksluose \u201ePjov\u0117ja\u201c, \u201eLietuvait\u0117 su verbomis\u201c, \u201e\u017dvej\u0117\u201c.<\/p>\n
Studijuodama menotyr\u0105 \u0117miau abejoti sovietme\u010dio interpretacijomis: ar paveikslas tikrai toks paprastas, kaip pristatoma? Nema\u017eiau intrigavo ir Rusecko am\u017einink\u0173 reakcijos. Pavyzd\u017eiui, 1845\u00a0m. rugs\u0117j\u012f dailininko brolis Feliksas Ruseckas ra\u0161\u0117: \u201ePrie\u0161 \u201ePjov\u0117j\u0105\u201c \u017eemai\u010diai klaupiasi ant keli\u0173, taip ji visiems patinka ir turiniu, ir atlikimu.\u201c \u0160ie \u017eod\u017eiai paskatino ie\u0161koti atsakymo, kod\u0117l k\u016brinio heroj\u0117 prie\u0161 du \u0161imtme\u010dius \u017demaitijos \u017emon\u0117ms dar\u0117 tok\u012f stipr\u0173 \u012fsp\u016bd\u012f.<\/p>\n
XIX\u00a0a. okupacij\u0173 laikotarpio patriotizmo slaptara\u0161\u010diui perskaityti prireik\u0117 de\u0161imties met\u0173 tyrim\u0173. Siekiant j\u012f i\u0161\u0161ifruoti, teko rekonstruoti to meto kult\u016brin\u012f ir politin\u012f kontekst\u0105, kuris atved\u0117 \u012f tautinio i\u0161sivadavimo kovos istorij\u0105. Kai 1795\u00a0m. Lietuvos vardas i\u0161nyko i\u0161 Europos \u017eem\u0117lapio, kelios kartos vis\u0105 \u0161imtmet\u012f neprarado valstyb\u0117s prisik\u0117limo vilties. Ji i\u0161sipild\u0117 tik 1918\u00a0m. vasario 16-\u0105j\u0105, pasibaigus 123-ejus metus trukusiai nelaisvei.<\/p>\n
DAILININKAS BE VALSTYB\u0116S<\/p>\n
K.\u00a0Ruseckas priklauso pirmajai kartai, gimusiai po valstyb\u0117s padalijimo ir jautusiai did\u017eiul\u0119 atsakomyb\u0119 u\u017e tautos ateit\u012f. Vilniaus universiteto aukl\u0117tinio pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105, brendusi\u0105 Ap\u0161vietos ir Romantizmo id\u0117j\u0173 sand\u016broje, dar labiau prapl\u0117t\u0117 studijos Pary\u017eiuje, Romoje, Florencijoje. Jo \u017evilgsnis gal\u0117jo tyrin\u0117ti tobuliausius Antikos \u0161edevrus, fiksavo anuometinio dail\u0117s ir sen\u0173j\u0173 meistr\u0173 geriausius darbus. Studijuodamas savo pirmtak\u0173 ir am\u017einink\u0173 k\u016bryb\u0105, dailininkas ie\u0161kojo harmoningos pasaulio vizijos pavyzd\u017ei\u0173 ir naujos menin\u0117s kalbos, kuri leist\u0173 \u012fk\u016bnyti svarbiausi\u0105 jo ideal\u0105\u00a0\u2013 t\u0117vyn\u0117s prisik\u0117lim\u0105 ir jos buvusios \u0161lov\u0117s sugr\u012f\u017eim\u0105. \u0160iam tikslui jis liko i\u0161tikimas vis\u0105 gyvenim\u0105, net ir po numal\u0161into pasiprie\u0161inimo Rusijos imperijai parvyk\u0119s \u012f Vilni\u0173.<\/p>\n
Baig\u0119s studijas u\u017esienyje, pirmuosius dvylika met\u0173 t\u0117vyn\u0117je Ruseckas 1843\u00a0m. lai\u0161ke pavadino ilga vergija. Po 1831\u00a0m. sukilimo u\u017esidegus\u012f dirbti t\u0117vyn\u0117s labui dailinink\u0105 nuskurdusiame, i\u0161tu\u0161t\u0117jusiame mieste pasitiko patriotinei k\u016brybai nepalankios s\u0105lygos. Dar gyvendamas Italijoje jis buvo para\u0161\u0119s prakalb\u0105 tautie\u010diams, skirt\u0105 gr\u012f\u017eimo proga rengiamos parodos atidarymui, ketindamas joje i\u0161d\u0117styti savo program\u0105 ir u\u017emegzti ry\u0161ius su meno bendruomene. Ta\u010diau likvidavus Vilniaus universitet\u0105, \u017elugo jo planai gauti tapybos d\u0117stytojo viet\u0105. Persekiojimai, tr\u0117mimai \u012f Sibir\u0105, kataliki\u0161k\u0173 vienuolij\u0173 naikinimas ir ba\u017eny\u010di\u0173 u\u017edarymas virto \u017eiauria XIX\u00a0a. ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio tikrove.<\/p>\n
D\u0117l nepalanki\u0173 politini\u0173 aplinkybi\u0173 ir l\u0117\u0161\u0173 stygiaus Ruseckui nepavyko \u012fgyvendinti ketinim\u0173 su visa \u0161eima i\u0161vykti \u012f Rom\u0105 ir ten tobulinti savo bei s\u016bnaus Boleslovo meninius geb\u0117jimus. 1843\u00a0m. jis i\u0161leido at\u017eal\u0105 studijuoti \u012f Sankt Peterburgo dail\u0117s akademij\u0105. I\u0161 lai\u0161k\u0173 s\u016bnui galima spr\u0119sti apie dailininko k\u016brybinius ie\u0161kojimus ir buities r\u016bpes\u010dius, ta\u010diau politin\u0117s pa\u017ei\u016bros juose atskleid\u017eiamos itin retai\u00a0\u2013 tam \u012ftakos tur\u0117jo nuolatin\u0117 okupacin\u0117s vald\u017eios represij\u0173 gr\u0117sm\u0117.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/T-2037-379x500.jpg\")
Kanutas Ruseckas (1800\u20131860). Lietuvait\u0117 su verbomis, 1847. Drob\u0117, aliejus, 45 \u00d7 34 cm. Lietuvos nacionalinis dail\u0117s muziejus. Publikuojama pagal PD licencij\u0105<\/p><\/div>\n
SKAITYTI TARP EILU\u010cI\u0172<\/p>\n
Ypa\u010d sant\u016briai Ruseckas dienora\u0161tyje pamin\u0117jo svarbiausi\u0105 pirmojo de\u0161imtme\u010dio po sukilimo politin\u012f \u012fvyk\u012f Vilniuje: \u201e1839\u00a0m. vasario 15 d. su\u0161audytas Simonas Konarskis.\u201c Tai vienintelis tokio pob\u016bd\u017eio \u012fra\u0161as, rastas jo keliolika met\u0173 pildytame or\u0173 steb\u0117jimo s\u0105siuvinyje. Vieno i\u0161 sukil\u0117li\u0173 vad\u0173 vie\u0161a egzekucija sukr\u0117t\u0117 visuomen\u0119. Did\u017eiul\u0117s minios miestie\u010di\u0173 susirinko \u012f bausm\u0117s viet\u0105 atsisveikinti su tautinio i\u0161sivadavimo didvyriu, o ne su kaliniu. Caro vald\u017eia j\u012f u\u017edar\u0117 tame pa\u010diame Vilniaus bazilijon\u0173 vienuolyne, kuriame prie\u0161 penkiolika met\u0173 per filaret\u0173 proces\u0105 buvo laikomas Adomas Mickevi\u010dius. Dar gyvas Konarskis tapo legenda, o jo \u017e\u016btis \u012fkv\u0117p\u0117 veikti naujus lyderius.<\/p>\n
Siekiant atkurti sud\u0117ting\u0105 tarpsukiliminio Vilniaus menin\u0119 aplink\u0105, svarbiu \u0161altiniu tampa Juzefo Ignoto Kra\u0161evskio (1812\u20131887) literat\u016briniai darbai. Ypa\u010d vertingas 1847\u00a0m. publikuotas romanas \u201eSfinksas\u201c, atskleid\u017eiantis menininko aplink\u0105 ir k\u016brybos problemas. Tuo metu prozininkas susira\u0161in\u0117jo su grafiku Vincentu Smakausku (1797\u22121876), kuris ne tik iliustravo Kra\u0161evskio tekstus ir konsultuodavosi su juo d\u0117l istorini\u0173 tem\u0173, bet ir lai\u0161kuose aptardavo sud\u0117ting\u0105 situacij\u0105 mieste.<\/p>\n
\u201eSfinksas\u201c atveria XIX\u00a0a. Vilniaus k\u016br\u0117j\u0173 pasaul\u012f\u00a0\u2013 dailinink\u0173 dirbtuves, paveiksl\u0173 prekyb\u0105, intrigas d\u0117l u\u017esakym\u0173, j\u0173 perleidim\u0105 u\u017e procentus ir autoryst\u0117s problemas. Tai pirmas literat\u016brinis tekstas, \u012fam\u017ein\u0119s anuometin\u0119 meno rinkos istorij\u0105.<\/p>\n
Yra ir dar viena prie\u017eastis atid\u017eiau pa\u017evelgti \u012f \u0161\u012f roman\u0105. Lenk\u0173 mokslininkas, Kra\u0161evskio ra\u0161t\u0173 tyr\u0117jas Wincentas Danekas pirmasis pasteb\u0117jo pagrindinio veik\u0117jo dailininko Jono Rugpj\u016b\u010dio (Jan Rugpiutis) biografijos sutapimus su svarbiausiais K.\u00a0Rusecko gyvenimo \u012fvykiais. Intriguoja ir persona\u017eui suteikta lietuvi\u0161ka pavard\u0117. Tik\u0117tina, kad ji yra nuoroda \u012f Rusecko \u201ePjov\u0117j\u0105\u201c.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/G-4656_red-333x500.jpg\")
Mykolas Elvyras Andriolis (1836\u20131893, pie\u0161inio autorius), Andrzej Zajkowski (med\u017eio rai\u017einio autorius). Adomo Mickevi\u010diaus poemos \u201ePonas Tadas\u201c iliustracija, 1881. Med\u017eio rai\u017einys ant popieriaus, 21,8 \u00d7 16,7 cm (vaizdas), 29 \u00d7 22,2 cm (lak\u0161tas). Lietuvos nacionalinis dail\u0117s muziejus. Publikuojama pagal PD licencij\u0105<\/p><\/div>\n
NUO ESKIZO IKI PAVEIKSLO<\/p>\n
Rusecko k\u016brinio heroj\u0117 \u012ftvirtino vizualin\u0119 lietuvait\u0117s tapatyb\u0119. Kyla klausimas, kaip pats tapytojas j\u0105 modeliavo. Pasitelkus jo lai\u0161kus ir paruo\u0161iamuosius pie\u0161inius, paai\u0161k\u0117ja \u0161io paveikslo k\u016brimo istorija ir autoriaus pastangos suteikti tautini\u0173 bruo\u017e\u0173 vaizduojamai aprangai. 1844\u00a0m. gruod\u017eio 29 d. lai\u0161ke s\u016bnui dailininkas ra\u0161\u0117: \u201eKarolina, kuri buvo pas Mauricij\u0173 Ruseck\u0105, dabar yra Vilniuje, mums kur\u012f laik\u0105 siuvo, ir a\u0161, naudodamasis proga, prad\u0117jau tapyti jos lietuvi\u0161kus drabu\u017eius pjov\u0117jai pavaizduoti. Fig\u016bra nat\u016bralaus didumo, iki keli\u0173. \u0160is paveiksl\u0117lis puikiai sekasi ir tikiuosi greitai j\u012f u\u017ebaigti.\u201c<\/p>\n
Ruseckas visas savo drobes k\u016br\u0117 pasitelkdamas paties i\u0161 nat\u016bros pie\u0161tus \u0161kicus. Toks darbo metodas buvo b\u016bdingas pranc\u016bz\u0173 akademinei tapybos mokyklai. Rugiapj\u016bt\u0119 jis eskizavo vienos kelion\u0117s metu. 1844\u00a0m. nuo liepos 1 d. iki rugpj\u016b\u010dio 15 d. Kinevi\u010di\u0173 kvietimu atostogav\u0119s Pinsko apylink\u0117se, atgal \u012f Vilni\u0173 dailininkas keliavo neskub\u0117damas, pakeliui sustodamas \u012fdomesn\u0117se vietose. Slucko apylink\u0117se jo ak\u012f ypa\u010d patrauk\u0117 rugiapj\u016bt\u0117 Krasnodvorc\u0173 ir Krivi\u010di\u0173 kaim\u0173 laukuose, kuri\u0105 jis pavaizdavo dvylikoje pie\u0161ini\u0173. Atid\u017eiai lyginant plu\u0161an\u010di\u0173 moter\u0173 fig\u016bras, pasikartoja tiksliai u\u017efiksuoti valstie\u010di\u0173 darbai. Gyvos, i\u0161rai\u0161kingos, realisti\u0161kai, be poetizavimo perteiktos pjov\u0117j\u0173 pozos nutapytos ir drob\u0117je. Drabu\u017eiai pavaizduoti labai abstrak\u010diai, be joki\u0173 smulkesni\u0173 detali\u0173. Tai buvo tik paruo\u0161iamoji med\u017eiaga \u201ePjov\u0117jai\u201c. Toliau menininkas dirbo studijoje. \u010cia gim\u0117 k\u016brybiniai sprendimai, iki \u0161iol slepiantys daug m\u012fsli\u0173.<\/p>\n
Menininko am\u017eininkas, pranc\u016bz\u0173 dailininkas Jeanas-Fran\u00e7ois Millet (1814\u20131875) paveiksle \u201eVarp\u0173 rink\u0117jos\u201c savo heroj\u0117mis, kaip ir Ruseckas, pasirinko lauko darbininkes. Barbizono mokyklos atstovas Millet pie\u0161\u0117 eskizus steb\u0117damas kaimo \u017emones. Pra\u0117jus trylikai met\u0173 po \u201ePjov\u0117jos\u201c suk\u016brimo, 1857\u00a0m. pranc\u016bzo nutapytas ir Pary\u017eiaus salone pristatytas paveikslas to meto visuomen\u0119 priblo\u0161k\u0117 naujumu ir tikrovi\u0161kumu. Kai kurie Millet k\u016brybos tyr\u0117jai atkreipia d\u0117mes\u012f \u012f \u201eVarp\u0173 rink\u0117jose\u201c pasikartojant\u012f m\u0117lynos, baltos ir raudonos derin\u012f bei galimas s\u0105sajas su Pranc\u016bzijos trispalv\u0117s simbolizuojamomis laisv\u0117s, lygyb\u0117s, brolyb\u0117s id\u0117jomis. \u0160io paveikslo heroj\u0117s\u00a0\u2013 ni\u016brios, nepritekliaus ir sunkaus darbo i\u0161vargintos moterys, sulinkusios, nuleidusios galvas \u017eemiau horizonto linijos, j\u0173 veidai beveik neturi individuali\u0173 bruo\u017e\u0173. Tai visi\u0161ka prie\u0161ingyb\u0117 \u0161venti\u0161kai lietuvaitei pjov\u0117jai.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/Emilija_Plater_2-306x500.jpg\")
Emilija Pliateryt\u0117 (1806\u20131831): pagal J\u00f3zefo Straszewicziaus leidinyje \u201eI Polacchi della rivoluzione del 29 novembre 1830\u201c publikuot\u0105 litografij\u0105, 1922. Atvirukas, 14 \u00d7 9 cm. Lenkijos nacionalin\u0117s bibliotekos skaitmenin\u0117 kolekcija \u201ePolona\u201c. Publikuojama pagal vie\u0161osios srities (PD) licencij\u0105<\/p><\/div>\n
TAUTINIO KOSTIUMO M\u012eSL\u0116<\/p>\n
Svarb\u0173 liudijim\u0105 paliko Konstantinas Ti\u0161kevi\u010dius (1806\u20131868). Po keleri\u0173 met\u0173 v\u0117l i\u0161vyd\u0119s \u201ePjov\u0117j\u0105\u201c, grafas prisimin\u0117 pastab\u0105, kuri\u0105 buvo i\u0161sak\u0119s pa\u010diam Ruseckui jo studijoje: \u201e\u0160iame rinkinyje radau ir t\u0105 \u201ePjov\u0117j\u0105\u201c, lietuvait\u0119, kuri\u0105 prie\u0161 kelerius metus ponas Kanutas Ruseckas tap\u0117 Vilniuje ir apie kuri\u0105, kai t\u0105 paveiksl\u0105 ap\u017ei\u016br\u0117jau jo dirbtuv\u0117je, pasakiau pastab\u0105 pa\u010diam dailininkui\u00a0\u2013 kad turb\u016bt i\u0161 meil\u0117s gimtajam kra\u0161tui taip dosniai apdovanojo tiek gausiu derliumi, tiek ir mergel\u0117s gro\u017eiu, nes Lietuvos \u017eem\u0117je nei tokie ve\u0161l\u016bs kvie\u010diai kada der\u0117jo, nei iki tol gim\u0117 tokia puo\u0161ni pjov\u0117ja itali\u0161ku veidu, visai nelietuvi\u0161kai apsitaisiusi.\u201c<\/p>\n
Paskutin\u0117 Ti\u0161kevi\u010diaus pastaba kelia klausim\u0105, k\u0105 XIX\u00a0a. \u017emogus laik\u0117 lietuvi\u0161ka apranga. Ie\u0161kant pjov\u0117jos kostiumo i\u0161tak\u0173, svarbi tampa 1834\u00a0m. Pary\u017eiuje publikuota A.\u00a0Mickevi\u010diaus epin\u0117 poema \u201ePonas Tadas\u201c, kurioje apra\u0161yta, k\u0105 d\u0117vi Zos\u0117. \u0160io k\u016brinio veik\u0117jos kostiumo ir Rusecko paveikslo palyginimas padeda suprasti, kod\u0117l grafas Ti\u0161kevi\u010dius \u201ePjov\u0117j\u0105\u201c pavadino lietuvaite, ta\u010diau kartu teig\u0117, kad ji apsitaisiusi visai nelietuvi\u0161kai. Mickevi\u010dius Zos\u0119 aprengia baltu i\u0161siuvin\u0117tu apatiniu drabu\u017eiu, \u017ealia vilnone suknele ir raudonu kra\u0161teliu apsi\u016btu kikliku. Aprang\u0105 papildo balti mar\u0161kiniai, gintaro karoliai, o galv\u0105 puo\u0161ia vainikas ir pjautuvas: \u201eDvi kasos per pe\u010dius \u017eemiau juosmens nu\u0117jo; \/ O lenkt\u0105 pjautuv\u0105 ji kaip tikra pjov\u0117ja \/ U\u017ed\u0117jo ant galvos\u00a0\u2013 ir ne vienam vaidenos \/ M\u0117nulis, spindintis vir\u0161um kaktos Dianos.\u201c B\u016btent \u0161i detal\u0117 i\u0161skiria merginos \u012fvaizd\u012f i\u0161 kit\u0173 tekste vaizduojam\u0173 moter\u0173.<\/p>\n
Poemos XI knygos komentare ai\u0161kinama, kad per rugiapj\u016bt\u0117s pabaigtuves galv\u0105 pjautuvu puo\u0161davosi geriausia pjov\u0117ja, \u0161eimininkui ne\u0161anti paskutin\u012f rugi\u0173 p\u0117d\u0105. Taigi pjautuvas \u010dia suvokiamas ne tik kaip darbo \u012frankis, bet ir kaip apeiginis i\u0161skirtinumo \u017eenklas. Ta\u010diau Mickevi\u010diaus k\u016brinyje \u0161i detal\u0117 \u012fgyja ir simbolin\u0119 prasm\u0119\u00a0\u2013 Zos\u0117s galv\u0105 puo\u0161iant\u012f pjautuv\u0105 poetas prilygina vir\u0161 deiv\u0117s Dianos kaktos \u0161vytin\u010diam m\u0117nuliui. Taip valstieti\u0161kas atributas susiejamas su antikine ikonografija, o paprastos merginos fig\u016bra pakyl\u0117jama \u012f romantizmui b\u016bding\u0105 idealizuotos heroj\u0117s lygmen\u012f. Toks etnografinio motyvo virsmas simboliu svarbus ir analizuojant Rusecko \u201ePjov\u0117j\u0105\u201c. Nors n\u0117ra pagrindo teigti, kad dailininkas tiesiogiai r\u0117m\u0117si \u201ePono Tado\u201c veik\u0117jos apra\u0161ymu, abiejuose k\u016briniuose heroj\u0117s fig\u016bra per\u017eengia kasdienyb\u0117s ribas. Ji tampa ne tik valstiet\u0117s paveikslu, bet ir platesn\u0119 kult\u016brin\u0119 prasm\u0119 \u012fgyjan\u010diu \u012fvaizd\u017eiu.<\/p>\n
TRISPALV\u0116S KODAI<\/p>\n
Vokie\u010di\u0173 dail\u0117tyrininkas Peteris Kriegeris atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f \u012f pranc\u016bz\u0173 trispalv\u0117s simbolik\u0105 moter\u0173 drabu\u017eiuose. Analizuodamas dailininko Gottliebo Schicko (1776\u20131812) nutapyt\u0105 Heinrik\u0117s Dannecker atvaizd\u0105, jis pastebi bendresn\u0119 tendencij\u0105\u00a0\u2013 Pranc\u016bzijos v\u0117liav\u0105 atkartojanti apranga portretuose simbolizavo po Revoliucijos \u012fsitvirtinus\u012f nauj\u0105 po\u017ei\u016br\u012f \u012f moters savaranki\u0161kum\u0105.<\/p>\n
Lietuvoje per abu sukilimus (1830\u20131831 ir 1863\u20131864\u00a0m.) pla\u010diai naudota raudonos, baltos ir m\u0117lynos spalv\u0173 gama. Tai leid\u017eia kelti prielaid\u0105, kad Rusecko paveiksluose toks koloritas \u012fgyja simbolin\u0119 prasm\u0119. Galb\u016bt jos kvie\u010dia t\u0119sti kov\u0105 u\u017e t\u0117vyn\u0117s laisv\u0119. Toki\u0105 interpretacij\u0105 sustiprina masinis moter\u0173\u00a0\u2013 aristokra\u010di\u0173, bajori\u0173 ir \u017eemesni\u0173j\u0173 sluoksni\u0173 atstovi\u0173\u00a0\u2013 \u012fsitraukimas \u012f pilietin\u012f pasiprie\u0161inim\u0105. Tai vienas i\u0161skirtini\u0173 abiej\u0173 sukilim\u0173 bruo\u017e\u0173.<\/p>\n
Epizodas i\u0161 Elizos Orzeszkowos (1841\u20131910) apysakos \u201eGloria Victis\u201c (1906), para\u0161ytos apie 1863\u20131864\u00a0m. \u012fvykius, atskleid\u017eia raudonos, baltos ir m\u0117lynos spalv\u0173 tautin\u0119 simbolik\u0105 bei aktyv\u0173 moter\u0173 vaidmen\u012f patrioti\u0161kuose jud\u0117jimuose. Dauguma pilietin\u012f pasiprie\u0161inim\u0105 r\u0117musi\u0173 moter\u0173 tiesiogiai nesikov\u0117 ginkluotuose susir\u0117mimuose, ta\u010diau r\u016bpinosi su\u017eeist\u0173j\u0173 prie\u017ei\u016bra ligonin\u0117se, rinko l\u0117\u0161as ir materialin\u0119 param\u0105. Tarp j\u0173 buvo ir kovotoj\u0173 b\u016brius lyd\u0117jusios prekybinink\u0117s, dalyvavusios abiejuose sukilimuose. Markitant\u0117s (lenk. markietanki<\/em>, pranc. vivandi\u00e8res<\/em>) visuomen\u0117je buvo gerbiamos u\u017e pasiaukojim\u0105 ir i\u0161tverm\u0119 itin sud\u0117tingomis s\u0105lygomis.<\/p>\n KOVOJA\u010cIOS MOTERYS<\/p>\n Greta t\u016bkstan\u010di\u0173 sukilimo pagalbininki\u0173, buvo ir jaun\u0173 moter\u0173, stojusi\u0173 \u012f ginkluot\u0105 kov\u0105. Lietuvoje toki\u0173 narsuoli\u0173 buvo ne viena, ta\u010diau ry\u0161kiausia i\u0161 j\u0173\u00a0\u2013 grafait\u0117 Emilija Pliateryt\u0117 (1806\u20131831), v\u0117liau da\u017enai lyginta su \u017dana d\u2019Ark. Tai, kad jos dalyvavimas 1831\u00a0m. sukilime tapo herojine legenda, i\u0161 dalies l\u0117m\u0117 Romantizmo epochoje i\u0161populiar\u0117j\u0119s didvyri\u0173 kultas. Anksti i\u0161mokusi valdyti ginkl\u0105 \u2013 taikliai \u0161audyti ir meistri\u0161kai fechtuotis, mergina da\u017enai stebindavo aplinkinius, pratybose pranokdama ne vien\u0105 pagars\u0117jus\u012f \u0161aul\u012f. Vilniuje prasid\u0117jusios represijos prie\u0161 patrioti\u0161kai nusiteikus\u012f jaunim\u0105, neaplenkusios ir Pliateri\u0173 \u0161eimos, paskatino Emilij\u0105 \u012fsitraukti \u012f ginkluot\u0105 kov\u0105. Tok\u012f jos sprendim\u0105 nul\u0117m\u0117 susi\u017eav\u0117jimas A.\u00a0Mickevi\u010diaus poem\u0173 veik\u0117jomis\u00a0\u2013 dr\u0105siomis lietuvait\u0117mis \u017divile ir Gra\u017eina. \u0160i\u0173 persona\u017e\u0173 suk\u016brimui tur\u0117jo \u012ftakos Friedricho Schillerio (1759\u20131805) drama apie \u017dan\u0105 d\u2019Ark \u201eOrleano mergel\u0117\u201c (Die Jungfrau von Orleans<\/em>, 1801). Pliateryt\u0119 taip pat \u012fkv\u0117p\u0117 XIX\u00a0a. prad\u017eioje vis\u0105 Europ\u0105 stebinusios Laskarinos Bouboulinos, savo gyvenim\u0105 paskyrusios kovai u\u017e Graikijos laisv\u0119, pavyzdys.<\/p>\n Tragi\u0161k\u0105 E.\u00a0Pliateryt\u0117s likim\u0105 sutaurino ir i\u0161populiarino poetas A.\u00a0Mickevi\u010dius eil\u0117ra\u0161\u010diu \u201ePulkininko mirtis\u201c, publikuotu 1832\u00a0m. Pary\u017eiuje po pralaim\u0117to sukilimo. \u0160is k\u016brinys tapo vienu svarbiausi\u0173 poetini\u0173 tekst\u0173 1830\u20131831\u00a0m. sukilimo tema. \u0160lovindamas moters kovotojos pasiaukojim\u0105 ir dr\u0105s\u0105, jis konstruoja intriguojant\u012f siu\u017eet\u0105, kurio kulminacijoje paai\u0161k\u0117ja, kad mir\u0161tantis karvedys yra E.\u00a0Pliateryt\u0117. Skaitytojas su\u017eino, kad eigulio namuose guli sunkiai su\u017eeistas pulkininkas, ta\u010diau poetas s\u0105moningai neatskleid\u017eia jo tapatyb\u0117s. Eil\u0117ra\u0161tyje leid\u017eiama suprasti, kad tai svarbus asmuo\u00a0\u2013 sodyboje budi sargybiniai, renkasi vietiniai gyventojai, o pasakotojas elgiasi taip, tarsi pats ne\u017einot\u0173, kam priklauso apra\u0161yti ginklai ir \u0161auli\u0173 apranga. Prisimindamas \u010carneck\u012f, autorius kuria paralel\u0119 tarp dviej\u0173 mir\u0161tan\u010di\u0173 karved\u017ei\u0173, atsisveikinan\u010di\u0173 su savo ginklais ir \u017eirgu. Kai trobel\u0119 aplanko Dievo tarnas, galima numanyti, kad jis atlieka paskutines krik\u0161\u010dioni\u0161kas apeigas. Mickevi\u010dius \u0161lovina paslapting\u0105j\u012f kar\u012f, taip sustiprindamas netik\u0117tumo efekt\u0105, nes tik epiloge paai\u0161k\u0117ja, kad vis\u0173 apraudamas vadas yra moteris. Tai atskleid\u017eiama tik paskutin\u0117je eil\u0117ra\u0161\u010dio strofoje.<\/p>\n Mickevi\u010diaus eil\u0117ra\u0161tis \u012fam\u017eino grafait\u0117s istorij\u0105, pavert\u0117 j\u0105 legenda ir i\u0161garsino visoje Europoje. E.\u00a0Pliateryt\u0117s vardas sulauk\u0117 ir pranc\u016bz\u0173 poet\u0173 d\u0117mesio: Pierre\u2019as-Justinas Maurice\u2019as (1810\u20131849) 1834\u00a0m. paskelb\u0117 k\u016brin\u012f \u201e\u00c9milie Plater\u201c, o Pierre\u2019o Nicolas\u2019o Ferdinand\u2019o Papio\u00adno (1796\u20131876) poemoje \u201eLenk\u0173 Amazon\u0117\u201c (L\u2019Amazone polonaise<\/em>) ji vadinama nauj\u0105ja \u017dana D\u2019Ark. Ma\u0142gorzatos Stolzman teigimu, tarpsukiliminiu laikotarpiu Vilniuje romantik\u0173 sukurtame nauj\u0173j\u0173 didvyri\u0173 panteone greta filomat\u0173 ir filaret\u0173 bylos dalyvi\u0173 svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 ir E.\u00a0Pliateryt\u0117s legenda, neatsiejama nuo 1830\u20131831\u00a0m. sukilimo.<\/p>\n Eug\u00e8ne Delacroix (1798\u20131863). Laisv\u0117, vedanti \u017emones (La Libert\u00e9 guidant le peuple), 1830. Drob\u0117, aliejus, 260 \u00d7 325 cm. Luvro muziejus, Pary\u017eius. K\u016brinio fotografija po 2024 m. restauracijos. Publikuojama pagal PD licencij\u0105<\/p><\/div>\n RESPUBLIKOS GYN\u0116JOS<\/p>\n XIX\u00a0a. tautinio i\u0161sivadavimo kov\u0173 pasakojimuose da\u017enai kuriamas moters didvyr\u0117s vaizdinys. \u0160io paveikslo pirmavaizd\u017eiu laikomas Juditos \u017eygdarbis, apra\u0161ytas Senajame Testamente. Nors \u0161i biblin\u0117 asmenyb\u0117 neu\u017e\u0117m\u0117 reik\u0161mingos vietos Italijos nacionalinio atgimimo (Risorgimento<\/em>) simbolikoje, apie jos reik\u0161m\u0119 byloja didelis vardo \u201eJudita\u201c paplitimas \u012fvairiuose XIX\u00a0a. Italijos visuomen\u0117s sluoksniuose.<\/p>\n Taut\u0173 atgimimo epochai reik\u0117jo nauj\u0173 heroj\u0173. Ital\u0173 istorikas Alberto Mario Banti parod\u0117, kad XIX\u00a0a. buvo i\u0161 naujo atrasta ar sukurta daugyb\u0117 \u201emoter\u0173 su kalaviju\u201c alegorij\u0173, toki\u0173 kaip pranc\u016bz\u0173 Mariana, \u012fk\u016bnijusi\u0173 nacionalin\u0119 tapatyb\u0119. Jos stoja \u012f kov\u0105, gindamos save, savo vaikus ir t\u0117vynainius. Tai kar\u017eyg\u0117s ir \u0161ventosios viename asmenyje\u00a0\u2013 kaip legendin\u0117 pranc\u016bz\u0173 patriot\u0117 \u017dana d\u2019Ark. Visoje i\u0161sivadavimo jud\u0117jim\u0173 apimtoje Europoje\u00a0\u2013 Italijoje, Did\u017eiojoje Britanijoje, Vokietijoje ir Pranc\u016bzijoje\u00a0\u2013 jos idealizuojamos eil\u0117ra\u0161\u010diuose ir romanuose, \u012fam\u017einamos paminkluose. \u0160ios biblin\u0119 Judit\u0105 primenan\u010dios fig\u016bros n\u0117ra su ja tapatinamos, nors kai kuriose skulpt\u016brose j\u0173 pana\u0161umas akivaizdus. Vis d\u0117lto alegorini\u0173 moter\u0173 tradicija, reik\u0161m\u0117 ir kilm\u0117 yra itin \u012fvairi, kad b\u016bt\u0173 galima tvirtinti, jog b\u016btent Judita tapo j\u0173 pirmavaizd\u017eiu.<\/p>\n Vienas \u017einomiausi\u0173 moters kaip tautos personifikacijos pavyzd\u017ei\u0173 dail\u0117je\u00a0\u2013 Eugene\u2019o Delacroix (1798\u20131863) \u201eLaisv\u0117, vedanti \u017emones\u201c (La Libert\u00e9 guidant le peuple<\/em>, 1830). 1831\u00a0m. Pary\u017eiaus salone pristatytame paveiksle dailininkas pavaizdavo Laisv\u0117s alegorij\u0105\u00a0\u2013 Marian\u0105. Ji tvirtai laiko i\u0161kelt\u0105 Pranc\u016bzijos trispalv\u0119 ir d\u0117vi raudon\u0105 fryg\u0173 kepur\u0119\u00a0\u2013 revoliucijos simbol\u012f. Vyriausybei nupirkus drob\u0119, ji buvo eksponuojama Liuksemburgo muziejuje, ta\u010diau d\u0117l pernelyg dr\u0105sios ideologin\u0117s \u017einios po pusme\u010dio gr\u0105\u017einta autoriui. Net Pranc\u016bzijoje tokia menin\u0117 kalba pasirod\u0117 pernelyg provokuojanti.<\/p>\n Ruseckas gyveno Vilniuje, kur 1839\u00a0m. u\u017e politin\u0119 veikl\u0105 buvo vie\u0161ai \u012fvykdyta mirties bausm\u0117 Simonui Konarskiui. Ar 1844\u00a0m. prad\u0117j\u0119s tapyti \u201ePjov\u0117j\u0105\u201c dailininkas kovojan\u010dios moters fig\u016brai gal\u0117jo pasitelkti Romantizmo poet\u0173 sukurt\u0105 kauk\u0119, jau tapusi\u0105 skaitan\u010dios visuomen\u0117s tapatyb\u0117s dalimi?<\/p>\n Tiriant i\u0161sivadavimo kovose dalyvaujan\u010dios moters archetipo i\u0161takas, paai\u0161k\u0117jo, kad Lietuvos nacionalinio dail\u0117s muziejaus rinkiniuose saugoma Ruseck\u0173 \u0161eimai priklausiusi Pranci\u0161kaus Smuglevi\u010diaus tapyta Juditos kopija, vaizduojanti jos susitikim\u0105 su tauta. Ar b\u016btent \u0161is paveikslas gal\u0117jo tapti vienu i\u0161 menininko \u012fkv\u0117pimo \u0161altini\u0173? Tiesiogini\u0173 tai patvirtinan\u010di\u0173 duomen\u0173 n\u0117ra. Vis d\u0117lto tyrime svarstoma ir kita \u201ePjov\u0117jos\u201c s\u0105saj\u0173 su \u0161ia bibline asmenybe prielaida, kilusi analizuojant Florencijos Juditos skulpt\u016br\u0105. Kovojan\u010dios moters vaizdinys vertas d\u0117mesio ne tik d\u0117l pana\u0161umo \u012f Rusecko \u201ePjov\u0117jos\u201c poz\u0105, bet ir d\u0117l id\u0117j\u0173, kurias perteikia Donatello (1386\u20131466) skulpt\u016bra. Atsi\u017evelgiant \u012f Rusecko vie\u0161nag\u0117s Florencijoje tikslus ir aplinkybes, tik\u0117tina, kad vienas svarbiausi\u0173 miesto simboli\u0173 gal\u0117jo patekti \u012f jo akirat\u012f.<\/p>\n Skulpt\u016br\u0105 Medici \u0161eima u\u017esak\u0117 kaip Florencijos laisv\u0117s gyn\u0117jos alegorij\u0105, pasitelkdama Senojo Testamento Juditos\u00a0\u2013 tirono Holoferno nugal\u0117tojos ir savo tautos i\u0161vaduotojos\u00a0\u2013 istorij\u0105. \u0160i\u0105 interpretacij\u0105 sustiprina ir k\u016brinyje i\u0161kalti u\u017era\u0161ai. Ant granito postamento i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo \u012fra\u0161yta: \u201eKaralyst\u0117s \u017elunga d\u0117l prabangos [nuod\u0117m\u0117s], miestai klesti d\u0117l dorybi\u0173. \u0160tai nuolankumo ranka nukirto puikyb\u0117s galv\u0105.\u201c Dar i\u0161kalbingesnis antrasis \u012fra\u0161as ant pjedestalo: \u201eValstyb\u0117s i\u0161gelb\u0117jimas. Cosimo s\u016bnus Piero de\u2019 Medici dedikuoja \u0161i\u0105 moters statul\u0105 laisvei ir tvirtybei, kad pilie\u010diai, vedami nenugalimos dvasios, gal\u0117t\u0173 sugr\u0105\u017einti respublik\u0105.\u201c<\/p>\n Respublikos atk\u016brimas buvo ir Rusecko, ir Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikos patriot\u0173 svarbiausias siekis XIX\u00a0a. okupacij\u0173 laikotarpiu Rusijos imperijos valdomose \u017eem\u0117se.<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-7-8-2026%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Vasaros pabaigoje \u012fprasta matyti, kaip auksiniuose laukuose kombainai nuima derli\u0173. M\u016bs\u0173 proseneliai \u0161\u012f darb\u0105 atlikdavo rankomis, su didele pagarba savo \u017eemei ir apeigoms. Archajinius pagonyb\u0117s laik\u0173 papro\u010dius ir deiv\u0117s \u017demynos garbinim\u0105 ilgainiui pakeit\u0117 kataliki\u0161koji \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos \u0161lovinimo tradicija. Rugiapj\u016bt\u0117 prasid\u0117davo liepos 16-\u0105j\u0105…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":40380,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[687,148,110,689],"tags":[563],"class_list":["post-40333","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2026","tag-vizualieji-menai"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Vaida Rag\u0117nait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40333","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=40333"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40333\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40414,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40333\/revisions\/40414"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/40380"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=40333"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=40333"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=40333"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/09\/La_Liberte_guidant_le_peuple_-_Eugene_Delacroix_-_Musee_du_Louvre_Peintures_RF_129_-_apres_restauration_2024.jpg\")