[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
\u201eI\u0161 kur mes at\u0117jome? Kas esame? Kur einame?\u201c\u00a0\u2013 pranc\u016bz\u0173 menininko Paulio Gauguino paveikslo pavadinime\u00a0\u2013 vieni fundamentaliausi\u0173 egzistencini\u0173 klausim\u0173, kuriuos retai, jei apskritai kada nors, u\u017eduodame gerdami savo rytin\u012f kavos puodel\u012f. Tai, kad nema\u017ea \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s dalis gana patogiai gyvena n\u0117 neprad\u0117dami ontologini\u0173 svarstym\u0173, visai nestebina. Viena vertus, kaip rodo socialin\u0117s apklausos, prasm\u0117s paie\u0161kos \u017emog\u0173 da\u017enai glumina; kita vertus, \u0161iandien jos \u0161altiniu gali tapti beveik bet kas. Tad nenustebkime, jei net pa\u017e\u012fstam\u0173 intelektual\u0173 kompanijoje prabil\u0119 apie b\u016bt\u012f b\u016bsime priversti pasijusti nejaukiai, o gal ir apkaltinti papras\u010diausiu netur\u0117jimu k\u0105 veikti.<\/p>\n
Nors gyvenimo prasm\u0117s tema i\u0161ties intriguoja, \u0161\u012f kart\u0105 jos s\u0105moningai vengsiu, nes \u0161i\u0173 laik\u0173 buitin\u0117je egzistencin\u0117je savistaboje pirmiausia klausim\u0173 kelia ne pats rei\u0161kinys, o s\u0105lygos, leid\u017eian\u010dios apm\u0105styti b\u016bt\u012f dar gerokai iki pasiekiant aplinkybes, kurios anks\u010diau ar v\u0117liau kiekvien\u0105 nei\u0161vengiamai panardina \u012f egzistencines krizes. Tad kas gi nutiko, kad sokrati\u0161kasis priesakas\u00a0\u2013 jog neapm\u0105stytas gyvenimas nevertas gyventi,\u00a0\u2013 kuriuo remiasi didel\u0117 dalis kult\u016bros ir filosofijos tradicijos, \u0161iandien vis da\u017eniau tapatinamas su niekveika?<\/p>\n
Veiksni\u0173\u00a0\u2013 begal\u0117, ta\u010diau vienas esmini\u0173, sp\u0117\u010diau,\u00a0\u2013 m\u016bs\u0173 santykis su laiku.<\/p>\n
LAIKO KULT\u016aRA IR EKONOMIKA<\/p>\n
Skirtingos kult\u016bros laik\u0105 suvok\u0117 nevienodai, ta\u010diau \u017emogaus gyvenimas beveik visada b\u016bdavo organizuojamas pagal kelias pasikartojan\u010dias kategorijas: b\u016btinybi\u0173 laik\u0105\u00a0\u2013 reikaling\u0105 palaikyti fizin\u0119 ir materiali\u0105 gerov\u0119; socialin\u012f\u00a0\u2013 apimant\u012f \u0161eiminius ir gimininius ry\u0161ius, bendruomenin\u0119 veikl\u0105, politik\u0105, ritualus ir \u012fvairius visuomeninius vaidmenis; bei prasmin\u012f\u00a0\u2013 nukreipt\u0105 \u012f kontempliacij\u0105, refleksij\u0105, religines, kult\u016brines ir menines veiklas, mokym\u0105si, k\u016bryb\u0105 bei saviugd\u0105.<\/p>\n
Tai, kam skiriame savo laik\u0105, o kartu ir d\u0117mes\u012f, tik i\u0161 pirmo \u017evilgsnio gali atrodyti kaip laisvos valios aktas. M\u016bs\u0173 sprendimus da\u017eniausiai lemia biologiniai, ekonominiai, technologiniai, kult\u016briniai ir psichologiniai veiksniai, kurie atspindi ir leid\u017eia geriau suprasti konkre\u010dios epochos zeitgeist\u0105<\/em>.<\/p>\n Vienas pirm\u0173j\u0173 ry\u0161ki\u0173 istorini\u0173 \u017emogaus santykio su laiku poky\u010di\u0173 \u012fvyko neolito revoliucijos metu (~10 000 m. pr. Kr.). Klajokli\u0161kam gyvenimui virtus s\u0117sliu, kasdienyb\u0117s ritmas tapo labiau priklausomas nuo pasikartojan\u010di\u0173 gamtos cikl\u0173. Suklest\u0117jusi \u017eemdirbyst\u0117 leido kaupti materialias g\u0117rybes, vis ma\u017eiau r\u016bpintis i\u0161likimu ir daugiau d\u0117mesio skirti bendruomeniniams ry\u0161iams. Stipr\u0117jantys giminyst\u0117s saitai, besiformuojan\u010dios socialin\u0117s hierarchijos sudar\u0117 prielaidas kurti ankstyv\u0105sias vald\u017eios formas, o iki tol vyrav\u0119s individualus santykis su laiku virto kolektyviniu, grind\u017eiamu bendru darbu, nuosavybe ir galia.<\/p>\n Perk\u0117lus d\u0117mes\u012f nuo i\u0161gyvenimo prie gyvenimo, i\u0161ry\u0161k\u0117jo egzistencin\u0117 \u012ftampa, kylanti suvokus b\u016bties trapum\u0105 bei laikinum\u0105. Antikos ir Viduram\u017ei\u0173 laikotarpiu susiformavo civilizacijos, kuri\u0173 visuomen\u0117ms prasminis laikas tapo vienu svarbiausi\u0173 \u017emogaus gyvenimo matmen\u0173. Refleksija, simbolin\u0117 vaizduot\u0117 ir \u012fvairios menin\u0117s praktikos leido geriau pa\u017einti \u017emog\u0173 supan\u010di\u0105 tikrov\u0119, ta\u010diau kartu skatino suvokti j\u0105 kaip kur kas sud\u0117tingesn\u012f ir asmenyb\u0119 pranokstant\u012f rei\u0161kin\u012f.<\/p>\n Taip \u017emogus nuolat paskirdavo minut\u0119 kit\u0105 ritualams, religin\u0117ms apeigoms, \u0161vent\u0117ms bei kitoms prasmin\u0117ms praktikoms. Vienas ry\u0161kiausi\u0173 tokio poky\u010dio pavyzd\u017ei\u0173\u00a0\u2013 antikin\u0117je Graikijoje kilusi schol\u00e9<\/em>, rei\u0161kusi ram\u0173, nuo kasdieni\u0173 r\u016bpes\u010di\u0173 i\u0161laisvint\u0105 laik\u0105, skirt\u0105 m\u0105stymui, mokymuisi ir dvasinei veiklai. Su tikr\u0105ja \u017emogaus laisve sieta schol\u00e9<\/em> buvo suvokiama kaip visi\u0161ka i\u0161gyvenimo b\u016btinyb\u0117s, nuolatinio u\u017eimtumo ir veiklos perpildytos b\u016bsenos\u00a0\u2013 ascholia\u00a0<\/em>\u2013 prie\u0161ingyb\u0117. Nematuojama produktyvumu, ta\u010diau savaime vertinga, schol\u00e9<\/em> buvo suprantama kaip auk\u0161tesn\u0117 b\u016bsena, skirta tiesos paie\u0161koms, dorybi\u0173 ugdymui ir kontempliacijai.<\/p>\n Svarbus laiko matavimo ir paskirstymo l\u016b\u017eis siejamas su v\u0117lyvaisiais Viduram\u017eiais ir Renesansu, kai paplito mechaninis laikrodis. Jis tapo ne tik patiriamas, bet ir tiksliai matuojamas. Miesto bok\u0161to, o v\u0117liau ir ki\u0161eninis laikrodis keit\u0117 \u017emogaus savivok\u0105: iki tol nuo i\u0161orini\u0173 veiksni\u0173 priklausiusi gyvenimo vyksmo samprata virto objektyviu techniniu rodikliu, i\u0161rei\u0161kiamu valandomis, minut\u0117mis ir sekund\u0117mis.<\/p>\n \u0160is tikslumas laipsni\u0161kai skverb\u0117si \u012f kasdien\u012f \u017emoni\u0173 gyvenim\u0105. Augant miestams, ple\u010diantis prekybai ir amatams, vis labiau reik\u0117jo punktualumo, tvarkara\u0161\u010di\u0173 ir apskaitos. Laikas \u0117m\u0117 reik\u0161ti ne tik gyvenimo t\u0117km\u0119, bet ir tapo pelno, skolos, darbo bei sutartini\u0173 \u012fsipareigojim\u0173 matu.<\/p>\n Humanizmo laikotarpiu stipr\u0117jo \u012fsitikinimas, kad \u017emogus pats gali formuoti savo likim\u0105, planuoti ateit\u012f ir keisti pasaul\u012f. Reformacija, ypa\u010d protestanti\u0161koji etika, dar labiau i\u0161ry\u0161kino darbo, drausm\u0117s ir produktyvumo reik\u0161m\u0119. Laiko \u0161vaistymas prad\u0117tas suvokti ne tik kaip praktinis nuostolis, bet ir kaip moralin\u0117 problema. Mokslo revoliucija galutinai panaikino dal\u012f ankstesnio laiko misti\u0161kumo ir tapo fizikos kategorija\u00a0\u2013 i\u0161matuojama, universalia ir racionalia. Galiausiai Ap\u0161vietos epochoje i\u0161kilusi pa\u017eangos id\u0117ja \u012ftvirtino mint\u012f, kad ateitis gali b\u016bti geresn\u0117 u\u017e praeit\u012f, o \u017emonija\u00a0\u2013 jud\u0117ti pirmyn pasitelkdama moksl\u0105, prot\u0105, technik\u0105 ir \u0161vietim\u0105. Taip laikas tapo ne tik t\u0117kme, bet ir pa\u017eangos erdve.<\/p>\n Industrin\u0117s revoliucijos au\u0161roje susiformavo naujas m\u016bs\u0173 santykis su laiku. \u017dmogus palengva tolo nuo gyvenimo pagal saul\u0119, derli\u0173 ar ba\u017enytines \u0161ventes, vis da\u017eniau jo kasdienyb\u0119 veik\u0117 laikrodis, darbo planas, pelno siekis bei pa\u017eangos id\u0117ja. Tai, kas anks\u010diau buvo siejama su gamtos kaita, religiniais ritmais ar bendruomene, virto ekonominiu i\u0161tekliumi\u00a0\u2013 i\u0161matuojamu, standartizuotu ir skirtu produktyvumui didinti.<\/p>\n Iki tol svarbi\u0105 viet\u0105 u\u017e\u0117musias prasmines praktikas palaipsniui keit\u0117 modernaus kapitalizmo pagrindus formavusi protestanti\u0161k\u0173 vertybi\u0173 sekuliarizacija. Darbui tapus ne tik i\u0161gyvenimo, bet ir moral\u0117s klausimu, visuotinis tri\u016bsas virto prasm\u0117s \u0161altiniu, na\u0161umas\u00a0\u2013 dorybe, o neveiklumas\u00a0\u2013 kalte. Maxo Weberio apra\u0161ytoje protestanti\u0161kosios etikos logikoje modernus \u017emogus \u0117m\u0117 dirbti ne tam, kad i\u0161gyvent\u0173\u00a0\u2013 jis gyveno tam, kad dirbt\u0173.<\/p>\n XX\u00a0a. reik\u0161mingai santyk\u012f su laiku paveik\u0117 ir vartotoji\u0161kos visuomen\u0117s bei \u017einiasklaidos i\u0161kilimas. Begalinio augimo mitu \u012ftik\u0117j\u0119 \u017emon\u0117s susid\u016br\u0117 su nauju i\u0161\u0161\u016bkiu\u00a0\u2013 masin\u0117s produkcijos pertekliumi. \u0160i\u0105 problem\u0105 buvo galima spr\u0119sti bent dviem b\u016bdais: ma\u017einant gamyb\u0105 arba ie\u0161kant nauj\u0173 ekonominio gyvenimo form\u0173, kurios net ir laisvalaik\u012f paverst\u0173 rinkos logikos dalimi. Vis d\u0117lto poilsis, gal\u0117j\u0119s tapti savoti\u0161ka atsitraukimo nuo kapitalistin\u0117s sistemos ir kontempliacijos erdve, ilgainiui i\u0161augo \u012f dar vien\u0105 vartojimo teritorij\u0105, kuri\u0105 s\u0117kmingai aptarnavo Theodoro W.\u00a0Adorno ir Maxo Hork\u00adheimerio konceptualizuota ir kritikuota kult\u016bros industrija.<\/p>\n Daugyb\u0117 film\u0173, serial\u0173, \u017eurnal\u0173, muzikos, televizijos, radijo, reklamos ir kit\u0173 medij\u0173 ilgainiui buvo prad\u0117tos kurti taip, kad patenkint\u0173 kuo platesn\u0117s auditorijos poreik\u012f. D\u0117l to \u017eymi kult\u016bros dalis pama\u017eu virto standartizuotu laisvalaikio produktu, vis labiau siaurinan\u010diu erdv\u0119 vaizduotei, refleksijai, intelektualiniam augimui ir kitokio santykio su pasauliu paie\u0161koms. Buvimas su kitu \u017emogumi \u0117m\u0117 stokoti spontani\u0161kumo, o prasminis laikas buvo perkeistas d\u0117mes\u012f stimuliuojan\u010diu pramoginiu turiniu. L\u0117tos, gilios ir tylios kontempliacijos viet\u0105 u\u017e\u0117m\u0117 greita, fragmenti\u0161ka ir triuk\u0161minga prasm\u0117s simuliacija.<\/p>\n NUO SCHOL\u00c9<\/em> IKI ASCHOLIA<\/em><\/p>\n Laikas veikiausiai niekada nebuvo neutralus\u00a0\u2013 jo paskirstym\u0105 formavo vienokie ar kitokie galios santykiai. Skirtingos institucijos ir socialin\u0117s j\u0117gos\u00a0\u2013 darbdavys, valstyb\u0117, mokykla, \u0161eima, technologijos, rinka\u00a0\u2013 lemia, kiek laiko \u017emogus gali skirti b\u016btiniausiems poreikiams, o kiek\u00a0\u2013 r\u016bpinimuisi kitais, k\u016brybai ar tiesiog nieko neveikimui. Tai ai\u0161kiai iliustruoja Roberto Oweno id\u0117ja: a\u0161tuonios valandos darbui, po tiek pat poilsiui ir miegui. XIX\u00a0a. \u0161i mintis tapo kov\u0173 prie\u0161 pramon\u0117s revoliucijos sukelt\u0105 i\u0161naudojim\u0105 simboliu. Nors tokia schema neb\u016btinai atitinka n\u016bdien\u0119 gyvenimo tikrov\u0119, ji net ir po keli\u0173 \u0161imt\u0173 met\u0173 teb\u0117ra svarbi politin\u0117, ekonomin\u0117, sveikatingumo ir teisin\u0117 gair\u0117.<\/p>\n \u0160iandien vis da\u017eniau kalbama apie augan\u010dias pajamas, daugiau laisvalaikio ar keturi\u0173 dien\u0173 darbo savait\u0119, bet vis d\u0117lto Marko Fisherio apra\u0161ytas alternatyv\u0173 neturintis kapitalistinis realizmas ir Jonathano Crary analizuojamas nesustojantis 24\/7 re\u017eimas leid\u017eia manyti, kad ateitis \u017eada ne tiek daugiau individuali\u0173 laiko pasirinkimo galimybi\u0173, kiek vis gilesn\u0119 produktyvumo reikalavim\u0173 skvarb\u0105 \u012f tas gyvenimo sritis, kurios buvo suvokiamos kaip i\u0161skirtinai asmenin\u0117s. Kitaip tariant, na\u0161umo kult\u016bra vis da\u017eniau per\u017eengia formali\u0105 darbo, poilsio ir miego skirt\u012f.<\/p>\n Norint suprasti \u0161ios situacijos i\u0161takas, b\u016btina atsigr\u0119\u017eti \u012f platesn\u012f istorin\u012f ir sociokult\u016brin\u012f kontekst\u0105. Civilizacijose, kuriose laiko gaires apibr\u0117\u017e\u0117 \u017emog\u0173 pranokstanti kosmin\u0117 ar dievi\u0161ka tvarka, gyvenimo ritm\u0105 nulemdavo gamtos ciklai, religiniai ritualai, liturginiai kalendoriai ar moraliniai d\u0117sniai. Kai transcendencija nustojo b\u016bti svarbiausiu individo santykio su laiku orientyru, modernyb\u0117je jos viet\u0105 ilgainiui u\u017e\u0117m\u0117 istorinio jud\u0117jimo, tobul\u0117jimo ir pa\u017eangos id\u0117ja. Kartu vis didesn\u0117 reik\u0161m\u0117 teikta kasdieniam darbui, laikytam ne tik b\u016btinybe, bet ir pa\u0161aukimu bei vienu pagrindini\u0173 prasm\u0117s mat\u0173. Ta\u010diau industrinio kapitalizmo epochoje nepakako vien vidin\u0117s \u017emogaus motyvacijos nuolat tri\u016bsti ir siekti produktyvumo. Reik\u0117jo nauj\u0173 priemoni\u0173, galin\u010di\u0173 tvarkyti visuomen\u0117s gyvenim\u0105 jau nebe dvasi\u0161kais, o pasaulietiniais pagrindais. Michelis Foucault knygoje \u201eDisciplinuoti ir bausti\u201c parod\u0117, kaip \u0161i\u0105 funkcij\u0105 per\u0117m\u0117 drausminan\u010dios institucijos\u00a0\u2013 mokyklos, kariuomen\u0117, fabrikai, ligonin\u0117s ir kal\u0117jimai, formav\u0119 \u017emogaus elges\u012f bei santyk\u012f su laiku.<\/p>\n Foucault, analizuodamas Jeremy Benthamo i\u0161pl\u0117tot\u0105 panoptikono koncept\u0105, i\u0161k\u0117l\u0117 mint\u012f, kad veiksmingiausias tvarkos palaikymo mechanizmas remiasi ne nuolatine kontrole, bet ne\u017einojimu, kada esi stebimas. Jeremy brolio Samuelio sukurta \u017eiedin\u0117 statinio architekt\u016bra su centre esan\u010diu steb\u0117jimo bok\u0161tu, i\u0161 kurio sklindanti \u0161viesa neleid\u017eia matyti pri\u017ei\u016br\u0117tojo, prad\u017eioje buvo suvokiama kaip tobulo fabriko modelis nepaklusniems darbuotojams kontroliuoti. Pama\u017eu ji tapo platesne moderni\u0173 disciplinos institucij\u0173 schema. Steb\u0117jimo neapibr\u0117\u017etumu paremtas tvarkos palaikymas pri\u017ei\u016brimuosius palaipsniui pavert\u0117 sav\u0119s pa\u010di\u0173 pri\u017ei\u016br\u0117tojais\u00a0\u2013 disciplinuojan\u010diais ne tik savo elges\u012f, bet ir mintis bei ketinimus. \u012edomu, kad panoptizmas ilgainiui panaikina ai\u0161k\u0173 galios centr\u0105, nes kiekvienas stebintysis tampa ir galimai stebimuoju.<\/p>\n Panoptikone ma\u017euma kontroliuoja daugum\u0105, o technologij\u0173 am\u017eiuje \u012fsigal\u0117jo prie\u0161ingas rei\u0161kinys. Analizuodamas visuomeninius poky\u010dius Thomas Mathiesenas publikacijoje \u201e\u017di\u016brov\u0173 visuomen\u0117\u201c atskleid\u0117 sinoptikono samprat\u0105, apibr\u0117\u017eian\u010di\u0105 daugumos galimyb\u0119 steb\u0117ti ma\u017eum\u0105 per \u012fvairias, vis\u0173 pirma\u00a0\u2013 \u017einiasklaidos priemones. Sekdamas technologini\u0173 naujovi\u0173 skverbim\u0105si \u012f kasdien\u012f gyvenim\u0105, Mathiesenas parod\u0117, kad jos gali kurti naujus galios santykius, leid\u017eian\u010dius individus valdyti ne draudimais, ribojimais ir bausm\u0117mis, o pasi\u016blius galimybi\u0173, privilegij\u0173 ir laisvi\u0173.<\/p>\n Nepertraukiama gamyba ir vartojimu gr\u012fsta pasaul\u0117voka reikalavo ne tik paklusnaus darbuotojo, bet ir \u012fsitraukusio, save nepaliaujamai optimizuojan\u010dio subjekto, geban\u010dio vis\u0105 savo laik\u0105 pritaikyti prie kapitalizmo ritmo. \u0160\u012f istorin\u012f poslink\u012f Gilles\u2019is Deleuze\u2019as es\u0117 \u201ePriera\u0161as apie kontrol\u0117s visuomen\u0119\u201c nusak\u0117 kaip per\u0117jim\u0105 nuo disciplinos visuomen\u0117s, grind\u017eiamos u\u017edaromis institucijomis, prie kontrol\u0117s visuomen\u0117s, veikian\u010dios nuolatinio steb\u0117jimo, reguliavimo ir elgesio moduliavimo re\u017eimu.<\/p>\n Foucault id\u0117jos atspind\u0117jo industrinio kapitalizmo realyb\u0119, kurioje \u017emogus nepertraukiamai keliavo i\u0161 vienos disciplinuojan\u010dios organizacijos \u012f kit\u0105: \u0161eim\u0105 keit\u0117 mokykla, \u0161i\u0105\u00a0\u2013 auk\u0161tesnio lavinimo institucija, darbo rinka, retkar\u010diais\u00a0\u2013 ligonin\u0117, galb\u016bt kardomoji \u012fstaiga\u00a0\u2013 kiekviena j\u0173 tur\u0117jo savas taisykles ir tvarkara\u0161\u010dius. Globalizacija, skaitmenin\u0117s technologijos ir nuolatinis reikalavimas prisitaikyti pama\u017eu i\u0161tryn\u0117 ribas tarp darbo ir poilsio, vie\u0161o ir privataus gyvenimo, produktyvumo ir savirealizacijos. Anks\u010diau darbas tur\u0117jo savo viet\u0105, o darbo diena\u00a0\u2013 pabaig\u0105. \u0160iandien i\u0161manieji telefonai, ne\u0161iojamieji kompiuteriai ir lengvai pasiekiamas internetas leid\u017eia vykdyti veikl\u0105 bet kur ir bet kada, tod\u0117l spaudimas b\u016bti na\u0161iems vis da\u017eniau persikelia \u012f tas sritis, kurios kadaise buvo siejamos su asmeniniu laisvalaikiu.<\/p>\n \u201eViskas i\u0161kart ir visur\u201c realyb\u0119 gerai iliustruoja Deleuze\u2019o \u012fvesta divido<\/em> (angl. dividual<\/em>) s\u0105voka. Skirtingai nei individualumas, grind\u017eiamas vientisos tapatyb\u0117s id\u0117ja, dividas<\/em> nusako \u017emog\u0173 kaip \u012f daugyb\u0119 duomen\u0173 fragment\u0173 i\u0161skaidyt\u0105 subjekt\u0105, \u012fvairiose vietose paliekant\u012f virtualius p\u0117dsakus. Laike ir erdv\u0117je fiksuojami atsiskaitymai mok\u0117jimo kortele, interneto nar\u0161ymo ar DI u\u017eklaus\u0173 istorija, elgesys socialiniuose tinkluose, per dien\u0105 nueit\u0173 \u017eingsni\u0173 ar i\u0161miegot\u0173 valand\u0173 skai\u010dius, \u0161irdies ritmas, koordina\u010di\u0173 duomenys, d\u0117mesio trukm\u0117, muzikos klausymo \u012fpro\u010diai, seksualiniai pasirinkimai, emocin\u0117s reakcijos, balso tonas, pirkimo impulsai ar net stabtel\u0117jimai ties konkre\u010diu turiniu ekrane tampa savoti\u0161ku kiekvien\u0105 m\u016bs\u0173 atspindin\u010diu skaitmeniniu Franken\u0161teinu. \u0160is pavidalas leid\u017eia subjekt\u0105 steb\u0117ti, vertinti ir kontroliuoti pasitelkiant \u012fvairius balus, reitingus bei algoritmines prognozes, nusakan\u010dias jo atitikt\u012f pageidaujamam elgsenos modeliui. Esame skatinami prisitaikyti, nes renkama, kaupiama ir tinkluose sisteminama informacija gali ne tik suteikti, bet ir apriboti m\u016bs\u0173 galimybes dalyvauti socialiniame, kult\u016briniame ar ekonominiame gyvenime.<\/p>\n Laiko virtimo produktyviu i\u0161tekliumi istorija vis spart\u0117ja. \u0160iandien \u0161is procesas atrodo beveik autonomi\u0161kas\u00a0\u2013 tarsi kapitalizmas pats kurt\u0173 s\u0105lygas savo tolesnei pl\u0117trai. Neatsitiktinai Markas Fisheris ir Nickas Landas kapitalizm\u0105 nusako beveik metafiziniais terminais: Landui jis i\u0161kyla kaip ne\u017emogi\u0161ka, savaime greit\u0117janti j\u0117ga, o Fisheriui\u00a0\u2013 kaip vis\u0105 tikrov\u0117s suvokim\u0105 persmelkianti atmosfera, kurioje alternatyvos ima atrodyti nebe\u012fmanomos.<\/p>\n Ankstesn\u0117se visuomen\u0117se \u017emogaus elges\u012f labiau veik\u0117 i\u0161ori\u0161kai primesta drausm\u0117 arba lankstesn\u0117s, sunkiau pastebimos kontrol\u0117s formos. Ta\u010diau Byung-Chul Hano apra\u0161ytoje nuovargio visuomen\u0117je kontrol\u0117 persikelia \u012f pat\u012f subjekt\u0105: jis tampa ir savo produktyvumo pri\u017ei\u016br\u0117toju, ir sav\u0119s paties i\u0161naudotoju. \u0160ios b\u016bk\u00adl\u0117s paradoksas tas, kad \u017emogus jau\u010diasi laisvas, galintis rinktis ir save realizuoti, ta\u010diau jo veiksmus vis labiau organizuoja ne i\u0161oriniai draudimai, o vidinis produktyvumo imperatyvas\u00a0\u2013 pareiga siekti tiksl\u0173, tobul\u0117ti ir tapti \u201egeriausia sav\u0119s versija\u201c.<\/p>\n Visas laikas palaipsniui tampa potencialiai produktyvus. Poilsis vis da\u017eniau suvokiamas kaip b\u016bdas tobul\u0117ti, atkurti na\u0161um\u0105 ar veiksmingiau i\u0161naudoti geb\u0117jimus, o hobiai, sportas, kelion\u0117s ir sav\u0119s pa\u017einimas nuosekliai praranda savitiksl\u0119 vert\u0119 ir tampa dar viena efektyvumo siekio forma. Neju\u010dia gyvenime nyksta cikli\u0161kumas ir ai\u0161kios skirtingoms veikloms dedikuoto laiko perskyros. Tyl\u0105 ir gyl\u012f, i\u0161 kuri\u0173 gal\u0117t\u0173 rastis prasminis laikas, u\u017ego\u017eia hiperaktyvumas, nesiliaujantys stimulai ir greitis. Esame pavarg\u0119 ne tod\u0117l, kad trok\u0161tame daugiau, o tod\u0117l, kad niekada nepatiriame b\u016bsenos, kai gal\u0117tume jaustis pakankami.<\/p>\n \u201eNUPRASMINTAS\u201c LAIKAS<\/p>\n Kai kurie autoriai teigia, kad nuovargio visuomen\u0119 \u0161iandien kei\u010dia i\u0161sekimo, apatijos, algoritmin\u0117s, posthumanistin\u0117s ar kitokios diagno\u00adz\u0117s. Visa tai nurodo t\u0105 pat\u012f l\u016b\u017e\u012f\u00a0\u2013 moment\u0105, kai am\u017einas reikalavimas siekti daugiau ima prasilenkti su \u017emogaus galimyb\u0117mis. Gamtos ir ateities kart\u0173 gerov\u0117s s\u0105skaita gyvename jau seniai, ta\u010diau dabar vis da\u017eniau nepaisome ir savo pa\u010di\u0173 emocini\u0173 bei k\u016bni\u0161k\u0173 rib\u0173. \u0160\u012f poslink\u012f liudija prast\u0117janti psichikos sveikata, perdegimas ir normalizuojamas i\u0161sekimo jausmas.<\/p>\n B\u016btent tod\u0117l \u0161iuolaikin\u0117 socialin\u0117 kritika ie\u0161ko ne tik nauj\u0173 teorini\u0173 i\u0161vad\u0173, bet ir b\u016bd\u0173 kvestionuoti dominuojan\u010di\u0105 tvark\u0105, nuo jos atsiriboti. Vieni kalba apie s\u0105moning\u0105 santyki\u0173 su savimi ir kitais k\u016brim\u0105, menines bei kult\u016brines praktikas, netradicinius gyvenimo b\u016bdus. Kiti primena l\u0117tum\u0105, tyl\u0105, ritualus, kontempliacij\u0105, d\u0117mesio susigr\u0105\u017einim\u0105, leid\u017eian\u010dius kovoti su produktyvumo kultu. Vis d\u0117lto ironi\u0161ka, kad net \u0161ios pasiprie\u0161inimo strategijos v\u0117lyvajame kapitalizme neretai \u012ftraukiamos atgal \u012f rink\u0105 ir paver\u010diamos vartojimui lengvai \u012fsi\u016blomais produktais.<\/p>\n Paulis Lafargue\u2019as knyg\u0105 \u201eTeis\u0117 ting\u0117ti\u201c (1883) pradeda Gottholdui Ephraimui Lessingui priskiriamais \u017eod\u017eiais: \u201eB\u016bkime tinginiai visur, i\u0161skyrus meil\u0119 ir g\u0117rim\u0105, i\u0161skyrus pa\u010di\u0105 tinginyst\u0119.\u201c Galb\u016bt nuo\u0161irdi niekveika\u00a0\u2013 reta mai\u0161to forma, iki galo nepakl\u016bstanti produktyvumo logikai\u00a0\u2013 ir sudaro s\u0105lygas laikui, kai gali rastis tikroji prasm\u0117. Ir galb\u016bt vienintelis dalykas, kur\u012f i\u0161 ties\u0173 reikia kvestionuoti, yra neigiama \u201eniekveikos\u201c reik\u0161m\u0117.<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-7-8-2026%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] \u201eI\u0161 kur mes at\u0117jome? Kas esame? Kur einame?\u201c\u00a0\u2013 pranc\u016bz\u0173 menininko Paulio Gauguino paveikslo pavadinime\u00a0\u2013 vieni fundamentaliausi\u0173 egzistencini\u0173 klausim\u0173, kuriuos retai, jei apskritai kada nors, u\u017eduodame gerdami savo rytin\u012f kavos puodel\u012f. Tai, kad nema\u017ea \u0161iuolaikin\u0117s visuomen\u0117s dalis gana patogiai gyvena n\u0117 neprad\u0117dami ontologini\u0173 svarstym\u0173,…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":40265,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[687,148,110,689],"tags":[132],"class_list":["post-40264","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2026","tag-filosofija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Justinas Kisieliauskas","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40264","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=40264"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40264\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":40410,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/40264\/revisions\/40410"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/40265"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=40264"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=40264"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=40264"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}