{"id":39876,"date":"2026-06-22T21:18:09","date_gmt":"2026-06-22T18:18:09","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=39876"},"modified":"2026-07-02T18:37:28","modified_gmt":"2026-07-02T15:37:28","slug":"siu-metu-venecijos-bienale-zymi-reiksminga-pokyti-europos-kulturos-politikoje","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/e-publikacija\/siu-metu-venecijos-bienale-zymi-reiksminga-pokyti-europos-kulturos-politikoje\/","title":{"rendered":"\u0160i\u0173 met\u0173 Venecijos bienal\u0117 \u017eymi reik\u0161ming\u0105 pokyt\u012f Europos kult\u016bros politikoje"},"content":{"rendered":"

Susira\u0161in\u0117jau su bi\u010diuliu, muziejaus Azijoje direktoriumi. Svarst\u0117me, ar tai, kad vykstame \u012f \u0161i\u0173 met\u0173 \u201emeno pasaulio olimpines \u017eaidynes\u201c \u2013 Venecijos bienal\u0119 \u2013 pateisina keliaujant i\u0161skiriam\u0105 anglies dioksido kiek\u012f.<\/p>\n

Jau\u010diausi dviprasmi\u0161kai. Pagrindin\u0119 parod\u0105 kuravo Koyo Kouoh, kurios 2016 m. Airijos bienal\u0117s \u201eEVA International\u201c paroda, skirta 1916-\u0173j\u0173 Velyk\u0173 sukilimo \u0161imtme\u010diui, man labai patiko. Kouoh \u0161iemet mir\u0117 nuo v\u0117\u017eio. Po jos mirties surengta Venecijos bienal\u0117, pavadinta \u201eIn Minor Keys\u201c [\u201eMinoras\u201c, \u2013 red. past.], atrod\u0117 kaip paskutin\u0117 proga \u012fvertinti \u0161ios lyderiaujan\u010dios Afrikos kurator\u0117s subtil\u0173 ir i\u0161minting\u0105 darb\u0105.<\/p>\n

\"\"

Koyo Kouoh. Mirjam Kluka nuotrauka. Publikuojama su Venecijos meno bienal\u0117s leidimu<\/p><\/div>\n

Ta\u010diau trauk\u0105 Kouoh parodai temd\u0117 nemalonus suvokimas, kad Bienal\u0117, regis, ideologi\u0161kai regresuoja. Rusija ir Izraelis, abi karo nusikaltimaiskaltinamos \u0161<\/span>alys,<\/span> joje dalyvauja itin prie\u0161taringai vertinamomis aplinkyb\u0117mis.<\/p>\n

Be did\u017eiul\u0117s kviestini\u0173 kuratori\u0173 suplanuotos \u0161iuolaikinio meno parodos, Bienal\u0117 skatina valstybes ir savaranki\u0161kai rengti ekspozicijas nacionaliniuose paviljonuose Giardini di Biennale<\/em> bei \u012fvairiose miesto erdv\u0117se. Po visapusi\u0161kos Vladimiro Putino invazijos \u012f Ukrain\u0105, 2022-aisiais Rusija buvo pa\u0161alinta, o jos paviljonas per 59-\u0105j\u0105 ir 60-\u0105j\u0105 Bienales liko u\u017edarytas. Ta\u010diau pra\u0117jusiais metais Italijos ministr\u0117s pirminink\u0117s Giorgios Meloni vyriausyb\u0117 Bienal\u0117s direktoriumi paskyr\u0117 de\u0161iniojo sparno ideolog\u0105 Pietrangelo\u2019<\/span>\u0105 Buttafuoco\u2019<\/span>\u0105.<\/p>\n

Buttafuoco\u2019<\/span>as at\u0161auk\u0117 Rusijos pa\u0161alinim\u0105. Jis taip pat pad\u0117jo perkelti Izraelio parod\u0105 i\u0161 \u012fprasto Giardini paviljono \u012f grie\u017etai saugom\u0105 akligatv\u012f<\/span> antrojoje oficialioje Bienal\u0117s vietoje \u2013 mil\u017eini\u0161kame Arsenale.<\/p>\n

\u201eRegis, \u0161i bienal\u0117 prakeikta\u201c, \u2013 para\u0161\u0117 man draugas. Nors jau\u010diausi veidmainiaujanti d\u0117l aplinkai daromos \u017ealos, u\u017esisakiau skryd\u012f \u012f Venecij\u0105.<\/p>\n

Pikti protestai ir smurtiniai atkir\u010diai<\/strong><\/p>\n

Art\u0117jant parodai, bi\u010diulio \u012f\u017evalga atrod\u0117 vis labiau pagr\u012fsta. Prasid\u0117jo sud\u0117tingas karo, valstybinio smurto ir aktyvizmo spektaklis. Jo kulminacija tapo pikti protestai bei agresyv\u016bs atsakymai per i\u0161ankstin\u0119 Bienal\u0117s per\u017ei\u016br\u0105.<\/p>\n

\u201eArt Not Genocide Alliance\u201c (ANGA) [Meno, ne genocido aljansas, \u2013 red. past.] sub\u016br\u0117 236 kuratorius, menininkus ir meno darbuotojus, agituojan\u010dius u\u017e Izraelio pa\u0161alinim\u0105 bei geresnes s\u0105lygas kult\u016bros darbuotojams.<\/p>\n

Italijos naujien\u0173 agent\u016bros \u201eAdnkronos\u201c ir meno leidinio \u201eHyperallergic\u201c \u017einiomis, Kouoh tarptautinei \u017eiuri atsisakius svarstyti Izraelio bei Rusijos kandidat\u016bras presti\u017einiams Bienal\u0117s \u201eAuksinio li\u016bto\u201c apdovanojimams, menininkas Belu-Simionas Fainaru, atstovav\u0119s Izraeliui, pagrasino jiems teisminiais veiksmais. \u017diuri atsistatydino. J\u0173 tyla nebuvo paai\u0161kinta.<\/p>\n

Atsikrat\u0119s Kouoh paskirtos profesionalios, vien i\u0161 moter\u0173 sudarytos ekspert\u0173 \u017eiuri, Buttafuoco\u2019<\/span>as \u012fved\u0117 \u201eEurovizijos\u201c stiliaus \u017ei\u016brov\u0173 priz\u0105. \u0160io straipsnio ra\u0161ymo metu daugiau nei 70 meninink\u0173 protestuodami pasitrauk\u0117 i\u0161 apdovanojim\u0173.<\/p>\n

\u00a0<\/p>\n

Kaip ir meno k\u016brinys, prakeikimas yra performatyvus posakis, gl\u016bdintis ritualin\u0117s simbolikos bei magijos sankirtoje. \u017dmon\u0117s link\u0119 tik\u0117ti, kad menas, skirtingai nei prakeikimai, yra g\u0117rio j\u0117ga. Ta\u010diau, kaip teigiu savo knygoje \u201eThe Deployment of Art\u201c [\u201eMano panaudojimas\u201c, \u2013 red. past.], egzistuoja ilga istorija praktikos, kai valstyb\u0117 pasitelkia men\u0105 ir menininkus piktavali\u0161k\u0173 savo smurto plan\u0173 \u012fgyvendinimui. Man 61-oji Bienal\u0117 primena vien\u0105 i\u0161 toki\u0173 pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n

Parei\u0161kime Bienal\u0117s tinklalapyje Buttafuoco\u2019<\/span>as i\u0161ry\u0161kina dvasinius Kouoh vizijos aspektus. \u201eTai paroda, persmelkta dvasios, \u0161ventumo, kurie asmen\u012f, gr\u0105\u017eina prie esmini\u0173 dalyk\u0173\u2026 \u017emogaus \u017evilgsnis v\u0117l nukrypsta \u012f dang\u0173.\u201c<\/p>\n

Daugelis pagrindin\u0117je parodoje eksponuojam\u0173 meno k\u016brini\u0173 sunkiai dera su tokia vizija. Precizi\u0161ki Pio Abado pie\u0161iniai, kriti\u0161kai vaizduojantys kasdienius imperinio pl\u0117\u0161ikavimo objektus \u2013 nuo kambarini\u0173 augal\u0173 ir \u0161okolado iki pagrobt\u0173 Benino bronzos dirbini\u0173.<\/p>\n

Walido Raado fotografij\u0173 serija<\/span>, vaizduojanti lovas, kuriose miegojo Palestinos i\u0161sivadavimo organizacijos lyderis Yasseras Arafatas. Joanos Hadjithomas ir Khalilio Joreige’o \u012fsp\u016bdinga skulpt\u016brin\u0117 dingusio senov\u0117s Ortosijos miesto, gl\u016bdin\u010dio<\/span> po suniokotos pab\u0117g\u0117li\u0173 stovyklos griuv\u0117siais Piet\u0173 Libane, rekonstrukcija.<\/p>\n

\"\"

Walid’o Raad’o fotografij\u0173 serija, 1969-2026. Andrea Avezz\u00f9 nuotrauka. Publikuojama su Venecijos meno bienal\u0117 leidimu<\/p><\/div>

\"\"

Joana Hadjithomas ir Khalil’as Joreige’as ekspozicija. Luca Zambelli Bais nuotrauka. Publikuojama su Venecijos bienal\u0117s leidimu<\/p><\/div>\n

Ta\u010diau kiti k\u016briniai geriau atitinka miglotus, painius Buttafuoco pasakojimus apie \u201e\u0161ventum\u0105\u201c bei \u201edvasingum\u0105\u201c.<\/p>\n

Arsenale ant pjedestalo sukasi i\u0161rautas alyvmedis, primenantis i\u0161niekint\u0173 Palestinos alyvmed\u017ei\u0173 girai\u010di\u0173 vaizdus, o regin\u012f lydi prie jo nederanti skambi muzikin\u0117s d\u0117\u017eut\u0117s melodija. \u0160is Theo Eshetu\u2019<\/span>o darbas pavadintas \u201eSudau\u017eyt\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 sodas\u201c (Garden of the Broken Hearted<\/em>), ta\u010diau prie jo pritvirtinta etiket\u0117 nepaai\u0161kina, i\u0161 kur ir kod\u0117l medis buvo i\u0161rautas, tik tai, kad jis \u201estovi kaip poeti\u0161kas laikinumo atspindys\u201c.<\/p>\n

\"\"

Theo Eshetu instaliacija \u201eSudu\u017eusi\u0173 \u0161ird\u017ei\u0173 sodas\u201c, 2026. Marco Zorzanello nuotrauka. Publikuojama su Venecijos bienal\u0117s leidimu<\/p><\/div>\n

O \u0161tai Alfredo Jaaro \u201e\u0161ventov\u0117\u201c, skirta strategin\u0117ms \u017ealiavoms, \u2013 vibruojanti raudona katedra, pavadinta \u201ePasaulio pabaiga\u201c (The End of the World<\/a><\/em>), \u2013 taip stipriai veikia jusles, jog net apsvaigo galva. V\u0117liau pama\u010diau, kaip prie jos susmuko jauna moteris, kuriai pagalb\u0105 teik\u0117 greitosios pagalbos medikai. Daugyb\u0117 kit\u0173 k\u016brini\u0173 semiasi \u012fkv\u0117pimo i\u0161 ritualini\u0173 tradicij\u0173 bei dvasini\u0173 praktik\u0173, kilusi\u0173 i\u0161 \u201eAfrikos galios centro\u201c (Buttofuocco terminas).<\/p>\n

\"\"

Alfredo Jaar’as. \u201ePasaulio pabaiga”, 2023-2024. Luca Zambelli Bais nuotrauka. Publikuojama su Venecijos bienal\u0117s leidimu<\/p><\/div>\n

Ap\u017ei\u016brint parod\u0105, aplink gausu policijos. Ginkluoti, \u0161almuoti pareig\u016bnai grandine apsupo \u201ePussy Riot\u201c demonstracij\u0105 prie Rusijos paviljono, kur aktyvist\u0117s paleido m\u0117lyn\u0173, gelton\u0173 ir ro\u017eini\u0173 d\u016bm\u0173 balion\u0117lius, skanduodamos \u201ekruvinas rus\u0173 menas\u201c bei \u201esukuruota Putino, \u012fskaitant lavonus\u201c.<\/p>\n

Paskutin\u0119 i\u0161ankstini\u0173 per\u017ei\u016br\u0173 dien\u0105, kai daugelis paviljon\u0173 solidarizuodamiesi su streiku u\u017esidar\u0117 anks\u010diau<\/span>, po Giardini sodus b\u016briais po de\u0161imt ar dvide\u0161imt patruliavo ginkluoti policininkai. 16.30 val. taiki ANGA protestuotoj\u0173 eisena, kurioje buvo daug \u0161eim\u0173 su ma\u017eais vaikais \u2013 ve\u017eim\u0117liuose ar ne\u0161amais ant pe\u010di\u0173, pajud\u0117jo i\u0161 Giardini \u012f Arsenal\u0105. Ten riau\u0161i\u0173 policija lazdomis i\u0161vaik\u0117 demonstrantus. Vir\u0161 miesto iki vidurnak\u010dio ir dar ilgiau ratus suko policijos steb\u0117jimo sraigtasparniai.\u00a0<\/p>\n

\"\"

Rusijos pavilijonas. Andrea Avezz\u00f9 nuotrauka. Publikuojama su Venecijos bienal\u0117s leidimu<\/p><\/div>\n

Pragaro vizijos<\/strong><\/p>\n

Kai ateities meno istorikai tyrin\u0117s 61-\u0105j\u0105 Bienal\u0119, jie galb\u016bt atkreips d\u0117mes\u012f \u012f ANGA protesto plakato \u0161\u016bk\u012f: \u201ePalestina \u2013 tai pasaulio ateitis.\u201c O \u0161tai lankytojams vert\u0117t\u0173 i\u0161eiti u\u017e Giardini bei Arsenalo rib\u0173 ir apsilankyti neoficialioje paralelin\u0117je parodoje, kuri\u0105 organizuoja Buenos Airi\u0173 \u0161iuolaikinio meno muziejus (Museo Moderno Buenos Aires).<\/p>\n

Pavadinim\u0105 pasiskolinusi i\u0161 Johno Miltono pragaro apra\u0161ymo, paroda \u201eMatoma tamsa: ilgas diktat\u016bros \u0161e\u0161\u0117lis\u201c (Darkness Visible: The Long Shadow of the Dictatorship<\/a><\/em>) sub\u016br\u0117 skirting\u0173 kart\u0173 meninink\u0173 grup\u0119. J\u0173 k\u016bryb\u0105 formavo valstybinio teroro re\u017eimas (1976\u20131983), vykd\u0119s sisteming\u0105 grobim\u0173, kankinim\u0173, \u017emog\u017eudys\u010di\u0173 ir t\u016bkstan\u010di\u0173 \u017emoni\u0173 priverstinio dingimo politik\u0105.<\/p>\n

\u201eMatoma tamsa\u201c men\u0105 pristato kaip priemon\u0119, padedan\u010di\u0105 suprasti istorij\u0105, saugoti atmint\u012f ir \u017emogaus teises bei skatinan\u010di\u0105 dalyvauti aktyvistiniuose veiksmuose prie\u0161 valstybin\u012f smurt\u0105. Vienoje Marcelo Brodsky\u2019<\/span>io fotografijoje u\u017efiksuota \u201eMadres de Plaza de Mayo\u201c 1<\/sup> demonstracija, kurios dalyv\u0117s reikalauja informacijos apie prievarta pradangintus savo vaikus. Nuotraukoje matoma Brodsky\u2019io<\/span> motina (jos s\u016bnus dingo be \u017einios), laikanti plakat\u0105, br\u0117\u017eiant\u012f s\u0105sajas tarp Antrojo pasaulinio karo koncentracijos stovykl\u0173 Var\u0161uvoje ir ESMA\u2019os <\/span>\u2013 slaptos kankinimo bei naikinimo baz\u0117s, kuri\u0105 Argentinos chunta naudojo diktat\u016bros laikotarpiu..<\/p>\n

Kai ap\u017ei\u016brin\u0117jau \u0161\u012f k\u016brin\u012f, ekspozicijos kurator\u0117 Victoria Noorthoorn paai\u0161kino: \u201eNor\u0117jome \u0161it\u0105 parod\u0105 surengti Venecijoje b\u016btent dabar, nes m\u016bs\u0173, argentinie\u010di\u0173, menininkai turi daug k\u0105 pasakyti apie baim\u0119, smurt\u0105, skausm\u0105 ir traumas \u2013 Argentinos represinio re\u017eimo randus. J\u0173 darbai primena mums apie b\u016btinyb\u0119 ginti pagrindines vertybes: \u017emogaus bei pilietines teises, demokratij\u0105, savirai\u0161kos laisv\u0119 ir menin\u0119 k\u016bryb\u0105.\u201c<\/p>\n

Protestai, kuriuos ma\u010diau Venecijoje, buvo pa\u017eenklinti tikro pyk\u010dio, solidarumo, bet taip pat \u2013 ir \u0161velnumo bei d\u017eiaugsmo akimirk\u0173. Tai vilties \u017eenklas, kad menas ir menininkai gali k\u016brybi\u0161kai i\u0161 naujo sukurti ateities bienales, panaikinti prakeikt\u0105 dabart\u012f ir i\u0161vesti mus i\u0161 art\u0117jan\u010dios tamsos.<\/p>\n

    \n
  1. Argentinos \u017emogaus teisi\u0173 asociacija, \u012fkurta reaguojant \u012f Jorge\u2019\u0117s<\/span> Rafaelio Videlos karin\u0117s diktat\u016bros vykdytus pa\u017eeidimus, \u2013 red. past.<\/em><\/li>\n<\/ol>\n

    – – –<\/p>\n

    APIE AUTOR\u0118:<\/p>\n

    Clare\u2019\u0117<\/span> Carolin<\/strong> \u2013 brit\u0173 meno istorik\u0117, kurator\u0117, akademik\u0117. Dirba Londono Karaliaus koled\u017ee (King\u2019s College London) kaip vyresnioji d\u0117stytoja, jos specializacija \u2013 \u0161iuolaikinis menas, kuratoryst\u0117 ir meno ry\u0161ys su politine galia bei smurtu.<\/p>\n

    Publikuojama i\u0161 \u201eThe Conversation\u201c (www.theconversation.com) pagal CC licencij\u0105\u00a0<\/p>\n

    I\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Silvija Butkut\u0117<\/p>\n

    \n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

    Susira\u0161in\u0117jau su bi\u010diuliu, muziejaus Azijoje direktoriumi. Svarst\u0117me, ar tai, kad vykstame \u012f \u0161i\u0173 met\u0173 \u201emeno pasaulio olimpines \u017eaidynes\u201c \u2013 Venecijos bienal\u0119 \u2013 pateisina keliaujant i\u0161skiriam\u0105 anglies dioksido kiek\u012f. Jau\u010diausi dviprasmi\u0161kai. Pagrindin\u0119 parod\u0105 kuravo Koyo Kouoh, kurios 2016 m. Airijos bienal\u0117s \u201eEVA International\u201c paroda, skirta 1916-\u0173j\u0173 Velyk\u0173 sukilimo \u0161imtme\u010diui, man labai…<\/p>\n","protected":false},"author":1462,"featured_media":39884,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[622],"tags":[363,249],"class_list":["post-39876","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-e-publikacija","tag-kultura-ir-istorija","tag-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Clare Carolin","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39876","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1462"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=39876"}],"version-history":[{"count":12,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39876\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39937,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39876\/revisions\/39937"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/39884"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=39876"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=39876"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=39876"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}