{"id":39838,"date":"2026-06-19T09:00:04","date_gmt":"2026-06-19T06:00:04","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=39838"},"modified":"2026-06-22T14:41:36","modified_gmt":"2026-06-22T11:41:36","slug":"di-meno-muziejus","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/di-meno-muziejus\/","title":{"rendered":"MUZIEJAI VISADA SIEJOSI SU EUROPOS IMPERIALIZMU. AR PIRMASIS PASAULYJE \u201eDI MENO\u201c MUZIEJUS BUS KITOKS?"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>\u201ePirmasis pasaulyje dirbtinio intelekto meno muziejus\u201c tur\u0117t\u0173 atverti duris kit\u0105 m\u0117nes\u012f specialiai \u0161iam tikslui pastatytame 35 t\u016bkst. kvadratini\u0173 p\u0117d\u0173 ploto pastate Los And\u017eelo centre. \u201eDataland\u201c yra meninink\u0173 Refiko Anadolio ir Efsun Erkili\u00e7 id\u0117ja; jie gars\u0117ja dirbtinio intelekto ir mil\u017eini\u0161k\u0173 duomen\u0173 rinkini\u0173 taikymu didelio masto imersiniams meno projektams kurti.<\/p>\n<p>\u201eGyvasis muziejus\u201c pristatys nuolat besikei\u010dian\u010di\u0105 \u012ftrauki\u0105 audiovizualin\u0119 patirt\u012f, pagr\u012fst\u0105 milijonais gamtos vaizd\u0173, gars\u0173 ir kvap\u0173. Kad b\u016bt\u0173 lengviau \u012fsivaizduoti, kaip tai atrodys, \u201eDataland\u201c svetain\u0117je pateikiami ypatingo gro\u017eio, fantasmagori\u0161ki ekologijos stebukl\u0173 vaizdai.<\/p>\n<p>Anadolis teigia norintis, jog \u201eDataland\u201c \u201esukurt\u0173 nauj\u0105 muziejaus sampratos paradigm\u0105, sujungdamas \u017emogaus vaizduot\u0119 su dirbtiniu intelektu ir pa\u010diomis pa\u017eangiausiomis technologijomis.\u201c Ta\u010diau u\u017e futuristinio fasado ir viduje eksponuojam\u0173 trumpalaiki\u0173 kult\u016brini\u0173 peiza\u017e\u0173 slypi gilesn\u0117s muziejaus istorijos \u0161aknys.<\/p>\n<div id=\"attachment_39839\" style=\"width: 1480px\" class=\"wp-caption alignnone\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-39839\" class=\"size-full wp-image-39839\" src=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/file-20260513-57-r3mngq_cmyk.jpg\" alt=\"\" width=\"1470\" height=\"1080\" srcset=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/file-20260513-57-r3mngq_cmyk.jpg 1470w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/file-20260513-57-r3mngq_cmyk-500x367.jpg 500w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/file-20260513-57-r3mngq_cmyk-768x564.jpg 768w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/file-20260513-57-r3mngq_cmyk-700x514.jpg 700w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/file-20260513-57-r3mngq_cmyk-1100x808.jpg 1100w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/file-20260513-57-r3mngq_cmyk-600x441.jpg 600w\" sizes=\"auto, (max-width: 1470px) 100vw, 1470px\" \/><p id=\"caption-attachment-39839\" class=\"wp-caption-text\">Did\u017eioji paroda Kri\u0161tolo r\u016bmuose: vis\u0173 taut\u0173 pramon\u0117s ekspozicijos sal\u0117. Nuotrauka priskiriama Claude&#8217;ui-Marie Ferrier ir Friedrichui von Martensui, 1851. I\u0161 Rijksmuseum archyvo. Publikuojama pagal PD licencij\u0105<\/p><\/div>\n<p>MUZIEJAUS I\u0160TAKOS<\/p>\n<p>Tarp \u201eDataland\u201c \u012fk\u016br\u0117j\u0173 sieki\u0173 ir svajoni\u0173 bei XIX\u00a0a. susi\u017eav\u0117jimo naujomis technologijomis egzistuoja akivaizdus ry\u0161ys. Did\u017eiul\u0117s parodos anuomet \u017ead\u0117jo naujas vie\u0161\u0173j\u0173 rengini\u0173 ir komercini\u0173 pramog\u0173 formas. 1851\u00a0m. Kri\u0161tolo r\u016bmuose (<em>Crystal Palace<\/em>) Londone vyko Did\u017eioji paroda. Specialiai \u0161iam tikslui suprojektuotas stiklo ir gele\u017eies pastatas buvo laikomas technologiniu stebuklu. Parod\u0105 aplank\u0117 daugiau nei \u0161e\u0161i milijonai \u017emoni\u0173, o jos tikslas buvo pristatyti Did\u017eiosios Britanijos pramonin\u0119 gali\u0105.<\/p>\n<p>\u010cia pademonstruota daugiau nei 100 t\u016bkst. artefakt\u0173 i\u0161 \u012fvairi\u0173 pasaulio \u0161ali\u0173. Tarp j\u0173\u00a0\u2013 lokomotyvai, hidrauliniai presai, \u017eem\u0117s \u016bkio produktai ir muzikos instrumentai. \u017dymiausias eksponatas buvo tuo metu did\u017eiausias \u017einomas pasaulyje deimantas, prie\u0161 dvejus metus Karalien\u0117s Viktorijos u\u017esakymu parve\u017etas i\u0161 Indijos.<\/p>\n<p>1893\u00a0m. \u010cikagos pasaulin\u0117s parodos \u201eMidway\u201c parkas buvo garsus gyvais eksponatais ir jaudinan\u010diais pramoginiais atrakcionais, i\u0161 kuri\u0173 pagrindiniais tapo pirmieji pasaulyje ap\u017evalgos ratas ir komercinis kino teatras. \u010cia taip pat buvo eksponuojami \u201etaut\u0173 kaimai\u201c, arba \u201e\u017emoni\u0173 zoologijos sodai\u201c, kurie stiprino rasistines kolonijines ambicijas.<\/p>\n<p>\u0160is laikotarpis Europoje ir Jungtin\u0117se Valstijose dav\u0117 prad\u017ei\u0105 \u0161iuolaikiniam vie\u0161\u0173j\u0173 muziej\u0173 jud\u0117jimui. Ankstyvosios parod\u0173 institucijos r\u0117m\u0117si Ap\u0161vietos idealais\u00a0\u2013 pramon\u0117s ir technologij\u0173 pa\u017eanga, pilietiniu \u0161vietimu bei nacionaline tapatybe.<\/p>\n<p>Pavyzd\u017eiui, Piet\u0173 Kensingtono muziejus (1857) ir Smitsono instituto Grafikos men\u0173 skyrius (1897) skatino lankytoj\u0173 susidom\u0117jim\u0105 naujomis technologijomis, tokiomis kaip kinas ir kelion\u0117s gele\u017einkeliu, bei prekiavo masin\u0117s gamybos suvenyrais, menan\u010diais egzoti\u0161kus ir smalsum\u0105 \u017eadinan\u010dius kra\u0161tus.<\/p>\n<p>Lygiai taip pat, kaip \u0161iandien rei\u0161kiame prie\u0161taringas nuomones apie dirbtinio intelekto sukurt\u0105 men\u0105, XIX\u00a0a. \u017ei\u016brovai tur\u0117jo i\u0161mokti reaguoti \u012f naujas kult\u016bros formas. Pramogos buvo pagrindinis veiksnys.<\/p>\n<p>Institucijos greitai suprato, kad kino film\u0173 \u017ei\u016br\u0117jimas yra socialin\u0117 ir vie\u0161a veikla, kuri tampa dar geresn\u0117, jei \u017emon\u0117s pamir\u0161ta skepticizm\u0105 ir i\u0161rei\u0161kia asmenines reakcijas. Geriausiai \u017einomas (nors ir pernelyg dramati\u0161kas) pasakojimas apra\u0161o 1895\u00a0m. vykusi\u0105 broli\u0173 Lumi\u00e8re\u2019\u0173 filmo per\u017ei\u016br\u0105. Pasakojama, kad judan\u010diam traukinio vaizdui tarsi skriejant link \u017ei\u016brov\u0173, \u0161ie \u0117m\u0117 \u0161aukti ir sl\u0117ptis po k\u0117d\u0117mis.<\/p>\n<div id=\"attachment_39840\" style=\"width: 1433px\" class=\"wp-caption alignnone\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-39840\" class=\"size-full wp-image-39840\" src=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Londono-gamtos-istorijos-muziejus_cmyk.jpg\" alt=\"\" width=\"1423\" height=\"1080\" srcset=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Londono-gamtos-istorijos-muziejus_cmyk.jpg 1423w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Londono-gamtos-istorijos-muziejus_cmyk-500x379.jpg 500w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Londono-gamtos-istorijos-muziejus_cmyk-768x583.jpg 768w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Londono-gamtos-istorijos-muziejus_cmyk-700x531.jpg 700w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Londono-gamtos-istorijos-muziejus_cmyk-1100x835.jpg 1100w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/Londono-gamtos-istorijos-muziejus_cmyk-600x455.jpg 600w\" sizes=\"auto, (max-width: 1423px) 100vw, 1423px\" \/><p id=\"caption-attachment-39840\" class=\"wp-caption-text\">Londono gamtos istorijos muziejus, 1881. I\u0161 Courtauld meno instituto archyvo. Publikuojama pagal CC BY-NC-SA licencij\u0105<\/p><\/div>\n<p>PASAULINIS I\u0160NAUDOJIMAS<\/p>\n<p>\u201eDataland\u201c XIX\u00a0a. pirmtakai turi ir tamsesn\u0119 pus\u0119.<\/p>\n<p>Projekto duomen\u0173 rinkinys yra didelis gamtos modelis (angl. <em>Large Nature Model<\/em>, LNM)\u00a0\u2013 atvirojo kodo programa, apmokyta panaudojus pus\u0119 milijardo vaizd\u0173, \u201eeti\u0161kai\u201c gaut\u0173 i\u0161 partneri\u0173 institucij\u0173, \u012fskaitant Va\u0161ingtono Smitsono institut\u0105 (<em>Smithsonian Institution<\/em>) ir Londono Gamtos istorijos muziej\u0173 (<em>Natural History Museum<\/em>). \u0160i\u0105 med\u017eiag\u0105 papildo informacija, kuri\u0105 Anadolio komanda surinko i\u0161 \u0161e\u0161iolikos atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161k\u0173\u00a0\u2013 \u201enuo \u010cil\u0117s iki Indonezijos ir Australijos\u201c.<\/p>\n<p>\u201eDataland\u201c svetain\u0117je neskelbiama, i\u0161 kur partneri\u0173 institucijos gavo savo kolekcijas. Ta\u010diau \u017einome, kad jose grei\u010diausiai yra XIX\u00a0a. pavyzd\u017ei\u0173. Gamtos istorijos objekt\u0173 kolekcionavimas XIX\u00a0a. buvo pelninga verslo sritis. \u017dmon\u0117ms ir prek\u0117ms vis lengviau keliaujant po pasaul\u012f, i\u0161sipl\u0117t\u0117 tiekimo grandin\u0117s ir i\u0161augo globali objekt\u0173 perve\u017eimo industrija. Muziej\u0173 rinkiniai buvo glaud\u017eiai susij\u0119 su smurtiniais, sisteminiais Europos imperializmo, kolonijin\u0117s ekspansijos ir mokslinio i\u0161naudojimo procesais.<\/p>\n<p>\u201eDataland\u201c reklamuoja \u201eleidimais gr\u012fst\u0105\u201c po\u017ei\u016br\u012f \u012f institucij\u0173 duomen\u0173 naudojim\u0105. Jis nurodo dabartin\u012f bendradarbiavim\u0105 su Amazon\u0117s <em>Yawanaw\u00e1<\/em> tauta kaip \u201eradikaliai atsaking\u0105\u201c. Be to, tvirtina, kad kontroliuoja muziej\u0173 suvartojam\u0173 gamtos i\u0161tekli\u0173 poveik\u012f aplinkai. Ta\u010diau pana\u0161u, kad did\u017eiuliams istoriniams i\u0161tekliams, gaunamiems i\u0161 partneri\u0173 muziej\u0173, \u201eDataland\u201c netaiko savo pa\u010di\u0173 etini\u0173 standart\u0173, kuriais vadovaujasi kuriant atogr\u0105\u017e\u0173 mi\u0161k\u0173 kolekcijas. Muziejus nutyli apie \u012fsipareigojimus, kuriuos jis gali tur\u0117ti \u0161iuolaikiniams t\u0173 bendruomeni\u0173, i\u0161 kuri\u0173 buvo nusavinti eksponatai ir j\u0173 sukauptos \u017einios, palikuonims. Organizacija nenustato joki\u0173 apsaugos priemoni\u0173, tinkam\u0173 kult\u016brini\u0173 protokol\u0173 ar garantij\u0173 tiems, kas nori susipa\u017einti su jo kolekcijomis ar pasigilinti labiau.<\/p>\n<p>Toks po\u017ei\u016bris neatitinka Jungtini\u0173 Taut\u0173 deklaracijos d\u0117l \u010diabuvi\u0173 teisi\u0173. Deklaracijoje \u012ftvirtinta autochton\u0173 teis\u0117 savaranki\u0161kai spr\u0119sti d\u0117l savo duomen\u0173 panaudos. Tai apima tautines tradicijas, paprotines \u017einias ir nuosavyb\u0117s teis\u0119 \u012f gamtinius i\u0161teklius.<\/p>\n<p>Daugelis institucij\u0173, su kuriomis bendradarbiauja \u201eDataland\u201c, dabar siekia kompensuoti kolonizuot\u0173 bendruomeni\u0173 atmin\u010diai, kult\u016briniam paveldui ir reputacijai padaryt\u0105 \u017eal\u0105. Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s Gamtos moksl\u0173 kolekcij\u0173 asociacija (<em>Natural Sciences Collections Association UK<\/em>) tvirtina, jog \u0161is reparacinis darbas yra \u201eaktyviai pasakoti nusl\u0117pt\u0105 ties\u0105, kad ir kaip b\u016bt\u0173 sud\u0117tinga, apie tai, kaip mes \u012fgijome savo kolekcijas\u00a0\u2013 [mes privalome] pripa\u017einti, kad jas turime, ta\u010diau kokia kaina?\u201c<\/p>\n<p>Kuriant didelio masto gamtos model\u012f, per ma\u017eas skaidrumas ir s\u0105moningo po\u017ei\u016brio \u012f istorini\u0173 kolekcij\u0173 vertybi\u0173 naudojim\u0105 stoka yra rimtas tr\u016bkumas. Tai primena kritik\u0105, kad dirbtinio intelekto menas nepakankamai paiso autori\u0173 sutikimo ir nesuteikia pripa\u017einimo ar kompensacijos \u0161iuolaikiniams menininkams.<\/p>\n<p>\u201eDataland\u201c\u00a0\u2013 tai ateities muziejus. Ta\u010diau jis negali pab\u0117gti nuo istorinio ir labai \u017emogi\u0161ko palikimo, kur\u012f per\u0117m\u0117 i\u0161 savo prototip\u0173\u00a0\u2013 tradicini\u0173 muziej\u0173.<\/p>\n<p>***<br \/>\nAPIE AUTOR\u0118. <strong>Kylie Message<\/strong>\u00a0\u2013 austral\u0173 muziejininkyst\u0117s ir vie\u0161\u0173j\u0173 humanitarini\u0173 moksl\u0173 tyr\u0117ja, profesor\u0117, dirbanti Australijos nacionalinio universiteto (ANU) Humanitarini\u0173 tyrim\u0173 centre. Jos darbai daugiausia skirti muziej\u0173, kult\u016bros politikos, socialinio aktyvizmo ir vie\u0161osios atminties sritims. Mokslinink\u0117 tyrin\u0117ja muziejus ne tik kaip kult\u016bros vertybi\u0173 saugyklas, bet ir kaip politini\u0173 diskusij\u0173, pilietini\u0173 jud\u0117jim\u0173 bei kolektyvin\u0117s tapatyb\u0117s formavimo erdves. Ji yra para\u0161iusi reik\u0161ming\u0173 veikal\u0173 apie \u0161iuolaikinius muziejus, rasizmo reprezentacij\u0105, kuratorin\u012f aktyvizm\u0105 ir kult\u016bros institucij\u0173 vaidmen\u012f demokratin\u0117je visuomen\u0117je.<\/p>\n<p>I\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Viktorija Sab<br \/>\nPublikuojama i\u0161 \u201eThe Conversation\u201c pagal CC BY-ND 4.0 licencij\u0105<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-5-2026%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>DI eros prad\u017eia mus stebina iliuzini\u0173 muziej\u0173 id\u0117jomis, skamban\u010diomis itin patraukliai. Kas gi slypi po viliojan\u010diu kvietimu pamatyti \u201eskaitmenin\u0119 ekosistem\u0105, kurioje \u017emogaus vaizduot\u0117 susilieja su ma\u0161in\u0173 k\u016brybiniu potencialu\u201c?<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":39841,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[684,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-39838","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kylie Message","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39838","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=39838"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39838\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39853,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39838\/revisions\/39853"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/39841"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=39838"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=39838"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=39838"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}