[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
Baisiausias apsakym\u0173 rinkinys Vakar\u0173 literat\u016broje tur\u0117jo b\u016bti i\u0161leistas 1915\u00a0m. Tik trys k\u016briniai, beje, gana ilgi. Pirmajame atsitiktinis s\u016bnaus ir t\u0117vo pokalbis priveda prie netik\u0117tos s\u016bnaus savi\u017eudyb\u0117s. Antrajame niekuo nei\u0161siskirian\u010diam tarnautojui \u012fvyksta siaubinga metamorfoz\u0117, aplinkini\u0173 palengv\u0117jimui pasibaigianti mirtimi. Tre\u010diajame… Kitaip nei pirmuosiuose dviejuose, kuriuose vaizduojama \u012fprasta ir atpa\u017e\u012fstama to meto Europa, veiksmas vyksta atogr\u0105\u017eose, kolonijose, tiksliau, vienoje j\u0173, kur, kaip manoma, tur\u0117t\u0173 b\u016bti taisomas nusikalt\u0117li\u0173 charakteris ir moral\u0117. Ta\u010diau i\u0161 tikr\u0173j\u0173 tre\u010diajame ne\u012fvykusio rinkinio apsakyme niekas netaisoma; ten skiriamos, o dar tiksliau, vykdomos bausm\u0117s. Tad pavadinimo vertimai \u012f angl\u0173 ir rus\u0173 kalbas ne itin tiksl\u016bs\u00a0\u2013 veiksmo vieta n\u0117ra baud\u017eiamoji ir ne pataisos kolonija, bet\u00a0\u2013 \u010dia pasi\u016blysiu nauj\u0105 \u017eod\u012f savo kalbai\u00a0\u2013 \u201evykdomoji kolonija\u201c, vieta, kurioje vykdomi nuosprend\u017eiai<\/em>. Tai svarbu, nes pirmoji rinkinio istorija\u00a0\u2013 taip pat vertime \u012f rus\u0173 ir angl\u0173 kalbas\u00a0\u2013 vadinasi \u201eTeismas\u201c, The Judgment<\/em>.<\/p>\n Deja, baisiausias Vakar\u0173 literat\u016bros apsakym\u0173 rinkinys tada\u00a0\u2013 1915\u00a0m.\u00a0\u2013 nebuvo publikuotas. Leid\u0117jas kiek i\u0161sigando; jis nusprend\u0117, kad \u0161tai tos istorijos apie kolonij\u0105 kaip tik ir nereik\u0117t\u0173 \u012ftraukti, ji i\u0161 ties\u0173 siaubinga, geriau pasirinkti kit\u0105. Autorius kitos po ranka netur\u0117jo; jis ra\u0161\u0117 ma\u017eai ir skausmingai. Na, \u017einoma, tur\u0117jo, bet tada knyga b\u016bt\u0173 buvusi kitokia, o jis nor\u0117jo \u0161ios, kuri vadint\u0173si \u201eBausm\u0117s\u201c (Strafen<\/em>). I\u0161 tos pastangos nieko nei\u0161\u0117jo; Did\u017eiojo karo girnos abejingai mal\u0117 europie\u010di\u0173 gyvenimus; po poros met\u0173 autorius band\u0117 apsakym\u0105 apie kolonij\u0105 perra\u0161yti, kai k\u0105 prid\u0117damas, kai k\u0105 praleisdamas, ir galiausiai 1919\u00a0m. publikavo j\u0105 kaip atskir\u0105 bro\u0161i\u016br\u0105 pas t\u0105 pat\u012f baug\u0161t\u0173 leid\u0117j\u0105. Bet tai \u012fvyko jau kitokiame pasaulyje, o jis pats, nei\u0161spr\u016bd\u0119s i\u0161 nuo vaikyst\u0117s pa\u017e\u012fstam\u0173 viet\u0173\u00a0\u2013 Prahos Vinograd\u0173, Hrad\u010dano ir Senamies\u010dio rajon\u0173\u00a0\u2013 tapo kitos \u0161alies pilie\u010diu. \u010cia kalba, su kuria jis u\u017eaugo ir kuria ra\u0161\u0117, staiga nustojo b\u016bti valstybine.<\/p>\n Aptariant Franz\u0105 Kafk\u0105, \u012f pokalb\u012f visada reikia \u012ftraukti laiko kontekst\u0105, antraip liksime akis \u012f ak\u012f su visi\u0161kai niekuo nei\u0161siskirian\u010diu jaunuoliu, \u017emogumi be joki\u0173, taip sakant, savybi\u0173, kuris i\u0161 niekur nieko staiga pradeda kurti bene tobuliausi\u0105 ir neperprantamiausi\u0105 pra\u0117jusio am\u017eiaus proz\u0105. Ta\u010diau jei Kafkos tekst\u0173 istorij\u0105 \u012ftrauksime \u012f jo asmenin\u0119 ir t\u0105, kurioje jis gyveno ir veik\u0117, bent jau atsiras \u0161ansas ka\u017ek\u0105 suprasti. Ta\u010diau ir tai n\u0117ra garantuota.<\/p>\n Taigi, buvo 1914-\u0173j\u0173 ruduo, karas k\u0105 tik prasid\u0117j\u0119s, Kafkos su nepalau\u017eiamu t\u0117vu prie\u0161akyje taik\u0117si prie nauj\u0173 aplinkybi\u0173, ir Franzas kraust\u0117si i\u0161 vien\u0173 nam\u0173 \u012f kitus. \u0160eima gyveno pasiturin\u010diai, tod\u0117l kilnojimosi prie\u017eastys buvo labiau logistin\u0117s nei finansin\u0117s. Franzui tai netgi patiko; ka\u017ekod\u0117l naujoje aplinkoje geriau sek\u0117si ra\u0161yti. Jaunuolio nepa\u0161auk\u0117 kariauti, nors jis ir ver\u017e\u0117si. Ta\u010diau lemtingi \u012fvykiai Europos istorijoje chronologi\u0161kai sutapo su lemtingais \u012fvykiais jo gyvenime: tiesiogine prasme ultimatumo kar\u0161tin\u0117s dienomis, kai serbai, austrai, rusai, vokie\u010diai ir pranc\u016bzai jau grieb\u0117si ginkl\u0173, m\u016bs\u0173 ra\u0161ytojas i\u0161 savo Prahos i\u0161vyko \u012f Berlyn\u0105 susitikti su su\u017ead\u0117tine. Vietoj pasimatymo atsid\u016br\u0117 tikrame teisme: vie\u0161bu\u010dio kambaryje su\u017ead\u0117tin\u0117, jos draug\u0117, sesuo, t\u0117vas ir dar vienas vyras apkaltino j\u012f dviveidi\u0161kumu, melu, i\u0161tvirkavimu, lengvab\u016bdi\u0161kumu ir dievai \u017eino kuo dar, tad tuoktuv\u0117s buvo at\u0161auktos. Franzas, regis, nelabai j\u0173 ir tro\u0161ko. Arba nor\u0117jo ir nenor\u0117jo vienu metu, kaip jam b\u016bdinga; i\u0161 \u010dia ir begaliniai svyravimai bei kan\u010dios, o po jomis, giliai viduje, slyp\u0117jo abejingumas, ramyb\u0117, atsiribojimas.<\/p>\n Kad ir k\u0105 pasakot\u0173 Franzas, jis visada ramus, laikosi atstumo, niekada nei\u0161siduoda \u017eod\u017eiais. Nors jo ra\u0161tuose kartais nutinka ne\u012fsivaizduojam\u0173, siaubing\u0173 ir nepakeliam\u0173 dalyk\u0173. Apsakymo veik\u0117jas ne tik virsta mil\u017eini\u0161ku vabalu, bet ir yra atstumiamas t\u0117vo, motinos bei mylimos sesers. Vieno romano herojui ne tai, kad \u012fvykdo mirties bausm\u0119 \u017emogi\u0161kai, ne\u00a0\u2013 j\u012f paskerd\u017eia tamsiame u\u017ekampyje lyg kok\u012f avin\u0117l\u012f. Bet, \u017einoma, n\u0117ra nieko baisesnio u\u017e apsakym\u0105 \u201ePataisos kolonijoje\u201c.<\/p>\n Veiksmas, kaip byloja pavadinimas, vyksta pietin\u0117se vienos Europos valstyb\u0117s valdose. Atogr\u0105\u017eos, kar\u0161tis ir visa kita, kas ateina \u012f galv\u0105 i\u0161girdus \u017eod\u012f \u201ekolonija\u201c. Kafkai prie\u0161 akis i\u0161kilo ma\u017edaug tas pats vaizdas, kaip ir visiems: nors jis niekada nebuvo i\u0161vyk\u0119s i\u0161 Senojo \u017eemyno, paauglyst\u0117je tikriausiai skait\u0117 nuotyki\u0173 romanus apie dr\u0105sius kolonistus. V\u0117liau turb\u016bt spaudoje susipa\u017eino ir su gerai \u017einomais kolonializmo siaub\u0173 demaskavimais. Franzas tur\u0117jo b\u016bti gird\u0117j\u0119s apie sensacing\u0105 Rogerio Casemento prane\u0161im\u0105, kuriame civilizuotam pasauliui i\u0161samiai atskleistas \u017eiaurus elgesys su darbininkais (prakti\u0161kai vergais) Belgijos kau\u010diuko plantacijose Konge. \u012edomu, ar skait\u0117 Josepho Conrado roman\u0105 \u201eTamsos \u0161irdis\u201c (1899), kuris, kaip ir Casemento ataskaita, buvo para\u0161ytas po vie\u0161nag\u0117s Belgijos Konge. Manau, kad taip. Kafkos dienora\u0161\u010diuose yra kelios pastabos, kaip vienas \u201ekeliautojas\u201c susipa\u017e\u012fsta su tolimos\u00a0\u2013 akivaizd\u017eiai kolonijin\u0117s\u00a0\u2013 \u0161alies papro\u010diais. Reikia pasakyti, kad kai kurie tokio gyvenimo\u00a0\u2013 tiek to meto, tiek v\u0117lesnio\u00a0\u2013 bruo\u017eai, ne, net ne bruo\u017eai, o detal\u0117s, mums \u017einomos i\u0161 gausios vakarieti\u0161kos kolonijin\u0117s literat\u016bros, aptinkamos ir \u201ePataisos kolonijoje\u201c. Tik \u0161tai jos atlieka visai kitok\u012f vaidmen\u012f. Ties\u0105 sakant, apsakyme beveik viskas, kas \u012fprasta, veikia kiek ne\u012fprastai; jau\u010diamas atotr\u016bkis tarp suplanuotos funkcijos ir tikrojo mechanizmo veikimo, o tada, art\u0117jant pabaigai, abejingo pasakojimo ma\u0161inos korpusas staiga ply\u0161ta ir ant kruvino nelaimingos aukos k\u016bno pabyra krumpliara\u010diai. Tai labai komi\u0161ka\u00a0\u2013 ir labai, labai baisu.<\/p>\n Taigi, kas i\u0161 ties\u0173 vyksta \u201ePataisos kolonijoje\u201c? Siu\u017eetas paprastas. Keliautojui, pakeliui patekusiam \u012f pataisos kolonij\u0105, suteikiama malon\u0117 steb\u0117ti nusikalt\u0117lio egzekucij\u0105, vykdom\u0105 pa\u010diu ne\u012fpras\u010diausiu\u00a0\u2013 ir, kaip paai\u0161k\u0117ja, progresyviausiu\u00a0\u2013 b\u016bdu. Bausm\u0117\u00a0\u2013 tai nuosprend\u017eio u\u017era\u0161ymas ant nuteistojo nugaros, o tai daroma a\u0161triais smaigais, kurie su kiekvienu ratu vis giliau ir giliau sminga \u012f k\u016bn\u0105. Tiksliau sakant, tai \u012fvairaus ilgio virb\u0173 komplektas: vieni rai\u017eo k\u016bn\u0105, kiti ra\u0161o. Dar yra prietaisas, skirtas vis\u0105 u\u017era\u0161\u0105 aplieti \u0117sdinan\u010diu skys\u010diu, bet \u0161iuo metu jis neveikia. Keliautoj\u0105 \u012f egzekucijos viet\u0105 nuveda pareig\u016bnas, kuris, pasakojimui dalyki\u0161kai vystantis, pasirodo bes\u0105s ir mechanikas, pri\u017ei\u016brintis ma\u0161in\u0105, ir teis\u0117jas, skelbiantis nuosprend\u012f, ir sargybinis, ir budelis\u00a0\u2013 viskas viename. Praleidau svarbiausi\u0105 dalyk\u0105: nuosprend\u017eio operacija atliekama dideliu ir gana sud\u0117tingu aparatu, sudarytu i\u0161 gulto ir veltinio matraco, galin\u010dio vibruoti, kad, taip sakant, sustiprint\u0173 skausmo efekt\u0105; \u0161is sukasi \u012f de\u0161in\u0119 ir \u012f kair\u0119, kad nuteistojo nugaros ir koj\u0173 reikiamos vietos atsidurt\u0173 po dantimis. Jei tik\u0117sime pareig\u016bnu, baud\u017eiamasis asmuo yra nusikalt\u0117lis, nes jis (pareig\u016bnas) j\u012f nuteis\u0117, paskyr\u0117 bausm\u0119 ir i\u0161siunt\u0117 \u012f egzekucijos viet\u0105, kur jo laukia tas pats pareig\u016bnas. Nelaim\u0117lis tvirtai priri\u0161tas prie gulto, galva i\u0161tempta \u012f priek\u012f, \u012f burn\u0105 \u012fki\u0161tas veltinis k\u016blis, ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f kai\u0161t\u012f, kad nuslopint\u0173 riksmus ir neleist\u0173 jam i\u0161 skausmo nusik\u0105sti lie\u017euvio. Visa kita paprasta: vir\u0161 kalinio yra du r\u0117mai, viename\u00a0\u2013 ak\u0117\u010dios su virbais, kitame\u00a0\u2013 specialiai u\u017eprogramuotas mechanizmas, jame \u012fd\u0117tas popieriaus lapelis su u\u017era\u0161u ir sud\u0117tingu pie\u0161iniu\u00a0\u2013 tai palikimas senojo komendanto, kurio laikais ir buvo \u012fvestas \u0161is keistas bausm\u0117s vykdymo b\u016bdas. Br\u0117\u017ein\u012f su originaliu eskizu pareig\u016bnas kruop\u0161\u010diai saugo pinigin\u0117je. Jis apskritai yra didelis savo buvusio vir\u0161ininko gerb\u0117jas ir jo pasek\u0117jas. Deja, \u0161iais laikais kolonija i\u0161glebo, morali\u0161kai sumink\u0161t\u0117jo: aparato finansavimui beveik neskiriama l\u0117\u0161\u0173, seni geri metodai nepalaikomi, ir tai grei\u010diausiai paskutin\u0117 egzekucija, nebent, \u017einoma, \u012fsiki\u0161t\u0173 keliautojas\u00a0\u2013 jis garsus visame pasaulyje, turi mokslin\u0119 \u0161lov\u0119, moralin\u012f autoritet\u0105 ir visa kita.<\/p>\n Sutelk\u0119 d\u0117mes\u012f \u012f \u0161ios kolonijos technologines, teisines ir net politines detales, visi\u0161kai pamir\u0161ome dar du istorijos veik\u0117jus. Tiesa, tai ne tik \u0161io pasakojimo persona\u017eai, tokius vaikinus galima sutikti ir kituose Kafkos k\u016briniuose. Jie nuolat varin\u0117jami, nuolat patarnauja, nuolat vykdo paliepimus, kartais net bausmes\u00a0\u2013 labai pana\u0161i pora romano \u201eProcesas\u201c pabaigoje subad\u0117 Josef\u0105 K. Ta\u010diau \u010dia, nors ir vykdo ka\u017ekieno kito \u012fsakymus, minimi dalyviai ne tiek veikia, kiek ken\u010dia nuo kit\u0173 veiksm\u0173<\/em>, kiti jiems ka\u017ek\u0105 daro<\/em>, bent vienam tai tikrai. Tai nuteistasis, kuris, kaip b\u016bdinga Franzo sapni\u0161k\u0173j\u0173 ko\u0161mar\u0173 logikai, n\u0117 ne\u017eino, kad yra pasmerktas, koks nuosprendis ir kaip bus manipuliuojama su jo k\u016bnu. Ties\u0105 sakant, ir su siela. Taip, su siela. Juk tikima, kad gyvenimo pabaigoje ji palieka\u00a0\u2013 kaip bet kurio nekalto kankinio\u00a0\u2013 fizin\u012f pavidal\u0105 ir patenka \u012f roj\u0173. I\u0161 ties\u0173 sadistai bando prisigauti iki nemirtingojo prado\u00a0\u2013 monstri\u0161kas tatuiruo\u010di\u0173 ritua\u00adlas skirtas pasiekti \u201enu\u0161vitim\u0105\u201c, kur\u012f budelis (o anks\u010diau visa kilminga kolonijos bendruomen\u0117, ypa\u010d regini\u0173 trok\u0161tantys vaikai) tikisi pamatyti mir\u0161tan\u010diojo veide. Buvo manoma, kad kulminacijos metu auka savo k\u016bnu per pragari\u0161k\u0105 skausm\u0105 perskaitys nuosprend\u012f ir jo dvasia i\u0161keliaus nu\u0161vitusi.<\/p>\n \u017dinoma, \u010dia matome ideologinio turinio netekus\u012f markizo de Sado ir religini\u0173 fanatik\u0173, kankinusi\u0173 ir deginusi\u0173 \u017emones v\u0117lyvaisiais viduram\u017eiais bei ankstyvaisiais Nauj\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 laikais, sadizm\u0105. Nors senojo komendanto sukurtas ritualas numato toki\u0105 kategorij\u0105 kaip siela\u00a0\u2013 kitaip kas gi patiria galutin\u012f nu\u0161vitim\u0105?\u00a0\u2013 nieko nesakoma apie jos priskyrim\u0105 kokiai nors religinei (ar bet kuriai kitai) institucijai. Atvirai kalbant, manau, kad karininkas, kalb\u0117damas apie nu\u0161vitim\u0105, meluoja. Beje, va b\u016btent jis siel\u0105 turi\u00a0\u2013 savoti\u0161k\u0105 monstri\u0161k\u0105 dovan\u0105 i\u0161 Vakar\u0173 pasaulio Dievo. Pareig\u016bnas fanati\u0161kai garbina pat\u012f ritual\u0105, mechanizmo ir \u017emogaus k\u016bno, negyvo ir gyvo, s\u0105veikos proces\u0105, siaubing\u0105 ir neskubi\u0105 j\u0173 dvikov\u0105, kuri visada, absoliu\u010diai visada baigiasi ma\u0161inos pergale.<\/p>\n Atskleisdamas keliautojo po\u017ei\u016br\u012f \u012f b\u016bsim\u0105 auk\u0105, Kafka pama\u017eu formuoja ir skaitytojo po\u017ei\u016br\u012f. B\u016btent \u0161is geb\u0117jimas rodo jo kaip pasakotojo genialum\u0105. \u201ePataisos kolonijoje\u201c\u00a0\u2013 tai ne atkaklus sadistinio \u017eiaurumo pasmerkimas, bet ir ne sausa ataskaita apie tai, kas vyksta u\u017e j\u016br\u0173 mari\u0173 esan\u010dioje kankinimo karalyst\u0117je. Tai pasakojimas, b\u016btent pasakojimas apie tai, kas nutiko vienam keliautojui atokioje atogr\u0105\u017e\u0173 kolonijoje, kokius stebuklus ten i\u0161vydo. O bet kurios istorijos s\u0117km\u0117s raktas yra saiko jausmas ir sant\u016brumas\u00a0\u2013 dvi trys u\u017euominos apie tikr\u0105j\u0105 pad\u0117t\u012f, ne daugiau. Kai Kafka ra\u0161o, kad keliautojui buvo nemalonu \u017ei\u016br\u0117ti \u012f pasmerkt\u0105j\u012f, mes jau\u010diame t\u0105 pat\u012f. \u0160iame pasakojime n\u0117ra maloni\u0173 persona\u017e\u0173: nuteistasis ir kareivis elgiasi labiau kaip be\u017ed\u017eion\u0117s\u00a0\u2013 na, arba kaip tie suporuoti Kafkos roman\u0173 tarnai. Kareivis i\u0161 esm\u0117s atlieka tik grynai technin\u0119 funkcij\u0105. Nuteistojo situacija, \u017einoma, sud\u0117tingesn\u0117. Nors jam paskirtos siaubingos kan\u010dios, jis\u00a0\u2013 nekalta auka, ne\u017einanti savo nuosprend\u017eio, net to, kad apskritai yra nuteista, mums tai nesukelia jokios u\u017euojautos. Kafka kiekvien\u0105 kart\u0105 leid\u017eia suprasti, kad pasmerktasis nepateisino savo pad\u0117ties. \u0160io kario\u00a0\u2013 taip, jis irgi karys, bet nusikalt\u0119s\u00a0\u2013 netgi negaila. Be abejo, jam b\u016bdingos kai kurios \u017emogi\u0161kosios savyb\u0117s\u00a0\u2013 nuteistasis, pavyzd\u017eiui, yra godus, d\u017eiaugiasi nelaim\u0117mis, u\u017egriuvusiomis karininkui ant galvos (tiksliau\u00a0\u2013 ant k\u016bno), beveik nepadoriai linksminasi, matydamas i\u0161 po \u017eymeklio gaubto byran\u010dius krumpliara\u010dius. Vis d\u0117lto jis ma\u017eai pana\u0161us \u012f \u017emog\u0173. Ar bent jau priklauso \u017eemesnei kategorijai nei karininkas ir keliautojas. Ir net nelabai pralinksm\u0117ja i\u0161veng\u0119s egzekucijos, o nuo jos i\u0161gelb\u0117jusiam keliautojui n\u0117 nepad\u0117koja.<\/p>\n Vienintelis persona\u017eas, keliantis simpatij\u0105, bent jau keliautojo,\u00a0\u2013 tai pareig\u016bnas. Savo reikalo entuziastas, atsidav\u0119s visuomen\u0117s gerov\u0117s gyn\u0117jas, pasiruo\u0161\u0119s paaukoti gyvyb\u0119 d\u0117l kilnaus tikslo\u00a0\u2013 toks jis. Garb\u0117s \u017emogus. Intrig\u0173 ir m\u016bs\u0173 laik\u0173 moral\u0117s nuosmukio auka. \u012ejung\u0119s ma\u0161in\u0105, kuri tuoj suleis dantis \u012f i\u0161sekus\u012f nuteistojo k\u016bn\u0105, karininkas ugningai kreipiasi \u012f keliautoj\u0105, ragindamas pad\u0117ti atkurti sen\u0105 ger\u0105 tvark\u0105 kolonijoje. Jo planas gudrus ir beproti\u0161kas. Jis pami\u0161\u0117lis, bet, patik\u0117kite, ne labiau nei kiti \u0161ios istorijos veik\u0117jai, nei jos autorius, nei mes, skaitytojai. \u0160is pasakojimas\u00a0\u2013 ir apie m\u016bs\u0173 beprotyb\u0119. Juk mes irgi apraudame senus gerus laikus, teikiame pirmenyb\u0119 tvarkai, o ne socialinei netvarkai, galiausiai laikome save\u00a0\u2013 bent jau laikome!\u00a0\u2013 garbingais \u017emon\u0117mis. Na, jei ne mes, tai bent jau m\u016bs\u0173 atstovas \u0161iame pasakojime, skaitytojo akys ir ausys, siela ir protas\u00a0\u2013 keliautojas. O jis yra beveik karininko antrininkas; pastarasis mato jame vienintel\u0119 siel\u0105, kuri j\u012f supranta, dalijasi su juo slap\u010diausiomis mintimis, paskiria savo s\u0105jungininku; nuostabiausia tai, kad keliautojas jam i\u0161rei\u0161kia visi\u0161k\u0105 supratim\u0105. Kai nuogai i\u0161sireng\u0119s karininkas stovi prie ma\u0161inos, pasiruo\u0161\u0119s gultis po jos dantimis vietoj pasmerktojo, kad ka\u017ekam ka\u017ek\u0105 \u012frodyt\u0173 jam vienam \u017einomame \u017eaidime, o i\u0161 ties\u0173 atlikti atsisveikinimo akt\u0105 gra\u017eaus senojo re\u017eimo garbei, kaip Mishima, suk\u0117l\u0119s paskutin\u012f savo mai\u0161t\u0105, o paskui persir\u0117\u017e\u0119s pilv\u0105,\u00a0\u2013 taigi, kai karininkas yra pasiruo\u0161\u0119s baigiamajam momentui su lemtinga fraze \u201eB\u016bk teisingas!\u201c, u\u017era\u0161yta ant nugaros, Kafka priduria: \u201eJo vietoj keliautojas b\u016bt\u0173 pasielg\u0119s lygiai taip pat.\u201c Baisiausia \u010dia b\u016btent tai.<\/p>\n Bet kas gi vis d\u0117lto nutiko toliau? Toliau\u00a0\u2013 dar blogiau, jei \u0161iuo atveju galima taikyti lyginamuosius laipsnius. Pasakojimo siu\u017eetas i\u0161sineria i\u0161 savo u\u017ekabori\u0173 lygiai taip, kaip ma\u0161inos detal\u0117s\u00a0\u2013 i\u0161 sav\u0173j\u0173. Karininkas bando \u012ftikinti keliautoj\u0105 u\u017etarti \u017eodeliu (arba kitas variantas\u00a0\u2013 savo svariu \u017eod\u017eiu) vis\u0105 senosios komendant\u016bros nustatyt\u0105 proced\u016br\u0105: apkaltinim\u0105, nuosprend\u012f, egzekucij\u0105. Pateikiama daugyb\u0117 argument\u0173 ir si\u016bloma begal\u0117 gudrybi\u0173, kaip \u0161iuos argumentus perteikti kam reikia. Galiausiai be u\u017euolank\u0173 klausiama: ar keliautojas nori pad\u0117ti \u012fgyvendinti \u0161\u012f plan\u0105? Jis atsako\u00a0\u2013 ne. Nuo \u0161io momento siu\u017eetas juda dvigubai grei\u010diau, nors tai \u0161en, tai ten sustingsta. \u0160tai karininkas \u012fsako nuteist\u0105j\u012f atri\u0161ti nuo ma\u0161inos. \u0160tai jis i\u0161sitraukia i\u0161 ki\u0161en\u0117s nutrint\u0105 popieriaus lapel\u012f ir priver\u010dia keliautoj\u0105 perskaityti branginam\u0105 u\u017era\u0161\u0105\u00a0\u2013 senojo komendanto paskutin\u0119 vali\u0105: \u201eB\u016bk teisingas!\u201c \u0160tai jis \u012fdeda lapel\u012f \u012f \u017eymekl\u012f ir nusirengia nuogas. Bet \u010dia jau buvome. Pareig\u016bnas u\u017elipa ant ma\u0161inos, \u012fsiki\u0161a \u012f burn\u0105 apvemt\u0105 veltinio kai\u0161t\u012f, ir \u0161alti virbai jau drasko jo nugar\u0105. Ta\u010diau tai trunka neilgai; ma\u0161ina sugenda ir subyra bedirbdama, ak\u0117\u010dios pakabina pareig\u016bn\u0105, dar akimirka\u00a0\u2013 ir negyvas vyras kabo vir\u0161 duob\u0117s, pasmeigtas ant dant\u0173 kaip mil\u017eini\u0161kas m\u0117sos gabalas. Keliautojas prisiartino: pareig\u016bno veide nu\u0161vitimo nebuvo. Stebuklas ne\u012fvyko.<\/p>\n Apsakyme yra savoti\u0161kas post scriptum<\/em>, kuriame apra\u0161oma, k\u0105 trys lik\u0119 gyvi persona\u017eai veik\u0117 po min\u0117to stimpanki\u0161ko charakirio. Puikus tekstas, ta\u010diau susidaro \u012fsp\u016bdis, kad \u0161is kafki\u0161kas fragmentas buvo prid\u0117tas d\u0117l ka\u017ekokio tikslo\u00a0\u2013 ne tam, kad suma\u017eint\u0173 finalo patetik\u0105, ne, tiesiog kad j\u012f perkelt\u0173 \u012f visi\u0161kai ne\u012fmanom\u0105 pasaul\u012f, tarsi nei\u0161sipildysiant\u012f kitaip. Padvigubintas ko\u0161maras, \u017einoma, nepadid\u0117ja, bet ir nesuma\u017e\u0117ja: begalyb\u0119 beprasmi\u0161ka dauginti ar dalyti i\u0161 dviej\u0173.<\/p>\n Taigi Franzas para\u0161\u0117 j\u012f kaip \u0161alutin\u012f projekt\u0105, vengdamas\u00a0\u2013 arba, priklausomai nuo po\u017ei\u016brio, atsitraukdamas nuo \u201eProceso\u201c. 1914\u00a0m. spal\u012f Kafka i\u0161\u0117jo atostog\u0173, kad pasist\u016bm\u0117t\u0173 su tekstu, kur\u012f buvo prad\u0117j\u0119s i\u0161kart po teismo vie\u0161butyje. Ir, nors savo dienora\u0161tyje skund\u017eiasi, jis i\u0161 tikr\u0173j\u0173 padar\u0117 nema\u017e\u0105 pa\u017eang\u0105. \u0160iaip ar taip, asmeniniuose u\u017era\u0161uose iki gruod\u017eio 2 d. n\u0117 \u017eod\u017eiu neu\u017esimenama apie apsakym\u0105, o tada: \u201ePo piet\u0173 pas Werfel\u012f su Maxu ir Picku. Skai\u010diau jiems \u201ePataisos kolonijoje\u201c, ne visi\u0161kai nepatenkintas, i\u0161skyrus akivaizd\u017eias, nei\u0161taisomas klaidas.\u201c Prie\u0161 tai, anot solid\u017eiausio Franzo biografo Reinerio Stacho, Kafka k\u016brin\u012f perskait\u0117 Maxui Brodui lapkri\u010dio 20 d. Po dvej\u0173 met\u0173 istorija buvo \u012fgarsinta jau kur kas atsitiktinesnei auditorijai Miunchene, keistame literat\u016briniame renginyje, \u012fvykusiame ka\u017ekokio Hanso Goltzo, kur\u012f kaip mai\u0161tinink\u0105 steb\u0117jo vietos policija, meno galerijoje. Ne itin link\u0119s bendrauti su \u017emon\u0117mis Kafka susib\u016brime buvo priverstas atstovauti literat\u016brinei Prahai vienas; niekas i\u0161 jo draug\u0173 ar pa\u017e\u012fstam\u0173 negal\u0117jo atvykti. Gal ir Franzas neb\u016bt\u0173 ten trenk\u0119sis, bet susitar\u0117 susitikti su buvusia su\u017ead\u0117tine\u00a0\u2013 ta pa\u010dia, kuri 1914\u00a0m. liepos pabaigoje Berlyne at\u0161auk\u0117 vestuves. Dabar jau Franzas Kafka nor\u0117jo atnaujinti ry\u0161ius su Felice Bauer, ir ta proga i\u0161va\u017eiavo \u012f Miunchen\u0105 perskaityti istorijos apie k\u016bno \u012fra\u0161us, ak\u0117\u010dias, pami\u0161us\u012f karinink\u0105 ir apvemt\u0105 veltinio kai\u0161t\u012f.<\/p>\n Nuo pat prad\u017ei\u0173 viskas buvo tiesiog absurdi\u0161ka, netgi juokinga. Policija ilg\u0105 laik\u0105 atsisak\u0117 i\u0161duoti leidim\u0105 renginiui: jiems nepatiko Goltzas, eksponav\u0119s \u012ftartin\u0173 avangardist\u0173 darbus. Buvo karo metas, ma\u017ea kas gal\u0117jo nutikti. Pareig\u016bnai pareikalavo k\u016brini\u0173, kuriuos skaitys literatai, pavadinim\u0173. \u201ePataisos kolonijoje\u201c jiems pasirod\u0117 ka\u017ekoks ne visai tinkamas, juk Bavarijos pataisos \u012fstaigas vald\u0117 \u0161ios Vokietijos imperijos dalies karo ministerija, o j\u0173 karo cenzorius gal\u0117jo u\u017egin\u010dyti pavadinime minimus \u017eod\u017eius. Ar negal\u0117t\u0173 gerbiamas autorius ir renginio organizatoriai pervadinti apsakym\u0105\u00a0\u2013 tik \u0161iam vienam vie\u0161am pasirodymui\u00a0\u2013 \u012f, pavyzd\u017eiui, \u201e\u201eAtogr\u0105\u017e\u0173 fantazij\u0105\u201c? Kod\u0117l gi ne. Juk, kaip min\u0117jome, tai kolonijinis, atogr\u0105\u017e\u0173 tekstas.<\/p>\n Manoma, kad Kafka perk\u0117l\u0117 istorij\u0105 \u012f atogr\u0105\u017e\u0173 kra\u0161tus, sekdamas Octave\u2019u Mirbeau, kuris veikale \u201eKan\u010di\u0173 sodas\u201c (Le Jardin des supplices<\/em>) iki kra\u0161tutinumo egzotizavo savo gana padrik\u0105 sadistini\u0173 ir erotini\u0173 scen\u0173 rinkin\u012f, daugum\u0105 j\u0173 sutelkdamas Kinijoje. Ten, viliojan\u010diame ir \u017eiauriame \u201eegzekucij\u0173 nupjaustant t\u016bkstan\u010dius gabal\u0117li\u0173\u201c pasaulyje, skamba visokios gra\u017eios ir patrauklios kalbos apie fizin\u0119 kan\u010di\u0105, fizin\u0119 meil\u0119, bur\u017euazin\u012f veidmainiavim\u0105 ir pana\u0161iai. Bet visa tai netinka \u201ePataisos kolonijai\u201c\u00a0\u2013 \u010dia kalbama ne apie abstrakcijas, o apie to laiko pa\u010dius aktualiausius, kasdienius dalykus. Be visa kita, tai pasakojimas apie \u017eiaurum\u0105 ir tai, kur\u00a0\u2013 jei norite, netgi geografi\u0161kai\u00a0\u2013 jis gl\u016bdi.<\/p>\n Apsakymo \u201ePataisos kolonijoje\u201c \u017eiaurumas\u00a0\u2013 kaip \u012fprasta vakarie\u010diams\u00a0\u2013 perkeltas u\u017e Vakar\u0173 rib\u0173; baisiausi darbai, kaip visada, vykdomi ne pas mus, metropolijoje, o ka\u017ekur ten<\/em>, kolonijose, tarp laukini\u0173. Ta\u010diau\u00a0\u2013 ir d\u0117l to mes i\u0161 karto atleid\u017eiame autoriui visas jo naivias iliuzijas apie kraujo i\u0161tro\u0161kusius \u010diabuvius\u00a0\u2013 Kafka auk\u0161tyn kojomis apver\u010dia mums pa\u017e\u012fstam\u0105 Vakar\u0173 \u017emogaus geoetik\u0105. Faktas tas, kad \u201e Pataisos kolonijoje\u201c \u010diabuvi\u0173 arba visai n\u0117ra, arba jie nesiskiria nuo kolonist\u0173. Jei tik\u0117sime pasakojimu, rasin\u0117s problemos \u0161ioje vietoje visi\u0161kai n\u0117ra. Bet i\u0161kyla socialinis klausimas, kur\u012f reprezentuoja karin\u0117 hierarchija: apatiniame lygyje\u00a0\u2013 kareiviai, vir\u0161utiniame\u00a0\u2013 karininkai, o vir\u0161 viso to vie\u0161patauja senojo komendanto dvasia. Valdymas \u012fgyvendinamas grie\u017etai i\u0161 vir\u0161aus \u012f apa\u010di\u0105, kaip kad ak\u0117\u010dios vertikaliai leid\u017eiasi ant pasmerktojo nugaros. Velionis komendantas kolonijoje \u012fved\u0117 \u017eiauriausi\u0105 tvark\u0105, kuri tur\u0117jo \u012ftvirtinti pirmin\u0119, ontologin\u0119 teis\u0119 \u012f ne\u012fsivaizduojam\u0105 smurt\u0105. \u0160i teis\u0117 materializavosi ma\u0161inoje, bet prietaisas sugenda ir sul\u016b\u017eta. Heroji\u0161kai nusi\u017eudo ir paskutinis senojo komendanto mokinys. Ta\u010diau tai nieko i\u0161 esm\u0117s nekei\u010dia\u00a0\u2013 vienu karininku ma\u017eiau, vienu kareiviu daugiau, koks skirtumas? Ma\u0161ina ir jos i\u0161tikimas tarnas jau seniai egzistavo ka\u017ekur kolonijos gyvenimo pakra\u0161tyje, jos u\u017ekaboriuose\u00a0\u2013 lygiai taip pat, kaip pati kolonija \u012fsitaisiusi toli nuo centr\u0173, u\u017ekampiuose. Tai keistas pakra\u0161tys, be metropolijos, be centro, kaip ir ta kolonija, kuri nieko netaiso, tik kankina pa\u010diais nepaai\u0161kinamiausiais ir ne\u017emoni\u0161kiausiais b\u016bdais. Mes atsiduriame pasaulyje, kuriame n\u0117ra logikos, prasm\u0117s, nieko, i\u0161skyrus absurdi\u0161k\u0105 smurt\u0105, egzistuojant\u012f d\u0117l sav\u0119s paties. Ir nors senoji, visi\u0161kai monstri\u0161ka tvarka buvo nura\u0161yta, tiksliau, i\u0161mesta \u012f karjer\u0105 kartu su i\u0161darkytu karininko k\u016bnu, nesijaudinkite, \u010dia bus pasir\u016bpinta naujomis, galb\u016bt ma\u017eiau bjauriomis, bet ne ma\u017eiau siel\u0105 gelbstin\u010diomis. Dar ir nauj\u0105 ma\u0161in\u0105 sumeistraus.<\/p>\n I\u0161 rus\u0173 kalbos vert\u0117 Kornelija Ragyt\u0117<\/p>\n <\/p>\n Dariaus Petreikio promptografija<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-5-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Franzo Kafkos k\u016briniai niekada nebuvo apie ka\u017ek\u0105. Pirmiausia jie apie mus \u2013 skaitan\u010dius, gyvenan\u010dius drauge su jo knyg\u0173 herojais. \u0160\u012fkart kult\u016brologas Kirillas Kobrinas pasakoja \u012fdomi\u0105 vieno apsakymo radimosi, publikavimo ir pervadinimo istorij\u0105. Ir besi\u017evalgydamas po turin\u012f \u201enuramina\u201c, kad smurto ginklai da\u017eniausiai sunaikinami tam, kad ka\u017ekas sukurt\u0173 tobulesnius…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":39685,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[684,148,110,606],"tags":[120],"class_list":["post-39681","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kirill Kobrin","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39681","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=39681"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39681\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39686,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39681\/revisions\/39686"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/39685"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=39681"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=39681"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=39681"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}