{"id":39624,"date":"2026-05-03T20:38:24","date_gmt":"2026-05-03T17:38:24","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=39624"},"modified":"2026-06-28T19:27:06","modified_gmt":"2026-06-28T16:27:06","slug":"meno-istoriku-pasirinkimas-penki-paveikslai-atskleidziantys-motinystes-kompleksiskuma","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/e-publikacija\/meno-istoriku-pasirinkimas-penki-paveikslai-atskleidziantys-motinystes-kompleksiskuma\/","title":{"rendered":"Meno istorik\u0173 pasirinkimas: penki paveikslai, atskleid\u017eiantys motinyst\u0117s kompleksi\u0161kum\u0105"},"content":{"rendered":"

Daugialyp\u012f motinos ir vaiko santyk\u012f perteikti drob\u0117je n\u0117ra lengva. Penki ekspertai pasidalino savo m\u0117gstamiausiu paveikslu, vaizduojan\u010diu motin\u0105 ar motini\u0161k\u0105 fig\u016br\u0105.<\/span><\/p>\n

1. \u201eUt\u0117li\u0173 med\u017eiokl\u0117\u201c \u2013 Gerardas ter Borchas (1652)<\/strong><\/p>\n

\u0160is nedidelis paveikslas, eksponuojamas Karali\u0161kojoje paveiksl\u0173 galerijoje<\/span> Hagoje<\/span>, vaizduoja scen\u0105, potencialiai pa\u017e\u012fstam\u0105 bet kuriam \u0161iandien ma\u017eus ar mokyklinio am\u017eiaus vaikus pri\u017ei\u016brin\u010diam \u017emogui. Gerardas ter Borchas perteikia sutelkt\u0105 motini\u0161k\u0105 ry\u017et\u0105 ir vaiko, tikriausiai berniuko (sprend\u017eiant i\u0161 vilkim\u0173 drabu\u017ei\u0173 bei rankose laikomo kamuoliuko), kantr\u0173 susitaikym\u0105.<\/span><\/p>\n

Vaikas trumpam nutrauk\u0117 savo \u017eaidim\u0105 ir glaud\u017eiasi prie s\u0117din\u010dios tvirtos, tvarkingai apsirengusios motinos. Kaip b\u016bdinga oland\u0173 kasdienio gyvenimo scen\u0173 tapybai, k\u016brinys perteikia dorovin\u0119 \u017eini\u0105 ir dvasingum\u0105 atranda net kukliausiuose kasdieniuose veiksmuose. Tanki\u0173 dantuk\u0173 \u0161ukos buvo meninis ir poetinis simbolis, rei\u0161kiantis ne tik k\u016bno, bet ir sielos apvalym\u0105. Taigi \u0161i motina r\u016bpinasi ne vien fizine s\u016bnaus sveikata, bet ir jo b\u016bsimu dvasiniu i\u0161ganymu. Visgi galime tiesiog pasim\u0117gauti jos lengvu \u0161ypsniu \u2013 pasitenkinimo ir d\u017eiaugsmo akimirka, kylan\u010dia i\u0161 prasmingo artumo su mylimu vaiku.<\/span><\/p>\n

Vizualin\u0117s kult\u016bros docentas Marius Kwintas<\/span><\/em><\/p>\n

\"\"

\u201eUt\u0117li\u0173 med\u017eiokl\u0117\u201c, 1652- 1653. Gerardas ter Borchas. Aliejus and med\u017eio plok\u0161t\u0117s. 33,2 \u00d7 28,7 cm. Saugomas Mauritshuis muziejuje Hagoje. Publikuojama pagal PD licencij\u0105<\/p><\/div>\n

2. \u201ePiligrim\u0173 Madona\u201c \u2013 Michelangelo\u2019<\/span>as Merisi da Caravaggio\u2019<\/span>as (1603\u20131605)<\/strong><\/p>\n

Caravaggio altorinis paveikslas \u201ePiligrim\u0173 Madona\u201c \u017eavi nepaprastu kasdieni\u0161kumo ir i\u0161skirtinumo deriniu. Aplinka minimali, paprasta, iki skausmo kasdieni\u0161ka: dur\u0173 anga su aptrup\u0117jusia m\u016bro siena, kai kur matyti plytos, akmeninis slenkstis. Jauna motina \u2013 gra\u017ei, bet varganai atrodanti \u2013 ant klubo laiko sunk\u0173 k\u016bdik\u012f.<\/span><\/p>\n

Motinos ir vaiko ry\u0161ys \u010dia akivaizdus, tikrovi\u0161kas ir absoliu\u010diai \u017emogi\u0161kas, ta\u010diau blankios aureol\u0117s patvirtina, kad \u0161ios fig\u016bros \u2013 toli gra\u017eu ne eilin\u0117s. Tamsi dur\u0173 anga, kurioje jiedu stovi, veikiausiai yra \u012f\u0117jimas \u012f <\/span>\u0161vent\u0105j\u012f Loreto namel\u012f<\/span> \u2013 Mergel\u0117s Marijos namus.<\/span><\/p>\n

Prie Mergel\u0117s dur\u0173 kl\u016bpantys nuolank\u016bs piligrimai ne tik skurd\u017eiai apsireng\u0119, bet ir murzini \u2013 vieno piligrimo purvinos p\u0117dos peln\u0117 \u0161iam paveikslui prie\u0161taring\u0105 reputacij\u0105. Vis d\u0117lto u\u017e j\u0173 pamaldum\u0105 yra atlyginama: \u0161ventosios fig\u016bros \u012f juos \u017evelgia su u\u017euojauta, o Kristus, regis, tiesia ma\u017e\u0105 rankut\u0119 laimindamas.<\/span><\/p>\n

Garb\u0117s nar\u0117 ir asocijuotoji meno istorijos d\u0117stytoja Alisa E. Sanger<\/span><\/em><\/p>\n

\"\"

\u201ePiligrim\u0173 Madona\u201c, 1603\u20131605. Michelangelo\u2019as Merisi da Caravaggio\u2019as . Aliejus ant drob\u0117s, \u0161viesotamsos technika. 260 \u00d7 150 cm. \u0160v. Augustino bazilika. Publikuojama pagal CC licencij\u0105<\/p><\/div>\n

3. \u201eDailininko interjeras, motina ir sesuo\u201c \u2013 \u00c9douard\u2019as Vuillard\u2019as (1893)<\/strong><\/p>\n

Dauguma Vakar\u0173 tapybos k\u016brini\u0173 romantizuoja motinyst\u0119, pabr\u0117\u017edami palaiming\u0105, \u0161veln\u0173 artum\u0105. Tokiuose paveiksluose motinos da\u017eniausiai vaizduojamos jaunos, su k\u016bdikiais ar ma\u017eais vaikais. Ta\u010diau kur sud\u0117tingos motinos ir vaiko santyki\u0173 realijos, sunkumai, atsiskyrimas bei nuoskaudos\u00a0\u2013 ir motinyst\u0117 kaip i\u0161bandymas bei i\u0161tverm\u0117 (pagalvokime apie paauglius ar suaugusius vaikus, sugr\u012f\u017etan\u010dius gyventi pas t\u0117vus)?<\/span><\/p>\n

\u00c9douard<\/span>\u2019<\/span>o Vuillard<\/span>\u2019<\/span>o paveikslas \u201eDailininko interjeras, motina ir sesuo\u201c (1893) vaizduoja psichologi\u0161kai \u012ftempt\u0105 suaugusi\u0173 motinos ir dukters santyk\u012f. Vuillard<\/span>\u2019<\/span>as savo motin\u0105 nutap\u0117 daugiau nei 500 kart\u0173 ir gyveno su ja iki pat jos mirties (tada jam pa\u010diam buvo 60 met\u0173). Jis yra pasak\u0119s: <\/span>Ma maman, c\u2019est ma muse<\/span> \u2013 \u201eMano mama yra mano m\u016bza\u201c.<\/span><\/p>\n

Ank\u0161toje paveikslo erdv\u0117je dominuoja brandi ponia Vuillard: pla\u010diai pra\u017eergtos kojos, alk\u016bn\u0117s atsiki\u0161usios tarsi s\u0117din\u010dio boksininko, o jos tamsi, juoda fig\u016bra primena s\u016bkur\u012f, \u012ftraukiant\u012f kambar\u012f, baldus ir dukter\u012f. Dukt\u0117 tarytum praryjama slegian\u010dios buities (tai pabr\u0117\u017eia tapet\u0173 ra\u0161tas), o tuo pat metu stumiama nuo motinos ir traukiama prie jos (palinkusi jos link). Galios santykis \u010dia akivaizd\u017eiai nelygus, artumas \u2013 trikdantis. Motinos ir vaiko santykiai kartais b\u016bna ne visai malon\u016bs. \u0160iame paveiksle Vuillard<\/span>\u2019<\/span>as dr\u0105siai pripa\u017e\u012fsta \u0161i\u0105 ties\u0105.<\/span><\/p>\n

\u0160iuolaikinio teatro ir performanso profesor\u0117 Jena Harvie<\/span><\/em><\/p>\n

\"\"

\u201eDailininko interjeras, motina ir sesuo\u201c, 1893. \u00c9douard\u2019as Vuillard\u2019as. Aliejus and drob\u0117s. 46,3 \u00d7 56,5 cm. Saugomas MOMA muziejuje. Publikuojama pagal PD licencij\u0105<\/p><\/div>\n

4. \u201eMotinos\u201c \u2013 K\u00e4the\u2019<\/span>\u0117 Kollwitz (1921\u20131922)<\/strong><\/p>\n

Motinos, susiglaudusios neapsakomo skausmo ir sielvarto akivaizdoje. \u0160ito vaizdo dabar tiesiog ne\u012fstengiu pamir\u0161ti. \u0160is <\/span>med\u017eio rai\u017einys<\/span>, sukurtas K\u00e4the<\/span>\u2019<\/span>\u0117s Kollwitz, yra prie\u0161paskutinis jos darbas karo tematikos cikle. K\u016brin\u012f stipriai paveik\u0117 asmenin\u0117 patirtis \u2013 meninink\u0117s s\u016bnus Peteris 1914 metais \u017euvo fronte.<\/span><\/p>\n

Kollwitz rai\u017einyje motinos sudaro kone skulpt\u016brin\u0119 mas\u0119 \u2013 bendruomen\u0119, suvienyt\u0105 pulsuojan\u010dios \u0161irdg\u0117los. Itin emocionalus darbas byloja apie negr\u012f\u017etamas karo pasekmes \u2013 vaikus, kuriuos \u0161ios motinos prarado ir dar bijo prarasti.<\/span><\/p>\n

Karus galima laim\u0117ti ar pralaim\u0117ti danguje, fronte ar ka\u017ekur toli esan\u010diuose valdymo centruose, ta\u010diau, mano manymu, labiausiai ken\u010dia moterys ir vaikai, lik\u0119 \u010dia, ant \u017eem\u0117s. Ir b\u016btent motinoms tenka ne\u0161ti visos prarastos kartos netekties na\u0161t\u0105.<\/span><\/p>\n

Socialin\u0117s nelygyb\u0117s ir teisingumo vizituojanti profesor\u0117 Pragya Agarwal<\/span><\/em><\/p>\n

\"\"

\u201eMotinos\u201c, 1921\u20131922. K\u00e4the\u2019\u0117 Kollwitz. Med\u017eio rai\u017einys. 28.6 x 33.1 cm. Metropolitano meno muziejus. Publikuojama pagal PD licencij\u0105<\/p><\/div>\n

5. \u201eMotina ir vaikas\u201c \u2013 Williamas Rothensteinas (1903)<\/strong><\/p>\n

XX a. prad\u017eioje Williamas Rothensteinas suk\u016br\u0117 paveiksl\u0173 serij\u0105, kurioje vaizdavo savo \u017emon\u0105 \u2013 aktor\u0119 <\/span>Alice<\/span>\u2019<\/span>\u0105 Knewstub<\/span> \u2013 \u012fvairi\u0173 interjer\u0173 apsupty. \u0160ie k\u016briniai atspindi ankstyvuosius j\u0173 santuokos metus ir \u0161eimos augim\u0105. Paveiksle \u201eMotina ir vaikas\u201c, esan\u010diame ma\u017edaug serijos viduryje, regime Alice<\/span>\u2019<\/span>\u0105, laikan\u010di\u0105 j\u0173 vyriausi\u0105j\u012f s\u016bn\u0173 John\u0105 (v\u0117liau tapus\u012f \u201e<\/span>Tate\u201c muziej\u0173 tinklo<\/span> direktoriumi).<\/span><\/p>\n

Rothensteino motinos ir vaiko santykio vaizdavimas min\u0117toje serijoje kinta. Aptariamame paveiksle ypa\u010d jautriai perteikiama, kaip t\u0117vai padeda savo vaikams atsistoti ant koj\u0173, \u017einodami, kad vien\u0105 dien\u0105 tos kojos gali juos nuvesti labai toli. Alice<\/span>\u2019os<\/span> d\u0117mesys sutelktas \u012f John\u0105, o Johno\u00a0\u2013 \u012f tai, kas vyksta u\u017e lango. Jam vir\u0161 galvos esan\u010dio laivo modelio pozicija prat\u0119sia mint\u012f apie nor\u0105 i\u0161laikyti tai, ko ne\u012fmanoma i\u0161laikyti am\u017einai.<\/span><\/p>\n

Seniai svarstau, ar \u0161is paveikslas buvo \u017einomas vienam i\u0161 v\u0117lesni\u0173 Rothensteino student\u0173 \u2013 jaunam skulptoriui <\/span>Henry\u2019ui Moore<\/span>\u2019<\/span>ui<\/span>, kuris taip pat dom\u0117josi motinos, laikan\u010dios vaik\u0105, tema (ir tuo gars\u0117jo net labiau). Atrodo itin tik\u0117tina.<\/span><\/p>\n

Vyresnysis meno istorijos d\u0117stytojas Samuelis Shaw<\/span><\/em><\/p>\n

\"\"

\u201eMotina ir vaikas\u201c, 1903. Williamas Rothensteinas. Aliejin\u0117 tapyba ant drob\u0117s. 127 \u00d7 102,5 \u00d7 9 cm. TATE galerija. Publikuojama pagal PD licencij\u0105<\/p><\/div>\n

APIE AUTORIUS:<\/p>\n

Marius Kwintas<\/strong> \u2013 vizualin\u0117s kult\u016bros docentas Portsmuto universitete, ten dirba nuo 2008 met\u0173. Anks\u010diau d\u0117st\u0117 meno istorij\u0105 Oksfordo universitete ir buvo \u0160v. Kotrynos koled\u017eo nariu. Jo tyrimai apima suvenyr\u0173 istorij\u0105, mokslo vizualin\u0119 kult\u016br\u0105, meno ir neuromokslo santyk\u012f bei globalizacijos poveik\u012f menui. Kuravo svarbias parodas, tarp j\u0173 \u2013 \u201eBrains: the Mind as Matter\u201c ir projekt\u0105 Venecijos bienal\u0117je.<\/p>\n

Alice E. Sanger<\/strong> \u2013 garb\u0117s nar\u0117 ir asocijuotoji meno istorijos profesor\u0117, d\u0117stanti \u012fvairius kursus apie men\u0105 bei kult\u016br\u0105. Specializuojasi renesanso ir baroko mene, ypa\u010d Medi\u010di\u0173 dinastijos globos bei religin\u0117s praktikos tyrimuose. Publikacijose nagrin\u0117ja relikvij\u0173 vaidmen\u012f, poj\u016b\u010di\u0173 ir meno santyk\u012f ankstyvaisiais Naujaisiais laikais. Taip pat yra \u017eurnalo \u201eOpen Arts Journal\u201c vyriausioji redaktor\u0117.<\/p>\n

Jena Harvie<\/strong> \u2013 \u0161iuolaikinio teatro ir performanso profesor\u0117 Karalien\u0117s Marijos universitete Londone. Jos tyrimai apima teatro k\u016brimo procesus, feminizm\u0105, miesto kult\u016br\u0105, meno finansavim\u0105 ir ry\u0161\u012f su socialiniu teisingumu bei neoliberalizmu. Ji yra keli\u0173 svarbi\u0173 monografij\u0173 ir kolektyvini\u0173 leidini\u0173 autor\u0117 bei redaktor\u0117. Harvie aktyviai dalyvauja vie\u0161ose diskusijose ir kult\u016bros renginiuose \u012fvairiose tarptautin\u0117se institucijose.<\/p>\n

Pragya Agarval <\/strong>\u2013 socialin\u0117s nelygyb\u0117s profesor\u0117 Lafboro universitete, taip pat bendradarbiauja su Kembrid\u017eo ir Oksfordo universitetais. Tyrin\u0117ja ly\u010di\u0173 nelygyb\u0119, rasizm\u0105 ir reprodukcin\u012f teisingum\u0105, yra keli\u0173 populiari\u0173 negro\u017eini\u0173 knyg\u0173, sulaukusi\u0173 tarptautinio pripa\u017einimo bei apdovanojim\u0173, autor\u0117. Be akademin\u0117s veiklos, dirba konsultante, skaito paskaitas, da\u017enai pasirodo \u017einiasklaidoje.<\/p>\n

Samuelis Shaw<\/strong> \u2013 meno istorijos vyresnysis d\u0117stytojas Atvirajame universitete. Tiria brit\u0173 meno ir parod\u0173 kult\u016bros istorij\u0105, ypating\u0105 d\u0117mes\u012f skirdamas gamtos istorijos vizualinei kult\u016brai. Jo projektas \u201eArt and Ecology\u201c nagrin\u0117ja, kaip meno objektai gali pad\u0117ti aktualizuoti aplinkosaugos temas. Yra publikav\u0119s darb\u0173 apie meno rink\u0105, imperij\u0105, kosmopolitizm\u0105.<\/p>\n

Publikuojama i\u0161 \u201eThe Conversation\u201c (www.theconversation.com) pagal CC licencij\u0105\u00a0<\/p>\n

I\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Dmitrijus Andru\u0161anecas<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Daugialyp\u012f motinos ir vaiko santyk\u012f perteikti drob\u0117je n\u0117ra lengva. Penki ekspertai pasidalino savo m\u0117gstamiausiu paveikslu, vaizduojan\u010diu motin\u0105 ar motini\u0161k\u0105 fig\u016br\u0105. 1. \u201eUt\u0117li\u0173 med\u017eiokl\u0117\u201c \u2013 Gerardas ter Borchas (1652) \u0160is nedidelis paveikslas, eksponuojamas Karali\u0161kojoje paveiksl\u0173 galerijoje Hagoje, vaizduoja scen\u0105, potencialiai pa\u017e\u012fstam\u0105 bet kuriam \u0161iandien ma\u017eus ar mokyklinio am\u017eiaus vaikus pri\u017ei\u016brin\u010diam \u017emogui….<\/p>\n","protected":false},"author":1462,"featured_media":39858,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[622],"tags":[247,363,249],"class_list":["post-39624","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-e-publikacija","tag-daile","tag-kultura-ir-istorija","tag-menas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39624","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1462"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=39624"}],"version-history":[{"count":7,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39624\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39872,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39624\/revisions\/39872"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/39858"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=39624"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=39624"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=39624"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}