\nStan Brakhage<\/p>\n
Viena ma\u017eiausiai \u012fvertint\u0173 savo kartos eksperimentinio kino atstovi\u0173\u00a0\u2013 lietuvi\u0173 kilm\u0117s meninink\u0117 Marie Menken (1909\u20131970)\u00a0\u2013 padar\u0117 did\u017eiul\u0119 \u012ftak\u0105 tokiems avangardo grandams kaip Jonas Mekas, Willardas Maasas (jos vyras ir k\u016brybinis bendra\u017eygis), Stanas Brakhage\u2019as, Normanas McLarenas, Kenneth\u2019as Angeris, Maya Deren ir pats Andy Warholas. Ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose Menken da\u017enai minima kaip i\u0161kili kino dienora\u0161\u010di\u0173 autor\u0117, poetini\u0173 film\u0173 k\u016br\u0117ja ir viena i\u0161 lyrin\u0117s kinematografijos pradininki\u0173. Am\u017einink\u0173 liudijimai atskleid\u017eia\u00a0\u2013 \u0161i \u012fsp\u016bdingo stoto, beveik metro devyniasde\u0161imties \u016bgio moteris ne tik geb\u0117jo kamera fiksuoti gamtos gro\u017e\u012f bei kasdienyb\u0117s detales, bet ir u\u017eburti unikalia charizma.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/1-350x500.jpg\")
Marie Menken ir Willardas Maasas, apie 1938. Ne\u017einomo fotografo nuotrauka. Josepho J. Menkevichiaus donacija.<\/p>\n
I\u0161 Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio<\/p><\/div>\n
\u201eBOLEX\u201c \u0160VIESOJE<\/p>\n
M.\u00a0Menken gim\u0117 1909\u00a0m. Niujorke, lietuvi\u0173 emigrant\u0173 Petro ir Marijonos Menkevi\u010di\u0173 \u0161eimoje. B\u016bdama dvide\u0161imties, prad\u0117jo tapyti. Dirbo sekretore Guggenheimo muziejuje, 1930 m. gavo stipendij\u0105 reziduoti Yaddo<\/em> meninink\u0173 bendruomen\u0117je \u0160iaur\u0117s Niujorke. \u010cia susipa\u017eino ir su b\u016bsimu vyru\u00a0\u2013 poetu ir kino k\u016br\u0117ju W.\u00a0Maasu. 1937\u00a0m. \u012fvyko poros vestuv\u0117s. 1940-\u0173j\u0173 viduryje jiedu \u012fsteig\u0117 avangardin\u0119 meno grup\u0119 \u201eThe Gryphon Group\u201c, kur ugd\u0117 jaunuosius kino k\u016br\u0117jus ir gars\u0117jo ne tik bohemi\u0161kais, ekstravaganti\u0161k\u0173 sve\u010di\u0173 lankomais vakar\u0117liais, bet ir triuk\u0161mingais, teatrali\u0161kais santuokiniais barniais. Menken jau tada i\u0161siskyr\u0117 tuo, kad bendravo ir dar\u0117 \u012ftak\u0105 daugeliui svarbiausi\u0173 eksperimentinio jud\u0117jimo k\u016br\u0117j\u0173, tod\u0117l sklido kalbos, kad jos gyvenimo partneris ne itin d\u017eiaug\u0117si \u017emon\u0105 u\u017eklupusiu populiarumu. \u0160maik\u0161tus faktas: j\u0173 bi\u010diulio Edwardo Albeeso pjes\u0117je \u201eKas bijo Vird\u017einijos Vulf?\u201c (Who\u2019s Afraid of Virginia Woolf?<\/em>, 1962) nuolat besivaidijan\u010di\u0173 sutuoktini\u0173 D\u017eord\u017eo ir Martos prototipai\u00a0\u2013 b\u016btent ugningieji Marie ir Willardas.<\/p>\n Kino istoriko P.\u00a0Adamso Sitney teigimu, yra nema\u017eai \u012frodym\u0173, kad ketvirtojo de\u0161imtme\u010dio pabaigoje ir penktojo prad\u017eioje Menken daugiausia energijos skyr\u0117 tapybai. Tuo laikotarpiu ji sureng\u0117 dvi parodas presti\u017ein\u0117je Betty Parsons galerijoje: 1949-aisiais\u00a0\u2013 su Adu Reinhardtu, o 1951-aisiais\u00a0\u2013 personalin\u0119. Tais metais Parsons pristat\u0117 svarbiausius abstrak\u010diojo ekspresionizmo atstovus\u00a0\u2013 Barnett\u0105 Newman\u0105, Mark\u0105 Rothko, Clyfford\u0105 Still\u0105 ir kitus. 1957-aisiais Beno Moore projekte \u201eFour American Artists\u201c buvo eksponuotas ir Menken portretas. \u010cia ji vaizduojama tapanti; deja, n\u0117ra n\u0117 menkiausios u\u017euominos, kad Marie buvo ir kino k\u016br\u0117ja.<\/p>\n Ilg\u0105 laik\u0105 save vadinusi dailininke, Menken suprato, kad kinas, kaip meno forma, gali \u012fkv\u0117pti naujiems drob\u0117s, \u0161viesos ir \u017ei\u016brovo santykio su vaizdu tyrin\u0117jimams. 1945\u00a0m. ji pristat\u0117 pirm\u0105j\u012f savo film\u0105 \u201eVizualin\u0117s Noguchi variacijos\u201c (Visual Variations on Noguchi<\/em>), debiutas i\u0161kart sulauk\u0117 pripa\u017einimo tarp bendramin\u010di\u0173 ir tais pa\u010diais metais buvo parodytas Kan\u0173 kino festivalio m\u0117g\u0117j\u0173 sekcijoje. Kaip pagrindin\u012f darbo instrument\u0105 Marie naudojo ranka sukam\u0105 16 mm \u201eBolex\u201c kamer\u0105, suteikusi\u0105 jos juostoms iki tol \u0161ioje srityje ne\u012fprasto spontani\u0161kumo ir ne\u012fpareigojan\u010dios \u017eaism\u0117s.<\/p>\n Re\u017eisier\u0117s Martinos Kudl\u00e1\u010dek dokumentikoje \u201eU\u017era\u0161ai apie Marie Menken\u201c (Notes on Marie Menken<\/em>, 2006) avangardinio kino k\u016br\u0117jas Peteris Kubelka pabr\u0117\u017eia, kad niekas kitas taip inovatyviai nei\u0161naudojo \u0161ios kameros galimybi\u0173 kaip Marie: \u201eManau, Menken mok\u0117si filmuoti leisdama kalb\u0117ti pa\u010diam boleksui<\/em>. Jos k\u016briniai\u00a0\u2013 lyg ekspedicijos, tarsi Kolumbo kelion\u0117s \u012f dar nematytas \u0161alis.\u201c Filme prisiminimais dalinasi jau min\u0117ti Angeris, Brakhage\u2019as, Mekas, Gerardas Malanga, Marie s\u016bn\u0117nas Josephas J.\u00a0Menkevichius.<\/p>\n \u201eVizualin\u0117s Noguchi variacijos\u201c buvo Menken bandymas pagauti skulpt\u016briniuose objektuose slypin\u010di\u0105 judesio dvasi\u0105. Siekdama perteikti jausmus, ap\u0117musius \u017ei\u016brint \u012f Noguchi skulpt\u016bras, Marie prad\u0117jo \u0161okti tarp j\u0173, kamera fiksuodama pozas, emocijas ir ritmi\u0161kus s\u0105ly\u010dio su aplinka momentus. Prisimindamas \u0161\u012f film\u0105, S.\u00a0Brakhage\u2019as savo memuaruose teigia, kad Menken filmavimo maniera 1950\u20131960\u00a0m. kino k\u016br\u0117jams buvo revoliucin\u0117\u00a0\u2013 jie vis dar buvo \u012fsitikin\u0119, kad reikia imituoti skland\u017eius holivudin\u0117s kameros judesius, o laisvi ir plaukiantys Marie kadrai i\u0161 esm\u0117s transformavo \u0161i\u0105 id\u0117j\u0105. Brakhage\u2019as apib\u016bdino jos po\u017ei\u016br\u012f \u012f kin\u0105 kaip itin artim\u0105 savajam: \u201eFilmuodama ji \u017evelgdavo \u012f juost\u0105 kaip \u012f si\u016blus i\u0161 daugyb\u0117s spalv\u0173 ir atspalvi\u0173, kuriuos galima pinti \u012f tarpusavyje susijusius ra\u0161tus. Laikydavo rankose tarsi kolia\u017eui skirtas karoli\u0173 gijas. Kabindavo juostas ant segtuk\u0173 ir po ilg\u0173 apm\u0105stym\u0173, da\u017enai dar neper\u017ei\u016br\u0117jusi per projektori\u0173, montuodavo.\u201c Pirmuoju filmu Menken prad\u0117jo nuosekl\u0173 kino, tapybos ir plastikos meno dialog\u0105, lyd\u0117jus\u012f vis\u0105 jos k\u016bryb\u0105. Jame \u017eaismingai, bet kartu itin analiti\u0161kai tyrin\u0117jo formos kalb\u0105 ir jos pasaul\u0117\u017ei\u016brai artim\u0173 meno kryp\u010di\u0173 bei dailinink\u0173 k\u016brybinius metodus.<\/p>\n 1950-aisiais ji \u0117m\u0117 eksperimentuoti su \u012fvairiomis medijomis\u00a0\u2013 dirbo su sm\u0117liu, k\u016br\u0117 kolia\u017eus, asamblia\u017eus, instaliacijas, stop kadro animacij\u0105. Kinas tapo organi\u0161ka jos menin\u0117s evoliucijos t\u0105sa, leidusia darbams \u012fgauti dinamikos, o jai pa\u010diai labiau \u012fsigilinti \u012f atsitiktinumo ir netik\u0117tumo principus, kuriuos jau anks\u010diau analizavo dail\u0117je. \u201eN\u0117ra tikslios prie\u017easties, kod\u0117l kuriu filmus. Man tiesiog patiko aparato d\u017eer\u017egesys. Tarp kino ir tapybos \u012f\u017evelgiau pana\u0161um\u0173, tad paband\u017eiau ir susi\u017eav\u0117jau. Drob\u0117je niekada nem\u0117gau nuobodulio ir stati\u0161kumo, nuolat ie\u0161kojau to, kas pakeist\u0173 \u0161viesos \u0161altin\u012f ir kompozicij\u0105: naudojau blizgu\u010dius, stiklinius karoliukus, \u0161vytin\u010dius da\u017eus, tod\u0117l kamera man buvo nat\u016bralus, nors labai brangus pasirinkimas!\u201c\u00a0\u2013 yra pasakojusi M.\u00a0Menken. Taip gim\u0117 daugelis geriausiai \u017einom\u0173 jos kino darb\u0173: nuo \u0161maik\u0161\u010dios abstrak\u010diojo ekspresionizmo kritikos \u201eDrips in Strips\u201c (1963), poparto gamybos proces\u0105 atskleid\u017eian\u010dio \u201eAndy Warhol\u201c (1965) iki Fluxus<\/em> praktikos analiz\u0117s Roberto Wattso k\u016briniuose \u201eWatts with Eggs\u201c (1967).<\/p>\n Marie Menken su \u201eBolex” filmavimo kamera, XX a. 7 de\u0161. Williamo Woodo nuotrauka. Josepho J. Menkevichiaus ir Martinos Kudl\u00e1\u010dek donacija. I\u0161 Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio<\/p><\/div>\n VIZIONIER\u0116 NIUJORKE<\/p>\n Tikriausiai b\u016btent d\u0117l draugyst\u0117s su Wattsu ir darbo su Warholu Marie susidom\u0117jo Fluxus<\/em> ir popartu, taip dar labiau nutoldama nuo abstrak\u010diojo ekspresionizmo dailinink\u0117s amplua. Menken kin\u0105 suvok\u0117 kaip b\u016bd\u0105 naujai interpretuoti tapyb\u0105 ir skulpt\u016br\u0105, ypa\u010d konceptualiojo meno kontekste. Tai patvirtina J.\u00a0Mekas, 1962\u00a0m. \u201eFilm Journal\u201c teig\u0119s, kad ji geba perkelti tikrov\u0119 \u012f lyrik\u0105 ir taip atskleid\u017eia pasaulio paslaptis: \u201eMenken film\u0173 sakini\u0173 strukt\u016bra, judesiai ir ritmai primena poezij\u0105.\u201c<\/p>\n Kino ir medij\u0173 tyr\u0117ja Melisa Ragona darbe \u201eSvingas ir si\u016bbavimas: Marie Menken kino \u012fvykiai\u201c (Swing and Sway: Marie Menken\u2019s Filmic Events<\/em>) ra\u0161o apie vizionieri\u0161kum\u0105: \u201eMenken atsid\u016br\u0117 tarp to, k\u0105 kamera gal\u0117jo u\u017efiksuoti, ir to, k\u0105 ji mat\u0117 savo pa\u010dios fantazijose; jos filmuose realyb\u0117 ir fikcija susiliejo, taip sukurdami keistus, beveik antgamtinius kasdienyb\u0117s paveikslus.\u201c Autor\u0117 pabr\u0117\u017eia, kad meninink\u0117 neapsiribojo tikrov\u0117s fiksavimu\u00a0\u2013 ji j\u0105 perk\u016br\u0117, sutelk\u0117 \u012f vien\u012f ir pavert\u0117 lyri\u0161ku vizualiniu pasakojimu. Realistai mat\u0117 tik pastato fasad\u0105, gatv\u0119 ar med\u012f, o Menken juose reg\u0117jo laik\u0105, judes\u012f ir \u0161irdies plakim\u0105. Anot Meko, ji geb\u0117jo \u012f\u017evelgti tai, kas slypi po pavir\u0161iumi ir saugo vizualin\u0119 atmint\u012f. Marie filmai atkartojo steb\u0117jimo, meditacijos, apm\u0105stym\u0173 ir nuostabos akimirkas: lietus, kur\u012f mat\u0117, tapo vis\u0173 li\u016b\u010di\u0173, kurias kada nors reg\u0117jo, simboliu; sodas\u00a0\u2013 vis\u0173 sod\u0173, spalv\u0173, kvap\u0173 ir vasaros saul\u0117s aidu. I\u0161ties\u00a0\u2013 jos kinematografijoje nepaprastai grak\u0161\u010diai, be am\u017eininkams b\u016bdingos egzistencin\u0117s dramos ir sunkumo, minimalistine estetika fiksuojama judesio kupinos gatv\u0117s, sodai, pauk\u0161\u010di\u0173 \u010diulbesys, nat\u016bralios \u0161viesos kompozicijos, architekt\u016bros detal\u0117s, muziejai, bi\u010diuli\u0173 meninink\u0173 apartamentai ir… net vikr\u016bs spermatozoidai, stebimi pro mikroskop\u0105 filme Hurry! Hurry!<\/em> (1957). \u0160\u012f hipnotizuojan\u010dios dinamikos film\u0105 Menken vadino savo m\u0117gstamiausiu ir li\u016bdniausiu: spermatozoidai juda pa\u0161\u0117lusiu ritmu, desperati\u0161kai ie\u0161kodami kiau\u0161ial\u0105st\u0117s. Brakhage\u2019as \u0161ias rungtynes interpretuoja itin dr\u0105siai: vieno spermatozoido kelion\u0119 jis sieja su Marie vyru, \u012f\u017evelgdamas naratyvus apie mirus\u012f j\u0173 k\u016bdik\u012f ir Willardo homoseksualum\u0105.<\/p>\n B\u016bdama smalsi, nebijodama naujovi\u0173 ir su ati\u00adda \u017evelgdama \u012f menkiausias detales, Menken u\u017esitarnavo \u0161velnios kino poet\u0117s titul\u0105 (tiesa, jis kiek u\u017ego\u017e\u0117 \u017eaisming\u0105 ir fliuksi\u0161k\u0105 asmenyb\u0117s pus\u0119). Mary Woronova\u00a0\u2013 amerikie\u010di\u0173 aktor\u0117 ir meninink\u0117, priklausiusi A.\u00a0Warholo \u201eFabriko\u201c (The Factory<\/em>) ratui, dokumentiniame filme prisimena Menken kaip itin charizmati\u0161k\u0105 moter\u012f, kuri visuomen\u0117je atrod\u0117 kukli bei tyli, ta\u010diau namuose ir draug\u0173 apsuptyje dr\u0105siai improvizuodavo, i\u0161sakydavo nuomon\u0119, m\u0117gavosi galimybe vaidinti. Woronova pasakoja, kad kur\u012f laik\u0105 Menken j\u0105 laik\u0117 savo favorite ir sakydavo, jog avangardist\u0173 m\u016bza Mary primena j\u0105 pa\u010di\u0105 jaunyst\u0117je.<\/p>\n J.\u00a0Mekas tvirtino, kad Marie j\u012f \u012fkv\u0117p\u0117 k\u016bryboje daryti tai, ko anks\u010diau nedr\u012fso, ir ragino atkakliai laikytis pasirinkto kelio: \u201ePamenu, kad jau\u010diau did\u017eiul\u012f palaikym\u0105, galvojau\u00a0\u2013 jei Menken gali, tada viskas su manimi gerai, galiu ir a\u0161\u201c. Stipri, auk\u0161ta, kresna moteris, tur\u0117jusi labai \u0161velni\u0105 siel\u0105\u00a0\u2013 toki\u0105 Marie prisimena avangardinio kino patriarchas. Mekas priduria, kad jos asmenyb\u0117 ir k\u016bryba buvo lietuvi\u0161kesn\u0117, nei atrodo i\u0161 pirmo \u017evilgsnio: g\u0117l\u0117s, gamta ir jos rei\u0161kiniai\u00a0\u2013 visa tai artima pacifizmo filosofijai, b\u016bdingai senajam balt\u0173 tik\u0117jimui.<\/p>\n Tuo tarpu amerikie\u010di\u0173 meninink\u0117, aktor\u0117 ir poet\u0117 Bibbe Hansen, susipa\u017einusi su Marie filmuojant Warholo \u201eKal\u0117jim\u0105\u201c (Prison<\/em>, 1965), atmintyje saugo tokius fragmentus: \u201eKai kuriose srityse ji buvo gana pasitikinti savimi ir kompetentinga\u00a0\u2013 pavyzd\u017eiui, rankose laikydama kamer\u0105. D\u017eiaug\u0117si nat\u016braliu gro\u017eiu ir \u0161viesos bei \u0161e\u0161\u0117li\u0173 \u017eaismu mene ir gamtoje. Taip pat ji gal\u0117jo elgtis labai prie\u0161taringai ir a\u0161triai gin\u010dytis, ypa\u010d kai vartodavo svaigalus, o tai nutikdavo da\u017enai. Marie svyravo tarp \u0161i\u0173, atrodyt\u0173, nesuderinam\u0173 poli\u0173. Su ja visuomet buvo \u0161iek tiek pavojinga, bet niekada nenuobodu.\u201c Hansen \u017eavisi Marie geb\u0117jimu i\u0161laviruoti tarp atsakingo darbo leidykloje \u201eTime-Life\u201c ir bohemi\u0161ko gyvenimo b\u016bdo: ekscentri\u0161ka ir laisva, bet kartu labai pareiginga ir produktyvi, ji naudojo kamer\u0105 tarsi ra\u0161ikl\u012f, kurdama vizualin\u012f savo gyvenimo dienora\u0161t\u012f. Hansen filosofi\u0161kai reziumuoja, kad atkaklumas, nuoseklumas ir atsidavimas k\u016brybai galb\u016bt yra tam tikra nacionalinio charakterio ypatyb\u0117, b\u016bdinga ir kitiems Lietuvos menininkams\u00a0\u2013 tiek Mekui, tiek Jurgiui Ma\u010di\u016bnui.<\/p>\n Marie Menken ir Willardo Maaso film\u0173 programos Film-Makers’ Cinematheque Niujorke plakatas, 1967. Josepho J. Menkevichiaus donacija. I\u0161 Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio<\/p><\/div> Jono Meko organizuotos M. Menken film\u0173 per\u017ei\u016bros Bleecker Street Cinema Niujorke plakatas, 1963. Josepho J. Menkevichiaus ir Martinos Kudl\u00e1\u010dek donacija. I\u0161 Lietuvos nacionalinio muziejaus rinkinio<\/p><\/div>\n ANT STOGO SU WARHOLU<\/p>\n Dokumentiniame filme \u201eU\u017era\u0161ai apie Marie Menken\u201c regime autenti\u0161kus kadrus, kuriuose moteris moko A.\u00a0Warhol\u0105 naudotis savo \u201eBolex\u201c. Ypa\u010d \u012fsimintinas Marie ir Andy kamer\u0173 duetas\u00a0\u2013 jiedu \u0161oka ant Niujorko stogo ir filmuoja vienas kit\u0105. Warholas stipriai \u017eav\u0117josi ir palaik\u0117 Menken, da\u017enai u\u017etardavo meno pasaulio d\u017eiungl\u0117se. Brand\u017eiuoju k\u016brybos perio\u00addu ji kaip aktor\u0117 pasirod\u0117 net keliose Andy juostose, \u012fskaitant \u201eMerginas i\u0161 \u010celsio\u201c (Chelsea Girls<\/em>, 1966).<\/p>\n Savo filme \u201eAndy Warhol\u201c, kur\u012f pati vadino labiau dokumentiniu nei eksperimentiniu, ji subtiliai balansuoja tarp ironijos ir beveik neorealistinio stiliaus. P.\u00a0Adamsas Sitney ra\u0161\u0117: \u201eKurdama \u201eAndy Warhol\u201c, Marie konstruoja ir savo pa\u010dios estetin\u0117s asmenyb\u0117s \u201ekopij\u0105\u201c\u00a0\u2013 toki\u0105, kuri atitiko Warholo darbo etik\u0105 (kaip liudija jos \u0161e\u0161iasde\u0161imties valand\u0173 darbo savait\u0117 \u201eTime-Life\u201c). Be to, \u012fam\u017eina jo atitolus\u012f, bet visada juntam\u0105 vujaristin\u012f \u017evilgsn\u012f \u012f visus ir visk\u0105 aplink. Vienoje \u012fdomiausi\u0173 scen\u0173 Menken paver\u010dia Warhol\u0105 mechanine, serijine savo paties versija, kokia jis visada tikino es\u0105s (\u201eA\u0161 esu ma\u0161ina\u201c)\u201c. Tai patvirtina Brakhage\u2019o pastab\u0105, kad \u017eaisminga ir maloni, Menken tur\u0117jo ir gana a\u0161tr\u0173 humoro jausm\u0105\u00a0\u2013 nuolat pa\u0161iepdavo v\u0117liau \u012f\u017eymyb\u0117mis tapusi\u0173 meninink\u0173 laikysen\u0105, ypa\u010d j\u0173 perd\u0117t\u0105 rimtum\u0105, manieringum\u0105 ir pretenzingum\u0105.<\/p>\n \u201eHipnagogijos vizijos\u201c\u00a0\u2013 taip meninink\u0117s darbus apib\u016bdina did\u017eiausias jos gerb\u0117jas Brakhage\u2019as, pabr\u0117\u017edamas Marie geb\u0117jim\u0105 akimirksniu pagauti itin trapius rei\u0161kinius, kurie gal\u0117t\u0173 egzistuoti tik protui pama\u017eu i\u0161 b\u016bdravimo pereinant \u012f miego b\u016bsen\u0105. Filme \u201e\u0160viesos\u201c (Lights<\/em>, 1964\u20131966) Menken kelis sezonus fiksavo kal\u0117dines dekoracijas Niujorko gatv\u0117se. Ji pasakojo, kad da\u017eniausiai \u012f gatves i\u0161eidavo tarp vidurnak\u010dio ir pirmos valandos ryto, vaik\u0161tin\u0117davo ir filmuodavo papuo\u0161imus, parduotuvi\u0173 fasadus, miesto promenadas, fontanus. Kadangi temperat\u016bra b\u016bdavo arti nulio, savo did\u017eiausi\u0105 brangenyb\u0119 \u201eBolex\u201c sl\u0117pdavo po paltu, ar\u010diau k\u016bno. 1967\u00a0m., analizuodami \u0161\u012f k\u016brin\u012f, kritikai palygino jos kameros darb\u0105 su abstrak\u010di\u0105ja ekspresionistine tapyba\u00a0\u2013 Marie sm\u016bgiuoja savo kamera taip, kaip dailininkai aistringai \u201eatakuoja\u201c drob\u0119. Tuo tarpu B.\u00a0Hansen \u0161ios i\u0161skirtin\u0117s asmenyb\u0117s k\u016brybiniam palikimui apib\u016bdinti si\u016blo kit\u0105 termin\u0105. Ji teigia, kad Menken menin\u0117 praktika puikiai atitinka tai, k\u0105 Fluxus<\/em> atstovas Dickas Higginsas vadino \u201eintermedija\u201c\u00a0\u2013 tai yra tarpdiscipliniai k\u016briniai, kuri\u0173 negalima priskirti vienai ai\u0161kiai kategorijai.<\/p>\n Skaitant apie meninink\u0117s nuveiktus darbus, \u012fdiegtas inovacijas ir \u012ftak\u0105 eksperimentiniam kinui, kyla klausimas: kod\u0117l Lietuvoje apie Marie Menken \u017einome tiek nedaug? Jos veikla nepaprastai svarbi avangardinio meno istorijai\u00a0\u2013 savo dr\u0105sa ir gyvybingumu Marie buvo viena ry\u0161kiausi\u0173 septintojo de\u0161imtme\u010dio avangardinio kino atstovi\u0173, ji k\u016br\u0117 autenti\u0161k\u0105 vizualin\u0119 kalb\u0105 ir \u012fkv\u0117p\u0117 t\u0105 daryti kitus. Ilgus metus kurti Menken darbai vos nepra\u017euvo: prie\u0161 pat jos mirt\u012f, 1970-aisiais, studijoje saugomus archyvus u\u017eliejo potvynis, negana to, but\u0105 apipl\u0117\u0161\u0117 vandalai. Kadangi W.\u00a0Maasas mir\u0117 pra\u0117jus kelioms dienoms po \u017emonos mirties, visus paveikslus bei juostas pasidalino Willardo s\u016bnus Stevenas ir Marie sesuo Adele Menken. Sakoma, geriau v\u0117liau nei niekada\u00a0\u2013 i\u0161kilios kino vizionier\u0117s archyvai pagaliau rado keli\u0105 \u012f Lietuv\u0105. Dar ra\u0161ant \u0161\u012f tekst\u0105, vos prie\u0161 m\u0117nes\u012f, gausyb\u0117 i\u0161saugotos med\u017eiagos atkeliavo atkeliavo \u012f Lietuvos nacionalin\u012f muziej\u0173 pasakoti eksperimentinio kino mil\u017ein\u0117s istorijos ten, kur gl\u016bdi \u0161ios i\u0161skirtin\u0117s asmenyb\u0117s \u0161aknys.<\/p>\n Straipsnyje naudojamos nuotraukos i\u0161 Lietuvos nacionalinio muziejaus. 2027\u00a0m. baland\u017eio 28\u00a0d. Kazio Varnelio namuose-muziejuje bus atidaryta paroda \u201eVaryk! Varyk! Varyk! Marie Menken gyvenimas ir k\u016bryba\u201c. Parodos kurator\u0117s\u00a0\u2013 menotyrinink\u0117s Indr\u0117 Urbelyt\u0117, Inesa Bra\u0161i\u0161k\u0117 ir Johanna Gosse. Tai\u00a0\u2013 pirmasis projektas, skirtas \u0161ios autor\u0117s k\u016brybai.<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-5-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" Jei jau visai lietuvi\u0161kai, ji b\u016bt\u0173 Marija Menkevi\u010di\u016bt\u0117. Nors keist\u0173 bruo\u017e\u0173, kaip kad Holivudo aktorius Charlesas Bronsonas arba Karolis Bu\u010dinskis. Auk\u0161to stoto, did\u017eiul\u0117s k\u016brybin\u0117s energijos, \u0161velnios sielos meninink\u0117, nepra\u0161apusi Niujorke, bet suradusi savo svari\u0105 viet\u0105 tarp to laiko meninink\u0173, kai kuriuos \u012fkv\u0117pusi. Pavyzd\u017eiui, Jon\u0105 Mek\u0105.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":39657,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[684,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-39618","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Silvija Butkut\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39618","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=39618"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39618\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39665,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39618\/revisions\/39665"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/39657"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=39618"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=39618"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=39618"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/3-397x500.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/11.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/06\/10-375x500.jpg\")