[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
Vis did\u0117ja ra\u0161an\u010di\u0173j\u0173 skai\u010dius. Literato plunksna jau ir Lietuvoje i\u0161maitina ir aprengia keliolika \u0161eimyn\u0173, kai prie\u0161 kar\u0105 gal\u0117jo i\u0161silaikyti tik pora profesional\u0173 (P.\u00a0Cvirka ir J.\u00a0Marcinkevi\u010dius). Vis kyla ra\u0161an\u010di\u0173j\u0173 produktyvumas. Niekas nesistebi, kai kasmet poetas pagamina po lyrikos tom\u0105, dramaturgas sukala tragikomedij\u0105, prozininkas te\u0161kia erotin\u0119 ar kriminalin\u0119 apysak\u0105. Skaitytojo galvai tenka vis gausesnis literat\u016brin\u0117s produkcijos davinys, kur\u012f vis sunkiau ap\u017eioti. Kaip atskirti \u0161iame davinyje maistingiausius elementus nuo pjuven\u0173? Kaip nepasimesti virstan\u010dioje knyg\u0173 lavinoje?
\n\u201e(…) Kiekvienoje naujoje knygoje, kuri\u0105 imu \u012f rankas, ie\u0161kau pirmiausia talento…\u201c\u00a0\u2013 sak\u0117 A.\u00a0Venclova. Tai naudingas patarimas. Jei pajutai knygoje talento leten\u0105, skaityk iki galo. O jei nepatyrei magnetin\u0117s traukos, lipk i\u0161 ve\u017eimo, nes kelion\u0117 bus varginanti ir beprasmi\u0161ka. Talentas\u00a0\u2013 vienintel\u0117 menin\u0117s produkcijos aukso valiuta, kuria galima pasitik\u0117ti. Vienintel\u0117 galia, varin\u0117janti gyvyb\u0117s krauj\u0105 \u017eod\u017ei\u0173 l\u0105stel\u0117mis. Vienintel\u0117 s\u0105lyga, be kurios n\u0117ra meno.
\nTad kod\u0117l kritika, ie\u0161kodama k\u016brinyje id\u0117jinio grynumo ar formalinio eksperimento, niekados nepasigenda talento? Mat, nepatogu. Kaip ra\u0161ytojas, \u201esiel\u0173 in\u017einierius\u201c, bus be talento?.. Mat, negra\u017eu. Kaip dr\u0117bsi \u012f akis garbingam keli\u0173 tom\u0173 autoriui, kad jo parakas seniai i\u0161\u0161audytas?.. Tod\u0117l kas i\u0161leido savo \u201e\u017ealios jaunyst\u0117s metuos\u201c nors menkiausi\u0105 knygel\u0119, tas bus spausdinamas iki grabo lentos, nes ra\u0161ytojavimas, matyt, pana\u0161us \u012f ha\u0161i\u0161\u0105\u00a0\u2013 paragavai, ir jau nebeatsitrauksi. Kokia b\u016bt\u0173 \u012fdomi ir netik\u0117ta dabartin\u0117s literat\u016bros panorama, sudaryta ne pagal nusistov\u0117jusi\u0105 nomenklat\u016br\u0105, o pagal talent\u0173 kalibrus! Kai kurie \u201evedantieji ra\u0161ytojai\u201c, be abejon\u0117s, atsidurt\u0173 kukliame petite, o bevard\u017eiai (\u201eir kiti\u201c) galb\u016bt u\u017eimt\u0173 paradin\u012f plot\u0105. Tokie smag\u016bs perrikiavimai vis d\u0117lto ma\u017eai k\u0105 tepakeist\u0173 m\u016bs\u0173 literat\u016brinio gyvenimo mechanizme. Talento niekas nebelaiko \u201edievo burna\u201c, i\u0161 kurios sklinda \u201e\u0161venta tiesa\u201c. Ma\u017eai kas betiki, kad per talent\u0105 i\u0161tryk\u0161ta pati gyvenimo esm\u0117, kurios ne\u012fmanoma koreguoti. \u0160iandieniniame pasaulyje literat\u016brinio gyvenimo mechanizmas yra tvirtai reguliuojamas, ir talentas gauna bals\u0105, paklusdamas vienokiam ar kitokiam reglamentui. Talento savaranki\u0161kumas\u00a0\u2013 i\u0161blukusi romantik\u0173 iliuzija\u00a0\u2013 kartais nebesiderina ir prie industrini\u0173 \u0161iuolaikinio meno gamybos b\u016bd\u0173 (televizija, kinas, estrada), kur literatas t\u0117ra \u017eodin\u0117s med\u017eiagos tiek\u0117jas\u00a0\u2013 juodadarbis.
\nIr vis d\u0117lto menas nekei\u010dia savo prigimties. Jei reglamentacijos procese u\u017egesta k\u016brinyje talento kibirk\u0161tis, jos neatstos jokia erudicija, moral\u0117 ar kruvinas darbas. Pa\u010dios gra\u017eiausios id\u0117jos t\u012fso kaip i\u0161dv\u0117susios \u017euvys, o sektini heroizmo ir dorovingumo pavyzd\u017eiai subyra \u012f kelio gruzd\u0105, kurio jau niekas nepastebi. V\u0117jais nueina valstyb\u0117s investicijos, nedav\u0119 jokio efekto, nes tvirtai tebegalioja O.\u00a0Balzako sentencija: \u201eVisas darbas pasaulyje neatstos n\u0117 gr\u016bdelio talento.\u201c
\nII.
\nTad kas gi yra \u0161itas stebuklingas gr\u016bdelis, be kurio did\u017eiausi \u017eod\u017ei\u0173 masyvai lieka dykviete, o, jam \u012fkritus, \u017ealiuoja ir \u017eydi? Tai k\u016brybos instinktas. Toks pat stiprus ir nei\u0161vengiamas, kaip pauk\u0161\u010di\u0173 giedojimas ar \u017euv\u0173 migracija. Tai nesutramdomas noras ra\u0161yti\u00a0\u2013 ra\u0161yti alkanam ir pjudomam, ra\u0161yti net mirties patale. Tai fatali\u0161ka b\u016btinyb\u0117, kuri suryja visk\u0105\u00a0\u2013 dvasin\u0119 ramyb\u0119, karjer\u0105, sveikat\u0105 (i\u0161 vis\u0173 profesij\u0173 ra\u0161ytojai da\u017eniausiai serga persidirbimu), kuri prilygsta kone pa\u010diai gyvybei (R.\u00a0M.\u00a0Rilk\u0117 klaus\u0117 jauno poeto: \u201ePrisipa\u017einkite sau, ar j\u016bs mirtum\u0117t, jeigu negal\u0117tum\u0117t ra\u0161yti?\u201c).
\nJ.\u00a0Bili\u016bnas ra\u0161\u0117 savo \u201ePiestup\u012f\u201c ir \u201eLi\u016bdn\u0105 pasak\u0105\u201c, gul\u0117damas nek\u016brenamoje verandoje, pasid\u0117j\u0119s ant kr\u016btin\u0117s lentel\u0119. Temperat\u016bra pakildavo nuo kiekvieno para\u0161yto puslapio, ir gydytojas liep\u0117 gul\u0117ti \u201ekaip kaladei, nei jud\u0117ti, nei joki\u0173 min\u010di\u0173\u201c. Bet naktimis sapnuodavosi k\u016brini\u0173 herojai (\u201enet sapnuoju apie tat\u201c), ir jis v\u0117l ra\u0161ydavo, skub\u0117damas \u012f savo mirt\u012f.
\nJ.\u00a0Janoniui dar buvo lik\u0119 dvi ar trys dienos. I\u0161pl\u0117\u0161\u0119s i\u0161 mokyklinio s\u0105siuvinio lap\u0105, jis prad\u0117jo ra\u0161yti eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eAve, vita…\u201c. Mintis u\u017esikirsdavo ir nutr\u016bkdavo vidury strofos. Sekan\u010di\u0105 dien\u0105 ry\u017etinga ra\u0161ysena varydavo j\u0105 tolyn, kol ji v\u0117l u\u017espringdavo ties skausmingu prisiminimu. Poetas negal\u0117jo \u017eengti \u012f \u201e\u0161alt\u0105 kap\u0105\u201c, neu\u017ebaig\u0119s paskutinio eil\u0117ra\u0161\u010dio: talento balsas buvo stipresnis u\u017e lig\u0105 (\u201eA\u0161 baisios ligos su\u0117stas\u201c) ir psichikos aptemim\u0105.
\nS.\u00a0N\u0117ris buvo laiminga. Ji myl\u0117jo. Ruden\u012f i\u0161tek\u0117s. Bet jei \u201ebernelis\u201c atsibelsdavo ra\u0161ant eil\u0117ra\u0161t\u012f, 32 met\u0173 moteris neatidarydavo dur\u0173. K\u016bryba buvo svarbesn\u0117 u\u017e laim\u0119. \u201eKad bent gal\u0117\u010diau palikti k\u0105 nors gra\u017eaus, reikalingo\u00a0\u2013 am\u017eino… Sau nieko, nieko nenoriu… Net meil\u0117s atsisaky\u010diau, ir garb\u0117s\u00a0\u2013 visko\u201c,\u00a0\u2013 \u012fra\u0161o ji tuo metu dienora\u0161tyje.
\n\u012e normal\u0173 \u017emogaus gyvenim\u0105 talentas \u012fsiver\u017eia tarsi pa\u0161alin\u0117 j\u0117ga, diktuodama savo keistus \u012fsakymus. I\u0161bunda nepa\u017e\u012fstamas balsas, kur\u012f b\u016btina i\u0161r\u0117kti, nes nutyl\u0117tas drasko kr\u016btin\u0119. A.\u00a0Baranauskas, dar vaiki\u016bk\u0161tis, lakstydamas paskui \u017e\u0105sis, \u0161\u016bkauja savo piemeni\u0161k\u0105 dainel\u0119: \u201eO tu smala, smala\u016bsi, \/ Kam tu gaudai mano \u017e\u016bs\u012f\u201c. Butk\u0173 Juz\u0117, ganydamas svetim\u0105 band\u0105, \u017ei\u016bri \u012f dang\u0173 ir verkia, nesuprasdamas, kas slegia, d\u0117l ko taip neramu. De\u0161imties met\u0173 E.\u00a0Mie\u017eelaitis kuria eiles, pjes\u0119, roman\u0105, idant nutildyt\u0173 \u0161it\u0105 nerimo kirmin\u0105. Ma\u017eamokslis kareivis J.\u00a0Marcinkevi\u010dius, nuteistas kal\u0117ti iki gyvos galvos, ra\u0161o apsakymus, palind\u0119s po kameros narais, o, i\u0161\u0117j\u0119s \u012f laisv\u0119, sako: \u201e… Dabar kad ir kas abi rankas nukirst\u0173, vis tiek ra\u0161y\u010diau.\u201c
\nJei menas prasikala i\u0161 \u017emogaus buvimo nesulaikomai, kaip \u017eol\u0117 pro akmen\u012f, tai talentas yra \u0161io organi\u0161ko proceso realizuotojas ir smogiamoji j\u0117ga. Jis i\u0161kyla taip pat nei\u0161vengiamai, kaip nei\u0161vengiamas yra pats menas, kuris gimsta \u201ed\u0117l t\u0173 pat tiksl\u0173, d\u0117l kuri\u0173 yra \u017emon\u0117s, med\u017eiai ir vandenys\u201c (A.\u00a0Gudaitis).
\nKaip atsiranda \u017emoguje k\u016brybin\u0117 galia? I\u0161 koki\u0173 element\u0173 ji sudaryta? Kas j\u0105 formuoja\u00a0\u2013 genetinis kodas, socialin\u0117 aplinka, kult\u016brin\u0117s tradicijos, i\u0161simokslinimas?
\nAngl\u0173 poetas V.\u00a0Bleikas buvo \u012fsitikin\u0119s, kad ka\u017ekas i\u0161 vir\u0161aus diktuoja jam k\u016brini\u0173 sumanymus, nepaisydamas jo valios ir nor\u0173. \u201eKa\u017ekas nematomas ra\u0161o prie\u0161ais mane galinga lazda\u201c,\u00a0\u2013 sak\u0117 N.\u00a0Gogolis. K\u016brybin\u0117 galia\u00a0\u2013 tai \u012fvairi\u0173 patologini\u0173 \u017emogaus anomalij\u0173 pas\u0117ka, savoti\u0161ka eliptoidin\u0117s psichoz\u0117s r\u016b\u0161is. Tokie buvo pirmieji mokslin\u0117s psichiatrijos teiginiai (C.\u00a0Lombrozo darbai). K\u016bryba\u00a0\u2013 u\u017eslopintos seksualini\u0173 potro\u0161ki\u0173 ir primityvi\u0173j\u0173 instinkt\u0173 energijos i\u0161siliejimas, konflikto tarp pas\u0105mon\u0117s okeano ir s\u0105mon\u0117s kranto i\u0161rai\u0161ka, b\u0117gimas nuo slegian\u010di\u0173 menkaverti\u0161kumo ir mirties baim\u0117s kompleks\u0173. Toks buvo Z.\u00a0Froido mokslas. Talentas\u00a0\u2013 ypatingai stipri intelekto koncentracija, kuriai b\u016btinas sveikas psichikos pagrindas, asmenyb\u0117s brandumas, ai\u0161kus m\u0105stymas, asociacij\u0173 judrumas ir turtingumas, mok\u0117jimas sutelkti visas j\u0117gas vienam tikslui (L.\u00a0Termeno, J.\u00a0Guilfordo, A.\u00a0Maslovo eksperimentai). K\u016brybos instinktas\u00a0\u2013 itin jautri ir gili intuicija, nepriklausoma nuo intelekto ir praktini\u0173 po\u017ei\u016bri\u0173, atverianti tikr\u0105j\u012f daikt\u0173 ir esm\u0117s reg\u0117jim\u0105, kuris neprieinamas protui (A.\u00a0Bergsonas ir B.\u00a0Kro\u010de). Talento branduolys suformuotas biologini\u0173 prielaid\u0173\u00a0\u2013 tai gen\u0173 kombinacija, kurios negalima nei pakeisti, nei papildyti, anarchi\u0161kas gen\u0173 \u017eaidimas (2 milijonai judan\u010di\u0173, skylan\u010di\u0173, susiliejan\u010di\u0173 gen\u0173 pirmoje lytin\u0117je l\u0105stel\u0117je!), lemi\u0105s 4\/5 intelekto sud\u0117ties. Taip \u0161neka \u0161iuolaikin\u0117 genetika, \u017eadanti netolimoje ateityje pateikti tiksli\u0105 kiekvieno naujagimio sugeb\u0117jim\u0173 metrik\u0105. Pritaik\u0119 talent\u0173 patikrinimui ir atrankai test\u0173 sistem\u0105, amerikie\u010di\u0173 psichologai charakterizuoja k\u016brybin\u012f m\u0105stym\u0105 tokiais bruo\u017eais: greitas s\u0105vok\u0173 tekamumas, netik\u0117ti s\u0105vok\u0173 deriniai, emocinis imlumas, sumanumas problemin\u0117je situacijoje, dr\u0105s\u016bs ir original\u016bs sprendimai, savaranki\u0161kumas, prie\u0161inimasis konvencionalumui ir inercijai, vidinis laisvumas, estetinis intelekto ir jausenos tipas ir kt.
\nTalento m\u012fsl\u0117, matyt, dar ne\u012fsp\u0117ta iki galo (fiziologai tebeie\u0161ko smegen\u0173 po\u017eievyje estetini\u0173 emocij\u0173 centro, valdan\u010dio meninius pergyvenimus). Bet por\u0105 iliuzij\u0173 mokslas i\u0161sklaid\u0117 negr\u0105\u017einamai: 1) menininkas gauna \u201ej\u0117g\u0105\u201c, ne i\u0161 \u017emoni\u0173 einan\u010di\u0105\u201c (Ad. Mickevi\u010dius), 2) \u201era\u0161ytoju gali tapti kiekvienas, bet tam reikalinga atkakli valia, mil\u017eini\u0161kas mokymasis\u201c (N.\u00a0Ostrovskis).
\nTalentas, be abejo, yra biologi\u0161kai determinuota \u017emogaus galia. Tu negali tapti Gete, Tolstojumi ar Belinskiu, nors ir labai stengtumeisi, d\u0117l visi\u0161kai menkos prie\u017easties\u00a0\u2013 gamta nedav\u0117 tau atitinkam\u0173 duomen\u0173. Tu negali pasidaryti netgi papras\u010diausiu poetu ar romanistu, nors ir baigtum su pagyrimu maskvi\u0161k\u012f Literat\u016bros institut\u0105, nes \u201ebevertis mokslas tiems, kurie neturi poetin\u0117s dovanos\u201c. Ta\u010diau biologin\u0117s talento ribos turb\u016bt n\u0117ra fatali\u0161kai nekintamos. Juk meninis talentas funkcionuoja ne gamtoje, o tarp \u017emoni\u0173, ne izoliuotame organizme, o kult\u016bros sferoje. Talentas tampa dvasine j\u0117ga, kurios dydis priklauso jau ne vien nuo biologini\u0173 prielaid\u0173, bet ir nuo sukaupt\u0173 dvasini\u0173 vertybi\u0173 sud\u0117ties, jautrumo savo am\u017eiaus problematikai, vidinio ry\u0161io su tautos pad\u0117timi, pasaul\u0117jauta ir kult\u016bra. Talentas \u017eymiai i\u0161ple\u010dia savo spektr\u0105 ir pakyla vir\u0161 duot\u0173 galimybi\u0173, sugerdamas \u012f save kult\u016bros syvus. Kult\u016brinio dirvo\u017eemio gylis, jo i\u0161purenimas ir \u0161iluma aktyviai stimuliuoja talento augim\u0105.
\nIII.
\nEil\u0117ra\u0161t\u012f S.\u00a0N\u0117ris prad\u0117jo kraupia metafora: \u201eRudens naktys\u00a0\u2013 lavonai atv\u0117s\u0119.\u201c Paskui nubrauk\u0117 j\u0105 ir prabilo visai paprastai: \u201eNaktys rudenio\u00a0\u2013 tamsios ir v\u0117sios.\u201c Kod\u0117l? Kaip atrado poet\u0117 \u0161\u012f optimalin\u012f variant\u0105? Koks spindulys ved\u0117 mint\u012f per \u017eod\u017ei\u0173 miglas \u012f vienintel\u0119 nut\u016bpimo aik\u0161tel\u0119?
\nKod\u0117l A.\u00a0Vienuolis perra\u0161in\u0117jo 17 kart\u0173 apsakym\u0105 \u201eGr\u012f\u017eo\u201c? Kas nubr\u0117\u017e\u0117 prie\u0161 akis ideali\u0105 k\u016brinio projekcij\u0105, kuri\u0105 reik\u0117jo \u012fgyvendinti? I\u0161 kur toks tikslus jud\u0117jimas tobul\u0117jimo kreive?
\nN\u0117ra pasikartojan\u010di\u0173 k\u016brybos proces\u0173. Koks beb\u016btum prityr\u0119s \u201e\u017eod\u017eio dresiruotojas\u201c, \u012f naujo k\u016brinio prad\u017ei\u0105 vis vien eisi \u201ekaip \u012f e\u0161afot\u0105\u201c, ne\u017einodamas, kuo baigsis tavo \u017eygis. Ra\u0161ymas\u00a0\u2013 toks nepakartojamas, savitas, nepagaunamai intuityvus ir besikei\u010diantis, slap\u010diausius psichikos resursus apim\u0105s darbas, kad \u010dia ne\u012fmanoma \u012f\u017evelgti, rodos, jokios sistemos (\u017eymaus psichologo H.\u00a0Ral\u0117 po\u017ei\u016bris).
\nJaunajam K.\u00a0Binkiui eil\u0117ra\u0161\u010diai byra kaip i\u0161 rankov\u0117s\u00a0\u2013 jis lengvai improvizuoja. V.\u00a0Mykolaitis-Putinas ilgai renka archyvin\u0119 med\u017eiag\u0105 istoriniam romanui \u201eSukil\u0117liai\u201c, nusibrai\u017eo vietov\u0117s \u017eem\u0117lap\u012f, sudaro veik\u0117j\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, smulkiai suplanuoja pirmuosius epizodus ir tik tada ima l\u0117tai ra\u0161yti. O J.\u00a0Marcinkevi\u010dius diktuoja tiesiai \u012f linotip\u0105 savo roman\u0105 \u201eTies bedugne\u201c. B.\u00a0Sruoga ra\u0161o istorin\u0119 dram\u0105 \u201eKazimieras Sapiega\u201c ma\u017edaug 4 metus. O Just. Marcinkevi\u010dius sukuria \u201eMindaug\u0105\u201c per 10 dien\u0173, u\u017esidar\u0119s Druskinink\u0173 sanatorijoje. J.\u00a0Avy\u017eius kasdien s\u0117dasi prie stalo ir dirba po 7 valandas, para\u0161ydamas ma\u017edaug vien\u0105 puslap\u012f. O V.\u00a0Sirijos Gira roman\u0105 \u201eBuenos Aires\u201c i\u0161ple\u0161kina per 3 savaites, nu\u0117j\u0119s paupin (namuose\u00a0\u2013 vaik\u0173 triuk\u0161mas), pasid\u0117j\u0119s popieriaus lap\u0105 ant r\u0105stgalio. J.\u00a0Vai\u010di\u016bnait\u0117 ra\u0161o eil\u0117ra\u0161t\u012f blaivia galva, vartydama \u017eodynus, ir po to atid\u017eiai \u0161lifuoja pirmin\u012f tekst\u0105 kelet\u0105 dien\u0173. O V.\u00a0Onaitis, k\u016br\u0119s eil\u0117ra\u0161\u010dius savo naktinio sargavimo valandomis skaudama ir \u016b\u017eian\u010dia galva, buvo \u012fsitikin\u0119s, kad \u201esveikas \u017emogus vargu ar gali b\u016bti menininkas. Menininkas privalo skraidyti vir\u0161 bedugn\u0117s.\u201c
\nAr yra \u0161itoje k\u016brybinio darbo \u012fvairov\u0117je koks nors d\u0117sningumas? Ar \u012fmanoma rekonstruoti ir i\u0161nagrin\u0117ti jo eig\u0105? Juk k\u016brybos aktas ne\u012fsileid\u017eia pa\u0161alini\u0173 analitik\u0173, ir paties ra\u0161ytojo savistaba, jo autokomentarai, atmie\u0161ti filosofijos ir estetikos pried\u0117li\u0173, yra bene vienintelis informacijos kanalas. Bet neretai ir patys k\u016br\u0117jai negali paai\u0161kinti, i\u0161 kur atsirado veikale vienokie ar kitokie motyvai, kod\u0117l buvo atmesta \u0161e\u0161iolika fraz\u0117s variant\u0173, o pasirinktas septynioliktasis, pagaliau \u201ekaip \u012fvyko, kad gal\u0117jo \u0161it\u0105 para\u0161yti\u201c (Vyd\u016bnas).
\nK\u016brybos procesas nueina savo \u0161aknimis \u012f pas\u0105mon\u0117s \u201egilumas, kur \u017emogus nustoja buv\u0119s \u017emogumi, \u012f gilumas, neprieinamas valstybei ir visuomenei\u201c (A.\u00a0Blokas). \u010cia be paliovos vyksta ritminiai svyravimai, pana\u0161\u016bs \u012f tuos procesus, kurie sudaro kalnus, v\u0117jus, j\u016br\u0173 sroves. Pasaulis \u012fsilieja \u012f \u017emog\u0173 t\u016bkstan\u010diais signal\u0173, padirginim\u0173, \u012fsp\u016bd\u017ei\u0173, kuri\u0173 s\u0105mon\u0117 nepastebi, bet jie vartosi, juda ir \u0161nab\u017eda patamsyje, sudarydami asmenyb\u0117s viduje pastovi\u0105 \u012ftamp\u0105. \u017dmogus vis\u0105 laik\u0105 kalba pats su savimi, nesuvokdamas, ai\u0161ku, \u0161itos savo begars\u0117s ir lekian\u010dios vidin\u0117s kalbos (greitis\u00a0\u2013 400 \u017eod\u017ei\u0173 per minut\u0119). Bet kartais negirdimas \u017eod\u017ei\u0173 srautas ir neregima vidaus \u012ftampa palie\u010dia s\u0105mon\u0119 keistu \u016b\u017eesiu. Dar n\u0117ra joki\u0173 vaizd\u0173 ir id\u0117j\u0173. Tik neai\u0161kus ritminis gausmas, kur\u012f poetas u\u017epildo atsitiktine \u017eod\u017ei\u0173 makulat\u016bra (V.\u00a0Majakovskio pasakojimas). Palengva i\u0161nyra i\u0161 sutem\u0173 bir\u016bs vaizdiniai, padriki reg\u0117jimai, minties fragmentai. Miglota gilumos banga, dar nei\u0161sidiferencijavusi, atne\u0161a meninio sumanymo gemal\u0105, kur\u012f dar ilgai brandina tiek smegen\u0173 po\u017eievio automatin\u0117s linijos, tiek k\u016br\u0117jo intelektas, patirtis, kult\u016bra.
\nPas\u0105mon\u0117s impulsai asmenybei \u201eda\u017enai atrodo netik\u0117ti, keisti ir svetimi, tarytum at\u0117j\u0119 i\u0161 visai kitoni\u0161ko psichinio pasaulio\u201c (V.\u00a0Sezemanas). Tai \u201eka\u017ekoks nepaai\u0161kinamas \u017einojimas, kylantis i\u0161 u\u017emir\u0161tos ras\u0117s ar \u0161eimos patyrimo\u201c (E.\u00a0Hemingv\u0117jus). Tai ne\u017einia i\u0161 kur pl\u016bstan\u010dios \u201egeriausios kokyb\u0117s mintys, d\u0117l kuri\u0173 tavo \u201ea\u0161\u201c niekuo d\u0117tas\u201c (V.\u00a0A.\u00a0Mocartas). Pas\u0105mon\u0117s bals\u0105 k\u016br\u0117jas priima kaip neat\u0161aukiam\u0105 vir\u0161 jo stovin\u010dios galios \u012fsakym\u0105 (\u201eA\u0161 esu ruporas pa\u0161alin\u0117s j\u0117gos kaip mediumas. A\u0161 noriu pab\u0117gti, pails\u0117ti, skaud\u0117jim\u0105 nusikratyti, bet tai ne\u012fmanoma\u201c,\u00a0\u2013 sak\u0117 F.\u00a0Kir\u0161a), kaip gr\u0117sming\u0105 savo ne\u017einomojo alter ego vali\u0105 (\u201eMan\u0119s jis niekad nepalieka, \/ Jis dien\u0105 nakt\u012f su manim…\u201c \u2013 sak\u0117 V.\u00a0Mykolaitis-Putinas), kaip visagal\u012f menin\u0117s tiesos ir meninio tobulumo d\u0117sn\u012f, kuriam privalo paklusti (\u201eNoriu pasakyti, kad ra\u0161ytojas, bent mano supratimu, n\u0117ra savo galvosenos vie\u0161pats. Tu atsis\u0117di ir manai para\u0161yti tai, kas tavo suplanuota, kas tavo galvoje seniai sukin\u0117jasi, tik bereikia\u00a0\u2013 juoda ant balto\u00a0\u2013 pad\u0117ti ant popieriaus. Na, \u0161tai tu ra\u0161ai. Bet staiga tu turi skub\u0117ti. Tau i\u0161 plunksnos grei\u010diau nei ra\u0161alas plaukia visai kas kita. Visi\u0161kai kitos mintys\u00a0\u2013 ar tai dar galima pavadinti mintimis, a\u0161 ne\u017einau. Atrodo, kad tau ka\u017ekas diktuoja, ne, dar kitaip: kad ka\u017ekas tavo rank\u0105 valdo ir tu privalai tik \u0161itaip ra\u0161yti, o ne kitaip\u201c,\u00a0\u2013 pasakoja I.\u00a0Simonaityt\u0117).
\nK\u016brybinio akto metu i\u0161juda, \u012fsitempia ir \u0161okin\u0117ja viename verpete visi psichikos klodai. Smegenys dirba \u201eauk\u0161\u010diausiais apsisukimais\u201c. Nerv\u0173 sistema perkrauta iki kra\u0161tutinumo, kaip pilotui, sodinan\u010diam lainer\u012f apniukusiame aerodrome. Kartais \u0161is darbas darosi pana\u0161us \u012f neuroz\u0119 (poetas G.\u00a0Traklis klausin\u0117jo savo draugo: \u201ePasakykite man, ar a\u0161 nesu pami\u0161\u0119s\u201c).
\nJ.\u00a0Gru\u0161as, ra\u0161ydamas dram\u0105, naktimis sapnuoja savo persona\u017eus, su jais kalbasi ir gin\u010dijasi. U\u017epuola nemiga. Nusikamav\u0119s ir i\u0161varg\u0119s ra\u0161ytojas i\u0161 ties\u0173 suserga pusiaukel\u0117je.
\nK.\u00a0Saja, prad\u0117j\u0119s nauj\u0105 pjes\u0119, tegalvoja tik apie j\u0105\u00a0\u2013 slidin\u0117damas, \u0161nek\u0117damas su draugais, net \u0161okdamas su gra\u017eia mergyte. Bando skaityti knyg\u0105\u00a0\u2013 nieko nesupranta, nes jo paties persona\u017eai spokso i\u0161 svetimo teksto. Jie svaidosi smagiomis replikomis per vis\u0105 nemigo nakt\u012f, kuri\u0105 sutrumpina tik tablet\u0117. Bet popieriuje jie atgyja tik tada, kai i\u0161kre\u010dia neu\u017eplanuot\u0105 pok\u0161t\u0105 ar pasako \u017eod\u017eius\u00a0\u2013 visi\u0161kai netik\u0117tus autoriui.
\nK.\u00a0Boruta i\u0161tisom dienom vaik\u0161to po kambar\u012f. R\u016bko. Patylomis sako savo plunksnai\u00a0\u2013 ra\u0161yk. O ji tyli. Pradedamas vienas ir kitas romanas, bet nesiklijuoja. Ir v\u0117l \u012fnir\u0161\u0119s laksto, drebindamas grindis.
\nK\u016brybos aktas pana\u0161us \u012f gilumin\u012f gr\u0119\u017ein\u012f: srov\u0117 i\u0161tryk\u0161ta, tik pataikius \u012f gysl\u0105. Bet pataikyk! Ka\u017ekur gl\u016bdi mil\u017eini\u0161kas vaizdini\u0173 masyvas (talentas\u00a0\u2013 nepaprastai talpus gyvenimo med\u017eiagos kondensatorius, jautriausias laikme\u010dio barometras), ta\u010diau jis atsiveria tik po daugelio berg\u017ed\u017ei\u0173 nusileidim\u0173. K\u016brybos aktas ma\u017eiausiai pana\u0161us \u012f skland\u0173 suformuluot\u0173 id\u0117j\u0173 ar susiklos\u010diusi\u0173 vaizd\u0173 fiksavim\u0105. \u201ePoetas i\u0161 anksto negali \u017einoti, kur j\u012f nuves spontani\u0161kai i\u0161kylan\u010di\u0173 asociacij\u0173 logika\u201c,\u00a0\u2013 sako A.\u00a0Baltakis. Jis pagaliau tam ir ra\u0161o, kad su\u017einot\u0173 (\u201eO \u0161tai a\u0161 niekados negal\u0117davau po pirm\u0173 dviej\u0173 eilu\u010di\u0173 numatyti, kas bus toliau\u201c,\u00a0\u2013 pasakojo A.\u00a0Blokas).
\nTa\u010diau b\u016bt\u0173 pavojinga nusiteikti, kad menin\u0117s vertyb\u0117s tryk\u0161ta tiesiog i\u0161 iracionalios m\u016bs\u0173 prigimties dalies (D\u017e. Santajana), kad autoriaus pareiga tik automati\u0161kai stenografuoti pas\u0105mon\u0117s signalus (A.\u00a0Bretonas). K\u016brybos akte s\u0105mon\u0117 atrenka, \u012fvertina, sutelkia pagal vien\u0105 id\u0117jin\u0119-emocin\u0119 dominant\u0119 vis\u0105 u\u017epl\u016bdusi\u0105 med\u017eiag\u0105, valdingai j\u0105 transformuoja ir lydo \u012f menines formas, atsiremdama tiek \u012f kult\u016brin\u0119 tradicij\u0105, tiek \u012f paveld\u0117t\u0105 bei i\u0161siugdyt\u0105 estetin\u012f jautrum\u0105. S\u0105mon\u0117s strukt\u016bra\u00a0\u2013 s\u0105vok\u0173 gausa ir judrumas, apibendrinimo galia, \u017einojimo lygis, s\u0105\u017ein\u0117s ir etikos diapazonas, vertinimo aspektai ir idealai\u00a0\u2013 aktyviai dalyvauja k\u016brybos procese. Da\u017enai ji duoda net pirmuosius jud\u0117jimo post\u016bmius, nustato u\u017eduotis, pakreipia darb\u0105 tokia kryptimi, kurios reikalauja jos galingieji determinantai\u00a0\u2013 socialiniai, ideologiniai ir moraliniai laiko \u012fstatymai. S\u0105mon\u0117 priima ir \u201evisuomeninius u\u017esakymus\u201c, pagal kuriuos reikia skubiai pagaminti pageidaujamo turinio ir formos menin\u012f produkt\u0105 (\u201emaloniausias impulsas, turb\u016bt, b\u016bna u\u017esakymas, jei \u017einai, kad padoriai sumok\u0117s\u201c). U\u017eanga\u017euotame ir intelektualizuotame \u0161io am\u017eiaus mene intelektas, racionalus apskai\u010diavimas ir i\u0161treniruota valia vaidina \u017eymiai didesn\u012f ir atviresn\u012f vaidmen\u012f, negu romantizmo epochos k\u016bryboje.
\nJ.\u00a0Janonis k\u016br\u0117 eil\u0117ra\u0161t\u012f kaip raudon\u0105 plakat\u0105, su kuriuo darbinink\u0173 klas\u0117 tur\u0117jo \u017eengti \u012f \u201epaskutin\u0119 kov\u0105\u201c. \u201ePervarta arti: ji u\u017e dur\u0173\u201c,\u00a0\u2013 tvirtino jis 1915\u00a0m. \u201eAt\u017ealos\u201c laikra\u0161t\u0117lio \u012f\u017eanginiame. T\u0105 pat\u012f jis nor\u0117jo pasakyti ir eil\u0117ra\u0161tyje \u201eAt\u017ealos\u201c. Bet pagal generalin\u012f meno d\u0117sn\u012f (mokslin\u0117 tiesa nepriklauso nuo to, kas j\u0105 pa\u017e\u012fsta; menin\u0117 tiesa sutapusi su subjektu), revoliucijos id\u0117ja virto emociniu vyksmu: atsirado juslinis santykis su daiktais, i\u0161budo atsiminimai, prabilo asmenin\u0117 patirtis. Poetas gr\u012f\u017eo \u012f skaud\u0173 vaikyst\u0117s \u012fsp\u016bd\u012f\u00a0\u2013 vyrai kerta ber\u017eyn\u0105 aplink gimt\u0105j\u0105 grytel\u0119, o jis verkia, \u017ei\u016br\u0117damas \u012f laukym\u0119. I\u0161kirsto ber\u017eyno reginys tapo siaut\u0117jan\u010dios reakcijos simboliu, o \u017ealiuojan\u010dios at\u017ealos\u00a0\u2013 d\u017eiaugsmingu \u201epervartos\u201c \u017eenklu.
\nSavo pirm\u0105j\u0105 istorin\u0119 dram\u0105 \u201eMil\u017eino paunksm\u0117\u201c B.\u00a0Sruoga para\u0161\u0117 \u201evytautiniam\u201c konkursui. Pasaki\u0161ka literato ki\u0161enei 10.000 lit\u0173 suma sugund\u0117 net keliolika plunksn\u0173. Bet B.\u00a0Sruogos debiutas liko nepasteb\u0117tas konkurso \u017eiuri. U\u017euot suk\u016br\u0119s pompasti\u0161k\u0105 od\u0119 tvirtam valdovui, jis para\u0161\u0117 elegi\u0161k\u0105 Lietuvos saul\u0117lyd\u017eio giesm\u0119, sud\u0117damas \u012f j\u0105 savo paties filosofin\u0119 rezignacij\u0105 ir graudesio nuotaik\u0105, kuri\u0105 tebesine\u0161\u0117 i\u0161 jaunyst\u0117s dien\u0173 kaip \u201elietuvi\u0173 sielos\u201c esmin\u0119 \u017eym\u0119 (Jogailos monologas \u201eVisi mes esame sve\u010diai pasauly\u201c nusidriekia savo i\u0161takomis iki 1916\u00a0m. lai\u0161k\u0173: \u201eIr rodos kartais, kad niekas taip lietuvio d\u016b\u0161iai n\u0117ra artima, kaip ruduo, rudenin\u0117s raudos\u201c).
\nK\u016brybos procese (nesvarbu, kas dav\u0117 prad\u017ei\u0105) visados taip b\u016bna: aktuali id\u0117ja apsivelia atsiminimais, smulkmena i\u0161judina asociacij\u0173 spie\u010di\u0173, pasteb\u0117tas faktas ar i\u0161skaityta mintis pereina \u012f vidin\u012f gest\u0105, atsiveria daugyb\u0117 dvasin\u0117s patirties versmi\u0173. Diskursyvinis m\u0105stymas, \u012fprastas moksle, publicistikoje, \u0161iokiadieniame \u017emoni\u0173 bendravime, negali u\u017epildyti ir i\u0161semti k\u016brybinio akto, nes, kaip paai\u0161k\u0117jo, formalus m\u0105stymo aparatas ir nevaidina pagrindinio vaidmens i\u0161sivys\u010diusioje \u017emogaus s\u0105mon\u0117je (A.\u00a0Kolmogorovo teiginys). K\u016br\u0117jui ypa\u010d svarbi vaizduot\u0117s galia, \u012fsp\u0117janti u\u017eslopintas daikto ir \u017emogaus galimybes, suvienijanti \u012fvairialyt\u0119 med\u017eiag\u0105 tariamumo lygtyse, lipdanti visai naujus spalv\u0173, gars\u0173 ir form\u0173 pasaulius. Menininkas gali b\u016bti emoci\u0161kai ne toks jautrus, menkesnio intelekto, nes lemianti k\u016brybos j\u0117ga yra vaizduot\u0117. Toks J.\u00a0Gru\u0161o po\u017ei\u016bris.
\nK\u016brybinis darbas, kaip matome, nepaprastai sud\u0117tingas, \u012ftemptas ir sunkus, sugrobiantis vis\u0105 ra\u0161ytojo gyvenim\u0105 iki intymiausios kertel\u0117s, i\u0161d\u017eiovinantis jo dvasines atsargas (kartais iki paskutinio la\u0161o). \u201eRa\u0161ym\u0105 laikau sunkiu darbu, ir jis man i\u0161 ties\u0173 sunkiai vyksta\u201c,\u00a0\u2013 skund\u0117si V.\u00a0Mykolaitis-Putinas. \u201ePo des\u0117tkos \u201eplunksnos ved\u017eiojimo\u201c met\u0173 k\u016bryba virsta juodu darbu, o juodi sodie\u010di\u0173 lauk\u0173 darbai \u012f nepasiekiamo gro\u017eio meno k\u016brinius\u201c,\u00a0\u2013 sak\u0117 T.\u00a0Tilvytis pa\u010diame savo talento stiprume.
\nIV
\nRa\u0161ytojo darbas yra ka\u017ekas daugiau, negu profesija. Tai viena i\u0161 \u017emogi\u0161ko buvimo form\u0173. \u201eBet menkas poetas, jei jis eil\u0117ra\u0161t\u012f savo gyvenimu nera\u0161o. Tai visai ne poetas, bet tik \u0161iaip sau ra\u0161antis\u201c,\u00a0\u2013 teig\u0117 K.\u00a0Boruta.
\nRa\u0161ytojas\u00a0\u2013 pasaulio dalel\u0117, prisig\u0117rusi jo \u0161viesos ir tamsos, pulsuojanti jo potvyniais ir atosl\u016bgiais, u\u017elieta pralekian\u010dio laiko triuk\u0161mu. Gyvenimo dialektika suvar\u0117 giliai savo pir\u0161tus \u012f jo pas\u0105mon\u0119, m\u0105stysen\u0105, jausmus ir vaizduot\u0119. Talentas negali prabilti kitaip, negu leid\u017eia sukaupta neuron\u0173 mechanizme informacija (F.\u00a0Basinas), tvink\u010diojantys dvasin\u0117s energijos rezervai, nubr\u0117\u017eta meninio \u0161oklumo riba. Ra\u0161ym\u0105 reguliuoja vidinis imperatyvas, kuris vienas temas i\u0161kart u\u017espaud\u017eia, o kitoms duoda pl\u0117totis (susiorganizavusi menin\u0117 mintis turi pati savo vali\u0105, anot poeto H.\u00a0Mi\u0161o). Tik vidin\u0117 b\u016btinyb\u0117 lemia k\u016brinio nat\u016bralum\u0105 ir vientisum\u0105\u00a0\u2013 fundamentines meni\u0161kumo kategorijas. Negalima k\u0117sintis, lau\u017eyti ir prievartauti \u0161itos menininko vidin\u0117s b\u016btinyb\u0117s: reikia elgtis itin apdairiai ir \u0161velniai su talentu, pa\u010diu trapiausiu instrumentu pasaulyje\u00a0\u2013 tai pagrindin\u0117 E.\u00a0Mie\u017eelai\u010dio poetin\u0117s publicistikos knyg\u0173 mintis.
\nKai visuomen\u0117 puola triu\u0161kinti k\u016brinio, neatliepusio jos politiniams bei moraliniams idealams, ra\u0161ytojas jau\u010diasi taip, tarsi b\u016bt\u0173 trai\u0161koma jo vienintel\u0117 egzistencija ir jo asmenyb\u0117 raunama i\u0161 \u0161akn\u0173.
\nMoljeras mirtinai susirgo, kai antr\u0105 kart\u0105 buvo u\u017edraustas \u201eTartiufas\u201c. N.\u00a0Nekrasovas siuto ir g\u0117r\u0117, smaugiamas cenz\u016bros kilp\u0173. Poetas V.\u00a0Hazenkleveris nusi\u017eud\u0117, nepakeldamas hitlerin\u0117je Vokietijoje deginam\u0173 jo knyg\u0173 ir ideologin\u0117s meno kontrol\u0117s. Bur\u017euazin\u0117je Lietuvoje Butk\u0173 Juz\u0117 ilgam u\u017emet\u0117 eil\u0117ra\u0161\u010dius, ai\u0161kindamasis: \u201eNuobodu, kad negalima atvira burna dainuoti.\u201c
\nO kas atsitinka talentui, kai jis nepaiso savo vidinio balso, kai, i\u0161g\u0105sdintas ar suviliotas, ima pie\u0161ti \u201ed\u0117d\u017ei\u0173 didvyri\u0161koje uniformoje\u201c portretus, anot V.\u00a0Kr\u0117v\u0117s?
\nTalentas nei\u0161vengiamai degraduoja. Jo darbas netenka gilumin\u0117s projekcijos ir nat\u016bralumo, tryk\u0161tan\u010dio i\u0161 gyvybini\u0173 psichikos klod\u0173, kurie staiga prityla. Kompromis\u0173 r\u016bdys su\u0117da moralin\u012f potencial\u0105, sunaikina smegenyse t\u016bnant\u012f pasaulio atvaizdo autenti\u0161kum\u0105, i\u0161sekina vaizduot\u0119, pajungt\u0105 popierin\u0117ms fikcijoms. \u201eTarp autoriaus s\u0105\u017einingumo ir moters nekaltyb\u0117s yra tam tikra analogija. Jeigu j\u0105 vien\u0105 kart\u0105 prarasi, daugiau nebesusigr\u0105\u017einsi\u201c,\u00a0\u2013 kalb\u0117jo E.\u00a0Hemingv\u0117jus.
\n\u0160iuo at\u017evilgiu ypa\u010d pavojinga profesionalo pad\u0117tis itin prie\u0161i\u0161koje menininkui bur\u017euazin\u0117je visuomen\u0117je. D\u0117l duonos k\u0105snio jis privalo mik\u00adliai taikytis prie konjunkt\u016bros, grak\u0161\u010diai aptarnauti publik\u0105, kuriai menininkas t\u0117ra tarnas, lakstantis su visokiais \u012fpareigojimais. Toks ra\u0161ytojas darosi dvasios vertelga, \u201esmulkus prekiautojas \u017eod\u017eiais\u201c, kurio darbus anks\u010diau ar v\u0117liau istorija i\u0161meta \u012f \u0161iuk\u0161lyn\u0105. Nor\u0117damas i\u0161laikyti savo talento nepriklausomum\u0105, K.\u00a0Binkis pirko skolon dvaro centr\u0105, bet bankrutavo ir paskui buvo priverstas ra\u0161yti brangiai apmokam\u0105 \u201evado biografij\u0105\u201c. Ra\u0161an\u010diojo profesija taip da\u017enai i\u0161niekina \u201e\u0161irdies liepim\u0105\u201c, taip \u012f\u017e\u016bliai unifikuoja dvasines vertybes pagal \u201evisuomenin\u012f u\u017esakym\u0105\u201c, taip negailestingai suvienodina ir sumala individualybes, kad daugelis talenting\u0173 k\u016br\u0117j\u0173 jos bijo i\u0161 tolo. K.\u00a0Boruta 1932\u00a0m. i\u0161spausdino laikra\u0161tyje skelbim\u0105, ie\u0161kodamas \u201epamok\u0173, vertim\u0173, korekt\u016br\u0173 ir kitokio darbo\u201c, nes \u201etik tokiu b\u016bdu a\u0161 galiu apsaugoti savo k\u016bryb\u0105 nuo prostitucijos\u201c. A.\u00a0Vienuolis, ilgametis vaistininkas, persp\u0117jo jaunus literatus nuo per ankstyvos profesionalizacijos, kuri pakerta nat\u016bralius \u017emogaus kontaktus su gyvenimu ir gali per greit i\u0161d\u017eiovinti k\u016brybos rezervuarus. Pasidaryti profesionalu\u00a0\u2013 tai rei\u0161kia \u201estichin\u012f k\u016brybos proces\u0105 paversti s\u0105moningu amatu\u201c, o tai ne visiems laimingai baigiasi (E.\u00a0Kazakevi\u010dius).
\nTalentas\u00a0\u2013 kintantis dydis. Jis gali ilgai pl\u0117totis iki savo ribos, o gali ir tuoj pat u\u017egesti kaip degtuko \u017eybtel\u0117jimas v\u0117jyje ar nueiti \u012f nepasiekiam\u0105 gelm\u0119 kaip i\u0161g\u0105sdinta \u017euvis. Kiekvienas laikas turi savo gyvus, savo beg\u0119stan\u010dius, savo numirusius talentus. Li\u016bdna \u017ei\u016br\u0117ti \u012f nutilusius vulkanus, ypa\u010d kai jie didingai st\u016bkso prezidiumuose kaip palaidot\u0173 vertybi\u0173 paminklai…
\nTik tvirta asmenyb\u0117 gali i\u0161saugoti \u0161it\u0105 ret\u0105 gamtos dovan\u0105\u00a0\u2013 talent\u0105, apginti k\u016bryb\u0105\u00a0\u2013 vienintel\u0119 talento buvimo form\u0105\u00a0\u2013 nuo griaunan\u010di\u0173 niveliacijos j\u0117g\u0173.
\nTa\u010diau talentas, kaip ir krintantis meteoritas, ne\u017eino, kur nusileis\u00a0\u2013 \u012f uol\u0117t\u0105 vir\u0161\u016bn\u0119 ar \u012f pelk\u0119. Kartais jis nus\u0117da \u012f stambi\u0105, originali\u0105 ir dr\u0105si\u0105 asmenyb\u0119, o kartais jungiasi su visi\u0161kai menku \u017emogi\u0161kumo branduoliu. Ra\u0161ytojas yra pagaliau \u017emogus su b\u016bdingais baim\u0117s, prisitaikymo ir pasisekimo kompleksais, kaip ir kiekvienas civilizuotos visuomen\u0117s narys (net E.\u00a0Hemingv\u0117jui prie\u0161 mirt\u012f vaidenosi visur FTB agentai). Literat\u016brinio gyvenimo grumtyn\u0117se paprastosios \u017emogi\u0161kos silpnyb\u0117s smarkiai i\u0161brinksta ir keleriopai padid\u0117ja. Mat, talentui reikalingas savo vert\u0117s pajautimas (kaip a\u0161 ra\u0161ysiu, abejodamas savimi!), publikos pripa\u017einimas (\u201e… visi poetai, net geriausieji, iki tam tikro laipsnio kurtizan\u0117s\u00a0\u2013 jiems reikia meilikauti, norint priversti juos dainuoti\u201c,\u00a0\u2013 sak\u0117 K.\u00a0Marksas), imperatori\u0161kas dominavimas tam tikroje srityje. Kai sueina kr\u016bvon 142 \u201ek\u016brybin\u0117s psichologijos\u201c, besiver\u017eian\u010dios \u012f \u201enelie\u010diam\u0173j\u0173 kast\u0105\u201c (vadinam\u0105 klasik\u0105) ir \u012f \u201eam\u017einyb\u0119\u201c (realizuojam\u0105 kol kas u\u017esienini\u0173 bald\u0173 talonais), prasideda gana linksmas \u201e\u017emogi\u0161kosios komedijos\u201c spektaklis. Kod\u0117l nepast\u016bm\u0117ti bi\u010diulio nuo \u0161lov\u0117s pjedestalo, kai \u010dia tiek ma\u017eai vietos? Kod\u0117l nepaki\u0161ti kojos jaunam ir \u012f\u017e\u016bliam konkurentui, kai toks malonus nedalomas vie\u0161patavimas? Ko jaudintis, kai tavo draugui tratina dantis, jei tave tebesmilko kodylo d\u016bmais? Kod\u0117l nenutildyti kritikos, suabejojusios tavo k\u016brybos nemirtingumu ir griaunan\u010dios tavo laiming\u0105 pasitenkinim\u0105 savimi (\u201eA\u0161 \u017einau, \/ Kad ra\u0161au dar visai neblogai. \/ A\u0161 manau, \/ Kad taip mano ir mano draugai\u201c,\u00a0\u2013 T.\u00a0Tilvy\u010dio parodija). Kartais stebiesi, kiek daug veid\u0173 turi tas pats ra\u0161ytojas: \u010dia jis drabsto skundais savo literat\u016brin\u012f mokytoj\u0105, o netrukus dro\u017eia pateti\u0161k\u0105 a\u0161aring\u0105 kalb\u0105 apie jo atminim\u0105; \u010dia jis visam pasauliui \u0161aukia apie neteisingai u\u017egaut\u0105 ir su\u017ealot\u0105 savo \u201ejaunyst\u0117s m\u016bz\u0105\u00a0\u2013 kumelait\u0119\u201c, o kartu linksmai dau\u017eo v\u0117zdu kit\u0173 pakau\u0161ius. Talentas \u012fnirtingai grumiasi su \u017emogi\u0161k\u0105ja menkyste, kartais laim\u0117damas, t.\u00a0y. i\u0161likdamas, o kartais pralaim\u0117damas, t.\u00a0y. pra\u017e\u016bdamas.
\nStandartizacijos am\u017eiuje, kai ra\u0161ytoj\u0173 asmenyb\u0117s darosi vis drab\u00adnesn\u0117s, kai vis re\u010diau kas i\u0161 ra\u0161an\u010di\u0173j\u0173 brolijos bepavirsta \u201edegan\u010diais fakelais\u201c (kaip Ad. Mickevi\u010dius, L.\u00a0Tolstojus, \u0160.\u00a0Petefi, Maironis), pateikiama vis daugiau svarbi\u0173 \u012frodym\u0173, kad k\u016bryba nepriklauso nuo asmenyb\u0117s. K.\u00a0Hamsunas buvo savimeilis, despotas, politinis daltonistas (okupacij\u0105 jis vadino i\u0161vadavimu), bet ra\u0161\u0117 gra\u017eius romanus. \u017d.\u00a0\u017den\u0117 buvo pl\u0117\u0161ikas, nuteistas kal\u0117ti iki mirties, o suk\u016br\u0117 sukre\u010dian\u010dias humanistines pjeses. U.\u00a0Somersetas Moemas dirbo angl\u0173 \u017evalgyboje, ra\u0161ydamas tuo pat metu puikias knygas apie pasitik\u0117jim\u0105 \u017emogumi. \u201eLiterat\u016bra\u00a0\u2013 ne asmenyb\u0117s i\u0161rai\u0161ka, o i\u0161sivadavimas i\u0161 asmenyb\u0117s\u201c,\u00a0\u2013 tvirtina T.\u00a0Eliotas. K\u016brinys\u00a0\u2013 tai nepatirt\u0173 jausm\u0173 kompensacija. Ne autoportretas, o tik trok\u0161tam\u0173 savybi\u0173 idealus modelis. Nei romane, nei eil\u0117ra\u0161tyje, nei dramoje negalima ie\u0161koti teising\u0173 \u017eini\u0173 apie autori\u0173, nes menin\u0117 kalba nesutampa su autoriaus psichini\u0173 i\u0161gyvenim\u0173 suma. Psichin\u0117s aplinkyb\u0117s tik padeda kilti k\u016briniui, bet n\u0117ra \u012frankis, su kuriuo padaromas meno k\u016brinys. Menininkas i\u0161nyksta, anot R.\u00a0M.\u00a0Rilk\u0117s, savo paties sukurtame k\u016brinyje, kuris egzistuoja savaranki\u0161kai, nepriklausomai nuo jo i\u0161orin\u0117s biografijos, ir negali b\u016bti suvestas \u012f savo kilimo impulsus. \u201eTikrasis menininko vaidmuo yra u\u017esiimin\u0117ti ne savo jutimais, o i\u0161rai\u0161ka, kartais pakenkiant visam kitam. Menininkas yra i\u0161rai\u0161kos ma\u0161ina\u201c,\u00a0\u2013 sako pranc\u016bz\u0173 poetas P.\u00a0Reverdy. \u201eKurdamas savo k\u016brin\u012f, kuri pats save\u201c,\u00a0\u2013 teigia lenk\u0173 poetas J.\u00a0P\u0161ibosius.
\nMeno depersonalizavimo teorija gra\u017eiai i\u0161sprend\u017eia paradoksal\u0173 u\u017edavin\u012f\u00a0\u2013 kod\u0117l ra\u0161ytojas gyvenime gali b\u016bti baisus intrigantas, bailys, alkoholikas, o k\u016bryboje\u00a0\u2013 dorovingumo ir taurumo apa\u0161talas; kaip jis sugeba tuo pat metu dirbti informatoriumi, prokuroru ar net \u017eudiku ir ra\u0161yti \u0161velniausius eil\u0117ra\u0161\u010dius vaikams. Ji nurodo, kokiu b\u016bdu atsiranda reik\u0161mingas k\u016brinys i\u0161 visi\u0161kai banalaus pergyvenimo ar net be jokio tiesiogin\u0117s patirties pagrindo. Ji paai\u0161kina, kaip talentas kopia auk\u0161tyn per savo paties sud\u0117tus \u017eod\u017ei\u0173 luitus, nors tuo metu n\u0117 kiek nesikei\u010dia jo gen\u0173 sud\u0117tis. \u201eJuos augindamas, kent\u0117jau ir myl\u0117jau \/ augau pats drauge su jais\u201c,\u00a0\u2013 sak\u0117 V.\u00a0Montvila apie savo lyrikos \u017eod\u017eius.
\nTaigi menin\u0117 k\u016bryba n\u0117ra autoriaus asmenyb\u0117s dublikatas. \u201eMeno k\u016brinys\u00a0\u2013 tai visados ka\u017ekas padaryta, apiforminta, prigalvota\u201c,\u00a0\u2013 sak\u0117 B.\u00a0Eichenbaumas. K\u016brybos akte \u017eodis \u0161okin\u0117ja per neu\u017eplanuotus barjerus ir atlieka nelauktus salto mortale, susidarydamas savo paties fonetinio, ritminio, sintaksinio \u017eaidimo taisykles. Bet literat\u016bra n\u0117ra tik \u201epriemoni\u0173 kombinacija\u201c, i\u0161gryninta \u201e\u017eod\u017ei\u0173 konstrukcija\u201c, izoliuota nuo psichologin\u0117s energijos, nuo konkre\u010di\u0173 \u017emogi\u0161kos egzistencijos form\u0173, nuo pasaulio suvokimo ir \u012fprasminimo pastang\u0173. Para\u0161yt\u0105 kalb\u0105 \u017emogus \u012fprato priimti kaip psichologin\u0119 realyb\u0119 (G.\u00a0Ba\u0161alovas). K\u016brybos procese \u017eodis virsta dvasine materija, o \u0161it\u0105 transformacijos akt\u0105 gali \u012fvykdyti tik visos sutelktos \u017emogi\u0161kumo potencijos, kai autorius kalba \u201ene l\u016bpomis, o visu savimi, galva, jos ai\u0161kiausia mintimi, vidaus gelm\u0117mis, jausm\u0173 telkiniais, ir oda, ir poj\u016b\u010di\u0173 lizdais\u201c (J.\u00a0P\u0161ibosius). Ra\u0161ytojas negali sukurti nauj\u0173 pavidal\u0173 i\u0161 nieko, kaip dar\u0117 senasis biblijos dievas,\u00a0\u2013 jis privalo tur\u0117ti savyje tam tikros dvasin\u0117s energijos ir med\u017eiagos, kuri\u0105 sudaro \u201eskirtinga kiekvienos epochos psichologin\u0117 gama\u201c (K.\u00a0Vygodskis). Pilnaver\u010diame k\u016brinyje \u201e\u017eod\u017eio \u017eaismas\u201c ir \u201egyvyb\u0117s balsas\u201c darniai susilieja. \u201eMeni\u0161koj lyrinio k\u016brinio i\u0161rai\u0161koj i\u0161dyla asmeni\u0161kumo \u017eym\u0117s, o lieka tik jau\u010diamas i\u0161gyvenimo stiprumas, ypatinga dvasin\u0117 \u0161iluma, nuotaika, gyvybe plazd\u0105s prasmingas vaizdas\u201c,\u00a0\u2013 sak\u0117 V.\u00a0Mykolaitis-Putinas.
\nKiekvienoje unifikuotoje visuomenini\u0173 ry\u0161i\u0173 sistemoje menas visada i\u0161lieka blogiausiai sukoordinuota funkcija ir ma\u017eiausiai standartizuota detal\u0117. Tai, galb\u016bt, esmin\u0117 meno \u017eym\u0117 kompiuteri\u0173 epochoje. B\u016btina i\u0161laikyti \u0161it\u0105 gaivinant\u012f, budinant\u012f, akinant\u012f meno vaidmen\u012f. Tai \u012fmanoma, jei publikos stalui nebus tiekiami \u201ekepti poetai\u201c, kaip bijojo \u0160.\u00a0Bodleras. Tai \u012fmanoma, gerbiant talent\u0105 ir saugant jo individualum\u0105.<\/p>\n
Publikuota \u017eurnale \u201eNemunas\u201c, 1972\u00a0m. vasaris, Nr. 2, 17\u201320 p. (Kalba netaisyta.)<\/p>\n
[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-4-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
Literat\u016bros tyrin\u0117tojas V.\u00a0Kubilius, kuriam \u0161iemet b\u016bt\u0173 su\u0117j\u0119 100 met\u0173, kalb\u0117damas apie ra\u0161ytojus, ypa\u010d poetus, niekada nesi\u0117m\u0117 aptarin\u0117ti vien saus\u0173 fakt\u0173. \u0160is tekstas, 1972\u00a0m. vasar\u012f publikuotas \u017eurnale \u201eNemunas\u201c,\u00a0\u2013 gyva, atidi ap\u017evalga apie kurian\u010dio \u017emogaus ypatumus, kuri\u0173 ne\u012fmanoma \u012fsprausti \u012f vien\u0105 mokslin\u0119 teorij\u0105. Ta\u010diau paliesta skaudi tema\u00a0\u2013 talento ir s\u0105\u017ein\u0117s, \u017emogaus yd\u0173 ir k\u016brybos santykis, \u012fsipatoginimas sistemoje, dosniai maitinan\u010dioje ideologijos kolaborantus.<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":39509,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[682,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-39508","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-04","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Vytautas Kubilius","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39508","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=39508"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39508\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39510,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39508\/revisions\/39510"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/39509"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=39508"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=39508"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=39508"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}