[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
October 26, 2018
\nFantastic biting social commentary. Certainly a precursor to Columbo.
\n2 likes<\/p>\n
Goodreads<\/p>\n
I\u0161 ties\u0173, tai suprantama. Ra\u0161ytojas, peln\u0119s pasaulin\u0119 \u0161lov\u0119 knyga \u201eDievas n\u0117ra didis\u201c, prie\u0161 mirt\u012f suveda s\u0105skaitas su ra\u0161ytoju, d\u0117l kurio paskelbimo palaimintuoju r\u016bpinasi Vatikanas. Hitchensas negali atleisti Chestertonui u\u017e jo (tiesa, kiek komi\u0161k\u0105) kataliki\u0161k\u0105 entuziazm\u0105, kuris i\u0161judindavo visk\u0105: jo \u017eurnalistik\u0105, es\u0117, poezij\u0105 ir beletristik\u0105. Beje, Hitchensas giria jo poezij\u0105, sekdamas, kaip beb\u016bt\u0173 keista, T.\u00a0S.\u00a0Eliotu, kuris nekrologe u\u017esimin\u0117 apie Chestertono talent\u0105 kurti \u201epirmos klas\u0117s \u017eurnalistines balades\u201c. Nepaisant komplimento abejotinumo (arba d\u0117l to), Hitchensas antrina pagyrimui, netgi pridurdamas, kad Chestertono poezija, be jau mums pa\u017e\u012fstam\u0173 savybi\u0173, magi\u0161kai i\u0161lieka atmintyje. Greitai u\u017ebaig\u0119s pagyrimus, Hitchensas pereina prie \u201ebaugumo\u201c: \u201ekai Chestertonas \u017eavus, tai tuo pa\u010diu jis labai lengvab\u016bdi\u0161kas ir nerimtas (…); kai jis rimtas, i\u0161 ties\u0173 jis baugus (…); o kai jis imasi teologo pozos, jis tiesiog kalba Johno Henry\u2019io Newmano balsu, ir dar pa\u010diu \u201edogmati\u0161kiausiu\u201c.<\/p>\n Atsipra\u0161au u\u017e angli\u0161k\u0173 pavard\u017ei\u0173 gaus\u0105 pa\u010dioje es\u0117 prad\u017eioje; skaitytojas tiesiog negali pro jas prasibrauti. Vienintelis mano pasiteisinimas\u00a0\u2013 tuoj papasakosiu vieno angli\u0161kiausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 am\u017ei\u0173 ra\u0161ytoj\u0173 istorij\u0105; negaliu apsieiti be nacionalinio konteksto, be Chestertono tautie\u010di\u0173. O tada, pa\u017eadu: netrukus minia ir triuk\u0161mas \u0161iuose puslapiuose i\u0161sisklaidys, ir liks tik mano vieni\u0161as balsas, pasakojantis istorij\u0105 apie tik\u0117jim\u0105, \u017evejus, perlus ir, svarbiausia, apie vien\u0105 katalik\u0173 kunig\u0105. O kad taip jau yra, verta papasakoti apie John\u0105 Henry\u2019\u012f Newman\u0105.<\/p>\n Newmanas buvo XIX\u00a0a. kardinolas ir ra\u0161ytojas. Jis i\u0161gars\u0117jo savuoju stiliumi ir sunkiu ba\u017enytiniu darbu, u\u017e kur\u012f popie\u017eius Pranci\u0161kus j\u012f paskelb\u0117 \u0161ventuoju, o pra\u0117jusiais metais\u00a0\u2013 netgi vienu i\u0161 Ba\u017eny\u010dios mokytoj\u0173. Chestertonas para\u0161\u0117 knyg\u0105 apie kit\u0105 Mokytoj\u0105\u00a0\u2013 Tom\u0105 Akviniet\u012f. Ta\u010diau be Newmano neb\u016bt\u0173 atsirad\u0119s ra\u0161ytojas Chestertonas. Angl\u0173 katalikai, istori\u0161kai pralaim\u0117jusi ma\u017euma valstybinio protestantizmo \u0161alyje, Newmano asmenyje mat\u0117 ne tik ba\u017eny\u010dios vadov\u0105, bet ir intelektualin\u012f \u0161vytur\u012f. I\u0161skirtiniais ra\u0161tais kardinolas atvert\u0117 \u012f savo tik\u0117jim\u0105 daugel\u012f \u017emoni\u0173, kai kuriuos grynai d\u0117l estetini\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173. \u017dymus XIX\u00a0a. pabaigos estetas Aubrey\u2019us Beardsley\u2019us tapo kataliku likus m\u0117nesiui iki mirties. Du i\u0161 trij\u0173 \u012fdomiausi\u0173 pra\u0117jusio am\u017eiaus angl\u0173 ra\u0161ytoj\u0173, Grahamas Greene\u2019as ir Evelynas Waugh, buvo katalikai. Pastarojo romanas \u201eSugr\u012f\u017eimas \u012f Braidshed\u0105\u201c yra lyrinis \u0161edevras apie nykstan\u010di\u0105 angl\u0173 katalik\u0173 aristokrat\u0173 \u0161eim\u0105. Galiausiai, J.\u00a0R.\u00a0Tolkienas buvo tvirtas katalikas; be krik\u0161\u010dioni\u0161kos moralin\u0117s \u0161erdies, kuri\u0105 meni\u0161kai nukal\u0117 Newmanas, \u201e\u017died\u0173 valdovas\u201c b\u016bt\u0173 buv\u0119s tiesiog i\u0161p\u016bsta pasaka apie keistus monstrus. Chestertonas istori\u0161kai u\u017eima aukso vidur\u012f tarp Newmano ir Tolkieno, teologij\u0105 paversdamas gyva poezija, es\u0117 ir gro\u017eine literat\u016bra. Tolkienas \u017eeng\u0117 dar toliau, sujungdamas teologij\u0105 su filologija ir politin\u0117mis dienos aktualijomis. Tai virto magine fantastika.<\/p>\n O Chestertonui\u00a0\u2013 be vis\u0173 kit\u0173 dalyk\u0173\u00a0\u2013 pavyko sukurti detektyv\u0105. Nepaisant to, kad Hitchensas, T.\u00a0S.\u00a0Eliotas ir kiti \u201eskonio arbitrai\u201c jo kriminalinius apsakymus pri\u0117m\u0117 vangiai, detektyvin\u0117s ra\u0161ytojo istorijos yra bene geriausios, kurias para\u0161\u0117 \u0161is nenuilstantis \u017emogus. I\u0161 G.\u00a0K.\u00a0Ch. detektyv\u0173 neabejotinai geriausi yra apie \u201eT\u0117v\u0105 Braun\u0105\u201c. Na, o i\u0161 pastar\u0173j\u0173\u00a0\u2013 \u201eKeisti \u017eingsniai\u201c. Tai absoliutus literat\u016bros \u0161edevras, ta\u010diau ma\u017eai kas tai pasteb\u0117jo. Bet apie visk\u0105 i\u0161 eil\u0117s.<\/p>\n Brangaus Londono vie\u0161bu\u010dio tamsiame tarn\u0173 kambaryje s\u0117di nedidukas vyras su sutana ir ra\u0161o lai\u0161k\u0105 ne\u017einomam asmeniui \u017emogaus, kurio prie\u0161 dvi valandas dar nepa\u017einojo, vardu. Tas, kuris papra\u0161\u0117 para\u0161yti \u0161\u012f lai\u0161k\u0105, jau mir\u0119s, jo k\u016bnas guli vir\u0161uje. U\u017eimtas lai\u0161ku, ma\u017easis \u017emogus klausosi vie\u0161bu\u010dio gars\u0173 ir \u0161iurenim\u0173; ka\u017ekas vaik\u0161to koridoriumi, ir kunigas mechani\u0161kai pradeda ra\u0161yti \u0161i\u0173 \u017eingsni\u0173 ritmu. Atid\u017eiai \u012fsiklausius, \u017eingsniai keisti, tarsi du skirtingos socialin\u0117s pad\u0117ties \u017emon\u0117s pakaitomis jud\u0117t\u0173 koridoriumi pirmyn ir atgal, ta\u010diau bat\u0173 girg\u017ed\u0117jimas i\u0161duoda, kad tai ka\u017ekas vienas, neai\u0161ku kam ir kod\u0117l atliekantis velni\u0161k\u0105 garsin\u0119 pantomim\u0105. \u201eVelni\u0161kas\u201c\u00a0\u2013 raktinis \u017eodis, nes t\u0117vas Braunas, i\u0161kviestas \u012f vie\u0161but\u012f suteikti paskutin\u012f patepim\u0105 mir\u0161tan\u010diam padav\u0117jui, pagal savo profesij\u0105 tur\u0117t\u0173 \u017einoti apie velni\u0105 visk\u0105. I\u0161 ties\u0173, jis ir \u017eino.<\/p>\n \u0160iurpiausia \u0161ioje detektyvin\u0117je istorijoje, kurioje nepraliejamas n\u0117 la\u0161as kraujo\u00a0\u2013 nusikaltimas ne\u012fvykdomas, o vienintelis negyv\u0117lis mir\u0117 nat\u016bralia mirtimi, \u012fsukdamas siu\u017eet\u0105, nes jei jis b\u016bt\u0173 lik\u0119s gyvas, niekas neb\u016bt\u0173 kviet\u0119s pernelyg kuklaus kunigo \u012f pernelyg brang\u0173 vie\u0161but\u012f,\u00a0\u2013 taigi \u0161iurpiausi yra \u0161ie \u017eingsniai. \u017dinoma, i\u0161 karto mintyse i\u0161kyla Hitchcockas; ir, \u017einoma, ankstyvasis, dar briti\u0161kas, o ne amerikieti\u0161kas, ka\u017ekas pana\u0161aus \u012f jo \u201eSlapt\u0105j\u012f agent\u0105\u201c ar \u201eDama i\u0161nyksta\u201c. Ties\u0105 sakant, nors Chestertonas\u00a0\u2013 ir \u201ereakcionierius\u201c, ir tradicini\u0173 vertybi\u0173 gyn\u0117jas, ir, kaip prerafaelitai, \u0161iuolaikini\u0173 technologij\u0173 bei pramon\u0117s prie\u0161as, i\u0161 tikr\u0173j\u0173 jis yra modernistas, grynas ekspresionistas dar iki ekspresionizmo ir\u00a0\u2013 svarbiausia\u00a0\u2013 vienas kinematografi\u0161kiausi\u0173 1910\u20131920\u00a0m. ra\u0161ytoj\u0173. \u0160ioje istorijoje kiekviena scena yra kadras, ir dar koks! \u0160tai, pavyzd\u017eiui, kaip t\u0117vas Braunas eina pasitikti nusikalt\u0117lio: \u201eGrabin\u0117damasis tarp pilk\u0173 palt\u0173, jis pasteb\u0117jo, kad u\u017e tamsios r\u016bbin\u0117s yra \u0161viesus koridorius, \u012f kur\u012f ved\u0117 anga kaip dauguma toki\u0173 ang\u0173, pro kurias paprastai paduodami sk\u0117\u010diai ir gaunami numer\u0117liai. Vir\u0161 \u0161ios angos pusapval\u0117s arkos deg\u0117 \u0161viesa. Ji vos vos ry\u0161kino t\u0117v\u0105 Braun\u0105, kuris atrod\u0117 kaip tamsus kont\u016bras prie\u0161ais blaus\u0173 saul\u0117lyd\u017eio ap\u0161viest\u0105 lang\u0105 u\u017e jo. Bet \u017emogus, stovintis koridoriuje, kitoje r\u016bbin\u0117s pus\u0117je, buvo ap\u0161viestas kone teatrali\u0161kai. Tai buvo eleganti\u0161kas vyri\u0161kis labai paprasta vakarine eilute…\u201c ir taip toliau, ir taip toliau, ir taip toliau, mat\u0117me tuos eleganti\u0161kus vyrus su i\u0161skirtinai paprastais vakariniais kostiumais\u00a0\u2013 filmuose. \u012esivaizduokite, kokia gra\u017ei scena: u\u017e nedidelio \u016bgio kunigo saul\u0117lyd\u017eio ap\u0161viestas langas, jis pats stovi blausioje r\u016bbin\u0117je, bet vir\u0161 angos\u00a0\u2013 ry\u0161ki lempa. Du \u0161viesos \u0161altiniai\u00a0\u2013 gale ir priekyje, viduryje\u00a0\u2013 tamsa, o i\u0161 jos i\u0161nyra baugus vyro su sutana siluetas. Jei eleganti\u0161kas vyras su labai paprasta vakarine eilute tur\u0117t\u0173 bent menkiausi\u0105 gro\u017eio jausm\u0105 savo sieloje, jis tur\u0117t\u0173 \u012fvertinti scenografij\u0105, o ir \u012fsiminti j\u0105 am\u017eiams. Jis ir \u012fsimena. Didysis vagis Flambo ne tik \u012fsiklaus\u0117 \u012f t\u0117vo Brauno pamoksl\u0105 ir paliko vie\u0161butyje meistri\u0161kai pavogtus perlais inkrustuotus sidabrinius stalo \u012frankius, bet po keli\u0173 apsakym\u0173 jis pasikei\u010dia ir i\u0161 nusikalt\u0117lio pavirsta detektyvu bei savo nuod\u0117mklausio draugu.<\/p>\n Apskritai \u201eKeistuose \u017eingsniuose\u201c kiekviena detal\u0117, kiekvienas \u017eodis vertas aukso, tiksliau\u00a0\u2013 sidabro. \u012esitikinkite patys:<\/p>\n \u2013 Veiksmas vyksta vie\u0161butyje \u201eVernon\u201c per kasmetin\u012f u\u017edar\u0105 klubo \u201eDvylika prisiekusi\u0173 \u017evej\u0173\u201c i\u0161kilming\u0105 vakarien\u0119. Atkreipkime d\u0117mes\u012f \u012f pokylio dalyvi\u0173 skai\u010di\u0173. Taip pat \u012f organizacijos pavadinime esant\u012f b\u016bdvard\u012f \u201eprisiekusieji\u201c. Klubo \u012fk\u016br\u0117jai ir nariai tvirtina es\u0105 tikri \u017evejai, \u017euv\u0173 gaudytojai.<\/p>\n \u2013 Jei manote, kad atsp\u0117jote ir tai yra tie patys dvylika, klystate; \u0161ie, anot t\u0117vo Brauno, sugavo tik sidabrines \u017euveles\u00a0\u2013 savo beprasmi\u0173 ritualini\u0173 piet\u0173 \u012frankius, o \u201e\u017emoni\u0173 \u017evejys\u201c\u00a0\u2013 ma\u017eas \u017emogelis nud\u0117v\u0117ta sutana.<\/p>\n Atidus skaitytojas pasteb\u0117s dar pus\u0119 tuzino pana\u0161i\u0173 prie valo priri\u0161t\u0173 kab\u00adliuk\u0173, i\u0161m\u0117tyt\u0173 \u0161en bei ten, da\u017eniausiai s\u0105moningai matomoje vietoje, atitraukiant d\u0117mes\u012f nuo ka\u017eko, svarbesnio autoriui.<\/p>\n Viskas taip, bet mes pamir\u0161ome siu\u017eet\u0105, o j\u012f der\u0117t\u0173 atid\u017eiai perpasakoti\u00a0\u2013 deja, ne visi \u0161iais laikais skaito i\u0161kalbing\u0173 tik\u0117jimo pamokslinink\u0173 k\u016brinius. \u201eKeist\u0173 \u017eingsni\u0173\u201c siu\u017eetas yra toks. Prad\u017eioje t\u0117vas Braunas s\u0117di ma\u017eame kambar\u0117lyje, ra\u0161o ir klausosi \u017eingsni\u0173. I\u0161 to, k\u0105 girdi, jis padaro tam tikras svarbias i\u0161vadas, kurios ver\u010dia j\u012f ie\u0161koti i\u0161\u0117jimo i\u0161 kambario. R\u016bbin\u0117je jis susiduria su nusikalt\u0117liu; \u017eema\u016bgis kunigas reikalauja gr\u0105\u017einti tai, k\u0105 tas pavog\u0117. Nusikalt\u0117lis bando panaudoti fizin\u0119 j\u0117g\u0105. Tuo metu vie\u0161bu\u010dio verandoje, kur aplink stal\u0105 s\u0117di 12 klubo \u201eDvylika prisiekusi\u0173 \u017evej\u0173\u201c nari\u0173, vyksta kasmetiniai i\u0161kilmingi piet\u016bs. Istorijai rutuliojantis, autorius dalijasi su mumis \u012f\u017evalgiais pasteb\u0117jimais apie tai, k\u0105 jis vadina \u201eoligarchine visuomene\u201c; i\u0161 j\u0173 tampa ai\u0161ku, kad klubas nebuvo nei grynai aristokrati\u0161ka \u012fstaiga, nei naujieji turtuoliai. T\u0173 ir kit\u0173 mi\u0161inys, pagardintas vadinamaisiais \u201evisuomen\u0117s \u017emon\u0117mis\u201c ir politikais\u00a0\u2013 tai institucija, kuri yra idealus socialin\u0117s grup\u0117s, esan\u010dios pa\u010dioje vir\u0161\u016bn\u0117je, modelis. \u012edomu tai, kad klubo apra\u0161yme, ypa\u010d jo nari\u0173 pasisakymuose, \u012fterpiami Tolstojaus, o kartais net Gogolio motyvai, kas yra gana keista, nes Chestertonas neskait\u0117 u\u017esienio ra\u0161ytoj\u0173, ypa\u010d rus\u0173.<\/p>\n Vienu metu tarp padav\u0117j\u0173, aptarnaujan\u010di\u0173 i\u0161kilmingus pietus, \u012fsivyrauja tyli panika. Tai dar viena nuostabi kinematografin\u0117 scena. Ji prasideda beveik pantomima, o baigiasi dramati\u0161ku pokalbiu apie pavogtus stalo \u012frankius ir dingus\u012f padav\u0117j\u0105, kuris jau po savo mirties ka\u017ekod\u0117l i\u0161\u0117jo \u012f i\u0161kilming\u0105 liokaj\u0173 rikiuot\u0119 valgomajame. Viskas klost\u0117si taip: vienas i\u0161 sve\u010di\u0173, \u012feidamas \u012f prieang\u012f, automati\u0161kai suskai\u010diavo tarnus. J\u0173 buvo penkiolika. O tur\u0117jo b\u016bti\u00a0\u2013 po personalo netekties\u00a0\u2013 keturiolika. Ir tada Chestertonas neatsispiria pagundai \u012f pasakojim\u0105 \u012fsriegti vien\u0105 i\u0161 savo firmini\u0173 nukrypim\u0173\u00a0\u2013 labai trump\u0105 pusiau metafor\u0105, pusiau pastab\u0105, \u012fsuka akimirksniu, tarsi miklus dailid\u0117 ma\u017e\u0105, a\u0161tr\u0173 var\u017et\u0105 \u012f \u0161vie\u017eiai apdirbt\u0105 med\u017eio gabal\u0105: \u201eKambaryje akimirk\u0105 tvyrojo \u0161okiruojanti tyla. Gali b\u016bti (toks antgamti\u0161kas \u017eodis \u201emirtis\u201c), kad kiekvienas i\u0161 \u0161i\u0173 dykin\u0117jan\u010di\u0173 vyr\u0173 valand\u0117l\u0119 \u017evelg\u0117 \u012f savo siel\u0105 ir pamat\u0117 j\u0105 ma\u017eyt\u0119 kaip d\u017eiovint\u0105 \u017eirnel\u012f.\u201c<\/p>\n Ta\u010diau susirinkusiems ne iki sielos. Sidabras pavogtas, ir tai padar\u0117 vyras, apsimet\u0119s penkioliktu padav\u0117ju. Sve\u010diai ir vie\u0161bu\u010dio personalas puola rakinti lauko duris ir ie\u0161koti vagies. Vienas i\u0161 \u017evej\u0173, ka\u017ekoks pulkininkas Paundas\u00a0\u2013 nuostabu, kiek daug \u0161i\u0173 pusiau anonimi\u0161k\u0173 atsargos kari\u0173 yra istorijose apie t\u0117v\u0105 Braun\u0105, \u0160erlok\u0105 Holms\u0105 ir Erkiul\u012f Puaro!\u00a0\u2013 \u012fb\u0117ga \u012f koridori\u0173 ir pamato r\u016bbin\u0117je \u017eemo \u016bgio vyr\u0105, kuris i\u0161 karto u\u017eduoda vien\u0105 geriausi\u0173 klausim\u0173 detektyvin\u0117s literat\u016bros istorijoje: \u201eD\u017eentelmenai, gal a\u0161 kaip tik turiu tai, ko j\u016bs ie\u0161kote?\u201c Beveik gird\u017eiu j\u012f sklindant i\u0161 prieblandos, ka\u017ekod\u0117l su Columbo intonacija.<\/p>\n Dialogas tarp kunigo ir pulkininko t\u0119siasi iki pat pabaigos, kur pirmasis pasakoja antrajam\u00a0\u2013 v\u0117lgi, ne be palyginim\u0173 ir menini\u0173 nuokrypi\u0173\u00a0\u2013 istorij\u0105 apie tai, kaip jis klaus\u0117si ir klaus\u0117si \u017eingsni\u0173 koridoriuje, ir prisiklaus\u0117 tiek, kad pagavo gars\u0173j\u012f nusikalt\u0117l\u012f, pravarde Flambo, su \u012fkal\u010diais. Ir pagav\u0119s j\u012f, bet fizi\u0161kai nepaj\u0117gdamas jo sulaikyti, pasitelk\u0117 kataliki\u0161k\u0105 i\u0161kalb\u0105, kad \u012ftikint\u0173 j\u012f atiduoti grob\u012f ir dingti geruoju. Visk\u0105 i\u0161kloj\u0119s pulkininkui, kunigas atsisveikina ir dingsta tamsiose, \u0161lapiose Londono gatv\u0117se. Beveik pamir\u0161au, kad pasakojimo prad\u017eioje skaitytojui pateikiama savoti\u0161ka \u012f\u017eanga, kurioje autorius taria kelet\u0105 \u017eod\u017ei\u0173 apie klub\u0105 \u201eDvylika prisiekusi\u0173 \u017evej\u0173\u201c, Anglijos visuomen\u0117s b\u016bkl\u0119, \u201ekuri pateko \u012f prekij\u0173 vald\u017ei\u0105\u201c, apie vie\u0161but\u012f \u201eVernon\u201c, kurio savininkas yra ka\u017ekoks \u017eydas Leveris (latentinis antisemitas Chestertonas \u010dia nepamir\u0161o pamin\u0117ti vieno i\u0161 \u201eprekij\u0173\u201c etnin\u0117s kilm\u0117s) suk\u016br\u0117 tiek kli\u016b\u010di\u0173 potencialiems klientams, kad \u012f jo \u012fstaig\u0105 pl\u016bdo tik turtingiausieji. O Leveris i\u0161 to u\u017edirbo \u201ebeveik milijon\u0105\u201c. Taip pat minimi klubo sidabriniai \u012frankiai. Chestertono socialinis komentaras baigiasi eleganti\u0161ka fraze: \u201eKad b\u016btum vienu i\u0161 \u201eDvylikos \u017evej\u0173\u201c, ypa\u010d dideli\u0173 nuopeln\u0173 nereik\u0117jo. Jei nepriklausytum tam tikram sluoksniui asmen\u0173, niekad net neb\u016btum i\u0161gird\u0119s apie juos.\u201c<\/p>\n Svarbiausia \u010dia ne tai, kas<\/em> yra nusikalt\u0117lis. Flambo, at\u0117j\u0119s \u012f Chestertono k\u016bryb\u0105 i\u0161 pigi\u0173 iliustruot\u0173 to meto \u017eurnal\u0173, iki \u201eKeist\u0173 \u017eingsni\u0173\u201c mums nebuvo gerai pa\u017e\u012fstamas, o ir tolesniuose ciklo pasakojimuose \u0161is persona\u017eas vargu ar mus ypa\u010d sudomins. T\u0117vo Brauno istorijose Flambo atlieka funkcij\u0105, leid\u017eian\u010di\u0105 ma\u017eam vyrukui su sutana savo nudilusio sk\u0117\u010dio prisilietimu i\u0161spr\u0119sti m\u012fsles, kuri\u0173 Chestertonas negaili. Skaitytojui si\u016bloma rinktis i\u0161 fantazij\u0173, viena u\u017e kit\u0105 beproti\u0161kesni\u0173: \u010dia yra ir pami\u0161\u0117lis, kuris specialiai vaik\u0161to koridoriumi skirtingu \u017eingsniu\u00a0\u2013 ar tai ne velnias?, ir mir\u0119s liokajus, at\u0117j\u0119s \u012f tarn\u0173 rikiuot\u0119. Tai primena Edgaro Allano Poe k\u016brybos pasaul\u012f. Bet j\u012f i\u0161\u0161ifruoja analitinis protas, kur\u012f taip pat suk\u016br\u0117 Poe. B\u016btent tai gerokai anks\u010diau u\u017e mane pasteb\u0117jo Borgesas.<\/p>\n Savo klasikin\u0117je es\u0117 \u201eApie Chesterton\u0105\u201c Borgesas teigia: \u201eEdgaras Allanas Poe ra\u0161\u0117 siaubo noveles su fantastikos ar grotesko elementais. Edgaras Allanas Poe i\u0161rado detektyvin\u0119 novel\u0119. Taip pat nepaneigiama, kad jis \u0161i\u0173 dviej\u0173 \u017eanr\u0173 nemai\u0161\u0117. (…) Chestertonas, prie\u0161ingai, su aistra ir s\u0117kme tobulino pana\u0161ius tours de force<\/em>. Kiekviena t\u0117vo Brauno sagos istorija pirmiausia mums pateikia paslapt\u012f, tada\u00a0\u2013 demoni\u0161ko ar magi\u0161ko pob\u016bd\u017eio paai\u0161kinim\u0105, ir galiausiai juos pakei\u010dia visi\u0161kai \u017eemi\u0161kais paai\u0161kinimais.\u201c Toliau Borgesas \u0161i\u0105 schem\u0105 perkelia \u012f paties Chestertono asmenyb\u0119 ir s\u0105mon\u0119, t.\u00a0y. leid\u017eiasi keliu, kuris gali mus nuvesti iki Hjustono ligonin\u0117s lovos Teksaso valstijoje. Taip taip, tai juk m\u016bs\u0173 senas pa\u017e\u012fstamas Christopheris Hitchensas, kuris papasakojo istorij\u0105 apie \u017eav\u0173 ir tuo pa\u010diu metu bauginant\u012f G.\u00a0K.\u00a0Chesterton\u0105. Ji tikrai turi teis\u0119 egzistuoti, bet n\u0117ra labai \u012fdomi, ir ne tik tod\u0117l, kad yra antrin\u0117. Tiesiog mus domina gro\u017ein\u0117 literat\u016bra, o ne i\u0161vestin\u0117 psichologija (psichologija visada yra i\u0161vestin\u0117, ar ne, mielas skaitytojau?).<\/p>\n Pokalbio su pulkininku, kuris, beje, demonstruoja gana sveik\u0105 prot\u0105 (juk patriotas Chestertonas negal\u0117jo \u012f\u017eeisti Anglijos armijos!), \u012fkar\u0161tyje t\u0117vas Braunas palie\u010dia m\u0117gstam\u0105 kai kuri\u0173 XIX\u00a0a. ir XX\u00a0a. pirmosios pus\u0117s brit\u0173 autori\u0173 tem\u0105:<\/p>\n \u201eNusikaltimas,\u00a0\u2013 kalb\u0117jo jis l\u0117tai,\u00a0\u2013 yra kaip bet koks kitas meno k\u016brinys. Nesisteb\u0117kite, nusikaltimai yra jokiu b\u016bdu ne vieninteliai meno k\u016briniai, kurie ateina i\u0161 pragaro dirbtuv\u0117s. Bet kiekvienas meno k\u016brinys, dievi\u0161kas ar velni\u0161kas, turi vien\u0105 b\u016btin\u0105 \u017eym\u0105\u00a0\u2013 turiu galvoje tai, kad jo pagrindas yra paprastas, nesvarbu, koks sud\u0117tingas gali b\u016bti jo atlikimas. Sakysim, \u201eHamlete\u201c kapo kas\u0117jo groteski\u0161kumas, i\u0161prot\u0117jusios merginos g\u0117l\u0117s, fantastinis Ozriko \u017eavesys, vaiduoklio bly\u0161kumas ir kaukol\u0117s i\u0161si\u0161iepimas\u00a0\u2013 tai keistyb\u0117s, susipynusios \u012f tam tikr\u0105 vainik\u0105 apie vien\u0105 paprast\u0105 juodai apsirengusio \u017emogaus fig\u016br\u0105. (\u2026) \u0160io pasakojimo esm\u0117 krypsta \u012f juod\u0105 frak\u0105. \u010cia, kaip ir \u201eHamlete\u201c, esama senovi\u0161k\u0173 anomalij\u0173. Sakykim, j\u016bs\u0173 klubas. Yra padav\u0117jo lavonas, kuris buvo ten, kur netur\u0117jo b\u016bti. Yra nematoma ranka, kuri \u0161luote nu\u0161lav\u0117 nuo j\u016bs\u0173 stalo sidabr\u0105 ir i\u0161garavo. Bet kiekvienas protingas nusikaltimas yra galiausiai pagr\u012fstas kuriuo nors vienu visi\u0161kai paprastu faktu\u00a0\u2013 kokiu nors faktu, kuris pats savaime n\u0117ra paslaptingas.\u201c<\/p>\n \u201eTai argi \u010dia naujiena?\u201c,\u00a0\u2013 galb\u016bt nusivyl\u0119 paklausite.\u00a0\u2013 \u201eAr tikrai buvo verta d\u0117l viso to tiek vargti?\u201c J\u016bs teis\u016bs. Bet kokios painiausios egzoti\u0161k\u0173 aplinkybi\u0173 ir ne\u012ftik\u0117tin\u0173 prielaid\u0173 grandin\u0117s gale beveik visada pasirodo nuobodus s\u016bn\u0117nas-buhalteris, svajojantis apie d\u0117d\u0117s palikim\u0105. Ir tai\u00a0\u2013 ne pats blogiausias variantas. Problema net ne banaliuose niekingiausiuose motyvuose\u00a0\u2013 paprastai tariant, banaliame blogyje,\u00a0\u2013 reikalas kaip tik visuose tuose blizgu\u010diuose. \u201eHamletas\u201c n\u0117ra ne-gro\u017ein\u0117 literat\u016bra apie jaun\u0105 Danijos sosto \u012fp\u0117din\u012f, o gryn\u0173 gryniausia gro\u017ein\u0117 literat\u016bra apie duobkasius, pami\u0161usios merginos g\u0117les, ne\u017eemi\u0161k\u0105 Ozriko \u017eaves\u012f, dvasios bly\u0161kum\u0105 ir kaukol\u0117s \u0161ypsen\u0105. Ir \u201eKeisti \u017eingsniai\u201c vargu, ar yra apie Flambo moralines dilemas; tai istorija apie absurdi\u0161k\u0105 \u201eDvylikos prisiekusi\u0173 \u017evej\u0173\u201c klub\u0105, nematom\u0105 pagrob\u0117jo rank\u0105 ir i\u0161kilmingai progai prisik\u0117lus\u012f padav\u0117j\u0105. Na, \u017einoma, ir apie tai, kaip pasakoti tokias istorijas.<\/p>\n Tai reikia daryti subtiliai, gudriai apsimetant naiviu pasakotoju, kuris nieko neslepia, sako tai, k\u0105 mato. \u0160is nuo\u0161irdumas ir paprastumas sukuria siaubo jausm\u0105 t\u0105 akimirk\u0105, kai kunigas ir vagis susitinka, b\u016bdami prie\u0161ingose r\u016bbin\u0117s pertvaros pus\u0117se. Tada kamera persikelia \u012f verand\u0105 ir mums rodomas filmas apie auk\u0161tuomen\u0119 belle epoque<\/em> laikotarpiu, kol kadre neatsiranda \u012ftr\u016bkimas, \u012f kur\u012f \u012fslenka nepaai\u0161kinamumas. O paskutin\u0117je dalyje autorius ir t\u0117vas Braunas m\u0117to pasakojim\u0105 vienas kitam kaip krep\u0161inio kamuol\u012f; pabaigoje mums lieka tik pulkininkas Paundas, o ra\u0161ytojas Chestertonas ir t\u0117vas Braunas i\u0161eina \u012f kit\u0105 pasakojim\u0105, kuriame j\u0173 laukia Flambo.<\/p>\n I\u0161 esm\u0117s tai ir viskas. Nors ne, dar liko svarbiausias dalykas. Giluminio \u201eKeist\u0173 \u017eingsni\u0173\u201c siu\u017eeto centre slypi subtilus pasteb\u0117jimas: kartais labai sunku atskirti turtingus nuo varg\u0161\u0173, juod\u0105 d\u017eentelmeno frak\u0105 nuo juodos tarno uniformos. \u0160i Chestertono \u012f\u017evalga n\u0117ra apie drabu\u017ei\u0173 spalvas ar \u017emogi\u0161kumo bendrum\u0105. Ji kalba apie apsakymo ra\u0161ymo metu (1910\u00a0m.) i\u0161au\u0161us\u012f dvide\u0161imt\u0105j\u012f am\u017ei\u0173, ir apie kelis de\u0161imtme\u010dius po to prasid\u0117jusi\u0105 stebinan\u010di\u0105 kult\u016brin\u0119 ir kasdienio gyvenimo mimikrij\u0105 tarp priespaudos vykdytoj\u0173 ir j\u0173 auk\u0173. Nes kas gi atskirs v\u0117lyvojo kapitalizmo minioje avis nuo o\u017ek\u0173, vilkin\u010di\u0173 \u201eMcDonald\u2019s\u201c klient\u0173 d\u017einsus ir mar\u0161kin\u0117lius?<\/p>\n P.\u00a0S. \u0160ios es\u0117 autorius s\u0105moningai neliet\u0117 krik\u0161\u010dioni\u0161kosios apologetikos klausim\u0173, kurie taip erzino mir\u0161tant\u012f Hitchens\u0105, ekonomin\u0117s distributizmo teorijos, kuriai propaguoti \u0161is paskyr\u0117 tiek daug energijos, ir diskusij\u0173 apie tai, ar Chestertonas (1874\u20131936) yra tipi\u0161kas savo laik\u0105 pergyven\u0119s Edvardo eros (1901\u20131910) atstovas, toks pat tipi\u0161kas kaip George\u2019as Bernardas Shaw ar Josephas Conradas. Beveik ignoruotas buvo ir klausimas apie Chestertono antisemitizm\u0105 (tegul kiti imasi \u0161ios nemalonios u\u017eduoties), jau nekalbant apie m\u016bs\u0173 autoriaus ilgalaikes simpatijas Musoliniui. Chestertonas buvo toks, koks buvo, bet tuo pa\u010diu padar\u0117 m\u016bs\u0173 pasaul\u012f, ne, ne geresn\u012f, bet laimingesn\u012f. Jei ne vis\u0105 pasaul\u012f, tai mane asmeni\u0161kai\u00a0\u2013 neabejotinai; pa\u017e\u012fstu dar kelet\u0105, kurie su manimi sutinka. O tai jau \u0161is tas.<\/p>\n I\u0161 rus\u0173 kalbos vert\u0117 Kornelija Ragyt\u0117<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-3-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] October 26, 2018 Fantastic biting social commentary. Certainly a precursor to Columbo. 2 likes Goodreads<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":39316,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[681,148,110,606],"tags":[120],"class_list":["post-39315","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-03","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Kirill Kobrin","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39315","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=39315"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39315\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39317,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39315\/revisions\/39317"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/39316"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=39315"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=39315"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=39315"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\n2011\u00a0m. gruod\u017eio prad\u017eioje universitetin\u0117je Hjustono (JAV, Teksaso valstija) ligonin\u0117je v\u0117\u017eiu sergantis genialus eseistas ir u\u017ekiet\u0117j\u0119s ateistas Christopheris Hitchensas skai\u010diavo paskutines savo gyvenimo dienas. Jas leido apsuptas draug\u0173 ir knyg\u0173; draugai buvo mylimi, o \u0161tai kai kurios knygos\u00a0\u2013 ne ypa\u010d. Ant Hitchenso naktin\u0117s spintut\u0117s gul\u0117jo katalik\u0173 kunigo ir literat\u016bros istoriko Iano Kero para\u0161yta Gilberto Keitho Chestertono biografija; be 750 \u0161io tomo puslapi\u0173, jis dar perskait\u0117\u00a0\u2013 arba, tiksliau, perskait\u0117 pakartotinai\u00a0\u2013 kelis \u0161imtus puslapi\u0173 paties Chestertono k\u016brini\u0173. Christopheris Hitchensas mir\u0117 gruod\u017eio 15 d.; jo recenzija apie I.\u00a0Kero knyg\u0105 \u201eReakcionierius\u201c (The Reactionary<\/em>) buvo paskelbta po mirties \u017eurnale \u201eThe Atlantic\u201c 2012\u00a0m. kovo m\u0117nes\u012f. I\u0161 jos ai\u0161ku, kad velionis nelabai m\u0117go Chesterton\u0105. Tiksliau, labai jo nem\u0117go. O dar tiksliau\u00a0\u2013 jam ka\u017ekas itin nepatiko jame. Apie tai byloja u\u017euomina pavadinime \u201e\u017davingas, bauginantis G.\u00a0K.\u00a0Chestertonas\u201c. Pavadinti \u201ebauginan\u010diu\u201c pikta nelinkint\u012f storul\u012f-mil\u017ein\u0105, para\u0161ius\u012f kelis \u0161imtus knyg\u0173, kuriose jis daugiau ar ma\u017eiau propagavo katalik\u0173 tik\u0117jim\u0105 ir (jam kiek ekscentri\u0161kai suvokiam\u0105) socialin\u012f teisingum\u0105, \u017emog\u0173, kurio legendinis linksmumas am\u017eininkams atrod\u0117 komi\u0161kas, o mums\u00a0\u2013 nepaai\u0161kinamas? \u017dod\u017eiu, k\u0105 tokio piktavali\u0161ko mir\u0161tantis Hitchensas rado romano, ner\u016bpestingu, vaiki\u0161ku pavadinimu \u201e\u017dmogus, kuris buvo Ketvirtadienis\u201c, autoriuje? Atsakymo toli ie\u0161koti neteks. Tik\u0117jimas ir jo apologetika.<\/p>\n