{"id":39077,"date":"2026-03-17T11:45:40","date_gmt":"2026-03-17T09:45:40","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=39077"},"modified":"2026-03-17T11:48:49","modified_gmt":"2026-03-17T09:48:49","slug":"kai-galerija-tampa-terapeutu","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/kai-galerija-tampa-terapeutu\/","title":{"rendered":"Kai galerija tampa terapeutu: kod\u0117l Vakarai verkia, o pasaulis \u0161oka"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

Vasario prad\u017eia, Doha. Vaik\u0161tau \u201eArt Basel Qatar\u201c\u00a0\u2013 vienoje svarbiausi\u0173 pasaulio meno mugi\u0173, kuri pirm\u0105 kart\u0105 vyksta Persijos \u012flankos regione. Prie\u0161 mane\u00a0\u2013 dviej\u0173 skirting\u0173 pasauli\u0173 vizijos, kurias skiria vos dvide\u0161imt metr\u0173.<\/p>\n

Presti\u017ein\u0117s Berlyno galerijos stende\u00a0\u2013 jauno amerikie\u010di\u0173 menininko Nidos Sinnokroto skulpt\u016bra apie k\u016bno atminties traum\u0105 ir kontroliuojam\u0105 vandens politik\u0105. 122 cm juodas strypas, vamzdis, molio detal\u0117s. Katalogas ir QR kodas su nuoroda \u012f paai\u0161kinim\u0105, kod\u0117l \u0161is darbas yra tas, kas teigiama esant.<\/p>\n

Kitame sal\u0117s kampe\u00a0\u2013 \u201eWaddington Custot\u201c galerijos pristatyti libaniet\u0117s meninink\u0117s k\u016briniai. Spalvingi, abstrakt\u016bs, reflektuojantys peiza\u017eus ir poezij\u0105. Tai ne dekoratyvi tapyba. Tai sud\u0117tinga vizuali kalba apie atminties sluoksnius, apie miestus ir gamt\u0105, besikei\u010dian\u010di\u0105 horizonto linij\u0105. Ry\u0161k\u016bs, \u0161vies\u016bs, \u017eaismingi darbai kvie\u010dia gyventi kartu. Publika sustoja, fotografuoja, klausia kainos. Ne tod\u0117l, kad nori investuoti, o tod\u0117l, kad \u012fsivaizduoja juos savo namuose.<\/p>\n

Abu menininkai apm\u0105sto sud\u0117ting\u0105 tikrov\u0119. Bet vienas i\u0161 j\u0173 gr\u012f\u017eta prie traumos, kitas\u00a0\u2013 \u017evelgia \u012f priek\u012f, \u012f tai, k\u0105 jau \u017eino ir gali pamatyti. Juos skiria ne temos, stilistikos ar technikos pasirinkimai, o fundamentalus klausimas apie tai, k\u0105 manome, jog menas tur\u0117t\u0173 daryti ir\u00a0\u2013 dar svarbiau\u00a0\u2013 koki\u0105 praeit\u012f ir ateit\u012f mes renkam\u0117s matyti ar rodyti.<\/p>\n

\"\"

Art Basel Qatar meno mug\u0117, 2026 \u00a9 Art Basel organizatori\u0173 nuotrauka<\/p><\/div>\n

VAKAR\u0172 MENO TRAUMA KAIP PRAMON\u0116<\/p>\n

\u0160iuolaikinis Vakar\u0173 menas turi nauj\u0105 aukso gysl\u0105\u00a0\u2013 asmenin\u0119 traum\u0105.<\/p>\n

Bet prad\u017eioje pasvarstykime ne apie tai, kas eksponuojama, o kas sprend\u017eia, koks bus ekspozicijos turinys. Kuratorius\u00a0\u2013 ypa\u010d did\u017eiosiose institucijose\u00a0\u2013 i\u0161 ne\u017einomo menininko gali padaryti \u017evaig\u017ed\u0119 arba populiar\u0173 meninink\u0105 paversti neegzistuojan\u010diu. Ir kai tas kuratorius yra i\u0161 Londono, Niujorko ar Berlyno, jo \u017evilgsnis \u012f men\u0105 nei\u0161vengiamai u\u017ea\u0161trintas vakarie\u010dio patirties. Trauma jam yra ne tik teis\u0117tas meno turinys, bet ir \u017eenklas, kad menininkas yra pakankamai gilus, pakankamai rimtas, pakankamai \u0161iuolaiki\u0161kas.<\/em><\/p>\n

Homogeni\u0161kos kuratori\u0173 komandos\u00a0\u2013 tautyb\u0117s ar edukacijos prasme\u00a0\u2013 formuoja vis\u0105 meno rinkos ekosistem\u0105 ir hierarchijas joje. \u012eprastai matome vakarieti\u0161kos estetikos \u0161lovinim\u0105, kai kada\u00a0\u2013 hiperbolizuot\u0105 ir selektyvi\u0105 ma\u017eum\u0173 reprezentacij\u0105, pateikiant jas kaip \u201eprispaust\u0173j\u0173\u201c parod\u0105, \u0117jim\u0105 koja kojon su \u201esusivokusi\u0173j\u0173\u201c kult\u016bros (woke<\/em>) tendencijomis. Rodomi arba vieni, arba kiti\u00a0\u2013 skirtingumai nesusipina, nors da\u017eniausiai juos vienija pana\u0161i minorin\u0117 tema. Korporacijose jau kur\u012f laik\u0105 kalbama apie daugialyp\u0117s \u012fvairov\u0117s (diversity<\/em>) svarb\u0105, mokoma tolerancijos kitokiam, ta\u010diau vaizduojamojo meno pasaulyje itin pageidautina tur\u0117ti atpa\u017e\u012fstam\u0105 traum\u0173 \u017eodyn\u0105, atrodyti labai konceptualiam, filosofi\u0161kam ar susir\u016bpinusiam rimtomis temomis.<\/p>\n

\"\"

Aiza Ahmed Footnotes, 2026. Art Basel Qatar meno mug\u0117 \u00a9 Art Basel organizatori\u0173 nuotrauka<\/p><\/div>\n

Kor\u0117jie\u010di\u0173-vokie\u010di\u0173 filosofas Byung-Chul Hanas knygoje \u201ePaliatyvioji visuomen\u0117\u201c (The Palliative Society: Pain Today<\/em>, 2021) diagnozuoja b\u016bsen\u0105, kurioje atsid\u016br\u0117 Vakar\u0173 kult\u016bra: skausmo vengimas tapo tokiu imperatyvu, kad net menas\u00a0\u2013 kadaise geb\u0117j\u0119s transcenduoti kan\u010di\u0105\u00a0\u2013 virto komforto instrumentu. Paradoksas \u010dia dvigubas. Visuomen\u0117, kuri bijo skausmo, gamina men\u0105 apie<\/em> skausm\u0105\u00a0\u2013 bet tok\u012f, kuris nekelia tikro nepatogumo. Tai paliatyvus menas: jis imituoja gilum\u0105, demonstruoja \u017eaizdas, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 funkcionuoja kaip medicininis pleistras ant kolektyvinio nerimo\u00a0\u2013 nuramina, bet negydo.<\/p>\n

Susan Sontag dar 2003\u00a0metais es\u0117 \u201e\u017di\u016brint \u012f kit\u0173 skausm\u0105\u201c (Regarding the Pain of Others<\/em>) persp\u0117jo apie kit\u0173 kan\u010dios vartojimo mechanik\u0105: kai svetimas skausmas tampa estetine patirtimi, \u017ei\u016brovas patiria dvigub\u0105 malonum\u0105\u00a0\u2013 empatijos jausm\u0105 ir saug\u0173 atstum\u0105 nuo tikro pavojaus. \u0160iuolaikinis Vakar\u0173 meno pasaulis \u0161i\u0105 Sontag \u012f\u017evalg\u0105 pavert\u0117 verslo modeliu. Muziejus (bienal\u0117, galerija) tampa terapiniu kabinetu, kuriame kolekcininkas atlieka empatijos konsultanto vaidmen\u012f, sumok\u0117damas u\u017e biliet\u0105 \u012f svetim\u0105 kan\u010di\u0105\u00a0\u2013 ir dar gaudamas investicin\u0119 gr\u0105\u017e\u0105.<\/p>\n

Hanas kitoje savo knygoje \u201eGelbstint gro\u017e\u012f\u201c (Saving Beauty<\/em>, 2017) eina dar toliau: jis teigia, kad gro\u017eis buvo i\u0161tremtas i\u0161 \u0161iuolaikinio meno, nes jis atrodo per lengvas, per pavir\u0161utini\u0161kas, per malonus<\/em>. \u0160iuolaikinis menas privalo trikdyti, provokuoti, kelti nerim\u0105<\/em>\u00a0\u2013 kitaip jis n\u0117ra rimtas<\/em>. Gro\u017eis tapo meno nuod\u0117me, o trauma\u00a0\u2013 jo sakramentu. Tuo tarpu visos nevakarieti\u0161kos tradicijos, kuriose gro\u017eis niekada nebuvo i\u0161guitas\u00a0\u2013 pers\u0173 miniati\u016bros, japon\u0173 keramika, arab\u0173 kaligrafija\u00a0\u2013 savaime priskiriamos dekoratyvumo kategorijai. Tarsi menininkui, kuris renkasi kurti gro\u017e\u012f, tr\u016bksta intelektualin\u0117s dr\u0105sos.<\/p>\n

Rinkos logika \u0161i\u0105 estetin\u0119 hierarchij\u0105 \u012fcementuoja. Darbas, kuris pristato \u201egydom\u0105j\u012f proces\u0105\u201c, lengviau parduodamas. Ne tod\u0117l, kad kolekcininkas tikrai nori gyventi su dvide\u0161imties minu\u010di\u0173 vaizdo \u012fra\u0161u, kuriame ka\u017ekas verkia. Bet tod\u0117l, kad toks pirkinys gali b\u016bti pateisintas kaip svarbus dialogas, socialinis anga\u017eavimasis, svarbios temos palaikymas<\/em>. Trauma yra saugus statymas. Gro\u017eis\u00a0\u2013 rizika. Apie tai, kaip aukciono sal\u0117je korporacinis skaidrumas baigiasi ten, kur prasideda pelnas, esu ra\u0161iusi anks\u010diau\u00a0\u2013 meno rinkos galingieji puikiai tarnauja finansin\u0117ms manipuliacijoms, kur joks skaidrumas ar tikslumas nepageidautinas. Traumos naratyvas \u0161ioje strukt\u016broje veikia kaip draudimo polisas: jei k\u016brinys ateityje ne\u012fgaus vert\u0117s\u00a0\u2013 bent jau buvo svarbus<\/em>.<\/p>\n

\"\"

Shirin Neshat Lia Rumma, 2026. Art Basel Qatar meno mug\u0117 \u00a9 Art Basel organizatori\u0173 nuotrauka<\/p><\/div>\n

PIET\u0172 AMERIKA, AZIJA IR NESUSKAI\u010cIUOTOS TRAUMOS<\/p>\n

\u0160ioje Vakar\u0173 traumos obsesijoje labiausiai glumina argumentas, kad mes istori\u0161kai daug kent\u0117jome, tod\u0117l ir kuriame i\u0161 skausmo. Ignoruojama, jog pasaulyje yra \u0161ali\u0173, kurios patyr\u0117 ne ma\u017eiau tragedij\u0173 nei bet kuri Europos valstyb\u0117, arba laikoma, kad m\u016bs\u0173 skausmas didesnis. Diktat\u016bros Argentinoje, \u010cil\u0117je, Brazilijoje, genocidas Ruandoje, Kambod\u017eos \u017eudyn\u0117s, Brit\u0173 Indijos padalinimas, Japonijos atominiai bombardavimai, visos Afrikos kolonizacija ir i\u0161silaisvinimas\u00a0\u2013 s\u0105ra\u0161as nepabaigiamas.<\/p>\n

Ta\u010diau, kai \u017ei\u016brime \u012f \u0161i\u0173 region\u0173 \u0161iuolaikin\u012f men\u0105, matome visi\u0161kai kitok\u012f santyk\u012f su praeitimi. Taip, yra darb\u0173, kurie kalba apie istorinius \u012fvykius, bet jie retai pasitelkia asmenin\u0119 traumos terapijos kalb\u0105. Dar re\u010diau skausmas ar tamsa tampa dominuojan\u010dia estetika.<\/p>\n

Kolumbietis Fernando Botero tap\u0117 storuliukus\u00a0\u2013 linksmus, apvalius, \u017eaismingus. Ar jis ne\u017einojo apie narkotik\u0173 gauj\u0173 smurt\u0105 savo \u0161alyje? Be abejo, \u017einojo. Bet pasirinko kurti d\u017eiaugsm\u0105. Brazili\u0161kasis modernizmas\u00a0\u2013 Oscaro Niemeyer\u2019io architekt\u016bra, Candido Portinari darb\u0173 energija\u00a0\u2013 visa tai gim\u0117 \u0161alyje, kurioje socialin\u0117 nelygyb\u0117 yra tiesiog kraupi. Ir jie k\u016br\u0117 gro\u017e\u012f, ne skausm\u0105.<\/p>\n

Japonija\u00a0\u2013 vienintel\u0117 \u0161alis, nukent\u0117jusi nuo atomini\u0173 ginkl\u0173. Ta\u010diau \u0161iuolaikinis japon\u0173 menas n\u0117ra i\u0161tisas atomin\u0117s traumos muziejus. Yra Yayoi Kusamos begalin\u0117s ta\u0161kuotos erdv\u0117s, kurios kalba apie begalyb\u0119, ne apie Hiro\u0161im\u0105. Yra Takashi Murakami ir jo \u017eaismingos animacin\u0117s formos. Tai ne traumos neigimas\u00a0\u2013 tai kitoks civilizacinis po\u017ei\u016bris \u012f kan\u010di\u0105. Susid\u016brimas, kuriame k\u016bryba yra ne \u017eaizdos demonstracija, o gyvenimo t\u0105sa, nepaisant<\/em> \u017eaizdos.<\/p>\n

Theodoras Adorno garsi\u0105ja fraze klaus\u0117, ar galima ra\u0161yti poezij\u0105 po Au\u0161vico. Vakar\u0173 meno pasaulis \u0161\u012f klausim\u0105 pavert\u0117 verslo strategija: ne tik galima, bet ir b\u016btina\u00a0<\/em>\u2013 su s\u0105lyga, kad eil\u0117s bus apie kan\u010di\u0105. Ir kad autorius tur\u0117s asmenin\u0119 traum\u0105, patogiai konvertuojam\u0105 \u012f kuratorin\u012f naratyv\u0105. Tuo tarpu \u0161alys, patyrusios ne ma\u017eesnius siaubus, men\u0105 pasirinko kaip erdv\u0119 prie\u0161intis<\/em> destrukcijai, o ne j\u0105 reprodukuoti.<\/p>\n

\"\"

Fernando Botero KRISTAUS LAIDOJIMAS \/ Entierro de Cristo, 2018. Antiochijos muziejus, Medeljinas. \u00a9 Markpittimages | Dreamstime.com<\/p><\/div>

\"\"

Fernando Botero MONALISA, 2019. F. Botero muziejus, Bogota. \u00a9 Markpitt\u00adimages | Dreamstime.com<\/p><\/div>\n

LAIM\u0116S GEOGRAFIJA<\/p>\n

Persik\u0117liau gyventi \u012f Rytus ir kiekvien\u0105 dien\u0105 matau kitoki\u0105 estetik\u0105\u00a0\u2013 \u010dia dominuoja spalvos, ornamentika, geometrija, \u0161vies\u0105 atspindintys pavir\u0161iai. Pers\u0173 kilim\u0173 ra\u0161tai, \u0160iaur\u0117s Afrikos zeli\u017eo ornamentai, osman\u0173 miniati\u016bros, arab\u0173 kaligrafija\u00a0\u2013 visa tai yra ne\u012ftik\u0117tinai sud\u0117tinga, techni\u0161kai tobula, vizualiai turtinga kult\u016bra. Ir n\u0117 viena \u0161i\u0173 tradicij\u0173 nereikalauja, kad menininkas paai\u0161kint\u0173 savo \u201egydom\u0105j\u012f proces\u0105\u201c. Gro\u017eis \u010dia yra vertyb\u0117 savaime\u00a0\u2013 ne pavir\u0161utini\u0161kumo \u017eenklas, o amato ir dvasingumo sankirta, perduodama i\u0161 kartos \u012f kart\u0105. Kai marokietis amatininkas m\u0117lyna glaz\u016bra da\u017eo plok\u0161t\u0119\u00a0\u2013 tai ne terapija. Tai civilizacijos t\u0105sa per rankas.<\/p>\n

Vidur\u017eemio j\u016bros regione pastebiu pana\u0161i\u0105 tendencij\u0105. Ital\u0173, graik\u0173, ispan\u0173 \u0161iuolaikinis menas da\u017enai i\u0161laiko ry\u0161\u012f su kasdieniu gro\u017eiu. Net kai kalba apie sud\u0117tingas temas, jis retai panyra \u012f savianaliz\u0117s pelkes. Yra tam tikras orumas, tam tikras atstumo i\u0161laikymas\u00a0\u2013 tai, k\u0105 Hanas vadina negatyvi\u0105ja estetika<\/em>: geb\u0117jimas leisti gro\u017eiui b\u016bti be poreikio j\u012f paai\u0161kinti ar pateisinti, ta\u010diau neneigiant skaud\u017ei\u0173 patir\u010di\u0173.<\/p>\n

Kai vienos sir\u0117s meninink\u0117s paklausiau, kod\u0117l ji taip gyvybingai tapo, nors jos \u0161alis patyr\u0117 pilietin\u012f kar\u0105, ekonomin\u0119 gri\u016bt\u012f, sprogimus, ji atsak\u0117: \u201eB\u016btent tod\u0117l. Jei menas bus tik mano tragedij\u0173 atspindys, a\u0161 prisid\u0117siu prie pasaulio tamsos. A\u0161 renkuosi kurti \u0161vies\u0105\u201c. Pana\u0161iai transformavosi Marinos Abramovi\u0107 k\u016bryba.<\/p>\n

Tai ne naivumas. Tai ne traumos neigimas. Tai pasirinkimas\u00a0\u2013 estetinis, etinis ir politinis.<\/p>\n

\"\"

C\u00e2ndido Portinari MI\u0160KO PRIEIGOS \/ ENTRY INTO THE FOREST, 1941. Sienin\u0117 tapyba. Ispan\u0173 skaitykla JAV Kongreso bibliotekoje, Thomo Jeffersono pastate, Va\u0161ingtone, JAV. Carol M. Highsmith nuotrauka, publikuojama pagal PD licencij\u0105<\/p><\/div>

\"\"

C\u00e2ndido Portinari AUKSO RADIMAS \/ DISCOVERY OF GOLD, 1941. Sienin\u0117 tapyba. Ispan\u0173 skaitykla JAV Kongreso bibliotekoje, Thomo Jeffersono pastate, Va\u0161ingtone. Publikuojama pagal PD licencij\u0105<\/p><\/div>\n

KAI PA\u017dEID\u017dIAMUMAS TAMPA VERSLO MODELIU<\/p>\n

Guy Debordas \u201eSpektaklio visuomen\u0117je\u201c (The Society of the Spectacle<\/em>, 1967) teig\u0117, kad kapitalizmas transformuoja kiekvien\u0105 autenti\u0161k\u0105 patirt\u012f \u012f vaizd\u0105, skirt\u0105 vartoti. Pra\u0117jus daugiau nei pus\u0161im\u010diui met\u0173 \u0161i \u012f\u017evalga skamba kaip meno rinkos vadov\u0117lio a\u0161is. Sistema suk\u016br\u0117 stimul\u0105 jauniems menininkams savo privat\u0173 skausm\u0105 paversti vie\u0161u produktu. Pa\u0161iepiame socialini\u0173 tinkl\u0173 influencerius<\/em>, kurie monetizuoja savo asmeninius konfliktus, o \u0161tai i\u0161 meninink\u0173 reikalaujame b\u016bti giliems b\u016btent rodant traumas\u00a0\u2013 tarsi galerijos sienos b\u016bt\u0173 morali\u0161kai prana\u0161esn\u0117s u\u017e instagramo reels\u2019us<\/em>. Skirtumas tik kainoje.<\/p>\n

Markas Fisheris knygoje \u201eKapitalistinis realizmas\u201c (Capitalist Realism: Is There No Alternative?<\/em>, 2009) tai vadina afekto komodifikacija\u00a0\u2013 emocijos paver\u010diamos preke, ir net pats mai\u0161tavimas prie\u0161 sistem\u0105 tampa sistemos produktu. Menininkas protestuoja prie\u0161 kapitalizm\u0105 naudodamas kapitalizmui tobulai tinkam\u0105 format\u0105.<\/p>\n

Kai meno vert\u0117 pradedama matuoti ne estetiniu ar techniniu meistri\u0161kumu, ne vizualiniu poveikiu, net ne konceptualiu radikalumu\u00a0\u2013 bet asmenin\u0117s traumos autenti\u0161kumu, atsitinka keli dalykai vienu metu.<\/p>\n

Vis\u0173 pirma, prarandame geb\u0117jim\u0105 vertinti men\u0105 kaip men\u0105. Jei k\u016brinio vert\u0117 priklauso nuo to, koki\u0105 \u017eal\u0105 patyr\u0117 menininkas, kritika tampa ne\u012fmanoma: pasakyti, kad videoinstaliacija yra nuobodi, rei\u0161kia neigti menininko skausm\u0105. Pasakyti, kad tekstas\u00a0\u2013 bloga literat\u016bra, rei\u0161kia paneigti traum\u0105. Tai estetin\u0117 cenz\u016bra, slepiama po empatijos kauke.<\/p>\n

Antra, atsiranda keista hierarchija, kurioje labiau nukent\u0117j\u0119 yra autenti\u0161kesni<\/em>. Tai ne tik eti\u0161kai abejotina, bet ir k\u016brybi\u0161kai nuodinga. Istori\u0161kai geriausi menininkai neb\u016btinai buvo tie, kurie patyr\u0117 daugiau kan\u010di\u0173. Kartais b\u016btent d\u017eiaugsmas, steb\u0117jimasis, aistra ar charizma inspiravo did\u017eiausius \u0161edevrus. Michelangelo Siksto koply\u010dia n\u0117ra terapijos sesija. Kacu\u0161ikos Hokusai \u201eDid\u017eioji banga\u201c n\u0117ra vandens politikos analitika.<\/p>\n

Tre\u010dia, prarandame kult\u016brin\u0119 \u012fvairov\u0119. Jei traum\u0105 imame laikyti universalia meno kalba Vakaruose, visos kitos pasaulio kult\u016bros, kurios renkasi kitaip, tampa nepakankamai gilios, nepakankamai rimtos<\/em>. Meno pasaulis, deklaruojantis \u012fvairov\u0119, praktikoje priklauso vienam naratyvui\u00a0\u2013 Vakar\u0173 psichologin\u0117s traumos paradigmai. Tai ne kas kita kaip Edwardo W.\u00a0Saido apra\u0161yto orientalizmo inversija: dabar ne tik Rytai konstruojami kaip kitas<\/em>, bet ir kiekviena netraumin\u0117 estetika savaime devalvuojama kaip intelektualiai sekli.<\/p>\n

\"\"

Takashi Murakami PO RADIACIJOS LI\u016aTIMI \/ UNDER THE RADIATION FALLS, 2017. Instaliacija \/ tapyba. \u0160iuolaikinio meno muziejus Garage. \u00a9 Ivanoel | Dreamstime.com<\/p><\/div>\n

DOVANA AR TERAPIJA<\/p>\n

Pagrindinis skirtumas, kur\u012f pasteb\u0117jau gyvendama Azijoje ir Vidur\u017eemio j\u016bros regione\u00a0\u2013 \u010dia menas vis dar suprantamas kaip dovana, ne kaip terapija.<\/p>\n

Kai pakistanie\u010di\u0173 menininkas kuria i\u0161rai\u0161king\u0105 kaligrafij\u0105, jis neplanuoja pasiai\u0161kinti, kaip tai padeda jam \u201edirbti su savimi\u201c. Kai japon\u0173 keramikas i\u0161 \u0161uki\u0173 konstruoja vaz\u0105\u00a0\u2013 jis nesiekia \u201e\u012fgalinti \u017ei\u016brov\u0105\u201c. Kai jordan\u0117 tapytoja renkasi spalvas\u00a0\u2013 ji nesigilina \u012f verbalin\u0119 akrobatik\u0105 surandant gili\u0105 mint\u012f ten, kur ji yra, bet neb\u016btinai turi b\u016bti u\u017era\u0161yta.<\/p>\n

Vakar\u0173 pasaulyje menas vis da\u017eniau tampa ne dovana pasauliui, o k\u016br\u0117jo vidini\u0173 proces\u0173 dokumentacija. Mes esame pakviesti ne \u012f estetin\u0119 patirt\u012f, o \u012f psichoterapijos sesij\u0105, kur menininkas yra pacientas, o mes\u00a0\u2013 liudytojai. Bet kas gauna naud\u0105 i\u0161 tokio meno? K\u016br\u0117jas sako, kad gydosi. Kuratorius tikina, jog palaiko svarbius dialogus. Galerija mano, kad skleid\u017eia reik\u0161mingas id\u0117jas. Kolekcininkas did\u017eiuojasi prisidedantis prie socialin\u0117s kaitos. O \u017ei\u016brovas? \u017di\u016brovas lieka su dvide\u0161imties minu\u010di\u0173 vaizdo \u012fra\u0161u, kuriame ka\u017ekas verkia. Ir su vidiniu nerimu: gal esu blogas \u017emogus, jei man tai nuobodu?<\/p>\n

\"\"

Yayoi Kusama BEGALYB\u0116S VEIDROD\u017dI\u0172 KAMBARYS \u2013 MOLI\u016aGAI \/ INFINITY MIRRORED ROOM \u2013 PUMPKINS, 2017.Instaliacija. Singap\u016bro nacionalinis muziejus. \u00a9 Phasit Rattanachaisit | Dreamstime.com<\/p><\/div>\n

\u201eArt Basel Qatar\u201c u\u017ekalbinau egiptiet\u0119-graik\u0119 dailinink\u0119 Farid\u0105 El Gazzar. Ji jau kelis de\u0161imtme\u010dius tapo palmi\u0173 ir pastat\u0173 vir\u0161\u016bnes. Jos darbai techni\u0161kai puik\u016bs, emocionaliai turtingi, bet visi\u0161kai paprasti Vakar\u0173 meno vertinimu. Paklausiau, ar ji jau\u010diasi ignoruojama tarptautin\u0117je meno scenoje. Ji nusijuok\u0117: \u201eVakarai galvoja, kad mes turime i\u0161mokti i\u0161 j\u0173, kaip b\u016bti \u0161iuolaiki\u0161kiems. Bet galb\u016bt jie gal\u0117t\u0173 i\u0161mokti i\u0161 m\u016bs\u0173, kaip gyventi su emocijomis, nepaver\u010diant j\u0173 verslu.\u201c<\/p>\n

Ji tapys toliau\u00a0\u2013 kontempliatyvias saul\u0117lyd\u017eio scenas ir v\u0117j\u0105 dykumoje. Jokio suplanuoto terapinio teksto \u0161alia. Tik meistri\u0161kumas ir akimirka, u\u017efiksuota spalvose. Tuose mirksniuose telpa viskas: praeitis, kuri priimama tokia, kokia yra, ir dabartis, kuriai nereikia traumos legitimacijos.<\/p>\n

Hanas ra\u0161o, kad tikras gro\u017eis yra ataraksija\u00a0<\/em>\u2013 ne abejingumas, o gili ramyb\u0117, kurioje d\u0117mesingumas atveria pasaul\u012f. Mano namuose Dohoje kabanti saul\u0117lyd\u017eio abstrakcija kiekvien\u0105 ryt\u0105 man tai primena. Tai n\u0117ra konceptualu<\/em> Vakar\u0173 meno po\u017ei\u016briu. Bet tai\u00a0\u2013 gra\u017eu. Ir su tuo dabar gyvenu\u00a0\u2013 ne kaip su patir\u010di\u0173 diagnoze, o kaip su s\u0105moninga d\u017eiaugsmingumo dovana.<\/p>\n

\"\"

Marina Abramovi\u0107, GENERATOR \/ \u012eKROVIKLIS, 2023. Performansas \/ instaliacija. Usina de Arte, Brazilija. Flickr \/ Romerito Pontes nuotrauka, publikuojama pagal CC BY 2.0 licencij\u0105<\/p><\/div>

\"\"

Farida El Gazzar VASAROS KAR\u0160TIS \/ SUMMER HEAT, 2025. Akrilas, kartonas, autor\u0117s parinktas vinta\u017einio stiliaus r\u0117mas, 21 \u00d7 29,5 cm. \u00a9 Meninink\u0117s ir galerijos Kalfayan Galerie nuosavyb\u0117<\/p><\/div>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-2-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Vasario prad\u017eia, Doha. Vaik\u0161tau \u201eArt Basel Qatar\u201c\u00a0\u2013 vienoje svarbiausi\u0173 pasaulio meno mugi\u0173, kuri pirm\u0105 kart\u0105 vyksta Persijos \u012flankos regione. Prie\u0161 mane\u00a0\u2013 dviej\u0173 skirting\u0173 pasauli\u0173 vizijos, kurias skiria vos dvide\u0161imt metr\u0173. Presti\u017ein\u0117s Berlyno galerijos stende\u00a0\u2013 jauno amerikie\u010di\u0173 menininko Nidos Sinnokroto skulpt\u016bra apie k\u016bno atminties…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":39085,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[678,148,110,606],"tags":[563],"class_list":["post-39077","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2026-02","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-vizualieji-menai"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Ornela Rama\u0161auskait\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39077","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=39077"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39077\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":39099,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/39077\/revisions\/39099"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/39085"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=39077"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=39077"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=39077"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}