Ta\u010diau su filmo \u201eSentimentali vert\u0117\u201c (Sentimental Value<\/em>, 2025\u00a0m.) pasirodymu, Trieras signalizuoja apie ry\u0161k\u0173 pos\u016bk\u012f savo re\u017eis\u016brin\u0117je karjeroje. Nors i\u0161liko ankstesni\u0173 darb\u0173 stilistiniai bruo\u017eai, tokie kaip literat\u016briniai monologai, \u017eaismingas monta\u017eas ir gili meil\u0117 Oslui, jo gravitacijos centras persikelia nuo individo egzistencin\u0117s kriz\u0117s ir kolektyvinio \u0161eimos nari\u0173 chaoso. \u201eOslo trilogija\u201c pasakojo apie kov\u0105 u\u017e savo gyvenimo k\u016brim\u0105, o \u201eSentimentali vert\u0117\u201c kalba apie suvokim\u0105, kad visi esame m\u016bs\u0173 prot\u0117vi\u0173, t\u0117v\u0173 ir j\u0173 palikimo bendraautoriai.<\/p>\n Po filmo premjeros Kan\u0173 kino festivalyje surengtoje spaudos konferencijoje Trieras provokuojamai parei\u0161k\u0117, kad \u0161velnumas yra naujasis pankas. \u0160is teiginys\u00a0\u2013 ne tik rinkodaros \u0161\u016bkis, bet ir filmo hermeneutinis raktas. Kult\u016brin\u0117je aplinkoje, kurioje da\u017enai vyrauja ironija ar atsainus cinizmas, Trieras teigia, kad nuo\u0161irdus emocinis susitaikymas, ypa\u010d sud\u0117tingas ir nemadingas darbas atleisti savo t\u0117vams, yra radikaliausias veiksmas, kur\u012f galima atlikti. \u201eSentimentali vert\u0117\u201c prat\u0119sia ir pertraukia \u201eOslo trilogij\u0105\u201c, perkeldama Triero savianaliz\u0119 ir ilgalaik\u012f susir\u016bpinim\u0105 d\u0117l potencialo nei\u0161naudojimo \u012f \u0161eimos aplink\u0105, kur kinas tampa ne tik stilistine puo\u0161mena, bet ir susitaikymo priemone bei sentimentalios vert\u0117s objektu.<\/p>\n Kadras i\u0161 filmo \u201eOslas, rugpj\u016b\u010dio 31-oji\u201c (re\u017e. Joachimas Trieras, 2011)<\/p><\/div>\n ANKSTYVASIS OSLAS: \u201eREPRIZA\u201c IR \u201eOSLAS, RUGPJ\u016a\u010cIO 31-OJI\u201c<\/p>\n Norint suprasti poky\u010dius, \u012fvykusius filme \u201eSentimentali vert\u0117\u201c, pirmiausia reikia i\u0161nagrin\u0117ti pagrind\u0105, kur\u012f paklojo \u201eRepriza\u201c ir \u201eOslas, rugpj\u016b\u010dio 31-oji\u201c. Jie pagimd\u0117 Triero heroj\u0173, da\u017enai \u012fk\u016bnijam\u0105 i\u0161skirtinai ekspresyvaus Anderso Danielseno Lie,\u00a0\u2013 persona\u017e\u0105, apib\u016bdinam\u0105 kaip pernelyg intelektual\u0173 ir nerandant\u012f prasm\u0117s.<\/p>\n Filme \u201eRepriza\u201c pasakojimas vedamas konkurencingos dviej\u0173 ambicing\u0173 ra\u0161ytoj\u0173, Eriko ir Filipo, draugyst\u0117s. Itin \u012fsimintinas pirmasis epizodas, vaizduojantis \u012fvairias hipotetines situacijas: \u201eO jei?..\u201c Kamera art\u0117ja prie galim\u0173 ateities scenarij\u0173, literat\u016brini\u0173 triumf\u0173 ir pankroko katastrof\u0173. \u010cia pasakojimo strukt\u016bra atspindi jaunimo psichologij\u0105; gyvenimas traktuojamas kaip juodra\u0161tis, kur\u012f galima redaguoti, perra\u0161yti ir tobulinti. \u201eReprizos\u201c tragedija gl\u016bdi \u0161i\u0173 \u012fkyri\u0173 fantazij\u0173 susid\u016brime su nepalau\u017eiamais psichikos sutrikimais ir vidutinyb\u0117s tema. Persona\u017eai aps\u0117sti savo kult\u016brinio palikimo, siaubingai bijo likti neoriginal\u016bs.<\/p>\n \u201eOslas, rugpj\u016b\u010dio 31-oji\u201c patamsina min\u0117t\u0173 tem\u0173 palet\u0119. Sekant Anders\u0105, besigydant\u012f nuo narkotik\u0173 priklausomyb\u0117s, per dvide\u0161imt keturias valandas Osle filmas tampa paminklu i\u0161\u0161vaistytam potencialui. Skirtingai nuo nerimastingos \u201eReprizos\u201c energijos, \u201eOslas\u201c persmelktas tylos. Andersas aplanko draugus, kurie suk\u016br\u0119 \u0161eiminius gyvenimus\u00a0\u2013 gyvenimus, \u012f kuriuos jis \u017ei\u016bri su pavydu ir panieka. Filmo genialumas tas, kad miestas tampa atminties \u017eem\u0117lapiu. Andersui keliaujant po j\u012f, pastatai ir gatvi\u0173 sankirtos sukelia prisiminimus apie praeit\u012f, kuri jau nebeegzistuoja.<\/p>\n Svarbiausia, kad abiejuose ankstyvuosiuose filmuose kova yra vidin\u0117 ir vieni\u0161a. Netgi apsuptas \u017emoni\u0173 vakar\u0117lyje ar kavin\u0117je, Triero herojus i\u0161 esm\u0117s yra vienas, jis bando i\u0161 skylan\u010dios psichikos sulipdyti nuosekli\u0105 savo istorij\u0105. Vert\u0117, kurios \u0161ie persona\u017eai siekia, yra meritokrati\u0161ka ir i\u0161orin\u0117\u00a0\u2013 literat\u016brinis pripa\u017einimas, socialin\u0117 reik\u0161m\u0117 ar tiesiog noras b\u016bti \u201ekuo nors\u201c. Juos slegia didyb\u0117s l\u016bkes\u010diai. \u201eSentimentali vert\u0117\u201c v\u0117liau tai pakeis. Ateities l\u016bkes\u010diai neb\u0117ra na\u0161tos \u0161altinis, praeitis nebeslegia, o pasakojimo kontrol\u0117\u00a0\u2013 jau ne vieni\u0161o jaunuolio rankose: ji tampa gin\u010dytinu objektu tarp \u0161eimos nari\u0173, t\u0105 pa\u010di\u0105 istorij\u0105 prisimenan\u010di\u0173 skirtingai.<\/p>\n Kadras i\u0161 filmo \u201eGarsiau u\u017e bombas\u201c (re\u017e. Joachimas Trieras, 2015)<\/p><\/div>\n \u201eGARSIAU U\u017d BOMBAS\u201c, \u201eTELMA\u201c IR RY\u0160YS SU KNAUSGAARDU<\/p>\n Tarp antrosios ir tre\u010diosios \u201eOslo\u201c trilogijos dali\u0173 Trieras re\u017eisavo du filmus, kurie da\u017enai laikomi nuokrypiu nuo \u017einomiausios k\u016brybos. Ta\u010diau, \u017evelgiant retrospektyviai, jie\u00a0\u2013 esmin\u0117 \u201eSentimentalios vert\u0117s\u201c strukt\u016brin\u0117 atrama. Filmuose \u201eGarsiau u\u017e bombas\u201c (Louder than bombs<\/em>, 2015) ir \u201eTelma\u201c (Thelma<\/em>, 2017) Trieras perk\u0117l\u0117 savo jautrum\u0105 \u012f naujus \u017eanrus\u00a0\u2013 amerikieti\u0161k\u0105 \u0161eimos dram\u0105 ir antgamtin\u012f triler\u012f. Tai leido eksperimentuoti su paveldo ir atminties temomis, kurios visi\u0161kai subr\u0119sta 2025\u00a0m. filme.<\/p>\n \u201eGarsiau u\u017e bombas\u201c yra tiesioginis \u201eSentimentalios vert\u0117s\u201c pirmtakas. K\u016brinys pasakoja apie \u0161eim\u0105, kuri susiduria su motinos Izabel\u0117s Ryd (akt. Isabell\u0117 Huppert), \u017einomos karo fotograf\u0117s, palikimu. Filme naudojama fragmentuota strukt\u016bra, siekiant i\u0161tirti, kaip t\u0117vas (akt. Gabrielis Byrne) ir jo du s\u016bn\u016bs kuria skirtingus mirusios moters portretus. Trieras, pasitelkdamas fotografijos medij\u0105, klausia: vaizdai atskleid\u017eia \u017emogaus ties\u0105 ar j\u0105 paslepia? Si\u016bloma mintis, kad gedulas yra savoti\u0161kas redagavimas: mes apkarpome ir filtruojame prisiminimus apie mirusiuosius, siekdami padaryti juos pakeliamus. Tai prana\u0161auja pagrindin\u012f \u201eSentimentalios vert\u0117s\u201c konflikt\u0105, kur palikti \u201eobjektai\u201c yra ne karo zon\u0173 nuotraukos, o bendro gyvenimo buitin\u0117s nuotrupos.<\/p>\n Kadras i\u0161 filmo \u201eTelma\u201c (re\u017e. Joachimas Trieras, 2017)<\/p><\/div>\n \u0160iam etapui labai svarbi Triero bendryst\u0117 su literat\u016bros titanu Karlu Ove Knausgaardu, davusi vaisi\u0173 kuriant dokumentin\u012f film\u0105 \u201eKitas Munchas\u201c (Den andre Munch<\/em>, 2018). Trieras, sekdamas Knausgaardo kuruojam\u0105 Edvardo Muncho darb\u0173 parod\u0105, film\u0105 re\u017eisavo su savo boliu Emiliu. \u0160is dviej\u0173 prot\u0173 susitikimas yra pamokomas: Knausgaardo literat\u016brinis projektas\u00a0\u2013 knaisiojimasis buityje, g\u0117doje ir kasdieniam nuovargyje, siekiant i\u0161gauti egzistencin\u012f auks\u0105\u00a0\u2013 puikiai atliepia paties Triero trajektorij\u0105. Dokumentikoje jie svarsto apie menininko atsakomyb\u0119 susidurti su nepadailintu savimi. \u0160is bendradarbiavimas, be abejo, paskatino Trier\u0105 \u017eengti toliau link nepagra\u017einto, neredaguoto \u0161eimos intymumo, kurie taps \u201eSentimentalios vert\u0117s\u201c esm\u0117s pamatu, sujungdami intelektual\u0173 Oslo \u0161altum\u0105 su naujojo filmo emociniu chaosu. Knausgaardo liguistas susidom\u0117jimas \u201ebanaliais\u201c atminties objektais tampa tiesioginiu teoriniu Noros ir Gustavo konflikto d\u0117l \u0161eimos relikvij\u0173 pirmtaku.<\/p>\n \u201eTelma\u201c tem\u0105 prat\u0119sia dar radikaliau, pa\u017eod\u017eiui \u012fk\u016bnydama paveld\u0117jimo na\u0161t\u0105. Tai antgamtin\u0117 istorija apie brendim\u0105, apie jaun\u0105 moter\u012f, kurios u\u017eslopinti tro\u0161kimai pasirei\u0161kia telekinetin\u0117mis galiomis. Nors pasakojimo tonas skiriasi nuo kit\u0173 Triero darb\u0173, \u201eTelma\u201c ai\u0161kiai nagrin\u0117ja id\u0117j\u0105, kad mes nesame autonomi\u0161kos b\u016btyb\u0117s. Merginos i\u0161 mo\u010diut\u0117s paveld\u0117tos galios yra slopinamos religingo t\u0117vo. Filmas pateikia \u0161eimos giminyst\u0117s linij\u0105 kaip biologinius ir psichologinius sp\u0105stus.<\/p>\n Kadrai i\u0161 filmo \u201eBlogiausias \u017emogus pasaulyje\u201c (re\u017e. Joachimas Trieras, 2021)<\/p><\/div>\n \u201eBLOGIAUSIAS \u017dMOGUS PASAULYJE: PAV\u0116LUOTA BRANDA IR Filmas \u201eBlogiausias \u017emogus pasaulyje\u201c (Verdens verste menneske<\/em>, 2021) yra tarsi tiltas tarp ankstyv\u0173j\u0173 \u201eOslo\u201c film\u0173 ir brand\u017eios \u201eSentimentalios vert\u0117s\u201c atomazgos. Tai trilogijos kulminacija, ta\u010diau kartu ir to paties Triero kuriamo archetipo dekonstrukcija. Julija (akt. Renate Reinsve) yra dvasin\u0117 \u201eReprizos\u201c protagonist\u0173 giminait\u0117, negalinti apsispr\u0119sti d\u0117l savo karjeros ir romantinio gyvenimo. Ta\u010diau filmas j\u0105 vaizduoja per atid\u0117tos brandos prizm\u0119.<\/p>\n Filmas suskirstytas \u012f dvylika skyri\u0173 su prologu ir epilogu, ai\u0161kiai pabr\u0117\u017eiant naratyvin\u0119 strukt\u016br\u0105. Julijos gyvenimo istorija \u017eaismingai perteikiama i\u0161 visa\u017einio pasakotojo pozicijos. Garsioji scena, kurioje laikas sustoja, kad moteris gal\u0117t\u0173 b\u0117gti per Osl\u0105 susitikti su savo mylimuoju, yra galutin\u0117 Triero protagonist\u0117s tro\u0161kimo i\u0161rai\u0161ka: sustabdyti negailesting\u0105 laiko t\u0117km\u0119 ir gyventi tik romanti\u0161k\u0173 galimybi\u0173 akimirka.<\/p>\n Ta\u010diau filme \u201eBlogiausias \u017emogus pasaulyje\u201c pristatoma biologin\u0117 realyb\u0117, kuri\u0105 \u201eOslas, rugpj\u016b\u010dio 31-oji\u201c i\u0161 esm\u0117s ignoravo. Pagalbin\u0117 siu\u017eeto linija, susijusi su Akselio, buvusio Julijos vaikino, liga ir mirtimi, skatina m\u0105styti apie k\u016bno trapum\u0105. Julijos dvejon\u0117s d\u0117l motinyst\u0117s\u00a0\u2013 prat\u0119sti gimin\u0117s linij\u0105 ar j\u0105 nutraukti\u00a0\u2013 jau\u010diamos visame filme. Vis d\u0117lto perspektyva lieka tvirtai susieta su moters savirealizacija. Kiti \u017emon\u0117s, netgi mir\u0161tantys, galiausiai yra jos pa\u010dios kelion\u0117s veidrod\u017eiai. Tai filmas apie sunkum\u0105 \u012fsipareigoti gyvenimui. \u201eSentimentali vert\u0117\u201c t\u0119siasi ten, kur Julija sustojo\u00a0\u2013 nuo nerimo d\u0117l gyvenimo pasirinkimo pereinama prie sunkumo priimti duotybes, ypa\u010d t\u0117vus, kuri\u0173 pats nepasirinksi.<\/p>\n Kadras i\u0161 filmo \u201eSentimentali vert\u0117\u201c (re\u017e. Joachimas Trieras, 2025) \u00a9 Karlovi Var\u0173 kino festivalis<\/p><\/div>\n \u201eSENTIMENTALI VERT\u0116\u201c: \u0160EIMA, DAIKTAI IR KINAS KAIP SUSITAIKYMAS<\/p>\n Filme \u201eBlogiausias \u017emogus pasaulyje\u201c buvo kalbama apie s\u0117slaus gyvenimo baim\u0119, o k\u016brinyje \u201eSentimentali vert\u0117\u201c\u00a0\u2013 apie siaub\u0105 gr\u012f\u017eti \u012f namus. Filmo centre\u00a0\u2013 Nora (akt. R.\u00a0Reinsve), teatro re\u017eisier\u0117, po motinos mirties gr\u012f\u017eusi \u012f savo vaikyst\u0117s namus Osle. Ten ji priversta patirti nepageidaujam\u0105 artum\u0105 su atsiskyr\u0117liu t\u0117vu Gustavu (kur\u012f su gri\u016bvan\u010dia didybe vaidina Stellanas Skarsg\u00e5rdas).<\/p>\n Filmo siu\u017eeto variklis\u00a0\u2013 ne romanti\u0161kas trikampis ar karjeros kriz\u0117, bet fizinis nam\u0173 \u016bkio likvidavimas. Namai yra pilni objekt\u0173\u00a0\u2013 knyg\u0173, bald\u0173, smulkmen\u0173, meno k\u016brini\u0173\u00a0\u2013 kurie neturi didel\u0117s ekonomin\u0117s vert\u0117s, bet yra prisotinti emocij\u0173. \u010cia filmo pavadinimas \u012fgyja dvigub\u0105 prasm\u0119. Ekonomikoje naudojamas sentimentalios vert\u0117s terminas turi negatyvi\u0105 reik\u0161m\u0119\u00a0\u2013 taip \u012fvardijamas neracionalus prisiri\u0161imas prie bever\u010di\u0173 daikt\u0173. Trieras tai pakei\u010dia, teigdamas, kad b\u016btent \u0161is iracionalumas yra \u017emogi\u0161kojo ry\u0161io esm\u0117.<\/p>\n Konfliktas kyla d\u0117l to, kad Nora ir Gustavas vertina \u0161iuos daiktus skirtingai. Gustavui netvarkingi namai yra mirusios \u017emonos muziejus ir sl\u0117ptuv\u0117 nuo jo paties senatv\u0117s. Norai \u0161ie daiktai\u00a0\u2013 vaikyst\u0117s, kurioje ji jaut\u0117si slegiama, artefaktai: moteris nori i\u0161valyti namus, o t\u0117vas ketina tiesiog perorganizuoti. Kova d\u0117l materiali\u0173 dalyk\u0173 tampa j\u0173 gin\u010do d\u0117l motinos gyvenimo naratyvo atspind\u017eiu. Ar ji buvo laiminga, ekscentri\u0161ka m\u016bza, koki\u0105 prisimena Gustavas, ar prislopinta, nustelbta moteris, koki\u0105 mat\u0117 Nora?<\/p>\n Triero re\u017eis\u016bra \u010dia yra intymesn\u0117, ta\u010diau formaliai dr\u0105sesn\u0117. Jis naudoja sau b\u016bdingus u\u017ekadrinius balsus, ta\u010diau \u0161ie da\u017enai prie\u0161taringi, pereinantys nuo Noros vidinio monologo prie Gustavo \u017eodini\u0173 gynybini\u0173 argument\u0173. Kamera u\u017esib\u016bna ties tekst\u016bromis: dulki\u0173 ant knyg\u0173 lentynos, nusilupusi\u0173 \u017eaislo da\u017e\u0173\u00a0\u2013 suteikdama negyviems objektams t\u0105 pat\u012f privilegijuot\u0105 subjektyvum\u0105, kur\u012f re\u017eisierius paprastai priskiria \u017emogi\u0161kiesiems persona\u017eams.<\/p>\n Filmo kulminacija susijusi su metateatro elementu: Nora m\u0117gina pastatyti pjes\u0119, pagr\u012fst\u0105 savo \u0161eimos gyvenimu, ir men\u0105 panaudoja kaip ginkl\u0105 prie\u0161 t\u0117v\u0105. Tai primena literat\u016brines \u201eReprizos\u201c ambicijas, ta\u010diau yra vienas esminis skirtumas. \u201eReprizoje\u201c menas buvo b\u016bdas \u012fgyti nemirtingum\u0105. \u201eSentimentalioje vert\u0117je\u201c jis tampa keliu palengvinti pokalb\u012f, kuris ne\u012fmanomas realyb\u0117je. Filme si\u016blomas susitaikymas neprimena holivudinio a\u0161arose sk\u0119stan\u010dio finalo, tai tylus bendros skausmingos patirties pripa\u017einimas.<\/p>\n Triero teiginys, kad \u201e\u0161velnumas yra naujasis pankas\u201c, rodo, jog pasaulyje, kuriame dominuoja skaitmeniniai \u201ea\u0161\u201c ir vyrauja vartotoji\u0161kumas, laikytis netvarkingos, skausmingos \u0161eimos istorijos yra mai\u0161to aktas. Filmas tvirtina, kad negalime tiesiog \u201eredaguoti\u201c savo gyvenim\u0173, kaip nor\u0117jo \u201eReprizos\u201c herojai. Vietoj to turime i\u0161mokti gyventi neapkarpytame filme, kuriame egzistuoja tikrasis skausmas ir nepatogi tyla.<\/p>\n Gal\u0173 gale, \u201eSentimentali vert\u0117\u201c rodo, kad \u201eOslo\u201c mentalitetas subrendo. Miestas neb\u0117ra tik jaunatvi\u0161k\u0173 tro\u0161kim\u0173 fonas, jis tapo istorijos saugykla. Nora, o galb\u016bt ir pats Trieras, supranta, kad prarastas laikas, kurio bijojo ankstesni\u0173 film\u0173 herojai, i\u0161 ties\u0173 buvo tiesiog gyvenimas. Daiktai namuose, netek\u0119 savo praktin\u0117s vert\u0117s, i\u0161lieka vertingi vien d\u0117l to, kad ka\u017ekas juos mat\u0117, liet\u0117 ir su jais gyveno. \u0160iame giliame ir jaudinan\u010diame filme Trieras teigia, kad did\u017eiausia sentimentali vert\u0117 yra ne daiktai, kuriuos saugome, o trap\u016bs, sud\u0117tingi santykiai, su kuriais tuos daiktus siejame.<\/p>\n I\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Silvija Butkut\u0117<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-12-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] TRIERAS IR \u201eSENTIMENTALIOS VERT\u0116S\u201c PROBLEMA Beveik du de\u0161imtme\u010dius Joachimo Triero kinas, kuriamas glaud\u017eiai bendradarbiaujant su Eskilu Vogtu, buvo laikomas tikruoju kinematografiniu \u0161iaurieti\u0161kos melancholijos \u017eem\u0117lapiu. Tai hiperartikuliuotas, bet emoci\u0161kai susting\u0119s kinas, kuriame veikia persona\u017eai, kalbantys \u017eodynu, leid\u017eian\u010diu apib\u016bdinti egzistencin\u0119 kan\u010di\u0105, bet neturintys priemoni\u0173 j\u0105…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":38671,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[672,148,110,606],"tags":[130],"class_list":["post-38670","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-12","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kinas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"MUSTAFA UZUNER","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/38670","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=38670"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/38670\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":38677,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/38670\/revisions\/38677"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/38671"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=38670"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=38670"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=38670"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/OSLO_red.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Garsiau-uz-bombas.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Telma-red.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/Blogiausias-zmogus-pasaulyje3-red.jpg\")
\nPASAKOJIMO SKYRIAI\u201c<\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2026\/01\/sentimental-value-movie-review-1-red.jpg\")