Filme re\u017eisierius tikrina ribas, k\u0105 galima vaizduoti ekrane. Teroras ir kankinimai. Seksualinis smurtas ir psichologinis \u017eiaurumas. K\u016bno \u017ealojimas ir \u017emog\u017eudyst\u0117s.<\/p>\n
Pasak kino kritiko Richardo Brody\u2019<\/span>io, \u201eSal\u00f2\u201c yra \u201eb\u016btina pamatyti, bet ne\u012fmanoma \u017ei\u016br\u0117ti: \u017ei\u016brovui gali pasirodyti, kad pats gyvenimas negr\u012f\u017etamai sutepamas vien d\u0117l to, kad tokie dalykai gali b\u016bti rodomi ar net tiesiog \u012fsivaizduojami.\u201c<\/p>\n Kontraversi\u0161ka istorija<\/strong><\/p>\n Keturiuose Dante\u2019<\/span>\u0117s \u012fkv\u0117ptuose epizoduose \u201eSal\u00f2\u201c regime grup\u0119 paaugli\u0173, fa\u0161ist\u0173 biurokrat\u0173 pagrobt\u0173 ir \u012fkalint\u0173 kaimo viloje, kur jie patiria \u012fvairias kankinimo formas \u2013 kiekvien\u0105 vis labiau dehumanizuojan\u010di\u0105 ir baisesn\u0119 u\u017e ankstesnes.<\/p>\n D\u0117l filmo ekstremalumo daugelis to meto kritik\u0173 \u012f j\u012f reagavo nepalankiai. Ra\u0161ytojas Italo\u2019<\/span>as Calvino\u2019<\/span>as apib\u016bdino \u0161i\u0105 juost\u0105 kaip neatsaking\u0105 ir neai\u0161ki\u0105. \u201eThe New York Times<\/em>\u201c i\u0161vadino \u201eSal\u00f2\u201c \u201esilpnu ir pavir\u0161utini\u0161ku\u201c, jis buvo laikomas \u201ekart\u0117lio\u201c kupinos Pasolinio re\u017eis\u016bros rezultatu.<\/p>\n K\u016brinys ir \u0161iandien poliarizuoja visuomen\u0119 ne ma\u017eiau nei premjeros dienomis \u2013 trumpai rodytas kino teatruose, Italijoje jis buvo u\u017edraustas, visgi i\u0161liko tamsiu traukos objektu. Re\u017eisierius Michaelis Haneke\u2019<\/span>\u0117, \u012ftrauk\u0119s \u201eSal\u00f2\u201c \u012f savo de\u0161imties m\u0117gstamiausi\u0173 film\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, pasakoja: \u201e[\u0161i juosta] i\u0161g\u0105sdino mane taip stipriai, kad sirgau 14 dien\u0173. Buvau visi\u0161kai i\u0161sek\u0119s. Iki \u0161iol nesukaupiu dr\u0105sos per\u017ei\u016br\u0117ti j\u0105 dar kart\u0105. Niekada daugiau ne\u017evelgiau \u012f toki\u0105 gili\u0105 bedugn\u0119, ir retai pasitaiko, kad tiek daug i\u0161mok\u010diau.\u201c<\/p>\n Ra\u0161ytoja Olivia Laing neseniai \u012fpyn\u0117 \u201eSal\u00f2\u201c \u012f savo \u201eSidabrin\u0117s knygos\u201c (The Silver Book) siu\u017eet\u0105 \u2013 kai kuri\u0173 jos skyri\u0173 veiksmas pl\u0117tojamas \u0161ios kino juostos filmavimo aik\u0161tel\u0117je.<\/p>\n Kaip teigia Laing, Pasolinio vizija \u2013 bene ni\u016briausia, kada nors u\u017efiksuota kino juostoje, \u2013 pirmin\u012f emocin\u012f kr\u016bv\u012f i\u0161laik\u0117 b\u016btent d\u0117l savo prana\u0161ingumo: \u201eJis pamat\u0117 ateit\u012f, kurioje dabar gyvename, gerokai anks\u010diau u\u017e kitus. \u012e\u017evelg\u0117, kad kapitalizmas virs fa\u0161izmu arba fa\u0161izmas \u012fsiskverbs \u012f kapitalizm\u0105 ir j\u012f u\u017evaldys. Kad tai, kas atrod\u0117 nekalta ir naudinga, sugadins ir sunaikins sen\u0105sias gyvenimo formas. Jis \u017einojo, jog paklusnumas ir bendrininkavimas yra mirtini.\u201c<\/p>\n Pasolinis suprato \u0161iuos procesus, nes pats juos patyr\u0117.<\/p>\n Kadras i\u0161 filmo \u201eSal\u00f2, arba 120 Sodomos dien\u0173\u201c (Sal\u00f2 o le 120 giornate di Sodoma, re\u017e. Pieras Paolas Pasolinis 1975)<\/p><\/div>\n Totalitarizmas ir gyvenimas<\/strong><\/p>\n Pasolinis gim\u0117 Bolonijoje 1922 metais, vos keli m\u0117nesiai iki Mussolinio \u017eygio \u012f Rom\u0105, ir u\u017eaugo vyraujant re\u017eimui, kuriam b\u016bdingas paklusnumas, \u0161ovinizmas ir vulgarus galios demonstravimas.<\/p>\n Jo laikais totalitarizmas \u012fsiskverb\u0117 \u012f visas Italijos kasdienio gyvenimo sritis.<\/p>\n Prie\u0161 prad\u0117damas statyti filmus, Pasolinis jau buvo tap\u0119s vienu i\u0161 produktyviausi\u0173 ir kontroversi\u0161kiausi\u0173 Italijos kult\u016bros veik\u0117j\u0173, stebinan\u010diu tempu ra\u0161ydamas eil\u0117ra\u0161\u010dius, romanus bei es\u0117.<\/p>\n Atvirai homoseksualus, tvirtas marksistas, jis peln\u0117 pagarb\u0105 u\u017esienyje, bet Italijos konservatyvios vald\u017eios institucijos j\u012f vertino \u012ftariai.<\/p>\n \u201eSal\u00f2\u201c buvo ry\u0161ki atsvara paties Pasolinio \u201eGyvenimo trilogijai\u201c (Trilogia della vita) \u2013 nutr\u016bktgalvi\u0161k\u0173 kino perdirbini\u0173 triadai: \u201eDekameronui\u201c (Il Decameron, 1971), \u201eKenterberio pasakojimui\u201c (I racconti di Canterbury, 1972) ir \u201eArabi\u0161koms naktims\u201c (Il fiore delle mille e una notte, 1974). Trilogija \u0161lovino erotik\u0105 ir kolektyvin\u012f malonum\u0105, ta\u010diau Pasolinis nusivyl\u0117, kaip k\u016briniai buvo priimti.<\/p>\n Darbai, tur\u0117j\u0119 \u0161v\u0119sti k\u016bno autonomij\u0105 ir ikimodern\u0173j\u012f vitalizm\u0105, re\u017eisieriaus akimis buvo asimiliuoti j\u0117g\u0173, kurias jis niekino.<\/p>\n Nusivyl\u0119s d\u0117l seksualumo suprekinimo \u012fsivyravus vartotoji\u0161kam kapitalizmui, laisv\u0119 pavertusiam dar vienu perkamu, parduodamu ir mai\u0161tingumo netekusiu produktu, Pasolinis nusprend\u0117 sukurti film\u0105, kurio rinka negal\u0117t\u0173 nusavinti.<\/p>\n Film\u0105, kuris, queer medij\u0173 istorik\u0117s Susanos Potter \u017eod\u017eiais tariant, \u201eneb\u016bt\u0173 suvokiamas kaip pramoga\u201c.<\/p>\n Rezultatas \u2013 \u201eSal\u00f2\u201c. Pastatytas Italijos \u201e\u0161vino metais\u201c (anni di piombo) \u2013 laikotarpiu, kai \u0161alis patyr\u0117 ekstremal\u0173 politin\u012f smurt\u0105, \u2013 \u0161is kino pasakojimas retrospektyviai \u017evelgia \u012f naci\u0173 remiam\u0105 Sal\u00f2 Respublik\u0105 prie Gardos e\u017eero.<\/p>\n Pasolinis paai\u0161kino, kad istorijos veiksmas rutuliojasi 1945-aisiais, \u201enes karo pabaiga \u017eymi m\u016bs\u0173 laik\u0173 prad\u017ei\u0105, kai erotika i\u0161kraipoma ir virsta preke\u201c. Autoriaus teigimu, \u201eSal\u00f2\u201c buvo jo \u201epirmoji kino juosta apie \u0161iuolaikin\u012f pasaul\u012f\u201c.<\/p>\n \u017diauri pabaiga<\/strong><\/p>\n Pasolinis taip ir nesulauk\u0117 \u201eSal\u00f2\u201c premjeros. 1975 m. lapkri\u010dio 2 d., likus vos kelioms savait\u0117ms iki planuoto pristatymo, jis buvo \u017eiauriai nu\u017eudytas Romos pakra\u0161tyje. Oficialioje versijoje teigta, kad re\u017eisierius \u017euvo naktin\u0117se mu\u0161tyn\u0117se su nepilname\u010diu sekso darbuotoju, ta\u010diau d\u0117l to beveik i\u0161 karto kilo abejoni\u0173.<\/p>\n \u017diaurumas, su kuriuo \u012fvykdytas nusikaltimas, juo apkaltinto jaunuolio liudijimo prie\u0161taringumas bei Italijos politikos ir kult\u016bros elitui Pasolinio \u017eerta kritika \u012fsi\u016bbavo de\u0161imtme\u010dius besiritan\u010dias \u012ftarim\u0173 bangas, kurios niekada galutinai nenuslopo. Yra manan\u010di\u0173, kad gal\u0117jo b\u016bti \u012fvykdyta politin\u0117 \u017emog\u017eudyst\u0117.<\/p>\n \u201eSal\u00f2\u201c min\u0117tame kontekste atliko nerim\u0105 keliant\u012f vaidmen\u012f. Kuriant \u0161\u012f film\u0105, kelios kino juostos buvo pavogtos nusikalt\u0117li\u0173 gaujos, u\u017e jas pareikalauta i\u0161pirkos. Pasolinis atsisak\u0117 mok\u0117ti, o tr\u016bkstam\u0105 med\u017eiag\u0105 pakeit\u0117 kitomis scenomis. Sp\u0117liojama, jog bandymas atgauti pavogt\u0105 med\u017eiag\u0105 gal\u0117jo lemti tragi\u0161k\u0105 re\u017eisieriaus likim\u0105.<\/p>\n Ar tai tiesa, lieka neai\u0161ku. Ta\u010diau neabejotina viena \u2013 pra\u0117jus pusei am\u017eiaus, \u201eSal\u00f2\u201c n\u0117 kiek neprarado savo \u0161okiruojan\u010dios galios.<\/p>\n Pasolinis ne tik fiksavo praeit\u012f. Jis \u012fsp\u0117jo mus apie ko\u0161mari\u0161kas v\u0117lyvojo kapitalizmo realijas, kai smurtas keroja visur, galingieji veikia nebaud\u017eiami, o \u017emogaus k\u016bnas tampa eiliniu i\u0161tekliumi.<\/p>\n Ignoruoti tok\u012f \u012fsp\u0117jim\u0105 reik\u0161t\u0173 kelti pavoj\u0173 patiems sau.<\/p>\n![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/MV5BMTU0MTk4NDgzMl5BMl5BanBnXkFtZTgwNDE2NDQzNzE@._V1_.jpg\")