![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/IMG_5695-375x500.jpg\")
Elb\u0117s filharmonija Hamburge. Julijaus Grickevi\u010diaus nuotrauka<\/p><\/div>\n
\u201eMIRUSIO KOMPOZITORIAUS MUZIKA? NETEKO GIRD\u0116TI…\u201c<\/p>\n
Kanono\u00a0\u2013 kaip taisykl\u0117s, etalono, svarbaus pavyzd\u017ei\u0173 rinkinio\u00a0\u2013 s\u0105voka siekia senov\u0117s graikus, tokiu \u017eod\u017eiu vadinusius matavimo lazdeles. Ta\u010diau pats muzikos kanono rei\u0161kinys, kaip ir mirusi\u0173 kompozitori\u0173 k\u016brini\u0173 \u017einojimas pla\u010diojoje visuomen\u0117je, yra s\u0105lyginai nauja tendencija. Juk iki XIX\u00a0a. kiekvienas naujas monarchas geisdavo naujomis id\u0117jomis paremtos arba savo asmenin\u0119 tapatyb\u0119 \u012ftvirtinan\u010dios muzikos; kiekvienas naujas popie\u017eius siek\u0117, kad \u0161lovinimo giesm\u0117s atitikt\u0173 jo paties arba nauj\u0173 teologini\u0173 tiksl\u0173 diktuojam\u0105 skon\u012f. Net ir didieji dabar pripa\u017e\u012fstami genijai nei\u0161veng\u0117 publikos nuvertinimo pasikeitus madoms: kad ir Johannas Sebastianas Bachas, paskutin\u012f gyvenimo de\u0161imtmet\u012f kritikuotas kaip sunkiasvor\u0117 muzikos seniena, nepavejanti net savo s\u016bnaus Carlo Philippo Emanuelio Bacho galanti\u0161kojo stiliaus melodij\u0173.<\/p>\n
Muzikos ir apskritai meno mecenatystei tampant presti\u017eu, dvaro ar operos teatro samdomi kompozitoriai prakti\u0161kai pramoniniu tempu tur\u0117jo kurti \u0161vie\u017eumo poreik\u012f tenkinan\u010di\u0105 muzik\u0105. Taip Antonio Vivaldi per ketvirt\u012f am\u017eiaus prikep\u0117 penkiasde\u0161imt oper\u0173, Domenico Scarlattis priskrebeno 555 sonatas klavesinui, o J.\u00a0S.\u00a0Bachas surait\u0117 per du \u0161imtus ba\u017enytini\u0173 kantat\u0173\u00a0\u2013 ma\u017eiausiai po vien\u0105 kiekvienam met\u0173 sekmadieniui savo vadovaujamiems ba\u017eny\u010di\u0173 chorams. Po autori\u0173 mirties absoliuti dauguma tokios muzikos nuguldavo dvar\u0173 pal\u0117p\u0117se ir bibliotekose, zakristij\u0173 u\u017ekaboriuose ar senien\u0173 m\u0117g\u0117j\u0173 skryniose.<\/p>\n
Visgi b\u016bta dviej\u0173 i\u0161im\u010di\u0173. Pirmu atveju, tam tikras k\u016brinys saugomas kaip vienoms bendruomen\u0117ms i\u0161skirtinis atributas. Tik Siksto koply\u010dioje gal\u0117jai i\u0161girsti stratosferi\u0161kai auk\u0161t\u0105 Gregorio Allegri \u201eMiserere mei\u201c melodij\u0105 dainuojan\u010dius berniuk\u0173 balsus. Iki kol k\u016brin\u012f i\u0161 klausos nura\u0161\u0117 ir paskleid\u0117 neklau\u017eada Wolfgangas Amadeus Mozartas, sukeldamas susidom\u0117jim\u0105 \u201eitin riboto naudojimo\u201c \u0161edevru.<\/p>\n
Antras seniau sukurtos muzikos puosel\u0117jimo b\u016bdas\u00a0\u2013 \u0161imtame\u010diai rankra\u0161\u010diai, saugomi ir perra\u0161in\u0117jami muzikos profesional\u0173 ir vienuoli\u0173. Tiesa, jiems sen\u0173j\u0173 polifonijos grand\u0173\u00a0\u2013 nuo Guillaume\u02bco de Machaut iki Giovannio Pierluigio da Palestrinos\u00a0\u2013 muzika buvo ne tiek dvasin\u0117 ar kult\u016brin\u0117 vertyb\u0117, kiek \u0161altinis profesinei informacijai gauti. Tad b\u016btent mokymasis i\u0161 tam tikro skai\u010diaus ra\u0161ytin\u0117s muzikos pavyzd\u017ei\u0173 \u0117m\u0117 formuoti tai, k\u0105 v\u0117liau imta vadinti kanonu.<\/p>\n
Kiek kitokia seniau sukurtos muzikos pad\u0117tis vyravo u\u017e dvaro ir ba\u017eny\u010di\u0173 rib\u0173. Kadangi da\u017ena daina netur\u0117jo ai\u0161kios autoryst\u0117s ir buvo neu\u017era\u0161yta, bendruomenei svarbi\u0173 ir patinkan\u010di\u0173 dain\u0173 rat\u0105 savo \u0161vent\u0117se puosel\u0117jo patys \u017emon\u0117s. Nepaisant \u012fsigal\u0117jusi\u0173 mad\u0173, kai kurios dainos bendruomen\u0117se i\u0161likdavo reik\u0161mingos bei gyvos ir \u0161imtmet\u012f, kaip koks kult\u016brinis \u201ememas\u201c. Vienas toki\u0173 neai\u0161kios kilm\u0117s k\u016brini\u0173, \u201eL\u02bchomme arm\u00e9\u201c (liet. apsi\u0161arvav\u0119s \u017emogus), net kelis \u0161imtme\u010dius \u201eparazitavo\u201c ba\u017eny\u010dios aplinkoje: \u017eymioji melodija viename i\u0161 k\u016brinio bals\u0173 fig\u016bruoja mi\u0161i\u0173 muzikos cikluose, kuri\u0173 priskai\u010diuojama per tris de\u0161imtis. Visgi nei liaudies dain\u0173 topai, nei auk\u0161tosios muzikos rankra\u0161\u010di\u0173 rinkiniai neprilygsta v\u0117lesniam sen\u0173j\u0173 kompozitori\u0173 garbinimo kultui.<\/p>\n
SVE\u010cIAI PAMA\u017dU RENKASI \u012e PARNAS\u0104<\/p>\n
\u0160iandieninis klasikin\u0117s muzikos kanono supratimas u\u017esimezg\u0117 XVIII\u00a0a. Naujos muzikos verpete i\u0161kilo keletas klub\u0173 ar institucij\u0173, kuriuose skamb\u0117davo senesni kompozitori\u0173 darbai. Anglijos Karali\u0161kosios koply\u010dios kapelos pagrindu suformuota Vokalin\u0117s muzikos akademija (The Academy of Vocal Music<\/em>) nuo 1726\u00a0m. atlikdavo brit\u0173, ital\u0173 ir vokie\u010di\u0173 senovinius, daugiausia ba\u017enytinius k\u016brinius. Brit\u0173 aristokrat\u0173 organizuojamuose Senosios muzikos koncertuose (The Concerts of Ancient Music<\/em>) XVIII\u00a0a. pabaigoje buvo grie\u017eiami brit\u0173 pasidid\u017eiavimo Henry\u2019o Purcellio, taip pat mirusi\u0173 ital\u0173 meistr\u0173, pavyzd\u017eiui, Arcangelo Corelli, pasaulietiniai k\u016briniai.<\/p>\n Laman\u0161o s\u0105siauris briti\u0161k\u0105sias draugijas skyr\u0117 nuo Pranc\u016bzijos karalyst\u0117 centralizmo: \u010dia pati valstyb\u0117 finansavo praeities k\u016brini\u0173 atlikim\u0105 ir k\u016br\u0117j\u0173 \u012fam\u017einim\u0105. Juk nuo Karaliaus Saul\u0117s laik\u0173 pranc\u016bzi\u0161ko stiliaus formavimas\u00a0\u2013 tai valstyb\u0117s identiteto k\u016brimas. Vien ko verta 1708\u00a0m. \u00c9vrardo Titono du Tilleto pasi\u016blyta giganti\u0161ka skulpt\u016bra, tur\u0117jusi vaizduoti \u017eymiausius pranc\u016bz\u0173 menininkus, susispietusius aplink Apolono pavidalo Liudvik\u0105 XIV\u00a0ant Parnaso kalno. \u010cia atsid\u016br\u0117 ir bene pirmasis bronzoje i\u0161lietas Vakar\u0173 kompozitorius, pranc\u016bz\u0173 operos pradininkas Jeanas-Baptiste\u2019as Lully (1632\u20131687). Nors id\u0117ja realizuota tik bronziniame makete (viso dyd\u017eio \u00c9.\u00a0Titono skulpt\u016bra buvo titani\u0161kai ne\u012fperkama net karaliui), pomirtinis J.-P.\u00a0Lully autoritetas neliko para\u0161t\u0117se. Jo sceninius veikalus gaivino kar\u016bnos finansuojama Karali\u0161koji muzikos akademija (Acad\u00e9mie Royale de Musique<\/em>). Kit\u0173 kart\u0173 didieji kompozitoriai kritikuoti d\u0117l Lully suformuot\u0173 princip\u0173 neatitikimo. \u017dinoma, revoliucijai sugriovus sen\u0105j\u0105 pranc\u016bz\u0173 monarchij\u0105, beveik porai \u0161imtme\u010di\u0173 nutilo ir Lully oper\u0173 melodijos.<\/p>\n Pirmuoju s\u0117km\u0117s pavyzd\u017eiu\u00a0\u2013 kai muzika ir po mirties skamba be pertr\u016bki\u0173 iki \u0161iandien\u00a0\u2013 galime laikyti Anglijoje k\u016brus\u012f vokiet\u012f Georg\u0105 Friedrich\u0105 H\u00e4ndel\u012f (1685\u20131759). Jo vaizduot\u0119 skatinan\u010dios oratorijos chorams ir charakteringos arijos solistams itin m\u0117gstamos atlikti. Be to, lengvai pritaikomos \u012fvairioms \u0161ventin\u0117ms progoms. Pavyzd\u017eiui, kar\u016bnacijos himnas \u201eZadok the Priest\u201c ar oratorija \u201eMesijas\u201c su garsiuoju choru \u201eHallelujah\u201c net ir po keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 puikiai i\u0161laik\u0117 gali\u0105 sukurti puo\u0161ni\u0105, diding\u0105 atmosfer\u0105. Vie\u0161i H\u00e4ndelio k\u016brini\u0173 atlikimai padar\u0117 \u012ftak\u0105 net kit\u0173 \u017eymi\u0173 k\u016brini\u0173 radimuisi: Vienos klasikas Franzas Josephas Haydnas, Londone i\u0161gird\u0119s jo oratorijas, ir pats nusprend\u0117 sukurti \u0161io \u017eanro pavyzd\u017ei\u0173.<\/p>\n B\u016btina nepamir\u0161ti ir kito kelrod\u017eio take link klasikinio kanono\u00a0\u2013 savoti\u0161kai narcizi\u0161kos Ludwigo van Beethoveno (1770\u20131827) asmenyb\u0117s. Tiesiogiai deklaruodamas siek\u012f tapti \u012f\u017eymiausiu k\u016br\u0117ju, jis aktyviai formavo savo \u012fvaizd\u012f. Da\u017enai pabr\u0117\u017edavo \u012fgij\u0119s visk\u0105 savo darbu ir talentu, netgi i\u0161traukdamas \u0161\u012f argument\u0105 konfliktuose prie\u0161 prigimtinius aristokratus. Beethovenas\u00a0\u2013 pirmasis kompozitorius, kur\u012f galima laikyti etaloniniu genijumi: b\u016btent jis pavert\u0117 muzikos k\u016bryb\u0105 arena, kurioje kompozitorius be u\u017euolank\u0173 rei\u0161kia savo individualyb\u0119 ir kontrastingus jausmus. Genialum\u0105, did\u017eiuosius jausmus, vizionieri\u0161kum\u0105 ir nepralenkiamum\u0105, kartu su Beethoveno subrandint\u0173 simfonij\u0173 ir instrumentini\u0173 \u017eanr\u0173 pavyzd\u017eiais, per\u0117m\u0117 v\u0117lesni XIX\u00a0a. kompozitoriai. Ne tik i\u0161 rankra\u0161\u010di\u0173, bet ir tiesiogiai patirdami: juk pirmuoju muzikos romantiku laikomas Franzas Schubertas pats ne\u0161\u0117 Beethoveno karst\u0105.<\/p>\n La Monnaie \/ De Munt operos teatras Briuselyje. Julijaus Grickevi\u010diaus nuotrauka<\/p><\/div>\n MUZIKOS 4K: KETURIOS KLASIKINIO KANONO KOLONOS<\/p>\n Dabartin\u012f klasikin\u0117s muzikos kanon\u0105 (o konkre\u010diai\u00a0\u2013 baltaod\u017ei\u0173 europie\u010di\u0173 vyr\u0173 kurtos etalonin\u0117s muzikos s\u0105ra\u0161\u0105) XIX\u00a0a. suformavo keturi rei\u0161kiniai: koncertuojantys muzikai, konservatorijos, nat\u0173 leidyba ir muzikos kritika. Kaip \u0161ios keturios kolonos gali pastatyti mirusio kompozitoriaus monument\u0105, patogu sekti skaitant barokin\u0117s J.\u00a0S.\u00a0Bacho (1685\u20131750) muzikos prik\u0117limo istorij\u0105. Tiesa, nors platesni meloman\u0173 ratai Bacho nepa\u017einojo, jis niekada nebuvo u\u017emir\u0161tas muzikos ekspert\u0173: nuo savo mirties 1750\u00a0m. minimas \u012fvairiuose leidiniuose, jo k\u016briniai klavyrui retkar\u010diais skambinami kai kuri\u0173 \u017eymi\u0173 mokytoj\u0173 ir j\u0173 mokini\u0173.<\/p>\n Akstin\u0105 klasikin\u0117s muzikos patriarcho kanonizavime dav\u0117 \u017eyd\u0173 kilm\u0117s vokie\u010di\u0173 kompozitorius Felixas Mendelssohnas (1809\u20131847). Jis inicijavo ilgiausio Bacho k\u016brinio, pasijos pagal Mat\u0105, atlikim\u0105 1829\u00a0m. kovo 11 d. Berlyno dainavimo akademijoje (Sing-Akademie zu Berlin<\/em>). \u012esivaizduokite, dvide\u0161imtmetis kompozicijos ir dirigavimo talentas pats parengia ir diriguoja monumental\u0173 k\u016brin\u012f chorui, solistams ir orkestrui\u00a0\u2013 muzik\u0105, kuri tyloje d\u016bl\u0117jo \u0161imt\u0105 met\u0173… Publikos susi\u017eav\u0117jimas buvo didelis: galb\u016bt net premjeros metu Bacho pasija neskamb\u0117jo taip \u0161vie\u017eiai, kaip XIX\u00a0a. meloman\u0173 ausims. Netrukus po Mendelssohno koncerto per voki\u0161kas \u017eemes nusirito atlik\u0117j\u0173 ir koncert\u0173 lankytoj\u0173 susidom\u0117jimas did\u017eiuoju Baroko talentu. Bacho k\u016brini\u0173 atlikimo reguliarumas pama\u017eu perk\u0117l\u0117 jo k\u016bryb\u0105 \u012f kit\u0105 lyg\u012f: i\u0161 naujai atrasto deimanto\u00a0\u2013 \u012f pla\u010diai \u017einomus ir vertinamus brangakmenius, kuri\u0173 stipryb\u0117 gl\u016bdi meistryst\u0117je, jau\u010diamoje net ir \u0161imtmet\u012f po suk\u016brimo.<\/p>\n Garsusis pasijos pagal Mat\u0105 atlikimas nei\u0161tiko plynoje dirvoje: Mendelssohno susidom\u0117jim\u0105 Baroko genijumi skatino jo mokytojo pamokose naudoti Bacho muzikos pavyzd\u017eiai. B\u016btent muzikin\u0117 edukacija pad\u0117jo kertin\u012f pamat\u0105 kanono formavimuisi\u00a0\u2013 repertuar\u0105 \u017einantys atlik\u0117jai gal\u0117jo skleisti etaloninius k\u016brinius koncertuose. Besikurian\u010diose Europos konservatorijose, tarp j\u0173 ir Leipcige Mendelssohno \u012fkurtoje, Bacho k\u016briniai klavyrui ilgainiui tapo privalomi: jie ugd\u0117 geb\u0117jim\u0105 \u012fsiklausyti \u012f kelis savaranki\u0161kus balsus, pa\u017einti harmonijos d\u0117snius. Net ir \u0161iandienos konservatorijose, ypa\u010d pranc\u016bzi\u0161koje sistemoje, solfed\u017eiavimo klas\u0117s neapsieina be Bacho choral\u0173 (keturbalsi\u0173 ba\u017enytini\u0173 giesmi\u0173) dainavimo, taip kas pamok\u0105 diegiant pagarb\u0105 meistro palikimui.<\/p>\n B\u016btina prisiminti ir nat\u0173 leidybos reik\u0161m\u0119 kanono formavimui. Juk Bacho pasij\u0105 atlikti Mendelssohn\u0105 past\u016bm\u0117jo mo\u010diut\u0117, apie 1824\u00a0m. padovanojusi an\u016bkui ranka nura\u0161ytas did\u017eiojo k\u016brinio natas. Klasik\u0173 panteono susiformavimas b\u016bt\u0173 buv\u0119s ne\u012fmanomas be eksponenti\u0161kai kilusios nat\u0173 leidybos industrijos. J\u0105 skatino ir konservatorij\u0173 k\u016brimasis, ir tai, kad darbo savaitei trump\u0117jant miestie\u010diai daugiau laiko leisdavo prie fortepijono ar pianino. Nebrangiai nusipirkus natas, dabar namuose buvo galima sugroti ne tik naujus, bet ir senus k\u016brinius. Be to, leid\u0117j\u0173 mielai si\u016blomos dideli\u0173 k\u016brini\u0173 aran\u017euot\u0117s keturioms rankoms leido patirti iki tol tik filharmonijoje prieinam\u0105 genij\u0173 muzik\u0105 tiesiog namuose. Nat\u0173 leidyba ir transkripcij\u0173 rengimas prisid\u0117jo prie pradinio sen\u0173j\u0173 kompozitori\u0173 garsinimo platesn\u0117je visuomen\u0117je, kur\u012f v\u0117liau t\u0119s\u0117 gramofono, CD ir muzikos klausymosi platform\u0173 i\u0161radimai.<\/p>\n Galiausiai, Bacho genialumas ir jo muzikos vertingumas buvo pagr\u012fstas \u017eod\u017eiu\u00a0\u2013 patraukliai \u017eurnaluose ir laikra\u0161\u010diuose ra\u0161oma muzikos kritika bei pirm\u0173j\u0173 muzikolog\u0173 darbais. Be to, randantis vis daugiau palengvint\u0173 originali\u0173 k\u016brini\u0173 redakcij\u0173, b\u016btent muzikos tyr\u0117jai prad\u0117jo formuoti autenti\u0161kos partit\u016bros vertyb\u0119. Bacho atveju, tai vyko daugiau nei pusantro \u0161imto met\u0173: daugiau nei per pus\u0119 am\u017eiaus nuo 1850\u00a0m. Bacho draugija (Bach-Gesellschaft<\/em>) i\u0161spausdino visus tuo metu \u017einotus Bacho k\u016brinius, o jos paliktus tr\u016bkumus pa\u0161alino ir prie originalo dar labiau priartino J.\u00a0S.\u00a0Bacho instituto (Johann-Sebastian-Bach-Institut<\/em>) parengti nat\u0173 tomai, kurie po penkiasde\u0161imties met\u0173 darbo baigti leisti tik 2007\u00a0m.<\/p>\n Min\u0117tos keturios muzikos kanon\u0105 formuojan\u010dios j\u0117gos per XIX\u00a0a. pakeit\u0117 tai, kas buvo \u012fprasta \u0161imtme\u010dius: pama\u017eu beveik i\u0161st\u016bm\u0117 naujai kuriam\u0105 muzik\u0105 i\u0161 standartini\u0173 filharmonini\u0173 repertuar\u0173. XIX\u00a0a. pabaigoje gyv\u0173 ir mirusi\u0173 autori\u0173 muzika skamb\u0117jo dar lygiaver\u010diu santykiu, o po Antrojo pasaulinio karo, i\u0161kilus avangardui, rimtosios muzikos sali\u0173 lankytojams liko bema\u017e tik seniai mirusi\u0173 kanonini\u0173 kompozitori\u0173 k\u016briniai. Tiesa, situacija pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais kei\u010diasi, ta\u010diau tam aptarti reik\u0117t\u0173 atskiros temos.<\/p>\n VIE\u0160IEJI MUZIKOS KANONADOS \u201ePIRKIMAI\u201c: AR VERTA FORMUOTI TAUTIN\u012e S\u0104VAD\u0104?<\/p>\n Akivaizdu, jog vyr\u0173 dominuojamas Vakar\u0173 filharmonin\u0117s muzikos kanonas niekada nebuvo nei am\u017einas, nei suformuojamas viena iniciatyva. Tai veikiau kompleksi\u0161kas \u017emoni\u0173, \u012fvyki\u0173, samb\u016bri\u0173 ir id\u0117j\u0173 s\u0105veikos rezultatas. Muzikos panteono \u201epriestat\u0173\u201c rengimas t\u0119siasi ir pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais: \u017eymi\u0173 senosios muzikos kolektyv\u0173 d\u0117ka, \u012f XIX\u00a0a. susiklos\u010dius\u012f du \u0161imtus met\u0173 apimant\u012f muzikos kanono rat\u0105 dabar priimami ir ankstyvojo Baroko bei Renesanso k\u016br\u0117jai. Pama\u017eu \u012f \u201ekanonizuotoj\u0173\u201c gretas keliamos ir kompozitor\u0117s, tokios kaip Hildegarda Bingeniet\u0117, Barbara Strozzi, Clara Schumann ir de\u0161imtys kit\u0173. Dar u\u017etruks, kol j\u0173 anuometinis \u017einomumas ir poveikis am\u017eininkams nebebus stebinantis, o toks pat nat\u016bralus, kaip ir j\u0173 vyr\u0173, t\u0117v\u0173, broli\u0173 ir koleg\u0173.<\/p>\n Tokiame pama\u017eu besiklostan\u010di\u0173 \u012fvyki\u0173 procese Lietuvos kult\u016bros kanono sudarymas prie ekspert\u0173 derybinio stalo atrodo gana ne\u012fprastai. Gali priminti netgi Pranc\u016bzijos absoliutizmo tiksl\u0105 centralizuotai apibr\u0117\u017eti pranc\u016bzi\u0161kum\u0105 (id\u0117ja Lietuvai\u00a0\u2013 pastatyti auksin\u012f \u0161alies meninink\u0173 Parnaso kalno fontan\u0105 Luki\u0161ki\u0173 aik\u0161t\u0117je). Visgi dirbtinis vieno ar keli\u0173 reik\u0161ming\u0173 kompozitori\u0173 i\u0161k\u0117limas n\u0117ra naujiena, beje, net ir toje pa\u010dioje Pranc\u016bzijoje. Geopolitinis kontekstas po Pranc\u016bzijos\u2013Pr\u016bsijos karo XIX\u00a0a. antroje pus\u0117je l\u0117m\u0117 tiksling\u0105 kompozitoriaus Jeano-Philippe\u2019o Rameau (1683\u20131764) palikimo atradim\u0105 ir \u012ftvirtinim\u0105. Jo i\u0161skirtinis d\u0117mesys ne\u012fprastai harmonijai tapo \u0161alies muzikos apibr\u0117\u017eimo politin\u0117je tikrov\u0117je dalimi: pranc\u016bzi\u0161kas d\u0117mesys harmonijai (tai \u017eaism\u0117 akordo spalvomis, instrument\u0173 tembrais) prie\u0161 voki\u0161k\u0105 sintaksi\u0161kum\u0105 (kur muzikoje svarbiausia melodija, motyvas ir jo pl\u0117tot\u0117). Reikiamu metu i\u0161kil\u0119s Rameau i\u0161silaik\u0117 kertiniu pranc\u016bz\u0173 muzikos patriarchu iki n\u016bdienos, su \u0161iek tiek ma\u017eiau politin\u0117s potekst\u0117s. Tai padr\u0105sint\u0173 tik\u0117ti, jog lietuvi\u0161kos kult\u016bros kanonas gali s\u0117kmingai stiprinti dabarties tautin\u0119 tapatyb\u0119, v\u0117lesniems laikams taip pat teikdamas prasming\u0105 atram\u0105.<\/p>\n \u012edomu pa\u017evelgti ir \u012f tai, kokie i\u0161\u0161\u016bkiai m\u016bs\u0173 laukt\u0173 kelyje \u012f centralizuoto kanono sura\u0161ym\u0105. Pirmiausia, s\u0105ra\u0161as negali b\u016bti begalinis: i\u0161skirtinumas ir retumas yra esminiai, vertybin\u0119 s\u0105ra\u0161o gij\u0105 kuriantys bruo\u017eai. Atranka tur\u0117t\u0173 vykti tiek pagal meno charakter\u012f (auk\u0161tasis ar populiarusis menas), tiek esmini\u0173 asmenybi\u0173 pasirinkimu, kitoms liekant nuo\u0161alyje. Did\u017eiausia tikimyb\u0117, jog teks a\u0161triai diskutuoti d\u0117l apsiribojimo tik akademiniu laikomu menu. Tam prie\u0161taraujantys teigs, kad nors ir genialiai sukurta, B.\u00a0Kutavi\u010diaus oratorija \u201ePaskutin\u0117s pagoni\u0173 apeigos\u201c paveik\u0117 nepalyginamai ma\u017eesn\u012f \u017emoni\u0173 rat\u0105 nei A.\u00a0Mamontovo \u201eLau\u017eo \u0161viesa\u201c ar V.\u00a0Kernagio \u201eM\u016bs\u0173 dienos kaip \u0161vent\u0117\u201c\u00a0\u2013 tad kod\u0117l kanonizuoti tik akademinius k\u016br\u0117jus? Ir prie\u0161ingai: ar auk\u0161tosios muzikos k\u016briniai netur\u0117t\u0173 daugiau potencialo mus jungti, jeigu juos \u012fr\u0117mint\u0173 platesn\u0119 auditorij\u0105 u\u017ekabinantys pasakojimai?<\/p>\n Selekcija turi ir kit\u0105 nemalon\u0173 \u0161alutin\u012f efekt\u0105: gali atrodyti, jog atrinktos asmenyb\u0117s savo gyvenamu laiku dar\u0117 did\u017eiul\u012f poveik\u012f visa savo k\u016bryba. Bene vieninteles \u0161iandien teatruose skamban\u010dias klasicizmo operas para\u0161\u0117 W.\u00a0A.\u00a0Mozartas, ta\u010diau savo gyvenimo metu jis toli gra\u017eu nebuvo \u0161io \u017eanro pirm\u016bnas. Nors k\u016br\u0117 tikrai neprastai, u\u017e j\u012f garsesnis, produktyvesnis ir da\u017eniau Vienoje atliekamas buvo kolega italas Antonio Salieris. Visgi ne pastarojo, o b\u016btent Mozarto \u012ftraukimas \u012f klasikin\u0117s muzikos kanon\u0105 sudar\u0117 klaiding\u0105 retrospektyvi\u0105 iliuzij\u0105 apie visapus\u0119 Mozarto k\u016brybos s\u0117km\u0119 jo gyvenimo laiku.<\/p>\n Dar didesnis ir akivaizd\u017eiai \u017ealingas kanonin\u0117s atrankos efektas yra \u012fsivaizdavimas, kad pavyzdiniai k\u016briniai\u00a0\u2013 \u0161venti, o j\u0173 papildymas\u00a0\u2013 rinkinio i\u0161niekinimas. Toronto klasikin\u0117s muzikos radijuje dirbanti filipinie\u010di\u0173 kilm\u0117s koleg\u0117 pasakojo, kaip leisdama juodaod\u017eio Scotto Joplino regtaimus (dabar savoti\u0161ka klasika laikomus greitus k\u016brinius pianinui) po laidos sulaukdavo u\u017egauli\u0173 ar net grasinan\u010di\u0173 klausytoj\u0173 lai\u0161k\u0173: \u201eNepurvink klasikin\u0117s muzikos\u201c, \u201eKada sugr\u012f\u0161ite prie normali\u0173 k\u016brini\u0173?\u201c, \u201eKam reikia \u0161alia genialios muzikos groti \u0161it\u0105…\u201c Turint konkret\u0173 panteon\u0105, visada atsiranda rizika, kad galimyb\u0117s j\u012f pl\u0117sti ir atnaujinti pagal poreikius bus u\u017erakintos, k\u0105 jau kalb\u0117ti apie \u012fmanom\u0105 jo kaip argumento naudojim\u0105 visai ne menini\u0173 tem\u0173 gin\u010duose.<\/p>\n O juk be nacionalinio kanono turime ir kit\u0173 nei\u0161spr\u0119st\u0173 klausim\u0173\u00a0\u2013 kad ir rus\u0173 muzikos i\u0161likimas Vakar\u0173 klasikoje. Kuo pakeisti Piotro \u010caikovskio ir Sergejaus Prokofjevo balet\u0173 muzik\u0105, sudaran\u010di\u0105 bene populiariausi\u0105 ir spalvingiausi\u0105 repertuaro dal\u012f (juk j\u0173 melodijas i\u0161 animacini\u0173 film\u0173 ir reels\u0173<\/em> \u017eino net alfa karta)? Ar muzikos modernizmo Picassu laikom\u0105, keturis pasus tur\u0117jus\u012f ir d\u0117l bol\u0161evik\u0173 sudegintos \u0161eimos bibliotekos pykus\u012f Igor\u012f Stravinsk\u012f m\u0117ginsime leisti savo programose? Kaip diskutuoti su Vakar\u0173 kult\u016bros partneriais, kurie stato net ne kanonines rus\u0173 operas tais metais, kai j\u0173 \u0161alyje vyksta NATO vir\u0161\u016bni\u0173 susitikimas? \u0160i\u0173 klausim\u0173 akivaizdoje i\u0161ry\u0161k\u0117ja, koks nerangus ir nepajudinamas tampa per laik\u0105 inercij\u0105 \u012fgij\u0119s kanonas\u00a0\u2013 ir kaip kartais atrodo bevilti\u0161ka jam prie\u0161intis ar juo labiau m\u0117ginti j\u012f perkurti.<\/p>\n Nacionalinio muzikos ir apskritai kult\u016bros s\u0105vado formavimas gali atrodyti kaip sizifi\u0161kas darbas. Galvoti taip fatali\u0161kai yra nat\u016bralu, netgi tradici\u0161kai lietuvi\u0161ka. Ta\u010diau galb\u016bt naujoji iniciatyva \u012fstengt\u0173 virsti pavyzd\u017eiu, kaip demokratin\u0117 bendruomen\u0117 sugeba pasiekti tikslus, kurie anks\u010diau buvo \u012fmanomi tik d\u0117l centralizuotos vald\u017eios veikimo. Nepaisant to, ar id\u0117ja bus \u012fgyvendinta, dr\u012fsiu parafrazuoti Immanuel\u012f Kant\u0105 ir nusisteb\u0117ti dviem dalykais: \u017evaig\u017ed\u0117mis vir\u0161 m\u016bs\u0173 galv\u0173 ir lietuvi\u0161kos muzikos kanonu mumyse. Juk jei kartu galime pajusti, kad \u010ciurlionio \u201eJ\u016bra\u201c, Naujalio \u201eLietuva brangi\u201c ir Mamontovo \u201eLau\u017eo \u0161viesa\u201c gali br\u0117\u017eti m\u016bs\u0173 lietuvi\u0161kos tapatyb\u0117s kont\u016brus, vadinasi, karo gr\u0117sm\u0117s akivaizdoje i\u0161kylantis nacionalinis kult\u016bros kanonas jau yra u\u017etaisytas.<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-11-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Jeigu tur\u0117tum\u0117te gali\u0105 spr\u0119sti, ar \u012fra\u0161ytum\u0117te Andriaus Mamontovo dain\u0105 \u201eLau\u017eo \u0161viesa\u201c \u012f Lietuvos kult\u016bros kanon\u0105? O jei j\u0105 reik\u0117t\u0173 prira\u0161yti \u0161alia Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio \u201eJ\u016bros\u201c, Juozo Naujalio \u201eLietuva brangi\u201c, Broniaus Kutavi\u010diaus \u201ePaskutini\u0173 pagoni\u0173 apeig\u0173\u201c\u00a0\u2013 ar ry\u017etum\u0117t\u0117s? Tok\u012f rebus\u0105 ir pats sprend\u017eiau pra\u0117jusi\u0105 vasar\u0105,…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":37723,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[661,148,110,606],"tags":[124],"class_list":["post-37722","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"JURGIS KUBILIUS","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37722","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=37722"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37722\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37726,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37722\/revisions\/37726"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/37723"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=37722"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=37722"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=37722"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/12\/IMG_0446-copy-375x500.jpg\")