{"id":37422,"date":"2025-11-28T16:54:55","date_gmt":"2025-11-28T14:54:55","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=37422"},"modified":"2025-11-28T17:18:12","modified_gmt":"2025-11-28T15:18:12","slug":"ramybes-oaze-prie-maino","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/e-publikacija\/ramybes-oaze-prie-maino\/","title":{"rendered":"RAMYB\u0116S OAZ\u0116 PRIE MAINO"},"content":{"rendered":"

Prat\u0119skime pasivaik\u0161\u010diojim\u0105 po kult\u016brin\u012f Frankfurt\u0105. Jei skait\u0117te mano pirm\u0105j\u012f tekst\u0105<\/a>, jau susipa\u017einote su krantin\u0117s brangakmeniu \u2013 St\u00e4delio muziejumi. Tad keliaukime toliau! Po keli\u0173 valand\u0173, kurias praleidau Carlo Schucho draugijoje, besigilindamas \u012f jo gyvenimo tarp Vokietijos ir Pranc\u016bzijos istorij\u0105, akimirkai sustoju Maino pakrant\u0117je. Ore tvyro dr\u0117gm\u0117, pu\u010dia \u0161iaurys, debesys dar nei\u0161dr\u012fso pratr\u016bkti, o miestas atrodo kiek pavarg\u0119s. Pasuku \u0161onan \u2013 \u012f Liebiego namus (Liebieghaus<\/em>), esan\u010dius u\u017e keli\u0173 \u0161imt\u0173 metr\u0173 nuo St\u00e4delio<\/em>. Prapliupus lietui, \u0161is skulpt\u016br\u0173 muziejus da\u017enai man tampa prieglauda nuo audros; ji \u0161ilta, akmenin\u0117, kvepianti arbata ir med\u017eiais. Kai saul\u0117ta, prie\u0161ingai \u2013 jis virsta ma\u017euoju Edeno sodu. Giedr\u0105 ryt\u0105 sode tarp kolon\u0173 bei kiparis\u0173 \u017eaid\u017eia \u0161viesa, o marmuriniai ir bronziniai veidai, regis, net prisimerk\u0119.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

 <\/p>\n

Liebiego nam\u0173 aplinkoje vienu metu jauti mi\u0161ko ramyb\u0119 ir gali g\u0117r\u0117tis pranc\u016bzi\u0161ko sodo geometrija. Med\u017eiai \u010dia auga taip, tarytum juos b\u016bt\u0173 i\u0161rikiav\u0119s sodininkas poetas, o akmenin\u0117s skulpt\u016bros \u012f visum\u0105 \u012fsilieja taip nat\u016braliai, jog kone tampa gamtos dalimi. Ir visa tai \u2013 pa\u010diame miesto centre. Liebieghaus<\/em> yra ne tiek muziejus, kiek b\u016bvis. Erdv\u0117 pulsuoja it \u0161irdis: tyliai, be pretenzij\u0173, bet ritmingai. Po St\u00e4delio<\/em> sali\u0173 \u0161is namas atrodo \u017eemi\u0161kesnis, ar\u010diau k\u016bno, kvapo, med\u017eiagos. Jame meno istorija ne tik eksponuojama \u2013 ji alsuoja.<\/p>\n

Muziejus atsirado i\u0161 privataus tro\u0161kimo tur\u0117ti viet\u0105, kurioje menas b\u016bt\u0173 gyvenimo dalis. Vienas i\u0161 XIX a. Europos pramon\u0117s magnat\u0173 Heinrichas von Liebiegas, kil\u0119s i\u0161 \u0160iaur\u0117s \u010cekijos, 1890-aisiais \u012fsigijo sklyp\u0105 Maino pakrant\u0117je. Jo turtai sukaupti i\u0161 tekstil\u0117s pramon\u0117s, bet \u0161irdyje verslininkas buvo kolekcininkas, m\u0117g\u0119s men\u0105, keliones, architekt\u016br\u0105.<\/p>\n

1892\u20131896 m. architektas Leonhardas Romeisas jam suprojektavo vil\u0105, tur\u0117jusi\u0105 \u012fk\u016bnyti ne tik skon\u012f, bet ir kult\u016bros ideal\u0105. Romeisas derino ital\u0173 renesanso formas su voki\u0161ku racionalumu. Taip gim\u0117 asimetri\u0161kas, bet darnus pastatas, kuriame detal\u0117s kuria savit\u0105 naratyv\u0105. Tiesa, iki savininko mirties \u0161is namas buvo jo privati rezidencija.<\/p>\n

Muziejaus fasadai \u2013 i\u0161 smiltainio, primenan\u010dio osmani\u0161k\u0105j\u012f Pary\u017eiaus stili\u0173, puo\u0161ti ornamentais bei bareljefais, atliepian\u010diais XVI a. dabinusius Florencijos vilas. Centrin\u0117 dalis primena nedidel\u012f r\u016bm\u0105 su bok\u0161teliu ir terasa, i\u0161 pastarosios atsiveria Maino vaizdas. Vidus \u2013 erdvus, \u0161viesus, su arkiniu holu bei laiptais, vedan\u010diais \u012f galerij\u0173 koridorius.<\/p>\n

Po Liebiego mirties 1904 m. vila pagal savininko testament\u0105 buvo parduota Frankfurto miestui. B\u016btent taip gim\u0117 350 paveiksl\u0173 muziejus \u2013 vieta, papildanti St\u00e4delio muziej\u0173. 1908-aisiais oficialiai atidarytas Liebieghaus<\/em> tapo antruoju Frankfurto meno \u0161vyturiu.<\/p>\n

\u010cia saugoma kolekcija \u2013 tikras per kelis t\u016bkstan\u010dius met\u0173 plaukiantis erdv\u0117laivis. Kiekviena sal\u0117 \u2013 it stotel\u0117; vos \u012f\u017eengus, laikas sul\u0117t\u0117ja, leisdamas panirti vis \u012f kit\u0105 laikotarp\u012f. Kaskart apsilankius \u0161m\u0117steli mintis: savo i\u0161d\u0117stymu, kondensacija Liebiego namai primena Luvr\u0105.\u00a0<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Pirmoji sal\u0117 \u2013 tamsa. Akmuo \u010dia kietas, juodas, tarsi suspaustas laikas. Egipto statulos \u017ei\u016bri ne \u012f mus, o \u012f am\u017einyb\u0119. J\u0173 akys \u2013 kaip durys, u\u017e kuri\u0173 n\u0117ra nei d\u017eiaugsmo, nei baim\u0117s. K\u016bnai frontal\u016bs, tarytum \u201eu\u017erakinti\u201c savo am\u017einoje pozoje.<\/p>\n

Toliau nusikeli \u012f Graikij\u0105 ir Rom\u0105 \u2013 \u0161vies\u0105. \u0160i sklinda i\u0161 vir\u0161aus, pro stiklinius kupolus. Graik\u0173 marmuras baltas, \u0161altokas. \u010cia atsiranda judesys: galvos pasukimas; p\u0117da, atsispirianti nuo pagrindo; pir\u0161tai, laikantys sul\u016b\u017eus\u012f instrument\u0105.<\/p>\n

Skulpt\u016bros, regis, tuoj \u012fkv\u0117ps. Rom\u0117nai, per\u0117m\u0119 graik\u0173 formas, \u012fne\u0161\u0117 tikrovi\u0161kumo: rauk\u0161l\u0117s, \u017evilgsnio nuovargis, politiko burnos \u012ftampa. Tai \u017emogaus veido analiz\u0117s triumfas \u2013 atvaizdas \u012fgyja individualumo, priart\u0117jan\u010dio prie dievi\u0161kumo. Visgi \u017evelgiant galima atrasti balans\u0105 \u2013 ypa\u010d vaizduojam\u0173j\u0173 veiduose \u2013 tarp sacrum ir profanum<\/em>.<\/p>\n

K\u016briniai eksponuojami taip, kad steb\u0117tojas visada matyt\u0173 kelias skulpt\u016bras i\u0161syk \u2013 tarsi jos kalb\u0117t\u0173si. Viena \u017ei\u016bri \u012f kit\u0105, o \u017ei\u016brovas tampa tyliu tarpininku. Erdv\u0117s nedidel\u0117s, tad jautiesi itin arti, tarytum \u0161neku\u010diuotumeisi ar eitum pasivaik\u0161\u010dioti su kiekvienu meno objektu.<\/p>\n

Liebieghaus randi ne tik tai. \u010cia gali pasinerti ir \u012f Viduram\u017eius. Medin\u0117s madonos, i\u0161bluk\u0119 auksiniai fonai, it gyvos Kristaus rankos. Skulpt\u016bra neb\u0117ra k\u016bnas \u2013 justi sakralinis kiekvieno k\u016brinio svoris, istorin\u0117 vert\u0117, regis, net kvapas tuoj supana\u0161\u0117s su senos ba\u017eny\u010dios. Ta\u010diau joks dirbinys niekada netampa abstrakcija. Med\u017eio \u0161erdis, da\u017e\u0173 sluoksniai, \u012fskilimai \u2013 visa tai palikta matyti, kad primint\u0173: net \u0161ventume egzistuoja materija. \u0160ie sakral\u016bs k\u016briniai yra m\u016bs\u0173 meno istorijos dalis.<\/p>\n

Apsilank\u0119s Viduram\u017eiuose, \u017ei\u016brovas greitai per\u0161oka \u012f Renesans\u0105. Sugr\u012f\u017eta marmuras, ta\u010diau \u0161\u012fkart jis alsuoja. Visai neju\u010dia v\u0117l keliaujama laiku ir patenkama \u012f XVIII a. Pranc\u016bzij\u0105. \u010cia vyraujantis ritmas lengvas, rafinuotas, truput\u012f li\u016bdnas. Ap\u017ei\u016brint \u012fstabi\u0105 skulpt\u016br\u0173 kolekcij\u0105, susidaro \u012fsp\u016bdis, it pati vila skleist\u0173 europieti\u0161k\u0105 elegancij\u0105 \u2013 \u0161viesos, d\u016bmo, nostalgijos sintez\u0119.<\/p>\n

Jau min\u0117jau, kad Liebiego namai-muziejus primena nedidel\u012f Luvr\u0105. \u010cia saugoma Pranc\u016bzijos skulptori\u0173 darb\u0173 kolekcija, taip pat rengiamos \u0161ios \u0161alies meistr\u0173 k\u016brini\u0173 parodos. Juose atsiskleid\u017eia balto marmuro form\u0173 gro\u017eis, pavyzd\u017eiui, grafo Th\u00e9ophile\u2019io Malo de la Tour d\u2019Auvergne biuste (autorius Jeanas-Baptiste\u2019as Lemoyne\u2019as II). O \u0161tai Barth\u00e9lemy\u2019io Prieuro \u201eJuodojoje Veneroje\u201c, prie\u0161ingai \u2013 matyti \u0161velnus tonas ir subtili erotika. B\u016btent d\u0117l min\u0117t\u0173 akcent\u0173 Liebieghaus <\/em>\u2013 ma\u017easis Luvras Frankfurte, tik be turistinio triuk\u0161mo bei mil\u017eini\u0161ko mastelio.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Beje, \u0161i pranc\u016bzi\u0161ka \u201esala\u201c reik\u0161minga ir pa\u010diam Frankfurtui. Ji tarsi \u012fkvepia miestui kito ritmo, suteikia galimyb\u0119 nuo bank\u0173 dangorai\u017ei\u0173 pab\u0117gti \u012f ramyb\u0117s oaz\u0119. U\u017e\u0117j\u0119s \u012f muziejaus park\u0105, atrandi kitoki\u0105 Frankfurto energij\u0105 \u2013 elegancij\u0105, ironij\u0105, truput\u012f melancholijos bei t\u0105 paslapting\u0105 aur\u0105, kai atrodo, kad akmuo stebi tave, o ne tu \u2013 j\u012f.<\/p>\n

Visgi \u0161iuolaiki\u0161kumas \u2013 irgi neatsiejama Liebiego nam\u0173-muziejaus dalis. Tai parod\u0117 kiek provokuojanti, kontrastinga paroda \u201eIsa Genzken susitinka Liebieghaus\u201c<\/em> (2025 m. kovo 6 d. \u2013 spalio 26 d.), kurioje \u0161iuolaikin\u0117s meninink\u0117s I. Genzken k\u016briniai \u201esusitiko\u201c su muziejaus sen\u0173j\u0173 skulpt\u016br\u0173 kolekcija. Jie buvo \u012fterpti tarp nuolatin\u0117s ekspozicijos darb\u0173, nepraleid\u017eiant n\u0117 vienos sal\u0117s. Taip \u012fvyko gyvas epoch\u0173 dialogas, besipl\u0117tojantis tarp marmuro ir plastiko, mitologijos ir kasdienyb\u0117s, am\u017eino ir trapaus.<\/p>\n

Viena \u012ftakingiausi\u0173 \u0161iuolaikini\u0173 vokie\u010di\u0173 menininki\u0173 I. Genzken skulpt\u016br\u0105 \u012fveda \u012f kit\u0105 b\u016bv\u012f \u2013 neretai pa\u017eeid\u017eiam\u0105, kartais juoking\u0105, bet visada \u017emogi\u0161k\u0105. I\u0161 pirmo \u017evilgsnio, jos k\u016briniai \u0161alia Antikos diev\u0173 atrodo keistai. O kur dar plastikiniai manekenai ar Egipto laik\u0173 biustas su irkluotojo akiniais nuo saul\u0117s. Kontrastas i\u0161ties \u0161okiruoja, bet skatina susim\u0105styti, kaip mes suprantame klasikin\u0119 skulpt\u016bra ir koki\u0105 viet\u0105 ji u\u017e\u0117m\u0117 savo laiku. Savoti\u0161ka \u012ftampa priver\u010dia pergalvoti, k\u0105 forma rei\u0161kia \u0161iandien.<\/p>\n

Genzken, skirtingai nuo \u0161alto marmuro, naudoja cement\u0105, plastik\u0105, tekstil\u0119, net pliu\u0161inius \u017eaislus. Ji tartum dekonstruoja didyb\u0117s, momentalumo mit\u0105. Lankydamasis \u0161ioje ekspozicijoje, jauti, kaip laikas praranda krypt\u012f \u2013 u\u017esimezgus dialogui tarp klasikin\u0117s skulpt\u016bros ir \u0161iuolaikini\u0173 instaliacij\u0173, atrodo, kad net Heraklio torsas lengvai pritart\u0173 Genzken plastikin\u0117ms konstrukcijoms. Abu pasauliai \u2013 praeities ir dabarties \u2013 \u010dia atsiveria kaip dvi vieno k\u016bno pus\u0117s.<\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Min\u0117toji paroda n\u0117ra provokacija d\u0117l provokacijos. Ji klausia: kas \u0161iandien yra skulpt\u016bra? Ar tai vis dar med\u017eiaga, ar jau id\u0117ja, judesys, laiko konstruktas? Genzken atsako tyliai: parodydama konstrukcij\u0173 karkasus, med\u017eiagos trapum\u0105, vidin\u012f k\u016brinio skelet\u0105. Drauge ji tarsi prisilie\u010dia prie Liebieghaus<\/em>\u00a0\u2013 vietos, kur klasikinis gro\u017eis niekada nebuvo stati\u0161kas, o visada gyvas, \u012fsik\u016bnij\u0119s laikinai, \u2013 sielos.<\/p>\n

Ir vis d\u0117lto, u\u017e vis\u0173 teorij\u0173 Liebiego namai i\u0161lieka tylos vieta. J\u0173 sode tarp kiparis\u0173 da\u017enai matai miestie\u010dius su knygomis ar kavos puodeliu rankoje. Skulpt\u016bros \u010dia tapo ne steb\u0117jimo, o buvimo dalimi. Toks muziejus \u012fveiklina meno istorij\u0105 \u2013 ne kaip atmint\u012f, bet kaip kasdienyb\u0119. Skulpt\u016bros lydi susitikimus, diskusijas, skambu\u010dius, pietus, rytin\u0119 kav\u0105 ar popietin\u0119 arbat\u0105. Meno istorija \u010dia ne u\u017e stiklo, o lankytojo kv\u0117pavime.<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

Prat\u0119skime pasivaik\u0161\u010diojim\u0105 po kult\u016brin\u012f Frankfurt\u0105. Jei skait\u0117te mano pirm\u0105j\u012f tekst\u0105, jau susipa\u017einote su krantin\u0117s brangakmeniu \u2013 St\u00e4delio muziejumi. Tad keliaukime toliau! Po keli\u0173 valand\u0173, kurias praleidau Carlo Schucho draugijoje, besigilindamas \u012f jo gyvenimo tarp Vokietijos ir Pranc\u016bzijos istorij\u0105, akimirkai sustoju Maino pakrant\u0117je. Ore tvyro dr\u0117gm\u0117, pu\u010dia \u0161iaurys, debesys dar nei\u0161dr\u012fso…<\/p>\n","protected":false},"author":1462,"featured_media":37425,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[622],"tags":[247],"class_list":["post-37422","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-e-publikacija","tag-daile"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Ignas Zalieckas ","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37422","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1462"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=37422"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37422\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37432,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37422\/revisions\/37432"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/37425"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=37422"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=37422"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=37422"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}