[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
\u201eGal geriau ne ka\u017ek\u0105 ra\u0161in\u0117ti, o pas\u0117ti cukinij\u0105\u00a0\u2013 bent jau \u017einai, kad ji u\u017eaugs\u201c,\u00a0\u2013 juokiasi ra\u0161ytoja Jurga Tumasonyt\u0117. Autoironija ir abejon\u0117s k\u016brybos s\u0117kme lydi did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f m\u016bs\u0173 pokalbio. Nors ji pati save kukliai vadina ni\u0161ine autore, literat\u016bros kritikai J.\u00a0Tumasonyt\u0119 pristato kaip vien\u0105 ry\u0161kiausi\u0173 \u0161iuolaikin\u0117s lietuvi\u0173 prozos bals\u0173.<\/em><\/p>\n J.\u00a0Tumasonyt\u0117 analizuoja gyvenimo ir mirties, motinyst\u0117s ir gyv\u016bn\u0173 pasaulio temas, o k\u016brybin\u0117 energija da\u017eniausiai \u012fsiplieskia tarpin\u0117se b\u016bsenose\u00a0\u2013 tuomet, kai ra\u0161ymui telieka ribotas, nuolat tr\u016bkin\u0117jantis laikas.<\/em><\/p>\n Sugr\u012f\u017eusi \u012f gimtuosius namus Vilijampol\u0117je, Kaune, J.\u00a0Tumasonyt\u0117 pasakoja apie roman\u0105, \u012fkv\u0117pt\u0105 kriminalin\u0117s gimin\u0117s praeities, svarsto apie pakitus\u012f ra\u0161ytojo status\u0105, dirbtinio intelekto poveik\u012f k\u016brybai ir dalijasi romanti\u0161komis svajon\u0117mis apie alternatyvias karjeras.<\/em><\/p>\n Svajojau kraustytis \u012f Vilniaus u\u017emiest\u012f ar \u012f kok\u012f miestel\u012f, ten auginti \u0161ilauogi\u0173 plantacijas, romanti\u0161kai \u012fsivaizdavau save \u016bkininke. Bet vyrui \u0161i vizija nebuvo prie \u0161irdies, jo ne\u017eav\u0117jo kasdienis va\u017ein\u0117jimas su vaikais \u012f miest\u0105 ir atgal. Galiausiai mano t\u0117tis pasi\u016bl\u0117 \u012fsikurti vaikyst\u0117s namuose. Taip \u010dia ir atsid\u016br\u0117me.<\/p>\n Persikraustymas visada atne\u0161a nauj\u0173 patir\u010di\u0173. Pernai daugiausia d\u0117stydavau nuotoliu, o \u0161iemet jau eisiu \u012f auditorijas Vytauto Did\u017eiojo universitete ir Vilniaus universiteto Kauno fakultete, kur vedu k\u016brybinio ra\u0161ymo paskaitas. Socializacija svarbi, nes jei tik s\u0117di namie ir dirbi, koks skirtumas, kur gyveni? \u012e miest\u0105 reikia \u012faugti per veiklas, per \u017emones.<\/p>\n \u012e Kaun\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 gr\u012f\u017eau 2012-aisiais, magistro studijoms. Tuomet atrod\u0117, kad ka\u017ek\u0105 svarbaus nuveiksime, kursime, bet daugiausia su draugais ir bi\u010diuliais tiesiog t\u016bsinom\u0117s<\/em>. Dabar persik\u0117limas visi\u0161kai kitoks. Vaikai \u012fleid\u017eia \u0161aknis: mokyklos, b\u016breliai. Ir pati nebejau\u010diu poreikio k\u0105 nors \u012frodyti, kaip tuomet. Regis, ir taip visko daug, telieka pasileisti paskui srauni\u0105, galing\u0105 srov\u0119.<\/p>\n Man da\u017eniausiai pasiteisina ra\u0161ymas tada, kai turiu ma\u017eai laiko\u00a0\u2013 kai esu tarpin\u0117je b\u016bsenoje. Pavyzd\u017eiui, kai laukiausi ar k\u0105 tik gim\u0117 k\u016bdikis ir buvau pasitraukusi i\u0161 aktyvaus socialinio gyvenimo, labai gerai pavyko pasinerti \u012f kasdienio ra\u0161ymo rutin\u0105. Vasar\u0105 nuo kraustyni\u0173 ir vaik\u0173 prie\u017ei\u016bros buvau tokia pavargusi, kad nebebuvo j\u0117g\u0173 alternatyviai tikrovei, kurioje gyvenu kurdama. Paradoksalu, bet paprastai t\u0119stiniam ra\u0161ymui padeda tur\u0117ti neatid\u0117liotin\u0173 reikal\u0173, kai \u0161alia tiksi laikrodis ir \u017einau, kad k\u016brybai liko tik tiek laiko ir n\u0117 minut\u0117s ilgiau\u00a0\u2013 tada susikoncentruoju, susiplanuoju darbus ir \u012fsiva\u017eiuoju.<\/p>\n Kartais dvejoju, kiek apskritai galiu save vadinti ra\u0161ytoja… \u0160\u012fryt, prie\u0161 mums susitinkant, para\u0161iau tre\u010ddal\u012f apsakymo\u00a0\u2013 bet u\u017esakyto (juokiasi<\/em>). O kai s\u016bnaus dar\u017eelyje paklaus\u0117, k\u0105 dirbu, prad\u0117jau vartyti akis, ne\u017einodama, k\u0105 atsakyti. Vyras pasufleravo: \u201eSakyk, kad esi d\u0117stytoja.\u201c<\/p>\n Tod\u0117l, kad kasdieniame gyvenime \u0161iai veiklai skiriu ne tiek ir daug laiko, ja jau\u010diuosi tik tada, kai i\u0161 ties\u0173 ra\u0161au, galvoju id\u0117jas ar pasakoju apie savo k\u016bryb\u0105\u00a0\u2013 kaip \u0161tai dabar, \u0161neku\u010diuodamasi apie literat\u016br\u0105 su jumis. Ta\u010diau nenor\u0117\u010diau ir kasmet i\u0161leisti po knyg\u0105\u00a0\u2013 man net \u0161iek tiek gaila t\u0173, kurie taip daro. Galb\u016bt tod\u0117l romanas, kur\u012f nor\u0117jau t\u0119sti, vis dar laukia mano d\u0117mesio. Prie apsakym\u0173 \u0161iandien dirbu retai, nors anks\u010diau novel\u0117s man buvo tikras malonumas\u00a0\u2013 atsis\u0117di ir gana greitai para\u0161ai. Visgi su bi\u010diule, kita ra\u0161ytoja, esame kalb\u0117jusios, kad kartais gaila i\u0161naudoti ger\u0105 id\u0117j\u0105 tik trumpam tekstui\u00a0\u2013 norisi j\u0105 u\u017eauginti iki didesnio k\u016brinio. O gal dar ir tod\u0117l ra\u0161ytoja nesijau\u010diu iki galo, kad ma\u017eai dalyvauju vie\u0161ajame gyvenime: kartais net pagalvoju, ar mano tekstai i\u0161vis daro poveik\u012f, juk skaitytoj\u0173 n\u0117ra tiek daug, nesu suk\u016brusi bestseleri\u0173.<\/p>\n Viena vertus, suprantu, kad \u0161iais laikais tik para\u0161yti knyg\u0105 nebeu\u017etenka, reikia pa\u010diam b\u016bti ir vadybininku, aktyviai reik\u0161tis vie\u0161umoje, publikuoti \u012fdom\u0173 turin\u012f socialiniuose tinkluose, auginti skaitytoj\u0173 skai\u010di\u0173. Kita vertus, k\u016brinyje turi b\u016bti ka\u017ekas tokio, kas skatint\u0173 \u017emones apie j\u012f kalb\u0117ti, vieni kitiems rekomenduoti. Nenumanau, ar kuriai nors mano knygai taip kada nors nutiks, o ir ni\u0161ine autore b\u016bti visai patinka, turiu savo skaitytoj\u0173 rat\u0105. Ra\u0161ymas\u00a0\u2013 \u012fdomus dalykas: niekada nenusp\u0117si, kokia knyga i\u0161 to galiausiai i\u0161eis. Kartais atrodo, kad vietoj ilg\u0173 kankyni\u0173 prie tu\u0161\u010dio popieriaus lapo vertingiau b\u016bt\u0173 pas\u0117ti cukinij\u0173\u00a0\u2013 bent jau \u017einai, kad tikriausiai i\u0161augs.<\/p>\n Taip, apie vieno garsaus kunigo \u017emog\u017eudyst\u0119, \u012fvykdyt\u0105 prie\u0161 kelis de\u0161imtme\u010dius. Draug\u0117, kuriai kadaise papasakojau id\u0117j\u0105, \u012fkalbin\u0117jo \u0161ios temos nesiimti\u00a0\u2013 sak\u0117, bijo d\u0117l mano saugumo (juokiasi<\/em>). Vyras taip pat ne itin palaiko, guod\u017eia, kad nieko tokio, jei ir nepara\u0161ysiu. Bet atrodo, kad \u017eenklai veda b\u016btent ten. Pamenu, kai su keli\u0173 m\u0117nesi\u0173 k\u016bdikiu ne\u0161yn\u0117je lank\u0117m\u0117s ekskursijoje po Luki\u0161ki\u0173 kal\u0117jim\u0105, mus nuved\u0117 \u012f vienut\u0119, kur mano giminaitis, kaltintas to kunigo nu\u017eudymu, praleido penkiolika met\u0173. Paskui atsirado nuotrauk\u0173 albumai, lai\u0161kai, lyg aplinka stumt\u0173 mane prie \u0161ios istorijos. Dabar gr\u012f\u017eau \u012f Kaun\u0105, Vilijampol\u0119\u00a0\u2013 visa ko lop\u0161\u012f. Net pasimatavau tetos \u0161varkel\u012f, kuris, pasirodo, buvo vilk\u0117tas teismo procese.<\/p>\n Pasakoju jums apie knyg\u0105, kurios dar nepara\u0161iau ir nesu tikra, ar tai padarysiu, ar verta veltis \u012f t\u0105 kebekn\u0119, kuri man\u0119s ka\u017ekod\u0117l nepaleid\u017eia, traukia gilyn \u012f juodus akivarus. Jeigu dar kursiu po \u0161ios, nor\u0117\u010diau para\u0161yti k\u0105 nors \u0161viesaus ir optimisti\u0161ko. Arba pakeisti profesij\u0105! Gal stoti \u012f kulinarij\u0105? Nors visai nem\u0117gstu gaminti… Gal \u012f ap\u017eeldinim\u0105? Bet tada juk reik\u0117t\u0173 t\u016bnoti keli\u0173 salel\u0117se ir sodinti g\u0117les. Per karantin\u0105 draugams paskelbiau, kad b\u016bsiu pigi fotograf\u0117, nes fotografuoti nemoku, bet b\u016bt\u0173 \u012fdomu patekti \u012f vestuvi\u0173 ir krik\u0161tyn\u0173 \u0161ventes, prisirinkti i\u0161 ten \u012fdomiausi\u0173 istorij\u0173.<\/p>\n Labiau mane domina naujos patirtys, esu smalsi, linkusi romantizuoti kitas profesijas. Nors dabar man sekasi, pasi\u016blym\u0173 sulaukiu, bet juk niekada ne\u017einai, kada jie gali liautis. Reik\u0117t\u0173 tur\u0117ti atsargini\u0173 variant\u0173.<\/p>\n Jie \u012fkvepia eksperimentuoti ir literat\u016broje, ir kasdieniame gyvenime. Kai nusprend\u017eiau stoti \u012f lietuvi\u0173 filologij\u0105, kirb\u0117jo klausimas: kaip ir i\u0161 ko ra\u0161ytojai gyvena? K\u0105 jie veikia vis\u0105 dien\u0105? Gal tod\u0117l \u0161e\u0161tus metus su Laura Vansevi\u010diene vykstame pas \u012fvairius autorius. Matome, kokie skirtingi j\u0173 keliai ir patirtys. Da\u017eniausiai kalbam\u0117s gyvai, kiekvienas susitikimas atne\u0161a kitokios energijos, \u012f\u017evalg\u0173, min\u010di\u0173. Kartais atsiranda detali\u0173, kurios virsta literat\u016bra. Pavyzd\u017eiui, vie\u0161\u0117dama pas Jurgit\u0105 Jasponyt\u0119 pasteb\u0117jau du akvariumo gyv\u016bn\u0117lius, tokius aksolotlius\u00a0\u2013 apie juos labai \u012fdomiai papasakojo jos vyras Marius Burokas, ir jie persik\u0117l\u0117 \u012f mano tekst\u0105.<\/p>\n Taip, man \u012fdomus j\u0173 gyvenimo b\u016bdas, tarpusavio ry\u0161iai. Pavyzd\u017eiui, apsakyme \u201eKaralyst\u0117\u201c \u017emon\u0117s vaizduojami kaip skruzd\u0117l\u0117s. Vienas naujausi\u0173 trumposios prozos tekst\u0173 prasideda nuo \u0161liu\u017e\u0173. Gyv\u016bnai mano tekstuose tampa ir metaforomis, ir realiais veik\u0117jais.<\/p>\n Motinyst\u0117 man visada buvo \u012fdomi kaip procesas\u00a0\u2013 dar gerokai iki tampant mama. Man atrod\u0117, kad tai ne vien tik privati, \u0161eimos ar emocin\u0117 patirtis, bet ir labai galingas kult\u016brinis rei\u0161kinys, turintis gausyb\u0119 sluoksni\u0173: nuo biologijos iki religijos, nuo medicinini\u0173 dalyk\u0173 iki literat\u016bros vaizdini\u0173. Ra\u0161ydama \u201eNaujagimius\u201c, kai laukiausi antrojo vaiko, prad\u0117jau vis daugiau galvoti apie \u017emogaus nor\u0105 \u012fsiki\u0161ti \u012f biologinius procesus ir pakreipti juos norima linkme. Tada supratau, kokia esu trapi\u00a0\u2013 jei pirm\u0105j\u012f k\u016bdik\u012f b\u016b\u010diau gimd\u017eiusi prie\u0161 \u0161imt\u0105 met\u0173, kai nebuvo \u0161iuolaikin\u0117s medicinos, abu b\u016btume mir\u0119.<\/p>\n Tai i\u0161kelia klausim\u0105, kuris man svarbus iki \u0161iol: kaip anuomet moterys susitaikydavo su savo laikinumu, kaip i\u0161tverdavo vaiko netekt\u012f, kai mirtingumas buvo toks didelis? Ar tai buvo kasdienyb\u0117s dalis, ar vis d\u0117lto nepakeliamas i\u0161gyvenimas, tik u\u017edangstytas religija, papro\u010diais, bendruomen\u0117s palaikymu? Juk \u017emon\u0117s visais laikais \u0161aukdavosi pagalbos, m\u0117gindami pakreipti likim\u0105 savo naudai\u00a0\u2013 kartais tik\u0117jimu, kartais ritualais, kartais gydytoj\u0173 ar pribuv\u0117j\u0173 rankomis.<\/p>\n Mano tekstuose klausimai apie motinyst\u0119 v\u0117l ir v\u0117l sugr\u012f\u017eta. Nuo kai kuri\u0173 tem\u0173 nepab\u0117gsi\u00a0\u2013 net jei bandai ra\u0161yti visai apie k\u0105 kita, jos vis tiek lieka su tavimi.<\/p>\n I\u0161ties, ra\u0161ytojo mito senokai neb\u0117ra. Net mano paauglyst\u0117s laikais jo statusas\u00a0\u2013 id\u0117ja, kad jis stovi auk\u0161\u010diau u\u017e kitus, yra ypatingas\u00a0\u2013 jau buvo sumenk\u0119s. I\u0161 to laiko kult\u016brin\u0117s spaudos prisimenu nuolatin\u012f graudul\u012f: kalbos apie prast\u0105 kult\u016bros pad\u0117t\u012f, ma\u017eus honorarus, nuvertint\u0105 menininko darb\u0105. Vis d\u0117lto apie dut\u016bkstantuosius pad\u0117tis finansine prasme buvo dar gerokai sunkesn\u0117 nei \u0161iandien, tad dabar bent jau galima sakyti, jog situacija i\u0161 dalies pager\u0117jusi.<\/p>\n \u0160iandien s\u0117kmingas ra\u0161ytojas neb\u0117ra vien atsiskyr\u0117lis prie ra\u0161omojo stalo\u00a0\u2013 jis privalo b\u016bti socialus, skaitomas, matomas, geb\u0117ti ne tik kurti, bet ir save pristatyti, veikti vie\u0161ojoje erdv\u0117je, ra\u0161yti projektus, galvoti apie knygos rinkodar\u0105. Tie, kurie to nedaro arba nenori daryti, neretai atsiduria para\u0161t\u0117se. Mane, pavyzd\u017eiui, labai \u017eav\u0117jo Tomas \u0160inkariukas\u00a0\u2013 toks tarsi u\u017eribio ra\u0161ytojas. Niekad nebuvau jo sutikusi, bet jis man atrod\u0117 svarbus kaip tam tikros nepriklausomos, nesusiderinan\u010dios fig\u016bros simbolis.<\/p>\n Paradoksalu, ta\u010diau platesniuose visuomen\u0117s sluoksniuose ra\u0161ytojo fig\u016bra vis dar romantizuojama. Knygos i\u0161leidimas daugeliui \u017emoni\u0173 teb\u0117ra tam tikra svajon\u0117 ir siekiamyb\u0117\u00a0\u2013 tai atrodo tarsi \u012frodymas, kad palikai p\u0117dsak\u0105, tapai \u201etikru\u201c k\u016br\u0117ju. Ir vis d\u0117lto tuo pa\u010diu metu skaitytoj\u0173, regis, ma\u017e\u0117ja, o alternatyvi\u0173 informacijos bei pramog\u0173 \u0161altini\u0173 tik daug\u0117ja. Tad ra\u0161ytojo pad\u0117tis \u0161iandien\u00a0\u2013 keistas derinys tarp simbolinio presti\u017eo ir kur kas banalesn\u0117s realyb\u0117s.<\/p>\n Man atrodo, kad tai did\u017eiulis l\u016b\u017eis. Studentai jau ra\u0161o su dirbtinio intelekto pagalba, ir nors \u0161i technologija i\u0161 principo gal\u0117t\u0173 pasitarnauti, pati savaime gero teksto nesukuria. Ji pavojingiausia tiems, kurie dar tik pradeda \u2013 ie\u0161ko savo stiliaus, balso, matymo kampo. Yra rizika, kad vietoj savaranki\u0161k\u0173 bandym\u0173 \u017emogus nueis lengviausiu keliu ir ims remtis kompiuteri\u0173 sistem\u0173 pasi\u016blymais, prarasdamas individualum\u0105.<\/p>\n Kita vertus, vis da\u017eniau kyla klausimas, kas apskritai bus autoryst\u0117 ateityje. Jei ra\u0161ytojai kurs kartu su dirbtiniu intelektu, ar jie taps tik tarsi tekst\u0173 moderatoriais, redaktoriais? O gal prie\u0161ingai\u00a0\u2013 s\u0105moningai pasirinks nesinaudoti technologija ir kurs vien tik \u201egryn\u0105\u201c \u017emogaus tekst\u0105? Manau, \u010dia m\u016bs\u0173 laukia daug \u012ftampos ir diskusij\u0173.<\/p>\n <\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] \u201eGal geriau ne ka\u017ek\u0105 ra\u0161in\u0117ti, o pas\u0117ti cukinij\u0105\u00a0\u2013 bent jau \u017einai, kad ji u\u017eaugs\u201c,\u00a0\u2013 juokiasi ra\u0161ytoja Jurga Tumasonyt\u0117. Autoironija ir abejon\u0117s k\u016brybos s\u0117kme lydi did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f m\u016bs\u0173 pokalbio. Nors ji pati save kukliai vadina ni\u0161ine autore, literat\u016bros kritikai J.\u00a0Tumasonyt\u0119 pristato kaip vien\u0105 ry\u0161kiausi\u0173…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":37295,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[661,148,110,606],"tags":[120],"class_list":["post-37274","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Jurg\u0105 TUMASONYT\u0118 KALBINO IEVA REK\u0160TYT\u0116-MATULIAUSK\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37274","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=37274"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37274\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37296,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37274\/revisions\/37296"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/37295"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=37274"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=37274"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=37274"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}Jurga, neseniai gr\u012f\u017eote \u012f savo vaikyst\u0117s namus Kaune, Vilijampol\u0117je. Ko \u0161iandien daugiau: nostalgijos ar jaudulio d\u0117l naujo gyvenimo etapo?<\/h6>\n
Kaip jums \u010dia sekasi ra\u0161yti?<\/h6>\n
Bet visgi, kod\u0117l ne ra\u0161ytoja?<\/h6>\n
Jau\u010diate pripa\u017einimo stok\u0105?<\/h6>\n
Papasakokite pla\u010diau apie j\u016bs\u0173 d\u0117mesio laukiant\u012f nauj\u0105j\u012f roman\u0105. Esate min\u0117jusi, jog jis bus kriminalinis.<\/h6>\n
J\u016bs\u0173 svarstymai apie profesijas skamba tarsi \u017eaidimas su ra\u0161ytojo tapatybe. Tai atsarginis planas ar b\u016bdas prapl\u0117sti patir\u010di\u0173 lauk\u0105?<\/h6>\n
Viena i\u0161 j\u016bs\u0173 veikl\u0173\u00a0\u2013 interviu su literat\u016bros k\u016br\u0117jais. Kuo \u0161ie pokalbiai jus praturtina? Galb\u016bt \u012fkvepia eksperimentams, naujiems k\u016brybos b\u016bdams?<\/h6>\n
J\u016bs\u0173 k\u016briniuose gyv\u016bnai apskritai turi didel\u0119 reik\u0161m\u0119.<\/h6>\n
Kita itin stipri j\u016bs\u0173 k\u016brybos tema\u00a0\u2013 motinyst\u0117. Daugelis \u0161iuolaikini\u0173 autori\u0173 motinyst\u0119 pasitelkia kaip rakta\u017eod\u012f kalb\u0117ti apie gimim\u0105 ir mirtingum\u0105, apie moters viet\u0105 istorijoje bei kult\u016broje. Kaip \u0161i tema veriasi j\u016bs\u0173 tekstuose? Ar jau\u010diate, kad ji tampa vis aktualesn\u0117?<\/h6>\n
Ra\u0161ytojo statusas Lietuvoje ilg\u0105 laik\u0105 buvo mitologizuotas\u00a0\u2013 jis laikytas autoritetu, kult\u016bros vedliu. \u0160iandien \u0161is \u012fvaizdis, regis, kinta: ra\u0161ytojas tampa labiau socialus, priklausomas nuo projekt\u0173, skaitomumo, vie\u0161umo. Kaip pati jau\u010diate \u0161i\u0105 transformacij\u0105?<\/h6>\n
Vis da\u017eniau literat\u016brai pasitelkiamas dirbtinis intelektas. Vieni j\u012f laiko pagalbininku, kiti\u00a0\u2013 gr\u0117sme k\u016brybos autenti\u0161kumui. Kaip jis kei\u010dia j\u016bs\u0173 santyk\u012f su ra\u0161ymu ir d\u0117stymu?<\/h6>\n