{"id":37272,"date":"2025-11-18T09:02:44","date_gmt":"2025-11-18T07:02:44","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=37272"},"modified":"2025-12-01T15:58:35","modified_gmt":"2025-12-01T13:58:35","slug":"musis-po-musio","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/musis-po-musio\/","title":{"rendered":"\u201eM\u016a\u0160IS PO M\u016a\u0160IO\u201c: BEPROTI\u0160KAS FILMAS APIE KAIRI\u0172J\u0172 RADIKAL\u0172 IR DE\u0160INI\u0172J\u0172 INSTITUCIJ\u0172 KONFLIKTUS\u00a0\u2013 GALINGAS \u0160IUOLAIKINI\u0172 JAV TYRIMAS"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

Neseniai mir\u0119s Robertas Redfordas primin\u0117, kiek daug \u012fsi\u0161aknijusi\u0173 \u012fsitikinim\u0173 apie Amerikos demokratij\u0105 sujauk\u0117 filmas \u201eVisa prezidento kariauna\u201c (All the President\u2019s Men,<\/em> 1976). Alano J.\u00a0Pakulo k\u016brinys atskleid\u0117 1972\u00a0m. Votergeito skandal\u0105 (kai Richardo Nixono perrinkimo kampanijos nariai buvo pagauti slapta \u012frengin\u0117j\u0119 klausymosi prietaisus Demokrat\u0173 Nacionalinio Komiteto Votergeito komplekse) ir sustiprino \u012fsitikinim\u0105, kad Amerikos vald\u017eios institucijos yra korumpuotos.<\/p>\n

Galb\u016bt ne visi sutiko su ni\u016bria Pakulo vizija, ta\u010diau jis nebuvo vienas. Pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais Oliveris Stone\u2019as, kaip ir Martinas Scorses\u0117 bei j\u0173 primtakas Frankas Capra, taip pat k\u016br\u0117 \u201etautos analiz\u0117s\u201c kin\u0105. Tokie filmai da\u017eniausiai steng\u0117si atspind\u0117ti, o neretai ir kritikuoti tuo metu \u0161alyje vyravusi\u0105 nuotaik\u0105.<\/p>\n

Paulo Thomo Andersono naujausias filmas \u201eM\u016b\u0161is po m\u016b\u0161io\u201c (One Battle After Another,<\/em> 2025) primena, kad ir \u0161iandienin\u0117je kult\u016broje yra vietos provokuojan\u010diam kinui. Kartu su neseniai pasirod\u017eiusiu re\u017e. Ari Asterio \u201eEdingtonu\u201c (Eddington<\/em>, 2025), \u0161ie nauji \u201etautos analiz\u0117s\u201c filmai, nagrin\u0117dami stulbinan\u010dias, didingas istorijas, tyrin\u0117ja kriz\u0117s i\u0161tikt\u0105 Amerik\u0105.<\/p>\n

Abu jie kalba apie gri\u016bvan\u010dios socialin\u0117s tvarkos chaos\u0105. Abu, bet ypa\u010d \u201eEdingtonas\u201c, taip rizikuoja pasiduoti chaosui, kad galiausiai tampa nenuosekl\u016bs.<\/p>\n

Terminas \u201enenuoseklumas\u201c pasirinktas neatsitiktinai. Viena i\u0161 esmini\u0173 devintojo de\u0161imtme\u010dio kinotyros knyg\u0173 buvo Robino Woodo \u201eNenuosek\u00adlus tekstas. Naratyvas septintajame de\u0161imtmetyje\u201c. Atsigr\u0119\u017edamas \u012f to laikotarpio kin\u0105, Woodas teig\u0117, kad \u201e\u010dia nenuoseklumas neb\u0117ra pasl\u0117ptas ir ezoterinis: filmai tarsi skilin\u0117ja mums prie\u0161 akis\u201c. \u0160iems kino k\u016briniams b\u016bdinga beveik tas pats: pasitelkus chaos\u0105, jie i\u0161kelia ka\u017ek\u0105 apie m\u016bs\u0173 laikus, kas lieka ne\u012fmenama, ir atskleid\u017eia nenuoseklum\u0105, \u012f kur\u012f grimzta ir j\u0173 pasakojimas, ir pati dabartis.<\/p>\n

\"\"

Kadras i\u0161 fimo \u201eM\u016b\u0161is po m\u016b\u0161io\u201c (re\u017e. Paulas Thomas Andersonas, 2025)<\/p><\/div>\n

\u201eEdingtono\u201c veiksmas vyksta pandemijos metu dykumos miestelyje ir tarsi \u0161okin\u0117ja nuo vieno konflikto prie kito. \u0160erifas D\u017eo Krosas (akt. Joaquinas Phoenixas) atsisako d\u0117v\u0117ti apsaugin\u0119 kauk\u0119 ir \u0161is, rodos, smulkus pa\u017eeidimas netrukus i\u0161rovokuoja susid\u016brim\u0105 su senu prie\u0161u ir konkurentu meil\u0117je meru Tedu Garsia (akt. Pedro Pascalis). Prisirink\u0119s id\u0117j\u0173 i\u0161 MAGA (Make America Great Again<\/em>) kampanij\u0173, Krosas kandidatuoja \u012f naujojo mero pareigas.<\/p>\n

Crossas gyvena su s\u0105mokslo teorijomis besi\u017eavin\u010dia anyta Daun (akt. Deirdre O\u2019Connell) ir vis labiau \u012f psichikos lig\u0105 ir izoliacij\u0105 nyran\u010dia \u017emona Luisa (akt. Emma Stone).<\/p>\n

Tuo metu paslaptinga \u012fmon\u0117 netoli miesto stato duomen\u0173 centr\u0105, o po George\u2019o Floydo nu\u017eudymo prasideda rasiniai neramumai. Bet tai tik prad\u017eia.<\/p>\n

Re\u017eisierius A.\u00a0Asteris vargu ar gal\u0117jo prigalvoti dar daugiau problemini\u0173 aspekt\u0173 \u0161ioje istorijoje. \u201eEdingtono\u201c turinys sud\u0117tingas, o pasakojimas baigiasi ilga susi\u0161audymo scena, kuri jau ir taip pernelyg i\u0161tempt\u0105 film\u0105 paver\u010dia absoliu\u010dia sumai\u0161timi.<\/p>\n

\"\"\u201eM\u016b\u0161is po m\u016b\u0161io\u201c, kaip ir \u201eEdingtonas\u201c, yra tikras amerikieti\u0161kas filmas. Asteris savo neovestern\u0105 nufilmavo klasikine \u201ePanavision\u201c technika, o Andersonas \u017eengia dar toliau ir, sekdamas \u201eBrutalistu\u201c (The Brutalist<\/em>, re\u017e. Brady Corbetas, 2024), sukuria \u201eVistaVision\u201c kopij\u0105, format\u0105, kuris geriausiai atrodo 70 mm ekrane. \u0160ie formatai primena didingus 1960-\u0173j\u0173 Holivudo epus ir sustiprina film\u0173 istorin\u0119 atmosfer\u0105\u00a0\u2013 tiek kinematografin\u0119, tiek socialin\u0119.<\/p>\n

Dar vienas \u201eM\u016b\u0161is po m\u016b\u0161io\u201c istorinis sluoksnis\u00a0\u2013 Andersonas remiasi med\u017eiaga, pagr\u012fsta Thomo Pynchono knyga \u201eVinelandas\u201c. Jis atnaujina kaleidoskopinius \u201eVinelando\u201c 70-\u0173j\u0173 revoliucinius jud\u0117jimus, paversdamas heroj\u0173, senstant\u012f hip\u012f vardu Bobas (akt. Leonardo di Caprio), i\u0161galvotos grupuot\u0117s \u201eFrench 75\u201c p\u0117dsakui i\u0161 praeities. Jo mylimoji Perfidija Beverl\u0117 Hils (akt. Teyana Taylor), vedina ideologijos, vadovaudama gaujai pl\u0117\u0161\u0117 bankus, sprogdino pastatus ir vadavo sulaikymo centr\u0173 belaisvius: \u201eLaisvos sienos, laisvi pasirinkimai, laisvi nuo baim\u0117s.\u201c<\/p>\n

Bobas, vieni\u0161as t\u0117vas, auginantis dukr\u0105 Vil\u0105 (akt. Chase Infiniti), leid\u017eia dienas atsiskyr\u0119s nuo pasaulio\u00a0\u2013 nesusi\u0161ukav\u0119s, r\u016bkydamas \u017eol\u0119 ir \u017ei\u016br\u0117damas klasikinius politinius filmus, tokius kaip \u201eAl\u017eyro m\u016b\u0161is\u201c (The Battle of Algiers<\/em>, 1966). Viskas (daugma\u017e) gerai, kol \u012f j\u0173 gyvenim\u0105 negr\u012f\u017eta \u017eiaurus kariuomen\u0117s veteranas pulkininkas Lokd\u017eojus (akt. Seanas Pennas), tikintis es\u0105s tikrasis Vilos t\u0117vas ir siekiantis susigr\u0105\u017einti \u201edukr\u0105\u201c.<\/p>\n

\"\"

Kadras i\u0161 filmo \u201eEdingtonas\u201c (re\u017e. Ari Aster, 2025)<\/p><\/div>\n

Kaip ir \u201eEdingtonas\u201c, \u201eM\u016b\u0161is po m\u016b\u0161io\u201c i\u0161 esm\u0117s yra \u0161eimos melodrama. Filmas pasitelkia klasikinius blogo ir gero t\u0117vo bei konflikti\u0161kos motinos \u012fvaizd\u017eius, keldamas abejon\u0119 \u0161eimos institucijos teis\u0117tumu. Ant \u0161ios istorijos griau\u010di\u0173 Andersonas stato vizij\u0105 apie Amerik\u0105 po Obamos, kurioje dominuoja \u0161e\u0161\u0117liniai korporatyviniai interesai, t\u0119siama imigrant\u0173 gaudyni\u0173 ir deportavimo politika bei \u012fsigal\u0117jusi balt\u0173j\u0173 vyr\u0173, siekian\u010di\u0173 asmeninio ker\u0161to, elito tvarka.<\/p>\n

R.\u00a0Woodas savo 80-\u0173j\u0173 Amerikos kino apm\u0105stymus baig\u0117 prognoze, kad k\u016br\u0117j\u0173 filmuose nenuoseklumas atskleid\u017eia vien\u0105 nei\u0161vengiam\u0105 sprendim\u0105: logi\u0161k\u0105 radikalizmo b\u016btinyb\u0119.<\/p>\n

Asteris ir Andersonas pa\u017ei\u016br\u0117jo radikalizmui tiesiai \u012f akis ir atmet\u0117 j\u012f kaip dar vien\u0105 \u017elugusi\u0105 ideologij\u0105. N\u0117 vienas j\u0173 ne\u012fvardija j\u0117g\u0173, stovin\u010di\u0173 u\u017e vizijos apie Amerikos demokratijos pabaig\u0105, ir, ties\u0105 sakant, dabartin\u0117 politin\u0117 kriz\u0117 kilo 2024\u00a0m. prad\u017eioje\u00a0\u2013 jau suk\u016brus abu filmus.<\/p>\n

Ten, kur Asteris mato tik kraujo praliejim\u0105 ir bej\u0117gi\u0161kum\u0105, Andersonas laikosi trapaus utopizmo, \u0161iandien tiek ma\u017eai tik\u0117tino, kiek kartu ir guod\u017eian\u010dio. Gali b\u016bti, kad po filmo kino sal\u0117je v\u0117l \u012fsi\u017eiebus \u0161viesoms atmintyje liks tik bauginantys vaizdai i\u0161 sulaikymo centr\u0173 ir imigrant\u0173 su\u0117mim\u0173 siaubas. B\u016btent tai paskatino Steven\u0105 Spielberg\u0105 pavadinti \u0161\u012f \u201ebeproti\u0161k\u0105\u201c film\u0105 daug aktualesniu, nei Andersonas gal\u0117jo \u012fsivaizduoti.<\/p>\n

***
\nAPIE AUTOR\u0118. Prof. Ruth Barton<\/strong> yra Dublino universiteto \u0160v. Trejyb\u0117s koled\u017eo (Trinity College<\/em>) absolvent\u0117. Baigusi \u0161iuolaikini\u0173 kalb\u0173 studijas, mok\u0117si tekst\u0173 k\u016br\u0117jos specialyb\u0117s Dubline, paskui persik\u0117l\u0117 \u012f London\u0105 \u2013 ten dirbo kino parod\u0173 ir reklamos srityje. \u012egijo kino studij\u0173 magistro laipsn\u012f Dublino universitete (baig\u0117 su pagyrimu), o v\u0117liau \u2013 daktaro laipsn\u012f, apgynusi disertacij\u0105 \u201eNuo istorijos iki paveldo: istorijos ir praeities vaizdavimas \u0161iuolaikiniame airi\u0173 kine\u201c. \u0160iuo metu ji eina \u0160v. Trejyb\u0117s koled\u017eo K\u016brybini\u0173 men\u0173 mokyklos vadov\u0117s pareigas. R. Barton yra pasaulinio lygio autoritetas airi\u0173 kino srityje ir daugelio knyg\u0173 bei straipsni\u0173 \u0161ia tema autor\u0117, airi\u0173-amerikie\u010di\u0173 kino ir televizijos bei airi\u0173 Did\u017eiojoje Britanijoje es\u0117 rinkinio redaktor\u0117. Kiti jos mokslini\u0173 tyrim\u0173 interesai apima \u017evaig\u017ed\u017ei\u0173 kult\u0105 ir diasporos studijas. Barton para\u0161\u0117 bestseleriu tapusi\u0105 kritin\u0119 biografij\u0105 apie kino \u017evaig\u017ed\u0119 Hedy Lamarr ir airi\u0173 tyliojo kino re\u017eisieri\u0173 Rex\u0105 Ingram\u0105. Ji buvo Konkordijos universiteto Monrealyje ir San Paulo universiteto Brazilijoje kviestin\u0117 profesor\u0117. Nuolat dalyvauja radijo laidose kaip kino istorik\u0117 bei kino kritik\u0117 ir yra ilgamet\u0117 visuomen\u0117s \u012fsitraukimo \u012f men\u0105 ir humanitarinius mokslus puosel\u0117toja.<\/p>\n

***
\nPublikuojama i\u0161 \u201eThe Conversation\u201c (www.theconversation.com)
\npagal CC licencij\u0105<\/p>\n

I\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Beatri\u010d\u0117 Rugenyt\u0117<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Neseniai mir\u0119s Robertas Redfordas primin\u0117, kiek daug \u012fsi\u0161aknijusi\u0173 \u012fsitikinim\u0173 apie Amerikos demokratij\u0105 sujauk\u0117 filmas \u201eVisa prezidento kariauna\u201c (All the President\u2019s Men, 1976). Alano J.\u00a0Pakulo k\u016brinys atskleid\u0117 1972\u00a0m. Votergeito skandal\u0105 (kai Richardo Nixono perrinkimo kampanijos nariai buvo pagauti slapta \u012frengin\u0117j\u0119 klausymosi prietaisus Demokrat\u0173 Nacionalinio…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":37282,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[661,148,110,606],"tags":[130],"class_list":["post-37272","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kinas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"RUTH BARTON","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37272","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=37272"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37272\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37448,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37272\/revisions\/37448"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/37282"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=37272"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=37272"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=37272"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}