Kaip gali suprasti okupacij\u0105, aug\u0119s laisv\u0117je? Fantazij\u0105 turiu ger\u0105, mano gerkl\u0117je atsiranda gumulas vos pagalvojus apie tai, kad kas nors gal\u0117t\u0173 drausti did\u017eiuotis savo tauta, t\u0117vyn\u0117s istorija. Bet ar galiu suprasti, k\u0105 tai rei\u0161kia? Ne, nors ir esu nepaprastai jautri.<\/p>\n
B\u016bdama vien\u0173 met\u0173 filmavausi sauskelni\u0173 reklamoje\u00a0\u2013 u\u017e tai mano t\u0117vai gavo d\u0117\u017e\u0119 \u0161i\u0173 did\u017eiul\u0117s prabangos preki\u0173. \u0160ventai taup\u0117, u\u017ed\u0117davo man tik tada, kai eidavome \u012f sve\u010dius. Arba i\u0161kirpdavo vid\u0173, kad \u012ftiest\u0173 palut\u0119\u00a0\u2013 jas t\u0117tis virindavo ir skalaudavo po \u0161altu vandeniu naktimis, gr\u012f\u017e\u0119s i\u0161 darbo. O a\u0161, susilaukusi pirmagimio, g\u016bglinau, ar jo \u0161velniam u\u017epakaliui bus malonesn\u0117s japoni\u0161kos, ar \u0161vedi\u0161kos sauskeln\u0117s. Tiko ir tos pigesn\u0117s, amerikieti\u0161kos. Turiu tiek daug pasirinkim\u0173. Visur, kur tik pasuku galv\u0105. Reikia vis sau \u012fsi\u017enybti ir priminti, kad mano gausa, santykiai, taika, galimyb\u0117s, laisv\u0117 n\u0117ra savaime suprantami. \u017dnybtel\u0117ti ir laikas nuo laiko apie tai priminti tur\u0117tume ir vienas kitam.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/Pas-Zan_Batist_02.jpg\")
Pary\u017eius, Pranc\u016bzija, 1993. Pranc\u016bz\u0173 \u012fmon\u0117 \u201eRiff Communication\u201c rengdavo BIX koncertinius turus \u2013 po 40\u201380 koncert\u0173 per kelis m\u0117nesius<\/p><\/div>\n
\u201eTa sovietine\u0307 visuomene\u0307\u00a0\u2013 nesuprasi, kas tai buvo. Kaz\u030ckokia z\u030cele\u0307, mase\u0307, kuri taikosi, m\u0117gina is\u030cgyventi visam tam s\u030cu\u0304de<\/em>, bando bent kaz\u030ckiek pinigu\u0328 uz\u030csivirinti<\/em>. Mano te\u0307vai is\u030ctisai per penkis darbus lakstydami steng\u0117si sudurti gala\u0328 su galu, kad i\u0161gyvent\u0173 ir savo vaikui viena\u0328 karta\u0328 per metus nupirkt\u0173 apelsina\u0328. Tame garde<\/em> gyvendami ies\u030ckojom informacijos nuobir\u0173, kanalu\u0328. As\u030c atsimenu, koks tai buvo alkis. Susirankioje\u0328s po kruopele\u0328 z\u030cinodavau visas grupiu\u0328 istorijas atmintinai\u00a0\u2013 pavyzdz\u030ciui, kada ir koki\u0328 albuma\u0328 \u201eDeep Purple\u201c arba \u201eLed Zeppelin\u201c is\u030cleido, nors to albumo gal net nebuvau girde\u0307je\u0328s\u201c,\u00a0\u2013 prisiminimais dalijasi legendin\u0117s grup\u0117s BIX \u012fk\u016br\u0117jas Saulius Urbonavi\u010dius-Samas.<\/p>\n Kai a\u0161 gimiau, BIX buvo ant did\u017eiausios \u0161lov\u0117s bangos keteros. Dar daugiau: jie buvo i\u0161 tos pa\u010dios, mano t\u0117v\u0173, chebros<\/em>. Ne\u017einau, kiek kart\u0173 i\u0161 savo t\u0117\u010dio, u\u017ekiet\u0117jusio rokerio, gird\u0117jau fakt\u0105 apie tai, kad BIX\u02bcus 1989\u00a0m. ap\u0161ild\u0117 \u201eNirvana\u201c. Na ir kas, kad tuomet \u0161i muzikos grup\u0117 buvo niekam ne\u017einoma. Kaip i\u0161did\u017eiai jis tai kartojo! Lyg bet kokia s\u0105saja su Vakar\u0173 didybe glaistyt\u0173 jo jaunyst\u0117s ir okupacijos patirt\u012f.<\/p>\n \u012e kino teatrus netrukus atkeliaus Emilio V\u0117lyvio filmas \u201eBIX\u00a0\u2013 beveik nirvana\u201c\u00a0\u2013 pasakojimas apie legendin\u0119 grup\u0119, kuri i\u0161 \u0160iauli\u0173 kult\u016brk\u0117s<\/em> i\u0161va\u017eiavo \u012f Vakarus ir tapo laisv\u0117s simboliu. Samas ir jo bendra\u017eygiai, kadaise i\u0161tr\u016bk\u0119 pro gele\u017ein\u0119 u\u017edang\u0105, aplank\u0117 Vakar\u0173 Vokietij\u0105, Pranc\u016bzij\u0105, Olandij\u0105, Belgij\u0105, o Jungtines Valstijas stebino ne tik tuo, kad yra atvyk\u0119 i\u0161 jiems nepa\u017e\u012fstamos teritorijos\u00a0\u2013 Soviet\u0173 S\u0105jungos, bet ir netik\u0117tais muzikos ritmais. \u0160i istorija yra apie tai, kaip mai\u0161tas tapo k\u016brybos forma, o k\u016bryba\u00a0\u2013 laisv\u0117s i\u0161rai\u0161ka. Priminimas, jog net ma\u017ea \u0161alis, u\u017eaugusi tarp deficito ir tylos, gali skamb\u0117ti taip garsiai, kad j\u0105 i\u0161girst\u0173 visas pasaulis.<\/p>\n BIX turas Niujorke, JAV. 1991<\/p><\/div>\n Nepriteklius tuomet buvo k\u016brybos kuras: i\u0161 tr\u016bkumo gim\u0117 vaizduot\u0117, i\u0161 tylos\u00a0\u2013 a\u0161tr\u016bs tekstai. Ne visiems juos buvo lemta suprasti. Gitaros, net ir su vos besilaikan\u010diomis, nutrintomis deficitin\u0117mis stygomis, garsiausiai grojo prie\u0161 sistem\u0105. T\u0173 laik\u0173 k\u016br\u0117jai \u0161lov\u0117s nesiek\u0117, jie tiesiog nor\u0117jo kalb\u0117ti\u00a0\u2013 i\u0161sisakyti, paskleisti id\u0117jas, parodyti pasauliui, k\u0105 jau\u010dia. Muzika jiems buvo galimyb\u0117 i\u0161b\u016bti ir kalb\u0117ti ties\u0105.<\/p>\n \u201eKai buvau jaunas, atrode\u0307, kad reikia kovoti su s\u030cituo prisitaike\u0307lis\u030ckumu ir eiti pries\u030c sistema\u0328. Pries\u030c sistema\u0328 buvo viskas\u00a0\u2013 nuo ma\u0328stymo iki aprangos. Galvoje\u00a0\u2013 Nietzsche, kiti filosofai, rijau Salingeri\u0328, Kerouaca\u0328. Visos tos knygos mums buvo pilnos protesto. Apie tai diskutuodavom, s\u030cneke\u0307davom naktimis\u00a0\u2013 tai vis tiek buvo antisocializmas. Slankiojo savoti\u0161kas nihilizmas, nes atrode\u0307, kad s\u030citos Sovietu\u0328 Sa\u0328jungos, s\u030cito pragaro niekada nenugale\u0307si, kad tokia sistema\u00a0\u2013 per didele\u0307. Man\u0117m, kad amz\u030cinai tam m\u0117\u0161le gyvensim, tode\u0307l vienintelis pabe\u0307gimas buvo pries\u030cintis: menu, ku\u0304ryba, muzika, tekstu, tapyba\u201c,\u00a0\u2013 pasakoja BIX lyderis.<\/p>\n Tuo metu Lietuva dar tik siek\u0117 nepriklausomyb\u0117s, ir tai nebuvo lengvas kelias. Nedaug kas i\u0161 ties\u0173 tik\u0117jo, kad pavyks\u00a0\u2013 ypa\u010d mano seneliai, patyr\u0119 sovietin\u0117s sistemos spaudim\u0105 ir baim\u0119. Jiems atrod\u0117, kad i\u0161 to purvo ne\u012fmanoma i\u0161sikapstyti. Bet buvo ir toki\u0173, kurie n\u0117 akimirkos nedvejojo, neabejojo ir tiesiog nebegal\u0117jo tverti tos santvarkos\u00a0\u2013 nekent\u0117 jos visa esybe, nat\u016braliai per\u0117jo \u012f opozicij\u0105. Vargu, ar j\u0173 pasiprie\u0161inimas buvo apskai\u010diuotas, veikiau instinktas\u00a0\u2013 gyventi, kalb\u0117ti, kurti kitaip. Tokia b\u016bsena vienus naikino, o kitus vert\u0117 veikti, ie\u0161koti b\u016bd\u0173 pasakyti tai, k\u0105 garsiai i\u0161tarti dar buvo pavojinga.<\/p>\n BIX turas Niujorke, JAV. 1991<\/p><\/div>\n Mano t\u0117vai augo deficito laikais. T\u0117tis a\u0161tuoniolikos prival\u0117jo tarnauti okupanto kariuomen\u0117je, j\u012f i\u0161ve\u017e\u0117 toli nuo Lietuvos. Ten visus tild\u0117, g\u0105sdino, klupd\u0117. Kas \u012fvyksta, kai po tiek laiko pla\u010diai atsiveria durys? Yra du keliai: \u0161viesos grei\u010diu jud\u0117ti kartu su progresu, tiksliau, juo b\u016bti ir kurti nauj\u0105 pasaul\u012f, arba netik\u0117ti poky\u010diais ir saugiai likti vietoje. I\u0161 antrojo pasirinkimo, tikiu, i\u0161sirito homo sovieticus<\/em>. \u010cia tie, kurie net parduotuv\u0117s eil\u0117je neduoda tau erdv\u0117s ir prisispaud\u0119 kv\u0117puoja \u012f nugar\u0105\u00a0\u2013 kad tik kas ne\u012fl\u012fst\u0173 \u012f tarp\u0105, neapsukt\u0173, eilinio blato<\/em> nepraki\u0161t\u0173. Tie, kuriems pastar\u0105sias savaites garsiai kalbanti kult\u016bros bendruomen\u0117 yra parsidav\u0119 velt\u0117d\u017eiai. Tie, su kuriais a\u0161 nesusiduriu, nes gyvenu saugiame, \u0161variame, kult\u016bringame ir inteligenti\u0161kame burbule. Manau, kad da\u017enai nesuprantu, koks i\u0161 ties\u0173 jis ma\u017eas. Tada pasijuntu naivi.<\/p>\n Tuos, kurie jud\u0117jo kartu su poky\u010diais, vadinu transformeriais\u00a0\u2013 man i\u0161ties pasisek\u0117 gimti ir augti j\u0173 apsuptyje. Tai jie k\u016br\u0117 \u017einiasklaid\u0105, pramog\u0173 pasaul\u012f, kur jau\u00a0\u2013 jie buvo pramog\u0173 pasaulis. Lietuvai tapus laisva, jie \u0161auk\u0117 taip garsiai, kad gal\u0117t\u0173 atsigriebti u\u017e vis\u0105 t\u0105 laik\u0105, kai buvo priversti tyl\u0117ti. Tikiuosi, kada nors tos istorijos apie rengini\u0173, festivali\u0173, filmavim\u0173 u\u017ekulisius i\u0161vys dienos \u0161vies\u0105. Bus papasakota apie tai, kaip transformeriai \u0161vent\u0117 gyvenim\u0105. Gaila, dalis j\u0173 niekada taip ir nei\u0161siblaiv\u0117.<\/p>\n \u201eMes prad\u0117jom \u017eaisti rokenrol\u0105 televizijoje. Tuo metu tai buvo improvizacija\u00a0\u2013 juk niekas ne\u017einojo, kaip veikia tikroji, komercin\u0117 televizija. Mums viskas \u0117josi labai smagiai. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 \u201eTangomanijos\u201c chebra<\/em> buvo roko grup\u0117. Mes turinom<\/em> ir var\u0117m, laida buvo kaip koncas, tada\u00a0\u2013 balius, po jo atsi\u010di\u016bchini<\/em> ir viskas i\u0161 naujo. Sukom\u0117s, dar\u0117m daug dalyk\u0173. Augome su MTV. Iki tol nieko pana\u0161aus nebuvo, mums pasisek\u0117 atsidurti laiku ir vietoje. Net nefilmavom, operatoriui \u0160arui liepdavau linguoti gyva kamera. Dabar apsivemtum \u017ei\u016br\u0117damas, o tada atrod\u0117 kietai. Tai buvo b\u016bdas lau\u017eyti nusistov\u0117jusias televizijos tradicijas\u201c,\u00a0\u2013 entuziastingai pasakoja S.\u00a0Urbonavi\u010dius-Samas.<\/p>\n BIX turas Niujorke, JAV. 1991. Nuotraukos i\u0161 grup\u0117s archyvo<\/p><\/div>\n Ar pasteb\u0117jote, kad devyniasde\u0161imtieji gr\u012f\u017eo? I\u0161 prad\u017ei\u0173\u00a0\u2013 tyliai, \u012f mad\u0105 ir muzik\u0105. Su odin\u0117mis striuk\u0117mis, bomberiais<\/em>, \u201eDr. Martens\u201c batais ir vinilin\u0117mis plok\u0161tel\u0117mis. Paskui \u012f literat\u016br\u0105\u00a0\u2013 Rimanto Kmitos \u201ePietinia kronikas\u201c nukeliavo iki kino ekrano ir sumu\u0161\u0117 \u017ei\u016brimumo rekordus. \u012e parodas ir pas menininkus, kurie devyniasde\u0161imtuosius tiria ne kaip stili\u0173, o kaip laikysen\u0105. Tai, k\u0105 kadaise i\u0161met\u0117me pro duris, kvie\u010diame atgal \u012f svetain\u0119. Kaip atsitiko, kad po trisde\u0161imt met\u0173 v\u0117l turime kalb\u0117ti apie tai, jog reikia gelb\u0117ti kult\u016br\u0105? Kad reikia ginti j\u0105 nuo t\u0173, kurie tur\u0117t\u0173 saugoti? Gyvename ma\u017eoje \u0161alyje, sprogstan\u010dioje nuo k\u016brybos\u00a0\u2013 ne tik miestuose, bet ir regionuose. Ugdome menininkus, apie kuriuos pasaulis kartais kalba daugiau u\u017e mus pa\u010dius. Turime visk\u0105\u00a0\u2013 i\u0161silavinusi\u0105, jautri\u0105, pasaulio ma\u010diusi\u0105 k\u016br\u0117j\u0173 kart\u0105, dirban\u010di\u0105 i\u0161 pa\u0161aukimo. Ir vis d\u0117lto atrodo, kad ka\u017ekas vis bando t\u0105 kult\u016bros stubur\u0105 sulau\u017eyti. Kad v\u0117l randasi norin\u010di\u0173 valdyti u\u017e\u010diaupus.<\/p>\n At\u0117jau \u012f pasaul\u012f pro duris, kurias mano t\u0117vai jau buvo pla\u010diai atv\u0117r\u0119. Kai esame priversti ai\u0161kintis, kod\u0117l kult\u016bros bendruomen\u0117s balsas svarbus, suprantu, jog mes pernelyg ilgai gyvenome laisv\u0117je, kad pasteb\u0117tume, kaip po truput\u012f \u012f j\u0105 gr\u012f\u017eta noras kontroliuoti\u00a0\u2013 ne draudimais, o abejingumu. M\u016bs\u0173 kartai, nepatyrusiai nepritekliaus, tr\u016bksta alkio. Ne maisto, tikiuosi, jo niekada niekam nepristigs. U\u017eaugome ant p\u016bk\u0173 patal\u0173, nesusid\u016br\u0119 su nepatogumais. Su negal\u0117jimu. Bet kai pradeda dreb\u0117ti grindys, u\u017everda kraujas, \u012fsijungia bud\u0117jimo re\u017eimas. Tas pats, kur\u012f mano t\u0117vai jaut\u0117 klausydami burzgian\u010dio Liuksemburgo radijo. Tas pats, kuris deg\u0117 Samo balse, kai jis sak\u0117, kad k\u016br\u0117 ne d\u0117l \u0161lov\u0117s, o d\u0117l tiesos. Bud\u0117ti rei\u0161kia neu\u017emigti ant savo laisv\u0117s. Nepamir\u0161ti, kad ji\u00a0\u2013 trapus audinys, laikomas kult\u016bros, kalbos, k\u016brybos, meil\u0117s si\u016bl\u0117mis. Kad kiekvien\u0105 kart\u0105, kai klausiame \u201ekam to reikia\u201c, po truput\u012f jas ardome. Ir vis d\u0117lto tikiu, kad mes dar mokame klausytis. Dar atpa\u017e\u012fstame tylos pavoj\u0173. Juk jei m\u016bs\u0173 t\u0117vai gal\u0117jo \u0161aukti, m\u016bs\u0173 u\u017eduotis\u00a0\u2013 \u0161aukti dar garsiau.<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Esu Laisv\u0117s vaikas. Toks mano mamos vardas. Ir tokia jau buvo Lietuva, kai gimiau 1993-iaisias. Nuo tada, kai prad\u0117jau m\u0105styti kaip (s\u0105lyginai) suaug\u0119s \u017emogus, galvojau apie tai, kokia \u012fdomi mano karta. I\u0161gyven\u0119 blokados liku\u010dius, bet per ma\u017ei, kad j\u0105 atsimintume. Aug\u0119 su istorijomis…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":37225,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[661,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-37224","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"AUGUST\u0116 RADZEVI\u010cI\u016aT\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37224","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=37224"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37224\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37230,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37224\/revisions\/37230"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/37225"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=37224"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=37224"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=37224"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/bixai_NY_b_samas.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/bixai_NY_b_022.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/11\/bixai_NY032.jpg\")