{"id":37187,"date":"2025-11-10T08:19:03","date_gmt":"2025-11-10T06:19:03","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=37187"},"modified":"2025-11-10T08:19:39","modified_gmt":"2025-11-10T06:19:39","slug":"ciurlionio-jura","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/ciurlionio-jura\/","title":{"rendered":"KELION\u0116 PRIE TIKROSIOS \u010cIURLIONIO \u201eJ\u016aROS\u201c"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

Dabar jau galime tvirtinti, kad Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio \u201eJ\u016br\u0105\u201c Lietuvoje \u017eino visi. Pirmiausia tod\u0117l, kad spalio 5 d. garsioji simfonin\u0117 poema skamb\u0117jo ne tik koncert\u0173 sal\u0117se. Jos aidai turb\u016bt pirm\u0105 syk\u012f gird\u0117josi miest\u0173 aik\u0161t\u0117se, sklido pro lang\u0173 ply\u0161ius ir netgi \u017eini\u0173 reporta\u017e\u0173 fone. Pastarosiomis savait\u0117mis \u010ciurlionio \u201eJ\u016bra\u201c \u012fgijo misij\u0105, kurios, regis, visai nesitik\u0117jome\u00a0\u2013 tapo vienijan\u010diu k\u016briniu, kult\u016brinio protesto metafora bei \u012frankiu.<\/p>\n

Galb\u016bt ne veltui tai nutiko kaip tik dabar. Prav\u0117rus istorijos puslapius, atsiveria povandeninis garsiojo k\u016brinio \u017eem\u0117lapis. Jame plyti keisti ne\u012fvardyti reljefai\u00a0\u2013 tarsi \u017einom\u0173 ir anonimini\u0173 muzik\u0173 skirting\u0173 spalv\u0173 pie\u0161tuk\u0173 \u017eym\u0117s \u010ciurlionio partit\u016bros originale. J\u016bros dugno kartogramoje yra ir nei\u0161tyrin\u0117t\u0173 plot\u0173\u00a0\u2013 pavyzd\u017eiui, kod\u0117l sovietme\u010diu skamb\u0117jusi\u0105 \u201eJ\u016bra\u201c galima laikyti labiau kompozitoriaus Eduardo Balsio nei \u010ciurlionio fantazijos k\u016briniu.<\/p>\n

\u0160iame ne moksliniame, o ap\u017evalginiame tekste kvie\u010diu sekti \u010ciurlionio k\u016brin\u012f nuo pat jo i\u0161tak\u0173 prie Mikalojaus Konstantino darbo stalo\u00a0\u2013 per tarpukario inteligent\u0173 samb\u016brius ir sovietinius kompromisus\u00a0\u2013 iki \u0161i\u0173 dien\u0173 pasaulini\u0173 koncert\u0173 sali\u0173 ir internetini\u0173 grojara\u0161\u010di\u0173. Be knygose, atsiminimuose ir straipsniuose u\u017efiksuotos informacijos, prie \u0161io pasakojimo stipriai prisid\u0117jo ir Lietuvoje gyvenantis graik\u0173 kompozitorius, muzikologas Charalampos Efthymiou, pareng\u0119s naujausi\u0105 M.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlionio simfonin\u0117s poemos redakcij\u0105. B\u016btent ji pirm\u0105 syk\u012f suteikia galimyb\u0119 i\u0161girsti original\u0173 \u201eJ\u016bros\u201c garsin\u012f peiza\u017e\u0105 ir kvie\u010dia sugr\u012f\u017eti prie savo kult\u016brini\u0173 versmi\u0173 \u0161altinio.<\/p>\n

\u010cIURLENAN\u010cIOS \u201eJ\u016aROS\u201c I\u0160TAKOS IR DELTA<\/p>\n

Kalnai, mi\u0161kas ir j\u016bra\u00a0\u2013 trys \u012fsp\u016bdingiausi gamtos peiza\u017eai, \u017eadin\u0119 romantizmo k\u016br\u0117j\u0173 vaizduot\u0119. \u0160ios erdv\u0117s kelia pagarbi\u0105 baim\u0119 ka\u017ekam didesniam u\u017e save, priver\u010dia pasijusti tik ma\u017ey\u010diu ato\u00admu pasaulio begalyb\u0117je. Tokiame v\u0117lyvojo romantizmo pasaul\u0117vaizdyje formav\u0119sis \u010ciurlionis (1875\u20131911), nepaisant vaikyst\u0117s Dz\u016bkijos mi\u0161kuose, k\u016bryboje ne kart\u0105 buvo inspiruotas j\u016bros. Trij\u0173 paveiksl\u0173 cikle \u201eJ\u016bros sonata\u201c regime ir i\u0161 bang\u0173 bei perl\u0173 suformuot\u0105 fantastin\u0119 tekst\u016br\u0105 (I dalis), ir japon\u0173 dail\u0117s tradicij\u0105 primenan\u010di\u0105 pra\u017e\u016bting\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 bang\u0105 (III dalis). Kelion\u0117je prie Juodosios j\u016bros \u010ciurlionio darytose nuotraukose atsiskleid\u017eia ir kand\u017eiai realisti\u0161ka, netgi humoro persmelkta k\u016br\u0117jo pasaul\u0117\u017ei\u016bra. O kur dar kartu su \u017emona Sofija sumanyta opera \u201eJ\u016brat\u0117\u201c, gal\u0117jusi tapti totaliniu garsiniu, literat\u016briniu ir vizualiu j\u016bros \u012fk\u016bnijimu.<\/p>\n

Norint su\u017einoti, kaip tiksliai u\u017egim\u0117 didysis \u010ciurlionio opusas, tenka sekti nenuosekliu jo lai\u0161k\u0173 ir rankra\u0161\u010di\u0173 punktyru. Viena vertus, k\u016brinio radimasis, regis, buvo staigus. Pirmasis variantas u\u017era\u0161ytas Var\u0161uvoje 1903\u00a0m. gruod\u012f. Pasak \u010ciurlionio gyvenimo ir k\u016brybos tyrin\u0117tojo Vytauto Landsbergio, rad\u0119sis vienu ypu, tai liudyt\u0173 \u201epopierius,
\nra\u0161ysena, gera nuotaika: akolades, jungian\u010dias po kelias penklines, \u010ciurlionis paver\u010dia komi\u0161kais profiliais\u201c. Regis, kiek netik\u0117tas sumanymas ra\u0161yti did\u017eiuliam simfoniniam orkestrui su vargonais\u00a0\u2013 juk nedaug anuomet b\u016bta nereligini\u0173 erdvi\u0173, turin\u010di\u0173 did\u012fj\u012f instrument\u0105. Vis d\u0117lto prigimtin\u0119 \u010ciurlionio dr\u0105s\u0105 imtis plataus u\u017emojo gal\u0117jo skatinti ir gana turtingas Var\u0161uvoje bei anks\u010diau Leipcige surinkt\u0173 koncertini\u0173 patir\u010di\u0173 baga\u017eas.<\/p>\n

1904\u00a0m. \u012fsteigus Var\u0161uvos dail\u0117s institut\u0105, \u010ciurlionis stoja \u012f pirmas student\u0173 gretas ir apleid\u017eia muzikos ra\u0161ym\u0105. Lai\u0161kuose vis mini, kad \u201eJ\u016bra\u201c guli nebaigta. 1906\u00a0m. kompozitoriaus kolega prisiminimuose pasakoja apie \u012fnirting\u0105 k\u016bryb\u0105, galimai\u00a0\u2013 simfonin\u0117s poemos: \u201eMa\u010diau, kaip [\u010ciurlionis] apalpo Krynicioje prie fortepijono klavi\u0161\u0173; toks buvo i\u0161sakintas did\u017eiulio darbo. Skambino savo simfonij\u0105, tais\u0117 ir dirbo iki nualpimo. Teisingai Lietuva did\u017eiuojasi j\u012f tur\u0117dama.\u201c<\/p>\n

1906\u20131907\u00a0m. Sand\u016broje \u010ciurlionis muzikines id\u0117jas perk\u0117l\u0117 orkestrui, lai\u0161kuose gyr\u0117si rankra\u0161t\u012f net \u012fri\u0161\u0119s. K\u016brin\u012f dedikavo bi\u010diulei Bronis\u0142awai Volman, o pavadinim\u0105 skyr\u0117 dz\u016bki\u0161k\u0105\u00a0\u2013 \u201eMar\u0117s\u201c. V\u0117liau lai\u0161kuose vyl\u0117si surengti atlikim\u0105, deja, 1911\u00a0m., taip jo ir nei\u0161gird\u0119s, mir\u0117. Yra \u017eenkl\u0173, kad partit\u016bra keliavo \u012f Pary\u017ei\u0173 pas bi\u010diul\u012f Eugeniusz\u0105 Morawsk\u012f (\u0161is nei\u0161tes\u0117jo ketinimo i\u0161leisti natas), ta\u010diau paskui jos vieta dingsta i\u0161 m\u016bs\u0173 akira\u010dio ketvir\u010diui am\u017eiaus.<\/p>\n

KAIP KASTUKAS \u012eSIVAIZDAVO J\u016aR\u0104<\/p>\n

\u201eJ\u016bros\u201c istorija ima tr\u016bkin\u0117ti \u010ciurlioniui dar neatsitraukus nuo ra\u0161alin\u0117s ir popieriaus. \u012eprastai simfonin\u0117 poema turi tekstin\u0119 program\u0105, savoti\u0161kai paai\u0161kinan\u010di\u0105, kas vyksta k\u016brinyje arba kokios b\u016bsenos jame perteikiamos. Ta\u010diau \u010ciurlionio \u201eJ\u016brai\u201c para\u0161ytos \u017eodin\u0117s programos neturime. Visgi jau baigus partit\u016br\u0105 kompozitoriaus sukurta poem\u0117l\u0117 apie j\u016br\u0105 rodo itin savit\u0105 \u017evilgsn\u012f \u012f gaival\u0105.<\/p>\n

Romantin\u0117je tradicijoje plati ir permaininga (\u201edidi, berib\u0117, nei\u0161matuota\u201c, \u201ealsuoji tyliai ir ramiai <…>, n\u0117ra rib\u0173 tavo galiai\u201c), \u010ciurlionio k\u016bryboje j\u016bra r\u016bsti ir \u0161iau\u0161iama v\u0117jo\u00a0\u2013 i\u0161skirtinai negatyvios j\u0117gos (\u201emenkysta\u201c, \u201ebenamis\u201c, \u201e\u0161akalas\u201c). Prie\u0161 v\u0117j\u0105 ji net praranda savo visagalyb\u0119 (\u201etavo bangos nebe tavo vald\u017eioj\u201c); unikalus ir itin savoti\u0161kas j\u016bros su\u017emoginimas, jautrus santykis su jos \u201ei\u0161gyvenimais\u201c, tarsi i\u0161 pagonyb\u0117s ir lietuvi\u0161k\u0173 liaudies dain\u0173 tradicijos perimtas (\u201eTu rankioji savo bangas <…>, graud\u017eiai skundiesi, kaip vaikas\u201c). Nors saviti ir i\u0161radingi, \u010ciurlionio apra\u0161yti j\u016bros \u012fvaizd\u017eiai neleid\u017eia \u012fsp\u0117ti, kas tiksliai u\u017ekoduota prie menkai ap\u0161viesto darbo stalo greitai ranka liejant simfonin\u0117s poemos natas.<\/p>\n

\u010cia pat kyla ir kitas, galb\u016bt lietuvi\u0161ko nevisaverti\u0161kumo, o gal tiesiog smalsumo skatinamas klausimas\u00a0\u2013 kiek gi originalus \u010ciurlionio k\u016brinys bent jau 1907-\u0173j\u0173 kontekste? Kompozitoriaus rankra\u0161t\u012f tyrin\u0117j\u0119s Ch. Efthymiou sako, kad moksli\u0161kai palyginti ir \u012fvertinti labai sud\u0117tinga\u00a0\u2013 savo apimtimi \u201eJ\u016bra\u201c yra vienetinis \u010ciurlionio darbas. Prie\u0161 tai, \u017einoma, b\u016bta ir simfonin\u0117s poemos \u201eMi\u0161ke\u201c (1900\u20131901), tuomet laim\u0117jusios simfonini\u0173 k\u016brini\u0173 konkurso \u017eiuri pagyrim\u0105. Ta\u010diau \u0161i sunkiai sulyginama ir d\u0117l muzikini\u0173 id\u0117j\u0173 gylio, ir d\u0117l orkestro sud\u0117ties.<\/p>\n

Vertindamas XX\u00a0a. pirmojo de\u0161imtme\u010dio kontekst\u0105, Ch. Efthymiou tvirtina, jog nuo suk\u016brimo iki ma\u017edaug 1910\u20131911\u00a0m. \u010ciurlionio \u201eJ\u016bra\u201c buvo i\u0161 ties\u0173 unikalus k\u016brinys. Partit\u016brai kompozitorius ie\u0161kojo ne\u012fprast\u0173 instrument\u0173 kombinacij\u0173, savit\u0173 spalv\u0173 ir muzikini\u0173 fakt\u016br\u0173. Tokie dr\u0105s\u016bs, kitokie nei am\u017einink\u0173 sprendimai i\u0161ties veikia puikiai\u00a0\u2013 tuo galime \u012fsitikinti klausydami \u012ftaigaus Mirgos Gra\u017einyt\u0117s-Tylos diriguojamos \u201eJ\u016bros\u201c \u012fra\u0161o, kuriame Ch. Efthymiou pad\u0117jo i\u0161kelti tikruosius \u010ciurlionio sumanymus. Vis d\u0117lto jie ne visada buvo tinkamai \u012fvertinami. Juk beveik \u0161imt\u0105 met\u0173 atliekama, \u012fra\u0161oma ir klausoma \u010ciurlionio simfonin\u0117 poema, pasirodo, buvo ne visai jo sukurta.<\/p>\n

\"\"

Mikalojus Konstantinas \u010ciurlionis Sonata Nr. 5 (J\u016bros sonata). Allegro, 1908. Popierius, 73 \u00d7 63 cm. Publikuojama pagal CC BY-NC-ND 4.0 licencij\u0105. I\u0161 Nacionalinio M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejaus rinkini\u0173<\/p><\/div>\n

REDAKCIJOSE \u201eSK\u0118STANTIS\u201c K\u016aRINYS: MUZIKINIO DETEKTYVO BEIE\u0160KANT<\/p>\n

Jei tarpukario prad\u017eios lietuviai pamatyt\u0173 jubiliejin\u012f 2025-\u0173j\u0173 \u010ciurlionio potvyn\u012f, tikriausiai pasukiot\u0173 pir\u0161t\u0105 ties smilkiniu. Ne, ne d\u0117l to, kad jubiliej\u0173 \u0161ven\u010diame persistengdami. Dalis \u010ciurlionio muzikos, ypa\u010d instrumentin\u0117, tarpukariu buvo laikoma pernelyg sud\u0117tinga, keista, nesuprantama. Tiesa, dail\u0117s darbai jau 1921\u00a0m. sulauk\u0117 oficialaus pripa\u017einimo, paskelbus \u201eM.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlionies vardo galerijos \u012fstatym\u0105\u201c ir kit\u0105met organizavus j\u0173 supirkim\u0105 bei muziejaus steigim\u0105. Ta\u010diau kompozitoriaus muzika koncertuose ir chor\u0173 programose tuo metu skamb\u0117jo retai.<\/p>\n

Pama\u017eu sirpstant brandesnei kult\u016brinei nuomonei, 1936\u00a0m. sumanytas \u010ciurlionio mirties 25-me\u010dio min\u0117jimas. Jame suplanuota atlikti \u201eJ\u016bra\u201c iki tol jau sp\u0117jo pereiti per keli\u0173 muzik\u0173 rankas, juodu pie\u0161tuku atlikusias \u201etaisymus\u201c ir prira\u0161iusias \u201etr\u016bkstamus\u201c \u017eenklus. Visgi didysis i\u0161\u0161\u016bkis\u00a0\u2013 adaptuoti vargon\u0173 partij\u0105 pu\u010diamiesiems\u00a0\u2013 patik\u0117tas moderniam, Pary\u017eiuje studijas baigusiam kompozitoriui Vytautui Bacevi\u010diui. (Jis jau dirbo su m\u0117lynu pie\u0161tuku.) Pasak partit\u016br\u0105 tyrin\u0117jusio Ch. Efthymiou, Bacevi\u010dius dar \u201epastip\u00adrino\u201c \u010ciurlionio orkestruot\u0119 pagal savo \u012fsivaizdavim\u0105. Tad Valstyb\u0117s teatro (dab. Kauno valstybinis muzikinis teatras) centrin\u0117je lo\u017e\u0117je s\u0117dint pa\u010diam prezidentui Antanui Smetonai, diriguojant Baliui Dvarionui, pasaulin\u0117 \u201eJ\u016bros\u201c premjera pra\u0117jus 29-eriems metams po s\u016bkurimo buvo jau nebe visai \u010diurlioni\u0161ka. O ir visas koncertas, pasak Vlado Jakub\u0117no, \u201enebuvo taip surepetuotas, kaip tai tikt\u0173 tokiam tautin\u0117s reik\u0161m\u0117s \u012fvykiui\u201c.<\/p>\n

Po premjeros \u201eJ\u016bros\u201c horizontas buvo apgaubtas ne\u017einios migla. Iki pat \u0161e\u0161tojo de\u0161imtme\u010dio vidurio, kai kompozitori\u0173 s\u0105jungoje imta diskutuoti apie \u010ciurlionio muzikos \u201etinkamum\u0105\u201c pagal sovietin\u0117s ideologijos standartus. I\u0161 protokol\u0173 nuotrup\u0173 ai\u0161ku tik viena: m\u0117ginta ie\u0161koti b\u016bd\u0173, kaip i\u0161 cenzori\u0173 nag\u0173 i\u0161traukti formalizmu kaltinamo \u010ciurlionio k\u016bryb\u0105 ir leisti jai skamb\u0117ti. Tokiomis aplinkyb\u0117mis radosi turb\u016bt kontroversi\u0161kiausias \u201eJ\u016bros\u201c raidos etapas\u00a0\u2013 kompozitoriaus E.\u00a0Balsio parengta ir 1956\u00a0m. pirm\u0105 syk\u012f Vilniuje atlikta simfonin\u0117s poemos redakcija.<\/p>\n

Sovietme\u010diu skamb\u0117jusi\u0105 \u010ciurlionio \u201eJ\u016br\u0105\u201c Ch. Ef\u00adthymiou palygino (\u017einoma, ne moksline prasme) su remiksu\u00a0\u2013 nauja k\u016brinio versija, kurioje original\u016bs elementai papildomi, perd\u0117liojami ir \u0161iek tiek transformuojami. Pirmojoje i\u0161spausdintoje \u0161ios simfonin\u0117s poemos partit\u016broje, i\u0161leistoje 1965\u00a0m., atsiranda ne \u010ciurlionio para\u0161yt\u0173 melodij\u0173. Kai kuriuos dr\u0105sius orkestrinius sprendimus E.\u00a0Balsys smarkiai supaprastino. Be to, tarp i\u0161mest\u0173 k\u016brinio minu\u010di\u0173\u00a0\u2013 ir energingiausias \u201eaudros\u201c epizodas. Jei apie sovietin\u0119 \u201eJ\u016bros\u201c versij\u0105 kalb\u0117tume kaip apie film\u0105, sakytume, kad ji buvo ma\u017eesn\u0117s rai\u0161kos nei originalas, su pakeista spalv\u0173 gama ir tam tikrais istorijos pertr\u016bkiais.<\/p>\n

Galb\u016bt i\u0161 dalies tas paprastinimas i\u0161gelb\u0117jo simfonin\u0119 poem\u0105 nuo u\u017edraudimo sovietiniu laikotarpiu: to meto orkestruot\u0117s ekspertu laikyto E.\u00a0Balsio darbas, kaip u\u017efiksuota aptarim\u0173 protokoluose, buvo vertinamas gan\u0117tinai gerai. Ta\u010diau savoti\u0161kas nacionalinis muzikinis detektyvas\u00a0\u2013 kod\u0117l Balsys \u0117m\u0117si vien\u0173 ar kit\u0173 keitim\u0173\u00a0\u2013 ligi \u0161iol lieka neatskleistas. O perdirbta \u010ciurlionio \u201eJ\u016bra\u201c Lietuvoje ir svetur nuo pat pirmojo \u012fra\u0161o 1964-aisiais buvo \u012fvardijama kaip originalas.<\/p>\n

\"\"

Mikalojus Konstantinas \u010ciurlionis Sonata Nr. 5 (J\u016bros sonata). ANDANTE, 1908. Popierius, 73,1 \u00d7 62,2 cm. Publikuojama pagal CC BY-NC-ND 4.0 licencij\u0105. I\u0161 Nacionalinio M. K. \u010ciurlionio dail\u0117s muziejaus rinkini\u0173<\/p><\/div>\n

PA\u017dINTI SAVE\u00a0\u2013 TAI PA\u017dINTI TIKR\u0104J\u012e M.\u00a0K.\u00a0\u010c.<\/p>\n

Simboli\u0161ka, kad su Nepriklausomybe Lietuva \u0117m\u0117 pama\u017eu atgauti ir originali\u0105j\u0105 \u010diurlioni\u0161k\u0105j\u0105 \u201eJ\u016br\u0105\u201c. Dvejop\u0105 pasaulio po\u017ei\u016br\u012f \u012f i\u0161 imperijos i\u0161nirusi\u0105 Europos valstyb\u0119 atliepia du 1991\u00a0m. i\u0161leid\u017eiami \u012fra\u0161ai: pirm\u0105j\u012f atliko Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras\u00a0\u2013 Nepriklausomyb\u0117s au\u0161roje Lietuvoje \u012fkurtas kolektyvas, o antr\u0105j\u012f\u00a0\u2013 SSRS radijo ir televizijos orkestras. Pastar\u0105j\u012f i\u0161leido pranc\u016bzai serijoje \u201eSaison Russe\u201c (liet. rus\u0173 sezonas). Kult\u016brinio eksporto prad\u017ei\u0105 savoti\u0161kai \u017eymi V.\u00a0Landsbergio valstybinis vizitas \u012f Japonij\u0105, kurio u\u017ekulisiuose anuometis valstyb\u0117s vadovas susitar\u0117 d\u0117l \u010ciurlionio k\u016brini\u0173 leidybos toje \u0161alyje.<\/p>\n

T\u016bkstantme\u010di\u0173 sand\u016bros ir eurointegracijos verpetuose \u201eJ\u016bra\u201c vis i\u0161 naujo \u012fra\u0161oma Lietuvos orkestr\u0173, diriguojam\u0173 ir naujosios kartos, ir sovietin\u0119 redakcij\u0105 anks\u010diau \u012fgrojusi\u0173 maestro. U\u017esienyje vykstan\u010diuose M.\u00a0Gra\u017einyt\u0117s-Tylos, Giedr\u0117s \u0160lekyt\u0117s, Roberto \u0160erveniko, Modesto Pitr\u0117no ir kit\u0173 dirigent\u0173 koncertuose simfonin\u0117s poemos \u201eMi\u0161ke\u201c ir \u201eJ\u016bra\u201c skamba tarsi privalomas repertuaro akcentas. \u0160alia ant originali\u0173 nat\u0173 daryt\u0173 Bacevi\u010diaus pakeitim\u0173 ir E.\u00a0Balsio versijos 2000-aisiais pasirodo naujas \u201eJ\u016bros\u201c partit\u016bros leidimas. Dar neseniai laikytas tikr\u0105ja \u010ciurlionio versija, 2025-\u0173j\u0173 \u012fra\u0161uose jis jau kei\u010diamas Ch. Efthymiou tyrimais gr\u012fsta redakcija, pagaliau ir su autenti\u0161ka vargon\u0173 partija. \u0160i versija netrukus bus i\u0161leista ir pad\u0117s vienoje vietoje matyti ir \u010ciurlionio original\u0105, ir jo paliktus netikslumus, ir daugiau nei per \u0161imtmet\u012f k\u016brin\u012f redagavusi\u0173j\u0173 \u017eymes. Regint visa tai, nelieka abejoni\u0173: po jubiliejini\u0173 \u010ciurlionio met\u0173 sulauksime dar ne vienos archyvin\u0117s staigmenos ir po\u017ei\u016br\u012f kei\u010dian\u010dios diskusijos.<\/p>\n

Norisi pridurti, jog M.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlionio simfonin\u0117 poema \u201eJ\u016bra\u201c nei\u0161semiama ne tik muzikologini\u0173 ar istorini\u0173 diskusij\u0173 m\u0117g\u0117jams. \u012ekv\u0117pti \u0161io k\u016brinio istorijos, galime \u012f\u017evelgti netik\u0117t\u0173 lietuvi\u0161kos dabarties ar ateities vizij\u0173. Pavyzd\u017eiui, \u010ciurlionio alpimas prie fortepijono tikrai turi potencialo tapti n\u016bdienos tautiniu antipavyzd\u017eiu: nepersidirbk taip, kaip Kastukas, nes trumpiau gyvensi ir ma\u017eiau d\u0117l Lietuvos nuveiksi.<\/p>\n

Galb\u016bt netik\u0117\u010diausia tai, kad, atrodyt\u0173, niekuo su politin\u0117mis temomis nesusijusi \u010ciurlionio muzika simfoniniam orkestrui \u0117jo steb\u0117tinai pana\u0161iu keliu kaip ir m\u016bs\u0173 visuomen\u0117. Visuomen\u0117, i\u0161augusi i\u0161 XX\u00a0a. Atgimimo kult\u016brinink\u0173 id\u0117jinio darbo, be garantuot\u0173 vil\u010di\u0173 pamatyti (ar i\u0161girsti) savo tri\u016bso rezultat\u0105; per konservatyvi\u0105 tarpukario prad\u017ei\u0105 brendusi drauge su valstybe ir sta\u010diusi save\u00a0\u2013 ne visada \u201esurepetuotai\u201c, bet su ai\u0161kia ateities vizija; i\u0161gyvenusi sovietini\u0173 kompromis\u0173 ir \u201ekombinavimo\u201c er\u0105, apie kurios veik\u0117j\u0173 tikruosius ketinimus dar ilgai sp\u0117liosime.<\/p>\n

Visai kaip \u010ciurlionio \u201eJ\u016bra\u201c, mes patys iki pat Nepriklausomyb\u0117s daliai Europos tebuvome \u201erusi\u0161kos serijos\u201c dalimi. Po trisde\u0161imt penkeri\u0173 met\u0173 diskusij\u0173, labiau ar ma\u017eiau pavykusi\u0173 reform\u0173, subrendome ir (ne be u\u017esienie\u010di\u0173 pagalbos) radome stipryb\u0117s pa\u017evelgti \u012f savo i\u0161takas. Smalsu, kokias paraleles tarp valstyb\u0117s ir muzikos raidos \u012f\u017evelgs \u0161io am\u017eiaus pabaigos publicistai, apra\u0161ydami originalios \u010ciurlionio \u201eJ\u016bros\u201c versijos premjeras b\u016btent dabartiniu laiku.<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-10-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Dabar jau galime tvirtinti, kad Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio \u201eJ\u016br\u0105\u201c Lietuvoje \u017eino visi. Pirmiausia tod\u0117l, kad spalio 5 d. garsioji simfonin\u0117 poema skamb\u0117jo ne tik koncert\u0173 sal\u0117se. Jos aidai turb\u016bt pirm\u0105 syk\u012f gird\u0117josi miest\u0173 aik\u0161t\u0117se, sklido pro lang\u0173 ply\u0161ius ir netgi \u017eini\u0173 reporta\u017e\u0173 fone….<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":37188,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[661,148,110,606],"tags":[124],"class_list":["post-37187","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-10","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"JURGIS KUBILIUS","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37187","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=37187"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37187\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":37191,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/37187\/revisions\/37191"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/37188"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=37187"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=37187"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=37187"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}