{"id":36931,"date":"2025-10-14T09:50:31","date_gmt":"2025-10-14T07:50:31","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=36931"},"modified":"2025-10-14T09:50:31","modified_gmt":"2025-10-14T07:50:31","slug":"gandras","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/gandras\/","title":{"rendered":"GANDRAS"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

Besimokydama naujos kalbos, lengviausiai \u012fsimenu lie\u017euviu tarytum banga besiritan\u010dius \u017eod\u017eius, priver\u010dian\u010dius pap\u016bsti l\u016bpas, \u012ftempti skruostus, i\u0161\u0161iepti dantis. Tie \u017eod\u017eiai skambesiu kartais primena viena, rei\u0161kia visai k\u0105 kita, o i\u0161 u\u017emar\u0161ties i\u0161traukia tre\u010dia. Kaip cig\u00fce\u00f1a<\/em>. Tardama \u0161\u012f \u017eod\u012f, prie\u0161 akis matau susisukus\u012f sraig\u0117s namel\u012f. Ci\u00a0<\/em>\u2013 vienas linkis, g\u00fce\u00a0<\/em>\u2013 kitas, siauresnis, \u00f1a\u00a0<\/em>\u2013 smaili vir\u0161\u016bn\u0117l\u0117. Bet cig\u00fce\u00f1a\u00a0<\/em>\u2013 ne sraig\u0117, cig\u00fce\u00f1a<\/em> ispani\u0161kai rei\u0161kia \u201egandr\u0105\u201c, o Gandras buvo vidurin\u0117s mokyklos, kuri\u0105 lankiau, psichologas.
\nNaujojo t\u016bkstantme\u010dio prad\u017eioje gulagus jau seniai buvo pakeit\u0119s univermagas<\/em>, bet kukliam Gandro garderobui laikas netur\u0117jo jokios \u012ftakos. \u017diem\u0105 vasar\u0105 tos pa\u010dios sur\u016bgusios kavos su pienu spalvos vilnon\u0117s keln\u0117s. Tokios pat sugi\u017eusios rudos languotas megztinis, kok\u012f tur\u0117jo visi sovietme\u010diu u\u017eaug\u0119 akmeniniai \u017emon\u0117s, tarp j\u0173\u00a0\u2013 ir mano t\u0117tis. Auk\u0161tas, stambus, gunktel\u0117j\u0119s, bepradedantis plikti, rusvais kaip jo r\u016bbai paakiais. Visi\u0161ka prie\u0161ingyb\u0117 gandrui juodu fraku, eleganti\u0161kai rai\u017ean\u010diam vasaros dang\u0173.
\nMokyklos koridoriais jis \u017eirgliodavo paskubomis, visada su lyg per prievart\u0105 i\u0161spausta \u0161ypsena, labiau pan\u0117\u0161\u0117jusia \u012f ken\u010dian\u010diojo grimas\u0105 nei \u012f nuo\u0161ird\u017ei\u0105 d\u017eiaugsmo i\u0161rai\u0161k\u0105. Retkar\u010diais vis \u017evilgtel\u0117davo tai kair\u0117n, tai de\u0161in\u0117n, tai sau u\u017e nugaros, tarsi nor\u0117damas \u012fsitikinti, kad grupel\u0117 k\u0105 tik apsi\u016bsavusi\u0173 paaugli\u0173 nel\u016bkuriuoja prie jo kabineto dur\u0173 (u\u017erakinti psicholog\u0105 jo paties darbo vietoje buvo populiariausias jam kre\u010diamas mokini\u0173 pok\u0161tas). Nepaisant spartaus \u017eingsnio, Gandro vikriu vadinti negal\u0117jai\u00a0\u2013 veikiau nerangiu. Atrod\u0117, kad savyje ne\u0161iojasi ka\u017ek\u0105 sunkaus ir i\u0161 paskutini\u0173j\u0173 stengiasi tos na\u0161tos nepamesti ant i\u0161mindytu linoleumu i\u0161klot\u0173 mokyklos koridoriaus grind\u0173. Vaizduodavausi, kad jo rankos\u00a0\u2013 dr\u0117gnos ir \u0161altos, nors j\u0173 niekada nebuvau lietusi. Ne\u017einau, kiek jam buvo met\u0173. Megztinis ir paakiai klaidino\u00a0\u2013 gal\u0117jo b\u016bti trisde\u0161imt, gal\u0117jo ir penkiasde\u0161imt.
\nAnuomet pas mokyklos psicholog\u0105, \u012fsik\u016brus\u012f pirmajame pagrindinio korpuso auk\u0161te prie berniuk\u0173 tualeto, niekas savo noru n\u0117jo\u00a0\u2013 pas j\u012f vesdavo. Neklausan\u010dius, piktus, li\u016bdnus, g\u0105sdinan\u010dius\u00a0\u2013 taigi, blogus vaikus. \u201eJiems patiems vieno \u0161ulo tr\u016bksta, o gal ir keli\u0173\u00a0\u2013 patys u\u017e tave didesni\u0173 problem\u0173 turi\u201c,\u00a0\u2013 sakydavo t\u0117vai ir kiti tvirt\u0173 \u012fsitikinim\u0173 \u017emon\u0117s, tad psicholog\u0173, jei nebuvai visi\u0161kas psichas, geriau reik\u0117jo vengti. Tod\u0117l a\u0161, k\u0105 tik pakeitusi mokykl\u0105 ir pamain\u0105, naktimis bevilti\u0161kai bandanti u\u017emigti, bet neprarasti budrumo, nuolat maud\u017eian\u010dia galva, netrukus per ekskursij\u0105 \u012f katedros po\u017eemius pajusianti ne\u012fprastai sudr\u0117kusias kelnaites, bet mokykloje apie tai prabilti gal\u0117sianti tik slaptu kodu S\u00a0\u2013 sergu, niekada n\u0117 nesusim\u0105s\u010diau, kad \u012f savo kiaute besislepian\u010di\u0105 sraig\u0119 pana\u0161us psichologas b\u016bt\u0173 gal\u0117j\u0119s man pad\u0117ti.
\n\u2013 Kaip einasi tavo diena?
\n\u2013 Normaliai,\u00a0\u2013 b\u016b\u010diau atsakiusi Gandrui, tampydama pigiais blizgu\u010diais nubarstytos sidabro spalvos palaidin\u0117s rankoves, bet nutyl\u0117jusi, kad vis dar skauda prie\u0161 dien\u0105 burnoje atsiv\u0117rusius du kraujuojan\u010dius kraterius.
\nNieku gyvu neb\u016b\u010diau prisipa\u017einusi, kad klykdama spard\u017eiau i\u0161sip\u016btus\u012f dant\u0173 gydytojos pilv\u0105, kai toji be nuskausminimo gele\u017einiais kankinimo \u012ftaisais trauk\u0117 dar visai neklib\u0117jusius pieninius dantis. \u201eNesitik\u0117jau, kad \u0161aknys bus tokios ilgos. Iltys kaip vilko, tai ir mergait\u0117 laukin\u0117\u201c,\u00a0\u2013 piktd\u017eiugi\u0161kai kvatojosi puv\u0117siais dvokian\u010dia burna, tykodama mamos reakcijos.
\nJei kada nors b\u016b\u010diau prav\u0117rusi Gandro kabineto duris, jam neb\u016b\u010diau u\u017esiminusi, kad t\u0105dien per k\u016bno kult\u016br\u0105, s\u0117dint ant \u017eemo medinio suolo, nutirpo u\u017epakalis, nes man S. Chroni\u0161ka liga\u00a0\u2013 m\u0117nesis po m\u0117nesio, metai po met\u0173 kartosis. Nepatogi, g\u0117dinga, bet kuriuo metu galinti apie save i\u0161duoti raudona d\u0117me ant d\u017eins\u0173, o net ir be jos, tik s\u0117dint ant suolo ne su sportine apranga, visiems klasiokams i\u0161duodanti, kas tau. Robot\u0105 nei \u017emog\u0173 labiau primenanti mokytoja burnojo: \u201eA\u0161 sirgdama pasaulio rekordininke tapau, tingine tu.\u201c Paburnojusi da\u017enai pridurdavo: \u201eKaip man nuo j\u016bs\u0173 vis\u0173 skauda galv\u0105.\u201c V\u0117liau paai\u0161k\u0117s\u00a0\u2013 smegen\u0173 auglys nuo jaunyst\u0117je profesionaliai sportuojant vartot\u0173 vaist\u0173 (\u0161nek\u0117s mikrorajono paskal\u0173 ne\u0161iotojai), nuo b\u0117gimo per skausm\u0105 (dingosis man).
\n\u2013 Gali b\u016bti, kad po keli\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173, i\u0161gijusi nuo vien\u0173 lig\u0173, sirgdama kitomis, su nostalgija prisiminsi k\u016bno kult\u016bros mokytoj\u0105, nemirusi\u0105 nuo smegen\u0173 auglio, bet jau daug met\u0173 mirusi\u0105,\u00a0\u2013 b\u016bt\u0173 i\u0161tar\u0119s man Gandras, jei \u012f jo klausim\u0105 b\u016b\u010diau atsakiusi k\u0105 nors daugiau nei \u201enormaliai\u201c.
\n\u2013 Ir kiet\u0105, raktais ir tu\u0161inukais subrai\u017eyt\u0105 medin\u012f suol\u0105, ant kurio nutirpdavo u\u017epakalis?
\n\u2013 Ir j\u012f.
\nPrisimenu. Justas + Jolanta = KML.
\n\u2013 Kas atsitiko tavo rankai?\u00a0\u2013 Gandras b\u016bt\u0173 paklaus\u0119s kito susitikimo metu.
\n\u2013 Pramog\u0173 parke skilo kaulas.
\n\u2013 Ar labai skauda?
\n\u2013 Ne, nelabai.
\nNeb\u016b\u010diau atskleidusi, kad i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 atsiv\u0117d\u0117jusi trenkiau \u012f bokso kriau\u0161\u0119, nes nor\u0117jau su\u017eav\u0117ti Kaspar\u0105. Suink\u0161tusi i\u0161 skausmo, kritau \u012f spalvot\u0173 plastikini\u0173 kamuoliuk\u0173 j\u016br\u0105, kuri maloniai v\u0117sino tvinksint\u012f rie\u0161\u0105. Kasparas neatsisuko, o kit\u0105 dien\u0105, per pertrauk\u0105 mokyklos kieme apspistas savo bendr\u0173, trauk\u0117 per dant\u012f, kad rank\u0105 man tikriausiai gipsavo statybininkas t\u0117tis.
\nKai pirm\u0105kart \u012fsimyl\u0117jau, man buvo ketveri. Nacionalin\u0117 televizija kiekvien\u0105 antradien\u012f \u012f paslapting\u0105 miestel\u012f viliojo dar paslaptingesne melodija, mama band\u0117 mane atitraukti nuo televizoriaus, vyresnioji sesuo varyte var\u0117 ir nuo jo, ir nuo sav\u0119s, o man \u012f \u0161ird\u012f vis tiek sp\u0117jo kristi \u201edu viename\u201c\u00a0\u2013 ir aktorius, ir persona\u017eas. Kaip ir sesei. Para\u0161iusi ir i\u0161siuntusi aktoriui lai\u0161k\u0105, koki\u0105 savait\u0119 dramati\u0161kai kartojo jo persona\u017eo \u017eod\u017eius: \u201eNe\u017einau, kur \u0161itai mus nuves, bet esu \u012fsitikin\u0119s, kad tai bus nuostabi ir keista vieta.\u201c Pavyd\u0117jau\u00a0\u2013 dvylikamet\u0117 sesuo jau mok\u0117jo kurti meil\u0117s lai\u0161kus, o a\u0161 dar n\u0117 savo vardo kaip reikiant nesugeb\u0117jau pakeverzoti. Visa laim\u0117, kad niekada negavo atsakymo. Iki \u0161iol \u012fsivaizduoju, kad jei lai\u0161k\u0105 b\u016b\u010diau nusiuntusi a\u0161, b\u016b\u010diau sulaukusi \u017einios. Bet apie tai Gandrui nepasako\u010diau.
\nNei apie tai, kad su kiemo mergait\u0117mis meiliai klyk\u010diodavome kaimyn\u0173 vaikams ir an\u016bkams (ypa\u010d berniukams) guguojant ve\u017eim\u0117liuose. V\u0117liau jiems pad\u0117davome \u017eengti pirmuosius \u017eingsnius: tvirtai su\u0117musios j\u0173 ma\u017ey\u010dius delnus savuosiuose, tik vos vos didesniuose, kone taip pat nerangiai kaip jie \u0161litiniuodavome i\u0161 paskos, nekantraudamos u\u017eaugti mamomis. Greitai t\u012fstan\u010dias daugiabu\u010dio gyventoj\u0173 at\u017ealas mok\u0117me persiversti per kadaise raudon\u0105 apsilaupius\u012f skersin\u012f, ant kurio ankstyvais sekmadieniais \u0161varos aps\u0117stas kaimynas atsid\u0117j\u0119s dau\u017eydavo savo did\u017eiul\u012f \u0161iurk\u0161t\u0173 kilim\u0105 (jo spalva ir ra\u0161tai primin\u0117 Gandro megztinio rombus). Nemotini\u0161kai juokdavom\u0117s i\u0161 j\u0173 gendan\u010di\u0173 pienini\u0173 dant\u0173, bet i\u0161 tikr\u0173j\u0173 svajojome apie b\u016bsimas m\u016bs\u0173 vestuves. Be t\u0173 vaikigali\u0173 b\u016btume buvusios tik niekam ne\u012fdomios ma\u017evaik\u0117s, nuo ankstyvos popiet\u0117s iki v\u0117lyvo vakaro \u0161okin\u0117jan\u010dios klases.
\nGandras neb\u016bt\u0173 su\u017einoj\u0119s ir to, kad ni\u016bniuodama \u201eo svajokli, mano mielas svajokli, tai ne tavo, tai ne tavo, tai ne tavo \u017evaig\u017ed\u0117…\u201c, svajojau apie princus, karalius ir Karol\u012f i\u0161 3D. Jis da\u017enai pasakodavo apie savo keleriais metais vyresn\u0119 pusseser\u0119 Ras\u0105, pas j\u012f atvykstan\u010di\u0105 i\u0161 Australijos. Kart\u0105 su savo mama toji Rasa buvo at\u0117jusi pasiimti Karolio i\u0161 mokyklos. Marga pastelini\u0173 spalv\u0173, kokiomis kartais ankstyvais rytais ar prie\u0161 pat prieblandos met\u0105 nurausv\u0117ja dangus, striuke ir ilgomis kasomis. Kit\u0105 dien\u0105 per pertrauk\u0105 klasiokams \u0117miau pasakoti, kad mano antrasis vardas\u00a0\u2013 Rasa, o per pasaulio pa\u017einimo pamok\u0105 s\u0105siuvinio para\u0161t\u0117je ra\u0161ikliu ved\u017eiojau \u201eASAR ASAR ASAR\u201c (besistengdama sutramdyti nerimaujant\u012f prot\u0105, \u017eod\u017eius mintyse iki \u0161iol da\u017enai skaitau atbulai). Atrod\u0117, kad \u0161is vardas turi sunkiai \u012fvardijamo universalaus, visiems suprantamo gro\u017eio, kaip simetri\u0161kai tobuli aktori\u0173 veido bruo\u017eai ant juodai balt\u0173 babos atviruk\u0173.
\nBerniukas, mokantis pinti kasas\u00a0\u2013 toks anuomet buvo pagrindinis mano meil\u0117s kriterijus.
\nKuo baig\u0117si Karoliui, ne\u017einau, bet tie, kuriuos myl\u0117jau vidurin\u0117j, i\u0161sikraust\u0117 i\u0161 proto. Ne d\u0117l man\u0119s. Vienam \u0161izofrenija, kitam, regis, taip pat. Ar tai jie \u012f Gandro kabineto spyn\u0105 prikim\u0161davo i\u0161kramtytos \u201eLove is…\u201c gumos? Ar juos bent kart\u0105 ved\u0117 pas psicholog\u0105? Atrodo, taip. Ar paklaus\u0119s \u201ekaip \u0161iandien einasi?\u201c, o jiems atsakius \u201enormaliai\u201c, Gandras jiems b\u016bt\u0173 pad\u0117j\u0119s likti \u0161iapus?
\nJis gal ir b\u016bt\u0173 nujaut\u0119s, kad v\u0117liau kiti berniukai man kurs eil\u0117ra\u0161\u010dius ir dainas, dovanos gyvus ro\u017e\u0117s \u017eiedus su\u017ead\u0117tuvi\u0173 \u017eied\u0173 d\u0117\u017eut\u0117se. Apie tokius tik svajosiu, o myl\u0117siu tuos, kurie i\u0161 vis\u0173 j\u0117g\u0173 kand\u017eios man kakl\u0105. Kaip Kablys, stambus vienaausis vasar\u0173 ba\u017enytkaimio katinas i\u0161dr\u0117ksta akimi, pritr\u0117k\u0161dav\u0119s lies\u0105 kaip skiedra D\u0117mel\u0119 prie \u017eem\u0117s ir keistai ant jos judantis. Neatskirdavau, kuris\u00a0\u2013 ar abu\u00a0\u2013 aus\u012f r\u0117\u017eian\u010diai miaukdavo, nesuprasdavau, ar tai\u00a0\u2013 \u017eaidimo euforija, ar kan\u010dios dejon\u0117. Stov\u0117davau sustingusi, masinan\u010dio siaubo apimta, ir spoksodavau \u012f tas \u017e\u016btb\u016btines katin\u0173 grumtynes. Ka\u017ekas mano viduje tarsi skatino skub\u0117ti D\u0117melei \u012f pagalb\u0105, bet nepajud\u0117davau i\u0161 vietos. Netur\u0117jau teis\u0117s ki\u0161tis.
\n\u2013 Ne\u017einojimo saldumas, pa\u017einimo druska,\u00a0\u2013 \u012fsivaizduoju Gandr\u0105 m\u0105sliai palinksint galv\u0105, bet atsakant… Atsak\u0119s ar b\u016bt\u0173 k\u0105?
\n\u2013 \u0160iandien pas Herc\u0105 kontrolin\u012f ra\u0161iau kairi\u0105ja ranka.
\nGandras su Hercu, vieni i\u0161 nedaugelio mokytoj\u0173 vyr\u0173 mano vidurin\u0117je mokykloje, gal\u0117jo b\u016bti broliai\u00a0\u2013 pana\u0161aus \u016bgio, veido bruo\u017e\u0173, skubrios eisenos, o rudi megztiniai\u00a0\u2013 visai tokie patys. Skyr\u0117si jie tik tuo, kad Gandras buvo tikra psichologo pavard\u0117, o Hercas\u00a0\u2013 fizikos mokytojo pravard\u0117 (tikrosios jo pavard\u0117s niekas i\u0161 klasiok\u0173 neprisimena, o gal niekada ir ne\u017einojo). Tiesa, juos dar skyr\u0117 barzda.
\nSaul\u0117t\u0173, bet \u017evarbok\u0173 nauj\u0173 mokslo met\u0173 prad\u017eioje televizijos ekranuose sugriuvus bok\u0161tams dvyniams kit\u0105 dien\u0105 Herco kabinete klasiokai ant lentos u\u017era\u0161\u0117: \u201eMokytojau, mes \u017einome, kas slepiasi po j\u016bs\u0173 barzda.\u201c Prie u\u017era\u0161o ka\u017ekas (Ram\u016bnas?) visai vykusiai nupie\u0161\u0117 Osam\u0105 bin Laden\u0105. Ant kreiduotos lentos vietoj sava ranka smulkiai priraityt\u0173 formuli\u0173 i\u0161vyd\u0119s m\u016bs\u0173 parei\u0161kim\u0105, Hercas li\u016bdnai \u0161ypsojosi.
\n\u2013 Ir kaip pavyko?
\n\u2013 Ne\u017einau, ranka dreb\u0117jo, bet ka\u017ekaip para\u0161iau.
\n\u2013 Gal\u0117jai nera\u0161yti, tur\u0117jai pateisinam\u0105 prie\u017east\u012f.
\n\u2013 Mhm.
\nBuvau iki skausmo pareiginga.
\n\u2013 Tau labai svarbu gauti ger\u0105 pa\u017eym\u012f.
\nTai klausimas ar teiginys?
\n\u2013 Jei ra\u0161ei kontrolin\u012f, gal ir pie\u0161ti kaire ranka pavykt\u0173?\u00a0\u2013 b\u016bt\u0173 man stumtel\u0117j\u0119s balt\u0105 popieriaus lap\u0105 ir d\u0117\u017eut\u0119 spalvot\u0173 pie\u0161tuk\u0173 apgrau\u017etais galais.
\n\u2013 K\u0105 pie\u0161ti?
\n\u2013 K\u0105 nori.
\nPie\u0161tuk\u0173 br\u016bk\u0161niais b\u016b\u010diau \u0161iaip ne taip surentusi gelton\u0105 medin\u012f nam\u0105, dar\u017eelyje prie gatv\u0117s pasodinusi g\u0117li\u0173, patupd\u017eiusi kelias vi\u0161tas ir suk\u016brusi mam\u0105.
\nJei geriau maty\u010diau vaizdais, o ne \u017eod\u017eiais, dreban\u010dia ranka b\u016b\u010diau nupie\u0161usi k\u0105 tik pasibaigusias vasaros atostogas, kaip ir kiekvienas, praleistas kaime pas bab\u0105 ir bo\u010di\u0173. Liepos vidurio popiet\u0119\u00a0\u2013 taip kar\u0161ta, kad kar\u0161\u010diau, atrodo, ir b\u016bti negali, nors kar\u0161\u010diau ir kar\u0161\u010diau bus kiekvien\u0105 vasar\u0105. Si\u016bbuojan\u010dius prinokusiomis varpomis rugi\u0173 laukus, tik retkar\u010diais gatve prava\u017eiuojant\u012f automobil\u012f ir d\u0117d\u0119 Anicet\u0105 kurmi\u0173 kailiuk\u0173 \u0161varku, sunkiai paeidavus\u012f, bet ant dvira\u010dio u\u017e\u0161okdavus\u012f guviau u\u017e a\u0161tuonmet\u012f kaimyn\u0173 Stasiuk\u0105. Dar\u00a0\u2013 apsunkusi\u0105 laiko t\u0117km\u0119 ir tir\u0161t\u0105 tyl\u0105. Nors ne. Atrodo, \u010dirp\u0117 \u017eiogai. Vakarais tikrai \u010dirp\u0117, neleisdavo u\u017emigti, bet miegamojo lango baltais apsilaupiusiais r\u0117mais vis tiek neu\u017edarydavau.
\nToliau pie\u0161\u010diau \u017eod\u017eiais. \u0160liau\u017eian\u010di\u0173 akimirk\u0173 ir liep\u017eied\u017ei\u0173 medaus miestelyje, sode po obelimis, Gandrui save b\u016b\u010diau leidusi pamatyti \u012fnikusi\u0105 \u012f per vasar\u0105 privalom\u0105 perskaityti \u201eSkerd\u017ei\u0173\u201c. Po gero m\u0117nesio kam i\u0161 kaim\u0173, kam \u010dia pat nuo asfalto, dar keliems i\u0161 Gran Kanarijos sugr\u012f\u017eus \u012f klas\u0119 lietuvi\u0173 kalbos mokytoja pir\u0161tu bes \u012f dienyn\u0105 ir, vienu precizi\u0161ku judesiu ant nosies galo nusismaukusi stiklainio dugn\u0105 primenan\u010dius akinius, kirs:
\n\u2013 Rapolai, apib\u016bdink Lapin\u0105.
\n\u2013 Lapin\u0105?\u00a0\u2013 jei Rapolas b\u016bt\u0173 buv\u0119s samurajus, i\u0161eitis jo laukt\u0173 viena\u00a0\u2013 charakiris.
\nBet Rapolas buvo tik paprastas miesto vaikas mutuoti pradedan\u010diu balsu i\u0161 bendrabu\u010dio prie poliklinikos, tod\u0117l neu\u017etikrintai i\u0161dudens:
\n\u2013 Rudas, gauruotas, su uodega…
\nGandrui b\u016b\u010diau papasakojusi ir apie Ba\u0161ibazuk\u0105, kur\u012f, apimta nuobodulio, minkydavau t\u012fsodama sulankstomame fotelyje. Ba\u0161ibazukas buvo ry\u0161kiai ro\u017einis balionas, pripildytas milt\u0173. V\u0117liau su\u017einosiu, kad \u0161is \u017eodis kil\u0119s i\u0161 turk\u0173 kalbos ir rei\u0161kia karo samdin\u012f. Mano bemaigomam Ba\u0161ibazukui netik\u0117tai susprogus, po miltais liko palaidotas nusteb\u0119s mano veidas.
\nTrumpam atsikratyti to t\u0105saus nuobodulio pavykdavo pabudus i\u0161 pokai\u010dio miego, kai mintyse vien\u0105 prie kito d\u0117davau ir daugindavau visus kadaise skalbykloje ant antklod\u0117s u\u017evalkalo u\u017esi\u016bto numerio skaitmenis. Kai liesdavau \u012fsielektrinusio televizoriaus ekran\u0105, (\u201ec\u00e1llate, hijo de puta!\u201c\u00a0\u2013 kol jame kaito venesuelieti\u0161kos aistros, Stefa, gr\u016bmodama kauptuku, gatve vydavo per daug \u012fkau\u0161us\u012f Pran\u0105). Ir kai i\u0161 u\u017e ant aki\u0173 u\u017ekritusi\u0173, gaivaus lauko ir vaiki\u0161ko prakaito kvapo prisig\u0117rusi\u0173 kirp\u010di\u0173 steb\u0117davau bo\u010di\u0173, kiekvien\u0105 sekmadien\u012f besirop\u0161davus\u012f \u012f medin\u0117s miestelio ba\u017eny\u010dios gaidines<\/em> ir dusliai gerg\u017ed\u017eian\u010diu altu \u0161lovindavus\u012f Diev\u0105, o \u0161iokiadieniais prie pat televizoriaus ekrano prisistumdavus\u012f k\u0117d\u0119 ir tyliai braukdavus\u012f a\u0161ar\u0105.
\nBet u\u017evis grei\u010diausiai nuobodulys i\u0161garuodavo u\u017elipus ant vir\u0161 \u017eem\u0117s i\u0161kilusio, \u017eole apaugusio r\u016bsio. Ranka nuo saul\u0117s prisidengusi akis, d\u0117bsodavau \u012f u\u017e nedidelio rugi\u0173 lauko am\u017einai snaud\u017eian\u010dias kapinaites, i\u0161 kuri\u0173 kone kasdien, o kartais ir keliskart per dien\u0105 ataid\u0117davo duslus tri\u016bb\u0173 ir raudan\u010di\u0173 laidotuvi\u0173 giesmi\u0173 garsas. Skambant toms giesm\u0117ms ir tri\u016bb\u0173 melodijai, mirtis trumpam pasirodydavo jaukiai artima. Ir v\u0117l visu baisumu i\u0161l\u012fsdavo prie r\u016bsio kauburio radus merdint\u012f e\u017e\u012f, tarp kurio spygli\u0173, lyg bijodamos pav\u0117luoti \u012f puot\u0105, jau rait\u0117si kirm\u0117l\u0117s\u00a0\u2013 tokios pa\u010dios, kaip tetos Val\u0117s lauko tualete.
\nT\u0105 vasar\u0105, kai ant delnu sulygintos e\u017eio kapo \u017eem\u0117s d\u0117jau raudon\u0173j\u0173 serbent\u0173 kek\u0119, dingtel\u0117jo, jog vaikyst\u0117 baigsis tada, kai tri\u016bbas nuo r\u016bsio plika akimi matomose kapinait\u0117se p\u016bs bo\u010diams, kai ryt\u0105 kaime nebesigird\u0117s gaid\u017ei\u0173 kakariekavimo, o miestelio gatv\u0117s taps tu\u0161\u010dios. Nebelakios dvira\u010diais nei anicetai, nei stasiukai. Vieni savo kiemuose ant suol\u0173 brauks a\u0161ar\u0105 d\u0117l paskutin\u0117s parduotos karv\u0117s, kiti, persisotin\u0119 ekran\u0173 \u0161viesa ir bulvi\u0173 tra\u0161ku\u010diais, daugiau j\u0173 nusipirkti \u012f krautuv\u0119 va\u017eiuos beveik naujais BMW.
\nNei Gandrui, nei sau pa\u010diai tada dar neb\u016b\u010diau gal\u0117jusi pasakyti, kad gyvenimas pats tikriausias\u00a0\u2013 vasar\u0105 kaime.
\n\u2013 Atrodo, kad vasaros kaime tau labai svarbios. Gelton\u0105 nam\u0105 nupie\u0161ei didel\u012f, per vidur\u012f lapo,\u00a0\u2013 b\u016bt\u0173 atkreip\u0119s d\u0117mes\u012f, o tada susizgrib\u0119s:\u00a0\u2013 Jau laikas eiti \u012f pamok\u0105. Jei nor\u0117si, pie\u0161in\u012f gal\u0117si pabaigti namuose. Arba kitam kartui para\u0161yk apie smagiausi\u0105 \u0161ios vasaros nuotyk\u012f. Sakei, labiau patinka ra\u0161yti?
\n\u2013 K\u0105 m\u0117gsti veikti?
\n\u2013 Prisid\u0117ti \u0161ilt\u0105 arbatos puodel\u012f prie skaudan\u010dios ausies. Ir skaityti vonioje.
\n\u2013 K\u0105 dabar skaitai?
\n\u2013 \u201eAn\u0119 i\u0161 \u017daliastogi\u0173\u201c.
\n\u2013 Ar \u012fdomu?
\n\u2013 Taip.
\nNe\u017einau, kaip Gandrui b\u016bt\u0173 reik\u0117j\u0119 paai\u0161kinti, kad knygose save atpa\u017eindavau labiau nei gyv\u0173 aki\u0173 veidrod\u017eiuose. Gal jam paskai\u010dius \u0161\u012f sakin\u012f: \u201eTai, kad An\u0117 visk\u0105 priimdavo taip rimtai, j\u0105 paversdavo puikiu erzinimo objektu.\u201c Visai kaip mus su kaimyn\u0173 Ania\u00a0\u2013 nors riba tarp traukimo per dant\u012f stipriai mylint ir slapta neken\u010diant visada trapi, abejoju, kad tie vaikai i\u0161 m\u016bs\u0173 (lietuvi\u0173) ir kito (rus\u0173) kiemo mus nors ka\u017ekiek myl\u0117jo.
\nAniai ai\u0161kindavau lietuvi\u0173 kalbos gramatik\u0105, ant \u0161aligatvio plyteli\u0173 kreidel\u0117mis raitydama galininko ir kilmininko gal\u016bnes, o tuo metu, persisv\u0117rusi per lang\u0105, \u012f mane susi\u017eav\u0117jusi \u017evelg\u0117 lietuvi\u0173 kalbos mokytoja Angel\u0117. Buvo k\u0105 tik palaidojusi nuskendusi\u0105 savo duk\u00adr\u0105; nuo to laiko m\u0117lyna man\u00a0\u2013 ne tik neu\u017emir\u0161tuoli\u0173, bet ir R\u016btos veido \u0161arvojimo sal\u0117je spalva. Ne\u017einau, ar mano bandymai Aniai paai\u0161kinti, kuo skiriasi \u012fnagininkas nuo kilmininko, buvo vyk\u0119, bet kaimyn\u0117s pagyrimai vert\u0117 rausti ir nuleidus galv\u0105 nedr\u0105siai tryp\u010dioti vietoje\u00a0\u2013 i\u0161 laim\u0117s. Ger\u0173 pa\u017eymi\u0173 ir \u017eav\u0117jimosi \u017eenkl\u0173 nuolat vaikiausi kaip kiti vaikai saldaini\u0173\u00a0\u2013 man visada labiau patiko s\u016bresnis u\u017e a\u0161aras babos i\u0161r\u016bkytas kumpis.
\nAniai \u0161iek tiek pramokus lietuvi\u0173 kalbos gramatikos, kartu leidome \u017eurnal\u0105 \u201eKva\u201c apie gamt\u0105 ir gyv\u016bnus. Buvau vyriausioji redaktor\u0117, Ania\u00a0\u2013 pad\u0117j\u0117ja, bet i\u0161 ties\u0173 t\u0105 \u017eurnal\u0105 k\u016briau viena. Mano draugei nor\u0117josi ne taisyklingai ra\u0161yti, o tur\u0117ti u\u017etar\u0117j\u0105, kuri, plastikinio butelio kam\u0161telyje pragrem\u017eusi skylut\u0119, nesita\u0161kyt\u0173 vandeniu, neu\u017erakint\u0173 laiptin\u0117je ir nuo galvos nupl\u0117\u0161usi kepur\u0119 jos netrint\u0173 \u012f kaimyn\u0117s mi\u0161r\u016bno Rud\u017eio u\u017epakal\u012f. Tokios fiktyvios redakcijos darbuotojos man pakako\u00a0\u2013 nor\u0117jau niekieno nestebima, niekieno netgi neskaitoma kurti. Pirmuosius dienora\u0161\u010dius skrebenau ant paskir\u0173 pageltusi\u0173 lap\u0173, per kuriuos persi\u0161viesdavo kitoje j\u0173 pus\u0117je kirilica atspausdinti nesuprantami u\u017era\u0161ai. V\u0117liau\u00a0\u2013 specialiai slaptiems u\u017era\u0161ams skirtose knygel\u0117se su \u0161irdel\u0117mis ir ind\u0173 plovikliu kvepian\u010diais puslapiais, bet svarbiausia\u00a0\u2013 su spynele. Ra\u0161yti gal\u0117jau tik d\u0117l tos spynel\u0117s; kad ir nepatikimai, ji saugojo nuo manan\u010di\u0173j\u0173, jog vaikai neturi ko sl\u0117pti.
\nGandrui tada dar neb\u016b\u010diau gal\u0117jusi pasigirti, kad du \u0161imtus lit\u0173, gautus u\u017e pirmuosius savo straipsnius, i\u0161leisiu juodam puspal\u010diui. Ne\u0161iosiu j\u012f septynis rudenis, kol ne tik pamu\u0161alas, bet ir med\u017eiaga ties alk\u016bn\u0117mis sudils. J\u012f \u012fsigijusi jausiuosi beveik suaugusi, kai visi\u0161kai susid\u0117v\u0117jus\u012f i\u0161mesiu\u00a0\u2013 tokia jau ir b\u016bsiu. Prie\u0161 tai dar klasiokui, per paskutin\u012f skambut\u012f besivaipan\u010diam \u201egreitai pati vaikus \u012f mokykl\u0105 leisi\u201c, parodysiu lie\u017euv\u012f.
\n\u2013 Tai ar i\u0161leidai knyg\u0105?\u00a0\u2013 paklaust\u0173 man\u0119s Gandras, jei dabar apsilanky\u010diau jo kabinete.
\n\u2013 No, todav\u00eda no<\/em>,\u00a0\u2013 jam atsaky\u010diau.\u00a0\u2013 Dabar mokausi ispan\u0173 kalbos. Visada nor\u0117jau kalb\u0117ti penkiomis u\u017esienio kalbomis. Kod\u0117l penkiomis, n\u0117 pati ne\u017einau. Prosenelis Aleksandras, sako, mok\u0117jo septynias. Tiesa, tapau psichologe. Bet vis dar daug ko bijau.
\n\u2013 Baim\u0119 ir laim\u0119 teskiria viena raid\u0117,\u00a0\u2013 Gandras pra\u0161nekt\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 kalba.
\nCi\u00a0\u2013 g\u00fce\u00a0\u2013 \u00f1a<\/em>. Kai lie\u017euvis pavargsta nuo svetimos kalbos piruet\u0173, ranka nevalingai su\u010diumpa mobil\u0173j\u012f telefon\u0105. U\u017euot penkt\u0105 kart\u0105 \u0161iandien patikrinusi, kas naujo po saule, pirm\u0105 kart\u0105 per penkiolik\u0105 met\u0173 pasidomiu, kas naujo mano vidurin\u0117je mokykloje, per vis\u0105 \u0161\u012f laik\u0105 tapusioje gimnazija.
\nGandro pavarde randu tik naktin\u012f sarg\u0105.<\/p>\n

 <\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-9-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Besimokydama naujos kalbos, lengviausiai \u012fsimenu lie\u017euviu tarytum banga besiritan\u010dius \u017eod\u017eius, priver\u010dian\u010dius pap\u016bsti l\u016bpas, \u012ftempti skruostus, i\u0161\u0161iepti dantis. Tie \u017eod\u017eiai skambesiu kartais primena viena, rei\u0161kia visai k\u0105 kita, o i\u0161 u\u017emar\u0161ties i\u0161traukia tre\u010dia. Kaip cig\u00fce\u00f1a. Tardama \u0161\u012f \u017eod\u012f, prie\u0161 akis matau susisukus\u012f sraig\u0117s namel\u012f….<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":36932,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[658,148,110,606],"tags":[128],"class_list":["post-36931","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-09","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-proza"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"IEVA VAITKEVI\u010cI\u016aT\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36931","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=36931"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36931\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36933,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36931\/revisions\/36933"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/36932"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=36931"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=36931"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=36931"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}