{"id":36760,"date":"2025-09-19T12:39:32","date_gmt":"2025-09-19T10:39:32","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=36760"},"modified":"2025-09-25T16:08:31","modified_gmt":"2025-09-25T14:08:31","slug":"gabijos-grusaites-ferma-gebeti-paveldeti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/e-publikacija\/gabijos-grusaites-ferma-gebeti-paveldeti\/","title":{"rendered":"GABIJOS GRU\u0160AIT\u0116S \u201eFERMA\u201c: GEB\u0116TI PAVELD\u0116TI"},"content":{"rendered":"

\u0160ilt\u0105 ir saul\u0117t\u0105 rugpj\u016b\u010dio ketvirtadienio vakar\u0105 nuo \u0160MC dur\u0173 pajud\u0117jo keli Lietuvos \u0161iuolaikinio meno svarbi\u0173j\u0173 ekipa\u017eai. Juose \u2013 kviestiniai galerij\u0173 vadovai, meno kritikai, kuratoriai, kult\u016bros leidini\u0173 redaktoriai, \u017eym\u016bs \u0161alies k\u016br\u0117jai ir menininkams ma\u017eiau \u017einomi socialini\u0173 tinkl\u0173 nuomon\u0117s formuotojai. Mikroautobusais jie kolektyviai buvo transportuojami \u012f \u0160ven\u010dioni\u0173 rajone esan\u010diame Sari\u0173 kaime vienam vakarui sukurpt\u0105 <\/span>Gabijos Gru\u0161ait\u0117s\u00a0menin\u012f projekt\u0105 \u201eFerma\u201c.<\/span><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Tarp privatumo ir vie\u0161umo rib\u0173 atsargiai manevruojantys \u0161iuolaikinio meno renginiai \u2013 neda\u017enas formatas Lietuvoje. I\u0161 esm\u0117s u\u017edar\u0105, vienkartin\u012f \u012fvyk\u012f <\/span>koordinavo kviestinis \u0161iuolaikinio meno kuratori\u0173 duetas i\u0161 Italijos \u201eFrancesco Urbano Ragazzi\u201c. Sporadi\u0161kai Lietuvoje sutinkamas tandemas domisi netradiciniais parod\u0173 formatais, ie\u0161ko ne\u012fprast\u0173 realyb\u0117s ir \u012fsivaizduojamyb\u0117s jung\u010di\u0173. Taigi ir \u201eFerma\u201c, savo forma bei turiniu primenanti asmenin\u0119 \u0161vent\u0119 kaip socialin\u012f ritual\u0105, buvo j\u0173 praktikos t\u0105sa. <\/span><\/p>\n

Meno k\u016bryba ilg\u0105 laik\u0105 gr\u012fsta ne taisykl\u0117mis, o manieromis, kuri\u0173 \u201emimikrija\u201c buvo \u012fprasta \u0161ios srities edukacijos dalis. Ta\u010diau atsiradus konkre\u010dioms \u0161iuolaikinio meno gair\u0117ms stilistin\u0117s kartot\u0117s prad\u0117jo gyvuoti ne d\u0117l glaud\u017ei\u0173 meistryst\u0117s ir pameistryst\u0117s santyki\u0173, o d\u0117l universali\u0173 meno vartotoj\u0173 poreiki\u0173; vienas j\u0173 \u2013 \u012fvaizd\u017eio formavimas. Galiausiai kur\u012f laik\u0105 paslaptimi laikytos \u0161iuolaikinio meno k\u016brimo taisykl\u0117s buvo perprastos. Taip tik per atidarymus gyvos parodos, drausmingai surinktos i\u0161 vyno tauri\u0173, skambi\u0173 kuratorini\u0173 tekst\u0173, paradoksali\u0173 jung\u010di\u0173 ir vie\u0161ojo diskurso tendencij\u0173, \u0117m\u0117 vykti da\u017eniau. Startuoli\u0173 grei\u010diu vystomos bei jiems b\u016bdinga logika besivadovaujan\u010dios menin\u0117s praktikos, propaguojamos puikius analitinius ir socialinius geb\u0117jimus turin\u010di\u0173 autori\u0173 bei j\u0173 vadybinink\u0173, prad\u0117jo nuosekliai pildyti visus <\/span>tipiniams \u0161iuolaikinio meno k\u016briniams taikomus reikalavimus, lyg siekiant atitikti pagrindinius s\u0117kmingos veiklos rodiklius.<\/span><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Pastaruosius tris de\u0161imtme\u010dius \u0161iuolaikinio meno sferoje vis bandoma apibr\u0117\u017eti kaip reliacin\u0117s estetikos laikotarp\u012f, kuriame santykiai tarp objekt\u0173 reik\u0161mingesni u\u017e pa\u010dius objektus, taip patvirtinant ne meno produkcijos, bet postprodukcijos svarb\u0105 ir pateisinant pirmosios kriz\u0119. Pranc\u016bz\u0173 meno kritikas, kuratorius Nicolas Bourriaud, remdamasis \u201ereliacine\u0307s estetikos\u201c ir \u201ereliacinio meno\u201c terminais, suk\u016br\u0117 teorij\u0105, tapusi\u0105 \u0161iuolaikinio meno analize\u0307s bei kritikos \u012frankiu. \u0160tai Gru\u0161ait\u0117s instaliacij\u0105, kaip <\/span>pretekst\u0105 <\/span>santykiauti<\/span><\/em>, sudar\u0117 kelios niekuo nestebinan\u010dios dalys: dviej\u0173 kanal\u0173 vaizdo projekcija, kurioje videografo Ronaldo Buo\u017eio dokumentuoti autor\u0117s t\u0117vo \u2013 skulptoriaus Mariaus Gru\u0161o \u2013 dirbtuvi\u0173 ir j\u0173 apylinki\u0173 vaizdai kartu su septyni\u0173 minu\u010di\u0173 trukm\u0117s garso takelyje \u0161nab\u017edamu Gabijos pasakojimu, taip pat tradicines grafikos technikas ignoruojantys autor\u0117s pie\u0161iniai infantili\u0173 \u017eem\u0117lapi\u0173 forma ant betonini\u0173 pastato grind\u0173. <\/span>Reliacinio meno kontekste skulpt\u016bros, paveikslai, grafikos darbai laikomi kai kuo daugiau nei tik formalistini\u0328 estetini\u0328 pasitenkinima\u0328 kelian\u010diais objektais, tod\u0117l nenuostabu, kad \u010dia dalis j\u0173 \u2013 \u017eem\u0117lapiai. Tuose <\/span>\u017eem\u0117lapiuose \u2013 apylinki\u0173 <\/span>urbanonimai, \u017eymintys psichosocialines erdves, iliustruotas m\u0117g\u0117ji\u0161kais pie\u0161iniais. <\/span><\/p>\n

Norint patirti reliacin\u0119 estetik\u0105, b\u016btina atsiriboti nuo meno kaip naujai sukurtos formos ir kreipti d\u0117mes\u012f \u012f kultu\u0304ros rinkoje jau kur\u012f laik\u0105 cirkuliuojanc\u030cius objektus. Nuo de\u0161imtojo de\u0161imtme\u010dio gaus\u0117ja autori\u0173 darb\u0173, \u017ei\u016brovui si\u016blan\u010di\u0173 ne tik tam tikras paslaugas ar konkre\u010dius susitarimus, bet ir \u012fvairius socializacijos modelius. Steb\u0117tojo \u201edalyvavimas\u201c mene, teorizuotas \u201eFluxus\u201c hepeningu\u0328 ir performansu\u0328, virto bu\u0304dingu menine\u0307s praktikos bruoz\u030cu. Apie \u201e<\/span>Fluxus\u201c \u012fvaizd\u017eius kalbama ir Gru\u0161ait\u0117s renginio kuratori\u0173 tekste.<\/span><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Visgi <\/span>\u201eFerma\u201c nebuvo tiesiog meno elito susitikimas kaime. Tai, kas \u012fvyko, veikiau pa\u017eintis su nepelnytai ma\u017eai d\u0117mesio sulaukian\u010dia praeitimi, \u0161iuo atveju \u2013<\/span> su kelioms Gru\u0161\u0173 kartoms svarbia vieta: buvusiu pramoniniu pastatu Sari\u0173 seni\u016bnijoje,<\/span> meninink\u0117s t\u0117vo skulptoriaus Mariaus Gru\u0161o \u012fsigytu prie\u0161 pat Soviet\u0173 S\u0105jungos gri\u016bt\u012f. <\/span>D<\/span>ar\u017ein\u0117s tipo statinys jau daugiau nei tris de\u0161imtme\u010dius veikia kaip autoriaus studija. Gru\u0161ait\u0117s senelis, \u017eymus sovietme\u010dio Lietuvos dailininkas Bronius Gru\u0161as, taip pat kur\u012f laik\u0105 k\u016br\u0117 \u0160ven\u010dioni\u0173 kra\u0161te \u2013 savo dirbtuv\u0117mis buvo pavert\u0119s apleist\u0105 Karka\u017ei\u0161k\u0117s ba\u017eny\u010di\u0105 u\u017e 20 minu\u010di\u0173 kelio nuo Sari\u0173, kuriuose v\u0117liau sve\u010diuodavosi pas s\u016bn\u0173 Mari\u0173. Taip dirbtuv\u0117se atsirado ir buvo imti sand\u0117liuoti B.\u00a0Gru\u0161o darbai. Per ilgus de\u0161imtme\u010dius mil\u017eini\u0161kame plote u\u017egyventas keli\u0173 kart<\/span>\u0173\u0303<\/span> k\u016brybinis kontekstas da\u017e\u0173 skardini\u0173, plytgali\u0173, sul\u016b\u017eusi\u0173 dvira\u010di\u0173 ir dar puikiai veikian\u010di\u0173 \u0161imtame\u010di\u0173 rakand\u0173 pavidalu.\u00a0Dulk\u0117s, nugulusios \u0161imtus kvadratini\u0173 metr\u0173, u\u017edengia akimirkai sustojusi\u0105 darbo erdv\u0117s gyvast\u012f, vakarui sustingusi\u0105 it filmo kadras, demonstruojamas \u017ei\u016brovams skulpt\u016br\u0173 liejykloje. L\u016bkuriuojant tarp aib\u0117s daikt\u0173, kuri\u0173 paskirtis \u017einoma tik pa\u010diam dirbtuvi\u0173 savininkui, \u017evilgsnis du kartus niekaip neu\u017ekli\u016bva u\u017e to paties objekto \u2013 svetima tvarka nepa\u017eini, tod\u0117l sunku<\/span> santykiauti<\/span><\/em> su monumentaliu bardaku, virtusiu ekspozicija.<\/span><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Su darbu susijusi ir pirmin\u0117 pastato funkcija \u2013 jis sovietme\u010diu tarnavo kaip karvi\u0173 mel\u017eykla. <\/span>Vis\u0105 erdv\u0119 persmelk\u0119 kart\u0173\u0303 bei skirting\u0173 laikotarpi\u0173 socioekonomini\u0173 s\u0105lyg\u0173 skirtumai.<\/span> Marius Gru\u0161as, duodamas interviu vietiniam \u0160ven\u010dioni\u0173 kra\u0161to laikra\u0161\u010diui, atvirai pasakojo apie ekonominius ir estetinius poky\u010dius metams b\u0117gant. Jo teigimu, i\u0161 prad\u017ei\u0173, deficito pa\u017eenklintais sovietme\u010dio laikais, skulptoriui pragyventi nebuvo sunku, nes miesto vald\u017eia tur\u0117jo ai\u0161k\u0173 interes\u0105 statyti dekoratyvines skulpt\u016bras. Gru\u0161as geriausiai \u017einomas d\u0117l savo diplominio darbo rezultato \u2013 vie\u0161os skulpt\u016bros \u201eMedein\u0117\u201c (1988). Medein\u0117, kaip svarbus Gru\u0161ait\u0117s tapatyb\u0117s simbolis, minima ir eksponuojamame videok\u016brinyje. Visgi ankstyvajame de\u0161imtajame de\u0161imtmetyje ekonominis stabilumas ir k\u016brybinis skulptoriaus aktyvumas baig\u0117si, jam likusio mokytojo atlyginimo neu\u017eteko \u0161eimai i\u0161laikyti. Staigi pa\u017eintis su at\u0161iauria nauj\u0105ja rinkos ekonomika galiausiai atved\u0117 prie ledo skulpt\u016br\u0173 gamybos Norvegijoje. Jau min\u0117t\u0105 interviu Marius Gru\u0161as baig\u0117 pozityviomis mintimis apie tai, kad nedidel\u0117je Lietuvos meno rinkoje menininkai \u0161iandien gali i\u0161gyventi, jei tik sunkiai ir nuosekliai dirba.<\/span><\/p>\n


\nApie socioekonomini\u0173 skirtum\u0173 svarb\u0105 ne viename interviu u\u017esimena ir pati Gru\u0161ait\u0117, save da\u017enai tapatinanti su kapitalizmu. Kaip ir kiti t\u016bkstantme\u010dio kartos lietuvi\u0173 k\u016br\u0117jai, ji dr\u0105siai naudoja patrauklius laisv\u0117s ir konkurencingumo \u012fvaizd\u017eius, nepaisydama koja kojon sekan\u010di\u0173 susvetim\u0117jimo bei nuovargio. Kapitalizmo idealizavimas ir \u010dia funkcionuoja kaip pasiprie\u0161inimas sovietme\u010dio ideologijai, tod\u0117l negeb\u0117jimas paveld\u0117ti, juo labiau tiesiogiai \u012fvardinti paveldo ar to, k\u0105 vertini, \u2013 nieko nuostabaus. <\/span><\/p>\n

Pats Gru\u0161as stebisi, kaip \u012fprasta jam vieta staiga tapo meno objektu. Jis \u0161maik\u0161\u010diai pastebi kart\u0173 k\u016brybinius skirtumus ir d\u017eiaugiasi galimybe i\u0161vysti savo k\u016bryb\u0105 i\u0161 \u0161alies. Gabijos siekis \u0161iuo studijos vizitu \u2013 ne gilintis \u012f k\u016brybin\u0119 praktik\u0105, bet kurti atstum\u0105 nuo artim\u0173 patir\u010di\u0173 tam, kad gal\u0117t\u0173 pa\u017evelgti \u012f jas ne \u010diabuvio ar naujakurio, o lankytojo akimis ir \u012fvertinti i\u0161 naujo. Taigi \u0161io apsilankymo esm\u0117 \u2013 i\u0161 naujo kolektyviai \u012fvertinti paveld\u0105, tam pasikvie\u010diant profesionalius meno vertintojus.<\/span><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Bendras \u0161iuolaikinio meno lauko negeb\u0117jimas, ar veikiau nenor\u0117jimas, atskirti malonumo atrasti nuo malonumo kurti jau kuris laikas puosel\u0117ja tendencij\u0105 eksponuoti\u00a0<\/span>svetimus<\/span><\/em>\u00a0darbus kaip <\/span>savus <\/span><\/em>atradimus.\u00a0K\u016brybiniams ir kognityviniams geb\u0117jimams susimai\u0161ius, menine\u0307s praktikos formos gali egzistuoti tik naudodamos jau esamas. Taip suformuojama savoti\u0161ka panaudojimo kultu\u0304ra, kurioje meistro ir pameistrio tradicija pakinta i\u0161 esm\u0117s, drauge kei\u010diantis ir galios dinamikai. Tod\u0117l tradicinis meistri\u0161kumas, siejamas su \u012fdirbiu, \u0161iuolaikiniame mene da\u017eniausiai pasirei\u0161kia retorikoje. Gru\u0161ait\u0117s praktika \u2013 ne i\u0161imtis: autor\u0117 vis\u0173 pirma yra ra\u0161ytoja. Anot N. Bourriaud, tradicis\u030ckai meno ku\u0304rinys laikytas baigtine menininko vizijos i\u0161rai\u0161ka, o dabar meno funkcija tampa geb\u0117jimas is\u030cpl\u0117sti, perinterpretuoti ankstesnius pasakojimus, ir ji pasirei\u0161kia laikinomis formomis, sudarytomis i\u0161 tarpusavyje susijusiu\u0328 elementu\u0328. <\/span><\/p>\n

Reliacinio meno darbu\u0328 is\u030cskirtinumas tas, kad jie siekia sukurti erdve\u0328, kurioje ku\u0304rinio reiks\u030cme\u0307 formuojasi demokrati\u0161kai, o ne individualiai, priklausomai nuo kiekvieno \u017ei\u016brovo asmeninio santykio su regimu objektu. Kaip ir ai\u0161ku, kod\u0117l teksto prad\u017eioje min\u0117ta veik\u0117j\u0173 grup\u0117 atsirado Gru\u0161ait\u0117s sukurtose s\u0105lygose \u2013 kad reinterpretuot\u0173 meno istorij\u0105 kolektyviai, taip \u012f j\u0105 \u012fra\u0161ant ir pa\u010di\u0105 autor\u0119. Meninink\u0117s funkcija \u201eFermoje\u201c buvo numatyti santykius, rys\u030cius, kurie bus uz\u030cmegzti. \u201eFermai\u201c, kaip ir kitiems reliacin\u0117s estetikos darbams, bu\u0304dinga santykin\u0117 meno forma, \u0161iuo atveju \u2013 \u0161venti\u0161ko susitikimo pavidalu.<\/span><\/p>\n

Taigi \u012fvykyje, suvoktiname kaip estetinis objektas, \u017evelgiant u\u017e tikrumo ir nuo\u0161irdumo butaforija virtusio vai\u0161i\u0173 stalo, nukrauto balta mi\u0161raine, naminuke, taukuotais \u010deburekais ir m\u0117g\u0117ji\u0161kais kepiniais, ar \u0161imtus syki\u0173 matyt\u0173 meno lauko veid\u0173, stengiamasi pasteb\u0117ti, k\u0105 dar paveld\u0117jome.<\/span><\/p>\n

\"\"<\/p>\n

Jono Balsevi\u010diaus nuotraukos<\/p>\n

Publikacij\u0105 remia agent\u016bra \u201e<\/span>Think Twice\u201c<\/span><\/em><\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

\u0160ilt\u0105 ir saul\u0117t\u0105 rugpj\u016b\u010dio ketvirtadienio vakar\u0105 nuo \u0160MC dur\u0173 pajud\u0117jo keli Lietuvos \u0161iuolaikinio meno svarbi\u0173j\u0173 ekipa\u017eai. Juose \u2013 kviestiniai galerij\u0173 vadovai, meno kritikai, kuratoriai, kult\u016bros leidini\u0173 redaktoriai, \u017eym\u016bs \u0161alies k\u016br\u0117jai ir menininkams ma\u017eiau \u017einomi socialini\u0173 tinkl\u0173 nuomon\u0117s formuotojai. Mikroautobusais jie kolektyviai buvo transportuojami \u012f \u0160ven\u010dioni\u0173 rajone esan\u010diame Sari\u0173 kaime vienam…<\/p>\n","protected":false},"author":1462,"featured_media":36769,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[622],"tags":[170,563],"class_list":["post-36760","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-e-publikacija","tag-kultura","tag-vizualieji-menai"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Ieva Gra\u017eyt\u0117","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36760","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1462"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=36760"}],"version-history":[{"count":4,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36760\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36793,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36760\/revisions\/36793"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/36769"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=36760"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=36760"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=36760"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}