[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
Johnas Bergeris (1926\u20132017)\u00a0\u2013 brit\u0173 ra\u0161ytojas, tapytojas, meno kritikas, \u012f Vakar\u0173 kult\u016bros pasaul\u012f \u012fsiver\u017e\u0119s 1972\u00a0m. su BBC programa \u201eMatymo b\u016bdai\u201c (<\/em>Ways of Seeing) ir tais pa\u010diais metais pasirod\u017eiusiu romanu \u201eG.\u201c, apdovanotu Bookerio literat\u016bros premija. Keturi televizijos laidos epizodai virto to paties pavadinimo knyga, kurios \u012ftaka milijonams vaizduojamojo meno k\u016br\u0117j\u0173 ir myl\u0117toj\u0173 i\u0161lieka nei\u0161matuojama. \u201eMatymo b\u016bdams\u201c skiriamos akademin\u0117s konferencijos, apie \u0161\u012f serial\u0105 kuriamos televizijos ir radijo laidos. Vien\u0105 svarbiausi\u0173 XX\u00a0a. dail\u0117tyros tekst\u0173 2019\u00a0m. i\u0161leido \u201eKitos knygos\u201c, veikal\u0105 pavadinusios \u201eKaip menas moko matyti\u201c (vert\u0117 Paulius Jevsejevas).<\/em><\/p>\n 1833\u00a0m. JAV Ohajo valstijoje \u012fsik\u016brusio Oberlino koled\u017eo ir konservatorijos (<\/em>Oberlin College and Conservatory) kino ir literat\u016bros disciplin\u0173 profesorius Joshua Sperlingas svarsto, ar Bergerio tyliai \u012fgyvendintas stebuklo gr\u0105\u017einimas paradoksaliai nebuvo svariausias jo ind\u0117lis \u012f XX\u2013XXI\u00a0a. sand\u016bros Vakar\u0173 kult\u016br\u0105. Straipsnis buvo skelbtas portale www.aeon.co. 2012\u00a0m. Londone skaitmenin\u012f \u017eurnal\u0105 \u201eAeon\u201c prad\u0117jo leisti australai Paulas ir Brigid Hainsai, ir per ger\u0105 de\u0161imtmet\u012f j\u012f i\u0161augino iki \u012ftakingo leidinio, nuolat kelian\u010dio esminius klausimus apie dabartinio \u017emogaus ir jo kult\u016bros b\u016bkl\u0119. Sperlingo studija \u201eM\u016bs\u0173 laik\u0173 ra\u0161ytojas: Johno Bergerio gyvenimas ir k\u016bryba\u201c (<\/em>A Writer of Our Time: The Life and Work of John Berger, 2018), recenzuota did\u017eiausiuose JAV leidiniuose, i\u0161versta \u012f kor\u0117jie\u010di\u0173, mandarin\u0173 ir turk\u0173 kalbas.<\/em><\/p>\n Debiutinio televizijos programos \u201eMatymo b\u016bdai\u201c epizodo prad\u017eioje pristatydamas Botticelio paveiksl\u0105 \u201eVenera ir Marsas\u201c J. Bergeris imasi skalpelio. Pirmosiose scenose, prie\u0161 garso takeliui virstant u\u017ekadriniu balsu, girdimas pj\u016bvis\u00a0\u2013 a\u0161menys grubiai r\u0117\u017eia drob\u0119. \u201eTai pirmas i\u0161 keturi\u0173 epizod\u0173,\u00a0\u2013 sako Bergeris,\u00a0\u2013 kuriuose noriu suabejoti kai kuriomis \u012fprastomis prielaidomis d\u0117l Europos tapybos tradicijos. Tradicijos, gimusios apie 1400\u00a0m., mirusios ma\u017edaug 1900\u00a0m.\u201c<\/p>\n \u201eMatymo b\u016bdai\u201c pirm\u0105 kart\u0105 buvo rodomi sekmadienio vakarais televizijos kanale BBC2 1972\u00a0m. I\u0161 prad\u017ei\u0173 \u017ei\u016brov\u0173 buvo ma\u017ea, ta\u010diau d\u0117l pakartotin\u0173 transliacij\u0173 ir rekomendacij\u0173 i\u0161 l\u016bp\u0173 \u012f l\u016bpas laida \u012fgavo pagreit\u012f. Baigiantis 1972\u00a0m., ji plito kaip virusas. \u017dmon\u0117s Londone ir Niujorke gin\u010dijosi d\u0117l Bergerio id\u0117j\u0173. Leidykla \u201ePenguin\u201c u\u017esak\u0117 laidos adaptacij\u0105, ir pirmieji du knygos mink\u0161tais vir\u0161eliais tira\u017eai buvo i\u0161parduoti per kelis m\u0117nesius. Nuolat \u012ftraukiamas \u012f meno mokykl\u0173 ir \u012fvadini\u0173 dail\u0117s istorij\u0173 kurs\u0173 skaitinius Bergerio projektas i\u0161 tikr\u0173j\u0173 niekada neprarado populiarumo. Pirmasis epizodas kanale \u201eYouTube\u201c \u0161iuo metu turi beveik 1,4 mln. per\u017ei\u016br\u0173, o knyga nuolat atsiduria platformos \u201eAmazon\u201c medij\u0173 studij\u0173 bestseleri\u0173 s\u0105ra\u0161o vir\u0161\u016bn\u0117je.<\/p>\n Jau kelis de\u0161imtme\u010dius Bergerio vardas yra \u0161ios programos sinonimas, o ji savo ruo\u017etu tapatinama su kovingu, materialistiniu meno kritikos stiliumi. Laida da\u017enai pristatoma kaip atsakas sero Kennetho Clarko 1969\u00a0m. televizijos programai \u201eCivilizacija\u201c,\u00a0\u2013 pats Bergeris apie tai kalb\u0117jo kaip apie \u201edalin\u012f, polemin\u012f atsakym\u0105\u201c,\u00a0\u2013 \u201eMatymo b\u016bdai\u201c atakavo Clarko \u017einov\u0173 mokykl\u0105 lyg \u201esu skustuvu\u201c.<\/p>\n Patrauklus, pasiturintis, 35-eri\u0173 pakeltas \u012f riterius Clarkas buvo \u012ftakingas auk\u0161tosios kult\u016bros atstovas: menas egzistavo malonumui t\u0173, kurie buvo pakankamai rafinuoti j\u012f patirti. Bergeris buvo atskil\u0117lis savo noru: paauglyst\u0117je pab\u0117go i\u0161 mokyklos-internato, o b\u016bdamas 36-eri\u0173 i\u0161vyko i\u0161 Anglijos \u012f Pranc\u016bzij\u0105. Jis sak\u0117, kad geriausias menas gimsta i\u0161 kovos ir \u012fkvepia tik\u0117jim\u0105. Blogiausias\u00a0\u2013 ne k\u0105 daugiau nei prabangos prek\u0117. Skirtumas ap\u0117m\u0117 net estetin\u0117s reakcijos b\u016bd\u0105\u00a0\u2013 \u012fvertinimas ar kritika? Tokia yra vandali\u0161ko akto, kuriuo prasideda \u201eMatymo b\u016bdai\u201c, reik\u0161m\u0117. \u017di\u016brovai netrukus su\u017eino, kad Bergerio supjaustytas paveikslas\u00a0\u2013 kopija, bet skalpelio metafora ai\u0161ki: kelti klausim\u0105 rei\u0161kia i\u0161skrosti. Kitaip tariant, perpjauti gro\u017eio drobul\u0119 ir atskleisti fundamentalesnes anatomijas: kapitalizm\u0105, kolonializm\u0105, patriarchat\u0105, mimetin\u012f geism\u0105.<\/p>\n Nuo to laiko tokia nuostata i\u0161plito. Feminist\u0117 meno istorik\u0117 Griselda Pollock atsimena Bergerio apsirei\u0161kimo moment\u0105\u00a0\u2013 1972\u00a0m.\u00a0\u2013 kaip savoti\u0161kus metodologijos pradmenis: po laidos pasirodymo humanitariniai mokslai prad\u0117jo krypti nuo ekspertini\u0173 \u017eini\u0173 link to, k\u0105 Pollock pavadino \u201egalios analize ir klasini\u0173, rasini\u0173 bei ly\u010di\u0173 prasmi\u0173 dekonstrukcija\u201c. \u201eMatymo b\u016bdai\u201c tapo kritik\u0173 urtekstu, jaunas vaizduotes u\u017evald\u017eiusiu veikalu ir pakeit\u0117 tai, kaip \u017emon\u0117s mat\u0117 ir suprato pasaul\u012f. Pra\u0117jus beveik 50 met\u0173, Pollock apib\u016bdinimas vis dar tinka daugumai humanitar\u0173 mokslini\u0173 darb\u0173 bei vis labiau ir labiau populiariajai kult\u016bros \u017eurnalistikai. Nuo dienra\u0161\u010di\u0173 \u201eThe Guardian\u201c ir \u201eThe New York Times\u201c meno ir kult\u016bros puslapi\u0173 iki kar\u0161t\u0173j\u0173 i\u0161tarmi\u0173 platformoje \u201eTwitter\u201c kritika yra tai, k\u0105 prad\u0117jo Bergeris. Atvirosios \u017einiasklaidos am\u017eiuje tai turi did\u017eiuli\u0173 pasekmi\u0173. Jei internetas mus visus pavert\u0117 kritikais, tai rei\u0161kia, kad dabar visi esame kult\u016brinio karo p\u0117stininkai: savais ginklais bar\u0161kinantys semiotikai ir \u012fgud\u0119 politini\u0173 reik\u0161mi\u0173 dekonstruktoriai.<\/p>\n Kaip did\u017eiosios dalies virusinio turinio atveju, niekas neman\u0117, kad \u201eMatymo b\u016bdai\u201c taip paplis, ir ma\u017eiausiai to tik\u0117josi jos autoriai. Laidos biud\u017eetas buvo ribotas, ji nufilmuota i\u0161sinuomotame elektrotechnikos preki\u0173 sand\u0117lyje vakariniame Londono priemiestyje Ilinge. Bergeris \u012fgarsino laid\u0105, apsistoj\u0119s savo t\u0117v\u0173 bute Halamo gatv\u0117je, \u012fsp\u016bdingo BBC transliacijos pastato paunksm\u0117je. Po laidos knygos strukt\u016bra buvo visi\u0161kai neai\u0161ki. \u0160is Bergerio darbas kartu su k\u016brybiniais partneriais Mike\u02bcu Dibbu, Richardu Hollisu ir Svenu Blombergu labiau primin\u0117 zino meistravim\u0105 nei strategin\u012f bestselerio k\u016brim\u0105. Tai buvo principingas, nors ir beproti\u0161kas kelias \u012f \u0161lov\u0119, platesnio revoliucinio jud\u0117jimo dalis. Tais pa\u010diais metais gav\u0119s Bookerio premij\u0105 u\u017e \u201eG.\u201c (1972)\u00a0\u2013 seksualinio brendimo roman\u0105, kurio veiksmas vystosi prie\u0161kario Europoje\u00a0\u2013 nuo scenos Bergeris paskelb\u0117, kad pus\u0119 gautos sumos atiduos Londone \u012fsik\u016brusiai organizacijai \u201eJuodosios panteros\u201c. \u017dinoma, galima slap\u010dia trok\u0161ti \u0161lov\u0117s tik d\u0117l privilegijos v\u0117liau jos atsisakyti. Visgi \u201eMatymo b\u016bdai\u201c ir Bookerio skandalas buvo lemiami sm\u016bgiai. Jie pavert\u0117 Berger\u012f \u017evaig\u017ede.<\/p>\n Provokacija, kaip ir gro\u017eis, gali tiek pat pasl\u0117pti, kiek ir atskleisti. Laikas senoms med\u017eiagoms suteikia nauj\u0173 spalv\u0173, ir tai, kas i\u0161saugo \u201eMatymo b\u016bd\u0173\u201c gyvastingum\u0105, gali b\u016bti ne tas pat, kas \u0161i\u0105 knyg\u0105 padar\u0117 toki\u0105 \u012felektrintai \u012ftaking\u0105, kai ji pirm\u0105syk pasirod\u0117. Dabar geriau suvokiame programos spragas, \u0161iokias tokias dvejones ir neapsiprendimus, taip pat i\u0161sisukin\u0117jim\u0105, siekiant i\u0161vengti galingo argument\u0173 e\u0161elono. Antrame laidos epizode Bergeris \u012frodin\u0117ja, kad moteri\u0161ko akto tradicija buvo ne humanistini\u0173 dorybi\u0173 puosel\u0117jimas, bet savininki\u0161ko vyri\u0161ko \u017evilgsnio (\u0161\u012f termin\u0105 po met\u0173 suk\u016br\u0117 Laura Mulvey) fantazija. Ta\u010diau lyg pastab\u0105 i\u0161na\u0161oje jis \u0161nab\u017eteli pasteb\u0117jim\u0105, kad \u201ekeli i\u0161skirtiniai aktai\u201c buvo tapytoj\u0173 meil\u0117s i\u0161rai\u0161ka. Beveik kiekvieno epizodo pabaigoje yra pana\u0161i\u0173 dviprasmybi\u0173. Kaip su tradicijos meistrais? Kaip su mai\u0161tininkais? Kaip su meno\u00a0\u2013 anapus ideologijos\u00a0\u2013 paslaptimi? Kaip su ne\u017einomais k\u016briniais, nesaugomais muziejuose, kuriais kei\u010diasi draugai ir partneriai? Ir kaip su moderniausia meno forma\u00a0\u2013 menu, mus pasiekian\u010diu ekrane?<\/p>\n \u017dvelgiant retrospektyviai, \u201eMatymo b\u016bdai\u201c buvo ne tik apie tapyb\u0105, bet ir apie televizij\u0105. Tiksliau, apie tapyb\u0105, matom\u0105 televizijoje, tai yra apie per\u0117jim\u0105 i\u0161 vienos medijos \u012f kit\u0105, vienos tradicijos \u012f kit\u0105, gal net vienos epochos \u012f kit\u0105. Trumpai tariant, apie \u0161akn\u0173 nukirtim\u0105. Kai tik Bergeris i\u0161pjauna Veneros galv\u0105 i\u0161 Boticellio paveikslo, matome, kaip jos i\u0161kirptas portretas perleid\u017eiamas per pramonin\u012f spausdintuv\u0105, dauginamas iki begalyb\u0117s ir paleid\u017eiamas \u012f masini\u0173 main\u0173 grandin\u0119. Slinktis sulaukia i\u0161orinio atgarsio kitame kadre: m\u0117lyno ekrano fone\u00a0\u2013 televizoriaus ekrano kont\u016bras.<\/p>\n Nuo aliejin\u0117s tapybos prie knyg\u0173 spausdinimo ma\u0161in\u0173 ir televizoriaus katodini\u0173 spinduli\u0173 vamzd\u017eio: anapus paprastos skalpelio agresijos laidos prad\u017eia yra Walterio Benjamino es\u0117 \u201eMeno k\u016brinys jo mechaninio atgaminimo am\u017eiuje\u201c (The Work of Art in the Age of Mechanical Reproduction<\/em>, 1936) argumento kinematografinis atkartojimas. (Vienas svarbiausi\u0173 \u0161ios laidos palikimo aspekt\u0173 buvo tai, kad ji pad\u0117jo Benjaminui i\u0161kilti \u012f pirm\u0105sias kritin\u0117s minties gretas.) Fa\u0161izmo siaubui spar\u010diai art\u0117jant, Benjaminas Europos liberalizmo kriz\u0119 i\u0161 dalies grind\u0117 nauj\u0173 medij\u0173 atsiradimu. Fotografijos, fonografo ir kit\u0173 automatinio dauginimo prietais\u0173 pasirodymas suk\u0117l\u0117 didesn\u012f trikdant\u012f socialin\u0117s s\u0105mon\u0117s pokyt\u012f, nei dauguma suvok\u0117. \u201eCliffNotes\u201c publikuotas jo es\u0117 variantas buvo sutelktas \u012f Benjamino vartojam\u0105 auros<\/em> s\u0105vok\u0105\u00a0\u2013 id\u0117j\u0105, kad reprodukcija atskiria meno k\u016brinius nuo j\u0173 atskaitos ta\u0161ko erdv\u0117je bei laike, kad kopijoms tr\u016bksta ka\u017eko, k\u0105 turi originalai. Bet tai buvo tik pus\u0117 jo argumento. Benjamin\u0105 taip pat domino masini\u0173 medij\u0173 tinklai (kaip meno pakaitalas) ir kinas kaip nauja, regis, dar ne\u012fsitvirtinusi meno forma. Jo manymu, visa tai buvo didesnio poky\u010dio, kuris rei\u0161k\u0117 ne k\u0105 kita kaip \u201etradicijos sudau\u017eym\u0105\u201c ir \u201etradicijos vert\u0117s kult\u016briniame pavelde likvidavim\u0105\u201c, dalis. Naujoms technologin\u0117s kult\u016bros formoms kei\u010diant sen\u0105sias, civilizacija pasist\u016bm\u0117\u00a0\u2013 ir \u0161i argumentacija bus pa\u017e\u012fstama kiekvienam, kas pastaraisiais metais sek\u0117 diskusijas apie internet\u0105\u00a0\u2013 civilizacija atsid\u016br\u0117 savoti\u0161kame tarpiniame medijavimo b\u016bvyje, pa\u017eeid\u017eiama nauj\u0173 politinio avanti\u016brizmo form\u0173 ir masinio elgesio modeli\u0173.<\/p>\n Benjamino esmin\u0117 remediacijos s\u0105voka dabar rei\u0161kia proces\u0105, kurio metu senesn\u0117 medija pateikiama naujoje arba naujosios imituojama (taip pat ir atvirk\u0161\u010diai). \u012eprasti pavyzd\u017eiai\u00a0\u2013 geltoni lipn\u016bs u\u017era\u0161\u0173 lapeliai kompiuteryje ar tapybos program\u0117l\u0117 j\u016bs\u0173 telefone. \u201eMatymo b\u016bdai\u201c buvo vienas i\u0161 ambicingiausi\u0173, labiausiai savirefleksyvi\u0173 viso pokarinio laikotarpio remediacijos projekt\u0173. Remdamasis Andr\u00e9 Malraux \u201emuziejaus be sien\u0173\u201c samprata, Bergeris suk\u016br\u0117 eterio bang\u0173 muziej\u0173. Jis pristatin\u0117jo menininkus da\u017enai svaiginan\u010diu tempu: Boticellis, Leonardas, Rembrandtas, van Goghas, Caravaggio, Goya, Halsas (visi pirmame epizode). Bergeris vert\u0117 tapyb\u0105 tuo, k\u0105 Raymondas Williamsas vadino \u201eneatsakingu vaizd\u0173 srautu\u201c, b\u016bdingu televizijai. Tai buvo ankstyvasis \u201eInstagram\u201c ar \u201eGoogle Images\u201c vaizd\u0173 krioklio prana\u0161as.<\/p>\n \u0160iuolaikiniai mokslininkai remediacij\u0105 teori\u0161kai susiejo su adaptacija, vertimu, perspektyva, realizmu, skaidrumu, semplingu, perdirbimu ir vartotojo s\u0105saja. Bergeriui ji visada buvo susijusi su kur kas fundamentalesniu \u017emogi\u0161kumu: migracijos patirtimi. K\u0105 rei\u0161kia b\u016bti i\u0161rautam su \u0161aknimis, atitrauktam nuo pirminio \u0161altinio ir u\u017edarytam naujoje aplinkoje? Ir k\u0105 tokia i\u0161 esm\u0117s intymi patirtis atskleid\u017eia apie modernyb\u0117s kurian\u010dias-griaunan\u010dias j\u0117gas?<\/p>\n XX\u00a0a. prad\u017eioje ne vienas kritikas i\u0161 Vidurio Europos \u0161iuos klausimus k\u0117l\u0117 itin ry\u017etingai. Nuo kairi\u0173j\u0173 filosofo Georgo Luk\u00e1cso (kalb\u0117jusio apie moderni\u0105j\u0105 epoch\u0105 kaip \u201etranscendentin\u0119 benamyst\u0119\u201c) ir jo bi\u010diuli\u0173 B\u00e9los Bal\u00e1zso bei Karlo Mannheimo iki Heidelbergo ratelio, besitelkusio aplink Max\u0105 Weber\u012f, \u012fskaitant Ernst\u0105 Bloch\u0105, iki Benjamino, Theodoro Adorno ir kit\u0173 Frankfurto mokyklos nari\u0173\u00a0\u2013 \u0161i karta, subrendusi fin-de-si\u00e8cle<\/em>\u00a0Europos krizi\u0173 akivaizdoje, itin puikiai jaut\u0117 (ir analizavo) dezorientuojant\u012f, kasdien\u012f kapitalistin\u0117s pa\u017eangos poveik\u012f: susvetim\u0117jim\u0105, vienatv\u0119, frag\u00admentacij\u0105, dvasinio na\u0161lai\u010dio jausen\u0105. (\u0160is stilius taip pat u\u017evald\u0117 ir daugelio de\u0161ini\u0173j\u0173 vaizduot\u0119, tarp j\u0173\u00a0\u2013 Martino Heideggerio ir Mircea\u2019os Eliade\u2019\u0117s.)<\/p>\n Gim\u0119s viena\u0300 karta\u0300 v\u0117liau, Bergeris tapo bene svarbiausiu kritiku, i\u0161pl\u0117tusiu j\u0173 intelektualin\u012f projekt\u0105 \u012f pokarin\u012f anglakalb\u012f pasaul\u012f, o v\u0117liau\u00a0\u2013 \u012f postmoderni\u0105j\u0105 brand\u017eios globalizacijos er\u0105. Jis dirbo toje Europos kairi\u0173j\u0173 srov\u0117je, kuri\u0105 galima b\u016bt\u0173 pavadinti \u201e\u0161ilt\u0105ja\u201c: antikapitalistinis humanizmas, ma\u017eiau dom\u0117j\u0119sis strukt\u016brine i\u0161naudojimo analize (nors \u201eMatymo b\u016bdai\u201c tur\u0117jo strukt\u016bralizmo element\u0173), o labiau\u00a0\u2013 pamatiniais prasm\u0117s ir patirties klausimais. \u0160iuolaikiniame pasaulyje, kur\u012f Weberis apib\u016bdino kaip nebekerint\u012f, kokybin\u0117s tradicini\u0173 visuomeni\u0173 doryb\u0117s buvo pakeistos ma\u0161inos mentalitetu, kurio saviugdos rodikliai tur\u0117jo b\u016bti i\u0161reik\u0161ti skai\u010diais ir formul\u0117mis\u00a0\u2013 pinigais, produktyvumu, efektyvumu. Tai buvo didesnio tro\u0161kimo redukuoti vis\u0105 gamt\u0105 \u012f grafikus ir formules dalis, pa\u0161alinant pirmin\u0119 jutim\u0173 gali\u0105: matomus ir girdimus, ap\u010diuopiamus ir nei\u0161rei\u0161kiamus dalykus.<\/p>\n I\u0161 ties\u0173 Bergeris buvo aps\u0117stas regim\u0173j\u0173 men\u0173: pie\u0161imo, tapybos, fotografijos, kino. Jis da\u017enai ra\u0161\u0117 apie pavidalus tiesiogiai, \u012f\u017ei\u016br\u0117damas, kaip retas kitas, ma\u017eas fizines aprai\u0161kas: kaip virpa judantis drie\u017eas, \u017eol\u0117s \u0161ilum\u0105 saul\u0117kaitoje, \u201ejaun\u0173, tvirtai u\u017emerkt\u0173 aki\u0173 vok\u0173 raudon\u012f\u201c. Jo geriausios es\u0117 i\u0161rei\u0161kia stebukling\u0105 d\u0117kingum\u0105 u\u017e tai, kad pasaulis apskritai matomas. Bergeris anaiptol nebuvo pedantas. Jis draugavo su akademikais, taip pat ir \u012f\u017eymiais, bet jo stilius buvo tarsi prakeiksmas i\u0161mintingiesiems ir gyvenimo nuvargintiems. Garsus literat\u016bros kritikas Frankas Kermode\u02bcas kart\u0105 ra\u0161\u0117 Bergeriui, prisimindamas vie\u0161nag\u0119 jo \u201ekeistame rojuje\u201c Vokli\u016bze pietry\u010di\u0173 Pranc\u016bzijoje, kuris taip skyr\u0117si nuo Kembrid\u017eo \u201e\u017eemos moral\u0117s\u201c ir \u201etu\u0161tyb\u0117s\u201c.<\/p>\n \u201eMatymo b\u016bdai\u201c padar\u0117 \u012ftak\u0105 dail\u0117s istorijos disciplinai\u00a0\u2013 ir kaip sprogdinanti, ir kaip suniveliuojanti j\u0117ga, net jei Bergeris ir nesidom\u0117jo klausimais, kuriuos \u012fprastai u\u017eduoda dail\u0117s istorikai. J\u012f labiau trauk\u0117 religin\u0117s temos: ilgesys ir egzilis, susitikimas ir susvetim\u0117jimas, i\u0161siskyrimas ir sugr\u012f\u017eimas. Svariausias jo paliktas ind\u0117lis galb\u016bt yra unikalus b\u016bdas, kuriuo jis sujung\u0117 \u0161ias dvi sritis\u00a0\u2013 vizualin\u0119 ir egzistencin\u0119, kylan\u010dias i\u0161 evoliucin\u0117s biologijos. (Vizualin\u0117s sritys sudaro did\u017ei\u0105j\u0105 dal\u012f \u017emogaus smegen\u0173 \u017eiev\u0117s pavir\u0161iaus, o priekin\u0117 smegen\u0173 dalis u\u017esiima atmintimi ir pa\u017einimo procesais, padedan\u010diais kurti nuosekl\u0173 sav\u0119s suvokim\u0105.) Bergeris buvo vienas i\u0161 nedaugelio \u0161iuolaikini\u0173 ra\u0161ytoj\u0173, nuolat jud\u0117jusi\u0173 tarp id\u0117j\u0173 ir daikt\u0173 pasauli\u0173. Kaip jis v\u0117liau svarst\u0117, galb\u016bt jo ankstyvasis darbas televizijoje, kur \u012fgarsindavo ir kurdavo film\u0173 garso takelius, pad\u0117jo sujungti meil\u0119 \u017eod\u017eiams ir vaizdams, m\u0105stymui ir matymui.<\/p>\n \u201e\u017dmogaus suvokimo b\u016bdas,\u00a0\u2013 ra\u0161\u0117 Benjaminas,\u00a0\u2013 yra nulemtas ne tik gamtos, bet ir istorijos.\u201c Bergerio nuomone, XX\u00a0a. vizualumo poky\u010dius reikia suprasti atsi\u017evelgiant \u012f istorini\u0173 takoskyr\u0173 kokybinius aspektus. Pra\u0117jus beveik 20 met\u0173 po \u201eMatymo b\u016bd\u0173\u201c pasirodymo, jis ra\u0161\u0117 apie kino atsiradimo ir tremties patirties s\u0105saj\u0105: mat\u0117 kin\u0105 ir tremt\u012f kaip tarpusavyje susipynusius rei\u0161kinius, kaip intym\u0173 dialog\u0105 tarp buvimo ir nebuvimo. K\u0105 nors filmuodami i\u0161saugome tai atei\u010diai, o kartu numatome nei\u0161vengiam\u0105 praradim\u0105. Kitaip tariant, stebime, kaip akimirkos pereina \u012f atskir\u0105 srit\u012f\u00a0\u2013 esan\u010di\u0105 ir laike, ir u\u017e jo rib\u0173. \u201eKino padang\u0117je,\u00a0\u2013 ra\u0161\u0117 Bergeris,\u00a0\u2013 \u017emon\u0117s su\u017eino, kuo jie gal\u0117jo b\u016bti, ir atranda, kas jiems priklauso be j\u0173 vienintelio gyvenimo.\u201c Kino am\u017eius buvo taip pat ir transporto, emigracijos, i\u0161nykimo, \u0161akn\u0173 praradimo laikmetis. \u201eTapyba sugr\u0105\u017eina namo,\u00a0\u2013 apibendrina.\u00a0\u2013 Kinas perkelia \u012f kit\u0105 pasaul\u012f.\u201c<\/p>\n \u0160is skirtumas\u00a0\u2013 \u201eMatymo b\u016bd\u0173\u201c \u0161erdis. Kaip filmas apie tapyb\u0105, tai buvo programos strukt\u016bros a\u0161is: tarp jud\u0117jimo ir ramyb\u0117s, garso ir tylos, m\u0117lyno ekrano ir drob\u0117s. \u201eI\u0161radus kamer\u0105, viskas pasikeit\u0117\u201c,\u00a0\u2013 pirmame epizode sako Bergeris. Kadais Europos tapyba regim\u0105j\u012f pasaul\u012f vaizdavo fiksuotomis, stati\u0161komis scenomis. Bet filmas \u201esuteik\u0117 galimyb\u0119 matyti dalykus, kuri\u0173 nebuvo prie\u0161 mus\u201c. Regimi pavidalai tapo judr\u016bs ir kintantys. Jie prad\u0117jo migruoti po pasaul\u012f. \u201eNebebuvo taip paprasta m\u0105styti apie regimybes, keliaujan\u010dias \u012f vien\u0105 centr\u0105.\u201c<\/p>\n \u201eVienintelis centras\u201c. Tai gali b\u016bti kitas apib\u016bdinimas namams\u00a0\u2013 vietai, kaip poetas Wystanas Hugh\u02bcas Audenas ra\u0161\u0117 \u201eDetektyvin\u0117je istorijoje\u201c (Detective Story<\/em>, 1937), \u201ekur \u012fvyksta trys ar keturi dalykai, \/ kurie \u017emogui i\u0161 tikr\u0173j\u0173 nutinka\u201c. Bergerio nuomone, nam\u0173 poreikis buvo \u017emogaus prigimties dalis, siekianti t\u016bkstan\u010dius met\u0173, bent jau nuo paleolito buveini\u0173 ir per\u0117jimo nuo klajokli\u0161ko gyvenimo b\u016bdo prie \u017eemdirbyst\u0117s. Es\u0117, pirm\u0105 kart\u0105 paskelbtoje pavadinimu \u201eNamai n\u0117ra namas\u201c (A Home Is not a House<\/em>, 1983), kuri\u0105\u00a0\u2013 keista\u00a0\u2013 \u012fkv\u0117p\u0117 pasaulinio populiarumo sulauk\u0119s Steveno Spielbergo filmas \u201eET\u201c (1982), Bergeris svarst\u0117 apie kur kas labiau archetipinius pradus. Jis pripa\u017e\u012fsta, kad s\u0105voka namai<\/em> seniai buvo perimta valdan\u010diajai klasei atstovaujan\u010di\u0173 moralist\u0173 konservatori\u0173 ir ksenofob\u0173, besistengusi\u0173 pasl\u0117pti jos pirmin\u0119 reik\u0161m\u0119. Jis ra\u0161o: \u201eI\u0161 prad\u017ei\u0173 namai<\/em> rei\u0161k\u0117 pasaulio centr\u0105\u00a0\u2013 ne geografine, bet ontologine prasme <…>, namai buvo vieta, i\u0161 kurios buvo galima kurti<\/em> pasaul\u012f. <…> Netur\u0117damas nam\u0173 savo tikrov\u0117s centre, \u017emogus ne tik stokojo pastog\u0117s, bet buvo pasimet\u0119s neb\u016btyje, nerealyb\u0117je. Be nam\u0173 viskas yra fragmentacija.\u201c<\/p>\n Nors Bergerio es\u0117 para\u0161yta paprastai, ji vingiuoja per konceptual\u0173 min\u0173 lauk\u0105, kuris ma\u017eiausiai \u0161imtmet\u012f glumino (ir baugino) daugum\u0105 kairi\u0173j\u0173 m\u0105stytoj\u0173. Joks kitas k\u016bdikis nebuvo taip da\u017enai i\u0161metamas kartu su politikos vonios vandeniu kaip nam\u0173 samprata\u00a0\u2013 galb\u016bt d\u0117l jos tariamo ry\u0161io su \u201enacionaliniu klausimu\u201c ar aistra nekilnojamajam turtui. Kiekvienu i\u0161 \u0161i\u0173 klausim\u0173 Bergeris br\u0117\u017e\u0117 ai\u0161kias ribas. Kartu su saujele pokarini\u0173 kritik\u0173, daugelis kuri\u0173 buvo pab\u0117g\u0117liai, jis nor\u0117jo pripa\u017einti atavistin\u0119 gimt\u0173j\u0173 nam\u0173 trauk\u0105. J\u0173 ilgesys\u00a0\u2013 ne beu\u017egimstantis fa\u0161izmas, o tro\u0161kimas, kur\u012f i\u0161kreip\u0117 patriotizmo ir patriarchato ideologijos.<\/p>\n Nors ir suvokdamas labai realius prie\u0161taravimus, Bergeris b\u016bt\u0173 sutik\u0119s su Edwardu Saidu, \u201ePam\u0105stymuose apie egzil\u012f\u201c (Reflections on Exile<\/em>, 1984) ra\u0161iusiu apie \u201eneu\u017elopom\u0105 ply\u0161\u012f, prievarta \u012fsiterpus\u012f tarp \u017emogaus ir gimtosios vietos, tarp savasties ir tikr\u0173j\u0173 nam\u0173: \u0161is esminis li\u016bdesys niekada negali b\u016bti \u012fveiktas\u201c. Ir vis d\u0117lto jis taip pat b\u016bt\u0173 sutik\u0119s su \u010dek\u0173 ir brazil\u0173 filosofu Vil\u00e9mu Flusseriu, kalb\u0117jusiu apie migrant\u0105 ne tik kaip i\u0161\u0161\u016bk\u012f vietinio savanaudi\u0161kumui, bet kaip turint\u012f geb\u0117jim\u0105 ap\u0161viesti. Flusseris, kuris (kaip Bergeris) daug ra\u0161\u0117 apie fotografij\u0105 ir emigracij\u0105, es\u0117 \u201eMigranto i\u0161\u0161\u016bkis\u201c (The Challenge of the Migrant<\/em>, 1985) si\u016bl\u0117 \u012f persik\u0117l\u0117l\u012f \u017evelgti kaip \u012f \u201eateities avangard\u0105\u201c, naujosios misterijos emisar\u0105: ne senosios\u00a0\u2013 apie prarast\u0105j\u0105 t\u0117vyn\u0119, o veikiau \u201egyvenimo kartu su kitais paslapties\u201c misionieri\u0173.<\/p>\n Bergerio k\u016bryboje svetim\u0161alio fig\u016bra labiau reprezentuoja pa\u017ead\u0105 nei gr\u0117sm\u0119. Taip buvo pirmajame jo romane \u201eM\u016bs\u0173 laik\u0173 tapytojas\u201c (A Painter of Our Time<\/em>, 1958) apie vengr\u0173 emigrant\u0105 Londone. Taip buvo ir knygoje \u201eSeptintasis \u017emogus\u201c (A Seventh Man<\/em>, 1976), bendrame Europos migrant\u0173 darbinink\u0173 pasakojime, ir trilogijoje apie valstie\u010dius \u201e\u012e j\u0173 darbus\u201c (Into Their Labours<\/em>, 1991). Flusserio \u017eod\u017eiais tariant, migrantas gali b\u016bti \u201eir langas, per kur\u012f pasilikusieji gali pamatyti pasaul\u012f, ir veidrodis, kuriame gali matyti save, net jei ir i\u0161kreiptai\u201c. Daug kriti\u0161kai m\u0105stan\u010di\u0173 nagrin\u0117jo \u0161iuos i\u0161kraipymus. Saidas performuluoja klausim\u0105 patikslindamas: kaip gal\u0117tume \u201e\u012fveikti egzilio vienatv\u0119, nepasiduodami visaapiman\u010diai, griausmingai nacionalinio pasidid\u017eiavimo, kolektyvini\u0173 sentiment\u0173, grupini\u0173 aistr\u0173 kalb\u0117senai\u201c? M\u016bs\u0173 laikme\u010diu, kai stulbinan\u010diai i\u0161kilo tokios fig\u016bros kaip Donaldas Trumpas, Narendra Modi, Jairas Bolsonaras, Viktoras Orb\u00e1nas\u00a0\u2013 s\u0105ra\u0161\u0105 galima t\u0119sti\u00a0\u2013 tai gali b\u016bti milijono vertas klausimas.<\/p>\n Skirtingai nei kiti socialiniai teoretikai, Bergeris niekada nem\u0117gino ai\u0161kintis tautin\u0117s valstyb\u0117s prie\u0161tar\u0173 ar pilie\u010dio \/ nepilie\u010dio skirties. Vietoj to jis buvo link\u0119s i\u0161si\u017ead\u0117ti bet koki\u0173 ry\u0161i\u0173 su valstyb\u0117s vald\u017eia. Jis advokatavo zapatistams ir palestinie\u010diams, dviem valstybi\u0173 neturin\u010dioms grup\u0117ms. Galb\u016bt tai buvo atsitraukimas, bet galb\u016bt ir ne. Bendrai palankioje romano \u201eNuo A iki Z\u201c (From A to X<\/em>, 2008) recenzijoje Ursula Kroeber Le Guin atkreip\u0117 d\u0117mes\u012f, kad romane n\u0117ra politinio kompleksi\u0161kumo: alegorinis revoliucija susi\u017eav\u0117jusi\u0173 \u012fsimyl\u0117j\u0117li\u0173 universalumas \u201ei\u0161teisino [j\u0173 taut\u0105] d\u0117l fanatizmo ir politin\u0117s kvailyst\u0117s ar frakcionizmo\u201c. V\u0117lesniems jo k\u016briniams da\u017enai buvo priki\u0161amas sentimentalumas.<\/p>\n 2007\u00a0m., b\u016bdamas 81-\u0173, Bergeris i\u0161leido knyg\u0105 \u201eBrangink visk\u0105\u201c (Hold Everything Dear<\/em>) apie kar\u0105 su terorizmu ir pasaulin\u0119 migracijos kriz\u0119. Kai Australijos radijo laid\u0173 ved\u0117jas telefonu paklaus\u0117, kaip jis vertina prie\u0161taravim\u0105, kad imigrantai gali daryti spaudim\u0105 vietiniams varg\u0161ams, tod\u0117l \u0161ie tampa \u201enervingi ir net pikti\u201c, Bergeris atsakyti nesiry\u017eo. \u201eNeneigiu sunkum\u0173,\u00a0\u2013 sak\u0117 jis, bet prid\u016br\u0117, kad problemas da\u017enai i\u0161kreipia nacionalin\u0117s spaudos interesai ir cinizmas.\u00a0\u2013 Klausiate man\u0119s, tarsi gal\u0117\u010diau surasti sprendim\u0105. Ne, negaliu tokioje teorijoje rasti sprendimo, \u017einoma, kad ne. Sprendimai… mes i\u0161ties kalbame ne apie sprendimus, o apie tai, kaip rasti b\u016bd\u0105 gyventi, i\u0161likti, galb\u016bt atrasti savitarpio pagalbos form\u0173… Visa tai gali \u012fvykti tik praktikoje, konkre\u010diose situacijose, kai \u017emon\u0117s susiburia ar nesusiburia d\u0117l kokio nors nedidelio projekto ar gindami kok\u012f nedidel\u012f savo gyvenamosios vietos reikal\u0105. Tok\u012f sprendim\u0105 gali surasti tikrai ne ka\u017ekas, per radij\u0105 abstrak\u010diai postringaujantis apie pasaul\u012f.\u201c<\/p>\n Atsakymas atspind\u0117jo Bergerio nepasitik\u0117jim\u0105 teoriniais \u017emogi\u0161k\u0173j\u0173 problem\u0173 sprendimo b\u016bdais. Galb\u016bt tai dar labiau atitiko jo pagarb\u0105 praktikai ir socialin\u0117ms \u017einioms. Jis niekada nesisteng\u0117 priversti vald\u017ei\u0105 jo klausytis. Jam labiau r\u016bp\u0117jo kasdieniai veiksmai ir sprendimai: pasirinkimai, kuriuos \u017emon\u0117s daro arba nedaro savo gyvenime.<\/p>\n Rinktis, kaip gyventi, Bergeriui teko netrukus po to, kai i\u0161leido \u201eMatymo b\u016bdus\u201c. Jis buvo beveik 50-ies ir jau peln\u0119s tarptautin\u0119 \u0161lov\u0119. \u0116m\u0117 plaukti kvietimai. Gal\u0117jo dirbti muziejuje arba universitete. Jis gal\u0117jo \u012f\u017eengti \u012f sinek\u016br\u0173 ir stipendij\u0173, rezidencij\u0173 ir agent\u0173, konferencij\u0173 ir oro uost\u0173 pasaul\u012f. Bet atsisak\u0117 beveik visko.<\/p>\n Prie\u017eastys buvo tiek istorin\u0117s, tiek asmenin\u0117s, ir ir, tik\u0117tina, buvo susijusios su m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 \u0161iuolaikine aklaviete: m\u016bs\u0173 nesugeb\u0117jimu numatyti daugiau nei vienos kartos ateities, nykstan\u010diu didmies\u010di\u0173 ir akademinio elito teis\u0117tumu, tariamu negal\u0117jimu atsisakyti negatyvumo ir nevilties politikos. Mes, kaip kult\u016bra, pasiek\u0117me kritikos ribas, lygiai taip pat jas pasiek\u0117 Bergeris kaip ra\u0161ytojas\u00a0\u2013 ir kaip asmuo. \u201eMatymo b\u016bdais\u201c (ir Bookerio premija apdovanotu romanu \u201eG.\u201c) jis pasiek\u0117 l\u016b\u017eio ta\u0161k\u0105, kuris buvo ir vidurio am\u017eiaus kriz\u0117, ir jo gyvenimo kry\u017ekel\u0117. \u201eGaliu b\u016bti tik griaudamas,\u00a0\u2013 kart\u0105 ra\u0161\u0117 Lionelis Trillingas apie tam tikr\u0105 \u0161iuolaikin\u012f po\u017ei\u016br\u012f.\u00a0\u2013 Galiu pa\u017einti save tik pagal tai, k\u0105 sunaikinu.\u201c Bet kur eiti, kai viskas sugriauta?<\/p>\n 1973\u00a0m. Frankfurto knyg\u0173 mug\u0117je ilgametis Bergerio draugas Jeanas Mohro padar\u0117 Bergerio nuotrauk\u0105. Joje\u00a0\u2013 pusam\u017eis ra\u0161ytojas, i\u0161sek\u0119s ir atsiriboj\u0119s, gulintis ant grind\u0173, kol kiti, i\u0161plaukusiais kont\u016brais, eina pro \u0161al\u012f. Apie k\u0105 Bergeris galvojo? Ko ilg\u0117josi? B\u016btent toje mug\u0117je jis susipa\u017eino su jauna amerikiete Beverly Bancroft, tuo metu dirbusia leidyklos \u201ePenguin Books\u201c asistente. Nepra\u0117jo n\u0117 metai, jie susituok\u0117. Dar po dvej\u0173 gim\u0117 s\u016bnus. Netrukus persikraust\u0117 \u012f ma\u017e\u0105 \u016bkinink\u0173 kaimel\u012f Alpi\u0173 pap\u0117d\u0117je. I\u0161sinuomotame namelyje nebuvo centrinio \u0161ildymo ir vandentiekio. Lauko i\u0161viet\u0117\u00a0\u2013 kitoje gatv\u0117s pus\u0117je.<\/p>\n B\u016bt\u0173 lengva romantizuoti tre\u010di\u0105j\u012f Bergerio kaip kaimo istorij\u0173 pasakotojo etap\u0105. Net ir \u0161ienaudamas jis tebebuvo \u017einomas ra\u0161ytojas, turintis garsi\u0173 draug\u0173. Ta\u010diau lygiai taip lengva b\u016bt\u0173 tai cini\u0161kai nura\u0161yti. Neoliberalioje eroje dauguma intelektual\u0173 gyveno urbanizuotame, kosmopoliti\u0161kame, \u017eiaurios konkurencijos ir statuso siekian\u010diame socialiniame pasaulyje. Bergeris pasuko visai kitur. Jis i\u0161liko politi\u0161kai aktyvus, nors jo politin\u0117s pa\u017ei\u016bros pakito ir i\u0161sipl\u0117t\u0117, apr\u0117pdamos platesn\u012f istorijos ir patirties suvokim\u0105.<\/p>\n Jis kart\u0105 pasak\u0117, kad svarbu \u201enuolat mokytis b\u016bti \u012fsitvirtinusiam gyvenime\u201c. A\u0161tuntajame ir devintajame de\u0161imtme\u010diuose, kai \u201eMatymo b\u016bdai\u201c buvo skaitomi brit\u0173 ir amerikie\u010di\u0173 mokyklose, Bergeris atrado savo paties poreik\u012f tur\u0117ti \u0161aknis\u00a0\u2013 Simone\u02bca Weil tai vadino \u201esvarbiausiu ir ma\u017eiausiai pripa\u017eintu \u017emogaus sielos poreikiu\u201c,\u00a0\u2013 net jei jos buvo laisvai pasirinktos ir kitame Laman\u0161o krante. \u012esitvirtinimas \u0161iuo atveju rei\u0161k\u0117 dvigub\u0105\u00a0\u2013 bendruomen\u0117s ir vietos\u00a0\u2013 tvirtum\u0105. Viena vertus, tam reik\u0117jo kit\u0173 pagalbos\u00a0\u2013 ne tiek d\u0117l materialin\u0117s paramos, o d\u0117l to, kad \u201ejie tikri, tod\u0117l \u012f juos \u017ei\u016br\u0117damas, b\u016bdamas \u0161alia, tu pats t\u0105 akimirk\u0105 tampi tikras\u201c. Ta\u010diau reik\u0117jo ir asmeni\u0161kai atsiverti pasaulio fizinei tikrovei: met\u0173 laikams, au\u0161roms ir saul\u0117lyd\u017eiams, med\u017eiams, gyv\u016bnams ir lietui.<\/p>\n Kaip \u0161i ontologija atsispind\u0117t\u0173 miesto patirtyje,\u00a0\u2013 atviras klausimas, \u012f kur\u012f Bergeris niekada iki galo neatsak\u0117. Kaip tai nuguls skaitmeniniame patyrime, dar tur\u0117sime atsakyti. Visgi v\u0117lyvuosiuose jo darbuose b\u016bta galb\u016bt vizionieri\u0161ko gr\u016bdo. Tuo metu, kai Edwardo Morgano Forsterio humanistin\u0117 mantra\u00a0\u2013 \u201etik junkit\u0117s\u201c\u00a0\u2013 skamba kaip internetinio ry\u0161io tiek\u0117jo \u0161\u016bkis, Bergerio labiau dievi\u0161ka ir \u017eemi\u0161ka bendryst\u0117 gali b\u016bti naudingiausia. \u201eMatymo b\u016bdai\u201c i\u0161lieka knyga, kuria jis atkreip\u0117 \u012f save milijon\u0173 d\u0117mes\u012f ir kuri tapo jo gyvenimo pos\u016bkiu. Ilgas Bergerio kelias po \u201eMatymo b\u016bd\u0173\u201c, kaip skiriamosios linijos, vis dar gali daug ko\u00a0\u2013 gal net dar daugiau\u00a0\u2013 mus i\u0161mokyti.<\/p>\n Kalb\u0117damas su austral\u0173 \u017eurnalistu, Bergeris pasijuto nor\u012fs, tegu ir trumpam, palikti id\u0117j\u0173 sfer\u0105. \u201eDabar gyvenu \u010dia,\u00a0\u2013 pasak\u0117 jis apie kaim\u0105, kuriame apsistojo.\u00a0\u2013 \u017di\u016briu pro lang\u0105, dangus pilkas, tur\u0117t\u0173 b\u016bti apie 13 laipsni\u0173… \u0160ienas vis labiau ir labiau runda, vis ma\u017eiau ir ma\u017eiau maistingas, tod\u0117l \u0161i\u0105 \u017eiem\u0105, kai u\u017esnigus karv\u0117s bus \u0161eriamos \u0161ienu, pieno bus vis ma\u017eiau. Taigi s\u0117d\u017eiu \u010dia, prie\u0161ais t\u0105 lang\u0105, ir dabar, po vis\u0173 t\u0173 met\u0173, esu namuose\u2026\u201c<\/p>\n I\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Nomeda Rep\u0161yt\u0117<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-7-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Johnas Bergeris (1926\u20132017)\u00a0\u2013 brit\u0173 ra\u0161ytojas, tapytojas, meno kritikas, \u012f Vakar\u0173 kult\u016bros pasaul\u012f \u012fsiver\u017e\u0119s 1972\u00a0m. su BBC programa \u201eMatymo b\u016bdai\u201c (Ways of Seeing) ir tais pa\u010diais metais pasirod\u017eiusiu romanu \u201eG.\u201c, apdovanotu Bookerio literat\u016bros premija. Keturi televizijos laidos epizodai virto to paties pavadinimo knyga, kurios…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":36640,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[643,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-36639","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"JOSHUA SPERLING","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36639","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=36639"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36639\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36641,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36639\/revisions\/36641"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/36640"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=36639"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=36639"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=36639"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}