[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
KARALI\u016aNAI\u010cIOS, LAUM\u0116S IR VY\u0160NIOS<\/p>\n
Vaikas Stalino laidotuvi\u0173 neprisimena. Buvo met\u0173 ir pusantro m\u0117nesio. Pirm\u0173j\u0173 Stalino \u012fp\u0117dini\u0173, irgi vienas kit\u0105 smagiai galabijusi\u0173, taip pat ne. Daug v\u0117liau tik gird\u0117jo gerokai \u012fg\u0117rus\u012f, u\u017etat naktimis nebeu\u017emiegant\u012f senel\u012f kar\u0161tai gin\u010dijantis tai su Berija, tai su Malenkovu, tai dar su kokia \u0161m\u0117kla. Ne, veikiau \u010dia nei gin\u010das, nei barnis. \u010cia vien monologin\u0117 barni\u0173 dalis. Atsakyt, pasiteisint, savo teisyb\u0117s i\u0161klot jie negali, u\u017etat senelis pu\u010diasi ir putojas pasijut\u0119s teisus ir tvirtas, prana\u0161us ir u\u017etat patenkintas, i\u0161kalbingai jis juos koneveikia ir pl\u016bsta, kam ubagais Lietuv\u0117l\u0119 u\u017eleid\u0119. \u017doli\u00e0ku vad\u017e\u2019<\/em>. Taigi \u017eulik\u0173 vald\u017eia, ne kitaip. \u012esikar\u0161\u010diuoja, aprimsta, v\u0117l u\u017edainuoja.<\/p>\n Kas kita Kru\u0161\u010diovas ir jo tos nes\u0105mon\u0117s su kukur\u016bzais. Vaikas viena ausim jau gird\u0117j\u0119s, kad tie kukur\u016bzai be galo pa\u017eang\u016bs, ap\u017eav\u016bs, mokslingo eksperimento patikrinti: alkanos karv\u0117s, k\u0105 tik i\u0161 tvarto i\u0161leistos, prie ko pirmiausia pripuls? Prie j\u0173, kukur\u016bz\u0173, ne prie burok\u0173!.. Taip ai\u0161kin\u0119s pats Kru\u0161\u010diovas. Bet kas jis toksai, ar jis \u010dia pas\u0117jo tuos kukur\u016bzus, ar kolkozui nes\u0105moni\u0173 liep\u0117 pris\u0117ti Dagili\u0161kio lauk\u0105, ir dar ne bet kaip, o pa\u010diu pa\u017eangiausiu b\u016bdu\u00a0\u2013 kvadratiniu lizdiniu, vaikas \u010dia nesigilins, vaikui vis tiek, po teisybei, tai kaip ir daugeliui kaime: pernelyg jau pla\u010diai mintimi u\u017esimoti kaimie\u010diai link\u0119 nebuvo, o ruskio durnumas kaimo \u017emoni\u0173 jau seniai nebestebina…<\/p>\n Kukur\u016bz\u0173 tas plotas nuo seneli\u0173 Pasvalio pus\u0117j, tuoj u\u017e Svalios tiltelio, taigi tarp jos kair\u0117je ir jai pagre\u010diui de\u0161in\u0117je, bet kitoj lauko pus\u0117j, besitiesian\u010dio kelio iki pat Jur\u0117n\u0173, o gal ir Antano Babicko, babut\u0117s brolio jaun\u0117lio, ar net Lazausk\u0173, tai ir lig Praniuko, at\u0117jusio \u010dia u\u017ekuri\u00f5m, Lazausko Teklyt\u0119 \u012f \u017emonas pa\u0117musio. Kas lauke \u0161itame ir, svarbiausia, kas vaiko galvel\u0117j \u010dia dedas? Visoki\u0173 min\u010di\u0173 prisiveis\u0119 kaip kralik\u0173, jam tik neai\u0161ku, ko jos taip pjaunas, nori vis kiekviena nugal\u0117ti, bet sukas ir brukasi visos gal apie ponaivius tris teosofinius vaizdinius. Pirmas babut\u0117s vi\u0307\u0300sa piktai kontroliuojantis Dievas gerasis, veikiau jo iliuzija, tada jokio dievo nepaisanti ideologini\u0173 cinik\u0173 \u0161utv\u0117\u00a0\u2013 berni\u016bk\u0161tis toksai i\u0161 spaliuko \u017eenklelio, toks paput\u017eandis garbanius, jis Leninas, taip pat ir senelio teisybei vargu nusileisiantis Stalinas, va ir anks\u010diau negird\u0117tas Kru\u0161\u010diovas, bet j\u0173 vardai, po teisybei, pro vien\u0105 aus\u012f \u012feina, pro kit\u0105 i\u0161eina, vaiko galvel\u0117 gamtoj ir jos laisv\u0117j nurimusi, ly\u0301gmala dar nebylios, dar jam pa\u010diam nesuvokiamos patirties, vien tylomis gal tik kartais tiesiogiai prabylan\u010dios nuojautos, koks, dabar jau sakytum, jaukus ir apstus, ir dermingas pasaulis, tarytum kas nors slaptus vartelius b\u016bt\u0173 atk\u0117l\u0119s ir vaik\u0105 u\u017e rankos \u012fved\u0119s \u012f rojaus sod\u0105 tikriausi\u0105, gal menk\u0105 jo pakra\u0161t\u0117l\u012f, o kursto jo vaizdas apstulbusiam vaikui nujaust ar \u012fvardyt per sunk\u0173, bet stipr\u0173 pirmyk\u0161t\u012f gamtameldyst\u0117s\u00a0\u2013 ir meil\u0117s\u00a0\u2013 instinkt\u0105 pasitik\u0117t ir tausoti, a\u0303tvirai dvasiai b\u016bding\u0105. Vaikas toks ir i\u0161liks ligi galo: patiklokas \u017ealiasis, gal panteistas, autenti\u0161kas, linkintis viskam, kas gyva, skleistis ir \u017eysti, ir br\u0119sti, ir vysti savaip.<\/p>\n Kol kas m\u016bs\u0173 puraklynis piligrimas vienas per ilgas dienas bastos tuose kukur\u016bzuos, laksto ar slankioja, laupo, \u010diaumoja j\u0173 b\u00f9rbuoles: sald\u017eios. Kukur\u016bz\u0173 laukai jam atrodo tikriausias, net gyvasties pertek\u0119s mi\u0161kas, ligi smulkmen\u0173 vertas i\u0161tirt, visu k\u016bnu pa\u017einti. Auk\u0161tas, prie pat dangaus prikabintas. Visas \u017ealias, nesu\u017ealotas. Bent jau nuo kelio \u0161io aklino mi\u0161ko kirtavie\u010di\u0173, proskyn\u0173, lau\u0303kymi\u0173 nepamatysi. Kukur\u016bz\u0173 prisp\u0117jusios b\u00f9rbuol\u0117s smarkiai didesn\u0117s u\u017e \u0161vendr\u0173, \u0161i\u0173 burbuol\u0117s bus ne kas kita, kaip laumi\u0173 aud\u0117j\u0173 \u0161eivos. Mat laum\u0117s \u010dionyk\u0161t\u0117s, \u017eali\u0173j\u0173 Svalios pasvali\u0173, b\u0117gan\u010dio vandenio mergos, rasos m\u0117nes\u0117t\u0173 nakt\u0173 prisig\u0117rusios, smarkiai atrodo dr\u016btesn\u0117s nei kitos, tai ir j\u0173 \u0161eivos, tos kukur\u016bzin\u0117s, bus gangreit kaip ko\u010dylai.<\/p>\n Tai ko a\u0161 j\u0173 nebijau, t\u0173 vandenin\u0303ki\u0173 laumi\u0173 ir j\u0173 dukter\u0173, laumy\u010di\u0173 vandenink\u0117li\u0173? Tur\u0117\u010diau bijot, kad pagaus, u\u017ekutens, juodan Svalios duburin nusitemps? Ne, nieko nebus. Jos juk turi \u0161eiv\u0173. Tai savo sekly\u010diose, neregimose, vadinasi, irgi turi stakles. Tokias pat kaip babut\u0117s. Gaila, kad tos laumi\u0173 stakl\u0117s dar ir negirdimos. Kiek aus\u012f pakrant\u0117j prie \u017eem\u0117s prispaud\u0119s laikau, nesutrinksi. Nei\u0161girstu, kad laum\u0117s, kaip ir babut\u0117, skietu primu\u0161t\u0173 po si\u016bl\u0105 prie kaskart vos per j\u012f pailg\u0117jan\u010dio audeklo. Laumi\u0173 rankose darbas dega, kada jos tau vaik\u0105 kutens.<\/p>\n Kutena mane Pasvaly. Negi laum\u0117s! Kaimyn\u0173 mergos. Pasigauna, parver\u010dia ant lovos Rapkiau\u010di\u0173 did\u017eiajame kambary, visos trys net su\u0161ilusios kirkina, niurko, kutena. Raitausi, \u017eviegiu i\u0161 juoko kaip skerd\u017eiamas, bet i\u0161sivaduot negaliu. Mergos jau nebema\u017eos, jau mokyklin\u0117s, jau beveik pusmerg\u0117s, stiprios. Rapkiau\u010di\u0173 Stas\u0117 ir dvi Karali\u016bnai\u010dios: u\u017e Stas\u0119 gal kiek vyresn\u0117 Zita ir kiek jaunesn\u0117 Sigut\u0117, ta kaip i\u0161 pasakos.<\/p>\n Man jau penkeri su puse, populiaraus romano veik\u0117jas, b\u016bdamas tokio am\u017eiaus, padaro pirm\u0105 pauk\u0161\u010di\u0173 gaudykl\u0119, a\u0161 i\u0161 pamat\u0173 duob\u0117s po nauj\u0105ja seneli\u0173 gry\u010dia Daligi\u0161ky i\u0161renku skiedras, mano mama Pasvaly ligonin\u0117j, gaunam \u017eini\u0105\u00a0\u2013 man gim\u0117 sesyt\u0117; niekas ne\u017eino kaip, bet skaityti, rinkti raides ir \u017eod\u017eius a\u0161 jau senokai i\u0161mok\u0119s, dabar va mamai lai\u0161kel\u012f ra\u0161au, sesyt\u0119 pra\u0161au pavadint Sigute arba Zitute, pavadina Zita, pranci\u0161kon\u0173 \u0161vent\u0105ja, o man tas lai\u0161kas yra pirmasis i\u0161lik\u0119s mano buvimo ra\u0161ytinis liudijimas, buv\u0119s i\u0161lik\u0119s, galb\u016bt kur nors dar tebesamas, kad ir kas, jis paveldas man, svarbesnis ir u\u017e paties Gedimino lai\u0161kus.<\/p>\n Baltap\u016bk\u0117 sesyt\u0117 taigi Zita, nors Sigut\u0117 man gal labiau, gal ir labiausiai patikt\u0173, bet pasitaiko proga mergoms atsilyginti u\u017e nepamir\u0161tamus kirkinimus, kad ir ne visoms i\u0161 karto, kad ir po vien\u0105. Ir lyg ty\u010dia kieme pamatau j\u0105, Sigut\u0119. K\u0105 tik ap\u0117j\u0119s buvau kieno gal u\u017etvatint\u0105, gal nunuodyt\u0105, gal \u0161iaip pastipusi\u0105 \u017eiurk\u0119, \u010diumpu \u0161it\u0105 gai\u0161en\u0105 u\u017e uodegos, suku ir veju Sigut\u0119, ta nam\u00f5, durys laukuj\u0117s atlapos, dar \u017eingsnelis, ir \u0161murk\u0161tel\u0117s jau virtuv\u0117n, bet… \u017eiurk\u0119 smarkiai \u012fsuk\u0119s\u00a0\u2013 susp\u0117ju! Padaro ji gra\u017e\u0173 lank\u0105, laukuj\u0173 staktos nekliudo ir\u00a0\u2013 \u0161mak\u0161t virtuv\u0117n, tek\u0161t pa\u010dian vidurin ne per ma\u017eiausio, o didelio didelio ir emaliuoto bli\u016bdo. Karali\u016bnien\u0117s ten Anel\u0117s ranka\u00a0\u2013 lyg rodykl\u0117 per ciferblat\u0105, tik daugel kart\u0173 smarkiau\u00a0\u2013 suka liukr\u0105, kiau\u0161ini\u0173 baltym\u0173 ir baltintelio cukraus glaj\u0173 visokiems tortams, pyragams ir dar baravyk\u0173 dr\u016btko\u010diams puo\u0161ti. Mat Karali\u016bnien\u0117 m\u016bs\u0173\u00a0\u2013 garsi ir narsi gaspadin\u0117, gauna u\u017esakym\u0173 baliams, jos tortai nepralenkiami.<\/p>\n Karali\u016bnien\u0117 braukia baltai aptinkuot\u0105 veid\u0105 ir markstos. Kas bus dabar?.. \u017diurk\u0117 tai juk tikra, ne Puipos pie\u0161ta. Ne ta, kur Rep\u0161ys \u012f kaimyn\u0173 dar\u017e\u0105 \u0161veit\u0117 paveiksle.<\/p>\n Ko gera, bema\u017e visi turim po savo \u017eiurk\u0119. A\u0161 va prisiminiau antr\u0105. Senelis tur\u0117jo gal ir daugiau. Slastus joms pagauti buvo susimeistrav\u0119s atsakan\u010dius, u\u017esitrenkdavo jie i\u0161 abiej\u0173 gal\u0173, tiktai gaila, kad \u0161itaip retai, mat \u017eiurk\u0117s yra padar\u0117liai pasiuti\u0161kai gud\u00adr\u016bs ir baisiai protingi. Ypa\u010d j\u0173 klano galva, did\u017eiausia i\u0161 mano matyt\u0173 \u017eiurki\u0173. \u0160iek tiek paaug\u0119s, j\u0105 ir b\u016bsiu nutvoj\u0119s. Senelio kl\u0117ty. Su juo ir su Jonu, su d\u0117de, u\u017esidar\u0117m duris i\u0161 vidaus, t\u0105 did\u017ei\u0105j\u0105 \u017eiurk\u0119 su \u0161ak\u0117m ir su kuolais trise vis gainiojom visaip kaip\u00a0\u2013 sienom, aruodais, grindim, t\u0105 trump\u0105 mirksnel\u012f sustojau pridus\u0119s pas\u0105spar\u0117j, paklaikusi \u017eiurk\u0117 pro kojas man \u0161mak\u0161t ir pramov\u0117, valia\u0301i pa\u010dia s\u0105spara lyg kokio griovio dugnu palub\u0117n. Kaip u\u017esimojau lyg spragilu, kaip atsiv\u0117d\u0117j\u0119s kirtau i\u0161 vir\u0161aus\u00a0\u2013 dunkst ant grind\u0173 pacas prie koj\u0173, nebejuda. Giria senelis, pagiria Jonas, o mane tik i\u0161pila kar\u0161tis, kyla blogumas ir linksta dreban\u010dios kinkos\u00a0\u2013 pirm\u0105kart gyv\u0105 padar\u0105 \u0117miau ir va nu\u017eud\u017eiau. Nemin\u0117kim \u010dia blus\u0173 nei ut\u0117li\u0173, sparv\u0173, akli\u0173 nei uod\u0173. Nemin\u0117kim ir musi\u0173. \u0160i\u0173 tai tikra \u017eudyn\u0117. Pliok\u0161\u0117mis ir lipniais, ilgai dar zyzian\u010diais musgaud\u017eiais. Bet vien tas nelemtas, tas \u017eiurk\u0117s dunkst ligi \u0161iolei dusliai atidunksi i\u0161 tolo \u017eiluos smilkiniuos. Nors gal \u010dia tik kraujo spaudimas taip kulia, vis tiek prana\u0161auja jis man \u017eiurk\u0117s ker\u0161t\u0105 ir varo pani\u0161k\u0105 siaub\u0105. \u017diurkso sapne i\u0161 kert\u0117s, i\u0161 seno patamsio, i\u0161 D\u00fcrerio tvano, galop ir i\u0161 mano eil\u0117ra\u0161\u010dio \u0161ie\u0303pes\u2019\u00a0\u2013 tuoj \u0161\u00f3ks on v\u00e9ido<\/em>, ir \u0161iuokart nebei\u0161silenksiu.<\/p>\n Nors \u017einau ir stengiuos suvokiai susidrausti. To sapno n\u0117ma\u017e nebijok. B\u016bk smalstus, i\u0161kantrauk ligi galo. Tau nieko neatsitiks: jei kas, instinktas pad\u0117s ir pasaugos, tik \u0161vyst, ir nubusi. Ar \u010dia, ar kitam jau sapne, ta\u010diau gyvas.<\/p>\n Bent \u0161itaip pa\u010diam tau atrodys. Kaip netik\u0117tai prie\u0161 ryt\u0105:<\/p>\n sod\u017eiuose ir miestuos Tik prisimink, kad tos giesm\u0117s gal\u0117jo b\u016bti u\u017eburtos. Kaip ir tie kukur\u016bz\u0173 mi\u0161kai su pad\u016bkusiom laum\u0117m, \u012f tris kaimyn\u0173 mergas Pasvaly netrukusiom \u012fsik\u016bnyt, kaip sodai, i\u0161 niekur ataskambantys, o Karali\u016bno vy\u0161ni\u0173 sodelis tai jau be joki\u0173 abej\u0173. Kas man pad\u0117t\u0173 j\u012f nustatyt dabartiniame miesto \u017eem\u0117lapy? Juk Vy\u0161ni\u0173 gatv\u0117 tai liko. Ir atmintis kreipia raminam\u0105 \u017evilgsn\u012f ton pus\u0117n, kur i\u0161sijuosusios andai\u00a0\u2013 \u017eyd\u0117jo vy\u0161nios<\/em>!..<\/p>\n Sapno s\u0105saga. \u0160e\u0161iolikme\u010dio dienora\u0161tis. 1968, gruod\u017eio 15, sekmadienis<\/strong><\/p>\n Ar Pasvalys nakt\u012f nepana\u0161us \u012f didel\u012f miest\u0105? \u017diburiai tik i\u0161vien. O kartis teko auk\u0161tai. \u012e nauj\u0105j\u012f penkiaauk\u0161t\u012f, kur buvo ka\u017ekada Karali\u016bno vy\u0161ni\u0173 sodas. Dabar, sako, tenai vaistin\u0117 bus. Gra\u017e\u0117ja anas Pasvalio kampas. Tik gatves tai jau gal\u0117t\u0173 i\u0161asfaltuoti. Dabar \u012f tuos naujus namus n\u0117 su auliniais ne\u012fbrisi.<\/p>\n Sapno s\u0105saga. Stas\u0117s Rapkevi\u010di\u016bt\u0117s-\u0160ileikien\u0117s lai\u0161kas. 2024, baland\u017eio 10, tre\u010diadienis<\/strong><\/p>\n O, jeigu tamstai b\u016bt\u0173 reik\u0117j\u0119 kas dien\u0105 t\u0105 vy\u0161ni\u0173 sod\u0105 Vy\u0161ni\u0173 gat\u00adv\u0117j nuo \u0161pok\u0173 saugoti… o mes visos trys eidavom kaip \u012f la\u017e\u0105. O jau ten ir tar\u0161kindavom, ir bar\u0161kindavom, kad kuo ma\u017eiau vy\u0161ni\u0173 ant \u017eem\u0117s tie pauk\u0161\u010diai prikr\u0117st\u0173… Barsis savininkas, at\u0117j\u0119s po darbo pa\u017ei\u016br\u0117ti. O tai i\u0161 ko, ne\u017einau, ar tu atsimeni, 5 kibir\u0173 ba\u010dk\u0105 vy\u0161ni\u0173 vyno buvo padar\u0119s? Ir laik\u0117 j\u0105 r\u016bsyje po virtuve. Ten buvo j\u0173 sklepas. Bet kas ir per kiek j\u0105 i\u0161g\u0117r\u0117, tai jau nebesuprantu.<\/p>\n KIENO \u010cIA NERIMAS SAPN\u0172 LANGELIN BELD\u017dIAS?<\/p>\n Sapnuose \u012f save mes \u017ei\u016brim, ko gera, bent jau dvejopai: ir i\u0161 i\u0161or\u0117s, lyg kokios v\u0117l\u0117s i\u0161 palub\u0117s \u012f savo paslikus k\u016bnus, ir i\u0161 vidaus, i\u0161 min\u010di\u0173 peryklos smegenyse ir i\u0161 visoki\u0173 jusli\u0173 bei geism\u0173 visur kur. \u0160itaip, ko gera, prozos meistrai, kai jau \u012fsiva\u017eiuoja, kai su savais persona\u017eais tapatintis ima,\u00a0\u2013 juos irgi stebi dvejopai, d\u017eiaugias d\u0117l j\u0173 ar sielojasi, grau\u017eias, bet nieko negali pakeisti, sapno ar prozos herojai savo sapnuotojo n\u0117 nebemano klausyti, vaik\u0161to po sapn\u0105 kur panor\u0117j\u0119, i\u0161eina neatsiklaus\u0119, gr\u012f\u017eta neatsipra\u0161\u0119, kaip mes vidurin\u0117j per ramut\u0117lio, tikro ramyb\u0117s apa\u0161talo pamokas, net pravard\u0119 jam, doram gera\u0161ird\u017eiui, mokini\u0173 pra\u0117jusios cini\u0161kos kartos buvo \u012ftaisiusios \u017eiauri\u0105\u00a0\u2013 Lavonas, toks va jautiesi ir tu, sapnuotojau mielas, bet palikti t\u0173 sapno akipl\u0117\u0161\u0173 niekaip jau nebe\u012fstengi. Tiesa, prie\u0161 \u017eudomas, \u017e\u016bdamas ar kaip kitaip numirdamas a\u0161, savo sapno veik\u0117jas ir jo steb\u0117tojas, jei tik pavyksta dar ir steb\u0117toju b\u016bti, kartais lemiam\u0105 mirksn\u012f dar sp\u0117ju suvokti sapnuojantis ir pragai\u0161ting\u0105 sapn\u0105 nutraukti. Tada lieku gyvas, be abejo, dar tas pats, bet visas i\u0161piltas prakaito \u0161alto ir besidau\u017ean\u010dia \u0161ird\u017eia.<\/p>\n Taip kada \u010dia atsibudau i\u0161 vienos sapno serialo dalies, j\u0173, jau\u010diu, b\u016bta daugiau, bet ne\u017einia kur nuplaukusios. Tad kiek te\u012fstengsiu atkurti tik dvi serialo dalis, vadinsiu pirma ir antra. Toj pirmoj a\u0161, neai\u0161ku, u\u017e pinigus ar per apgaul\u0119, vos nepara\u0161iau \u201eper durnum\u0105\u201c, svarbu tik faktas, kad \u0161tai pagal ka\u017ekieno \u012ftaisyt\u0105 navigacijos \u017eem\u0117lap\u012f va\u017eiuoju ne\u017einia kokia ma\u0161ina, man atrodyt\u0173, ie\u0161koti am\u017einai kur nors \u0161onan nueinan\u010dios, atsiliekan\u010dios vis Gabriuk\u0117s, plentas ten visaip \u012f \u0161alis atsilenkia, \u0161akojasi, remontuojamas, tai ple\u010diasi, tai siaur\u0117ja, virsta apylankom, \u017evyrkeliais, \u0161unkeliais, atkakliai braunuosi jais, auk\u0161tom \u017eol\u0117mis ap\u0117jusiais ir akmenuotais, prov\u0117\u017eos grubios ir gilios, kartais, atrodo, n\u0117 vairuoti nebeprireiks, esi \u012f jas \u012fstatytas… Kitame slogiame sapne, tos pa\u010dios serialo dalies t\u0119siny, jau sunerim\u0119s, kad ka\u017ek\u0105 tada padariau ne taip, netes\u0117jau, t\u0105 ka\u017ekoki\u0173 u\u017esakov\u0173\u00a0\u2013 k\u0105 jie man u\u017esak\u0117? k\u0105 jiems skolingas?\u00a0\u2013 ma\u0161in\u0105 b\u016bsiu palik\u0119s ne\u017einia kur, lyg ir gr\u0105\u017einti tur\u0117\u010diau. Ka\u017ekaip judu lyg v\u0117l tais pa\u010diais keliais ir keliukais, auk\u0161tyn ir \u017eemyn, ka\u017ekokios lyg uolos supti ima ir gniau\u017eti, gal\u0173 pagal\u0117j \u017ei\u016briu, bet jau p\u0117s\u010dias\u00a0\u2013 stovi toksai vilkikas, ne, tikr\u0173 tikriausia f\u016bra, nuo kalno nusiridenusi kiek tiktai gali, apsukt jos nebe\u012fmanoma, atgal atbulos niekaip taip pat nei\u0161taikysi, \u012f priek\u012f neb\u0117ra kur, nebetelpa, ten uola su laipteliais giganti\u0161kam triu\u0161io urve ar oloj, bet ai\u0161kiai pasaulis joj baigias\u00a0\u2013 katakombomis, kriptomis, \u010diagi aplinkui ka\u017ekokios \u0161viesel\u0117s, vyrai vaik\u0161to, lyg darbininkai, a\u010di\u016bdie, jiems atrodau vienas i\u0161 j\u0173, gal kad ir patys vieni kit\u0173 nepa\u017e\u012fsta, o mane va u\u017epl\u016bsta pasiuti\u0161kas nerimas, kad gal a\u0161 t\u0105 f\u016br\u0105 \u010dia b\u016bsiu virtuozi\u0161kai atvairav\u0119s piln\u0105 narkotik\u0173, ginkl\u0173 ar dar kokios kontrabandos, ar, neduokdie, parduoti skirt\u0173 \u017emoni\u0173, gal jie jau ir i\u0161kv\u0117pav\u0119 priekabos or\u0105, u\u017edus\u0119, tiesa, dvoko sklindant neuod\u017eiu, gal ta priekaba sandariai u\u017etaisyta, o juk vis tiek tarnybos mane suie\u0161kos, asmens dokumentus i\u0161siimdamas juk palieki pir\u0161t\u0173 atspaudus, palikau ten ir a\u0161, tai dabar sulygins su tais, kur ant vairo ar ant priekabos ranken\u0173, viskas, b\u016bsiu bemat demaskuotas, i\u0161krap\u0161tytas i\u0161 slogios paslapties ir antrankiais surakintas, numirt prisieis i\u0161 g\u0117dos.<\/p>\n Antros serialo dalies pabaiga kiek trumpesn\u0117. S\u0117d\u017eiu prie vairo, ma\u0161inyt\u0117j mano bene kolegos, gal gr\u012f\u017etam i\u0161 Druskinink\u0173 ar Krasnagr\u016bdos, bet va ne\u012fvardytame mieste jau prietem\u0117l\u0117, \u017eibintai, tenka sustot lyg prie stoties perono ar oro uosto, stoviu ma\u0161in\u0173 eil\u0117j drauge su kitais tokiais pat priverstais laukti, netik\u0117tai jaunos kumel\u0117s \u017eingsniu prieina ve\u0161li moteri\u0161k\u0117, \u0161ypsosi maloniai, lyg be \u017eod\u017ei\u0173 bylot\u0173 \u201esveiki atvyk\u0119\u201c, ir, prie praviro mano langelio palinkus, it gr\u0105\u017eiagalv\u0117, it gyvate apsimetus genel\u0117, su\u0161nyp\u0161\u010dia:<\/p>\n \u2013 Tai k\u0105, mielasai, gal jau manei, kad paskutinis mano \u012fsp\u0117jimas tau negalioja?<\/p>\n Atsitraukia grak\u0161\u010diai mandagiai, viet\u0105 u\u017eleid\u017eia porai ambal\u0173, porai teriodont\u0173 intelekto nesu\u017ealotomis fizionomijom, tie jau art\u0117ja, jau tiesia rankas pro langel\u012f mane i\u0161sitraukti. Susizgrimbu atsibusti, bet nepataikau\u00a0\u2013 atsibundu sapno v\u0117l t\u0119siny, \u017einau, kad anas nutr\u016bko, bet t\u0119sias savaip, svarstau, ar rankom jie b\u016bt\u0173 mane doroj\u0119, ar b\u016bt\u0173 ir kojom, ar bent kokias pagydomas k\u016bno dalis mano ko\u0161\u0117j b\u016bt\u0173 palik\u0119, ar ne\u012fga\u0303liojo ve\u017eim\u0117l\u012f dar priveik\u010diau valdyti, ar kiurkso\u010diau jame kaip dar\u017eov\u0117, ar b\u016b\u010diau vis d\u0117lto dar \u012fstengiantis k\u0105 m\u0105styt ir suprasti, o gal koki\u0105 i\u0161eit\u012f vis d\u0117lto dar tur\u0117jom, gal reik\u0117jo sukti \u016bmai i\u0161 tos paklusnios automobili\u0173 eil\u0117s, akceleratori\u0173 spaust iki galo, gal b\u016btum\u0117m i\u0161sirov\u0119, pab\u0117g\u0119 ir neu\u017esimu\u0161\u0119. Tik ar pab\u0117g\u0119 ilgam?<\/p>\n Sapne man da\u017enai\u00a0\u2013 lyg absoliu\u010diam Clausewitzo kare, kur tvyro ore pavojus, \u012ftampa, atsitiktinumas ir netikrumas. Atsibundu, dar nei\u0161sir\u0105\u017eiusi\u0105 s\u0105mon\u0119 u\u017eklumpa slogus, su niekuo nesusij\u0119s nepasitenkinimas, ilgai nepaleid\u017eia klausimas, ar esama kokios nors t\u0173 abiej\u0173 serialo dali\u0173 jungties. N\u0117 ne\u017einau.<\/p>\n Tre\u010dia serialo dalis jau \u0161iapusyb\u0117s: Severiukas dirbtinian urvan nusileido, apleiston paskutiniojo karo laik\u0173 kuro saugyklon netoli oro uosto, na gerai, buvo nuleistas, u\u017etat jau i\u0161lipti keliolika metr\u0173 tur\u0117jo pats vienas\u00a0\u2013 ir k\u0105 tu jam! \u012esitv\u0117r\u0119s virv\u0117s i\u0161sirop\u0161t\u0117 kaip laipinistas\u00a0<\/em>\u2013 laim\u0117 speleologams t\u0117vams ir \u0161iek tiek dar baimingas d\u017eiaugsmas seneliams: \u0161e\u0161iametis, o jau prie chtonini\u0173 gretinas, perpranta tams\u0105 ir kerta savo prigimtine, savo \u017evaig\u017ede kaktoje. Kaip \u010dia susij\u0119?<\/p>\n Post scriptum<\/strong>. Bet d\u0117l savo sapn\u0173 prigimties… Laima Vinc\u0117 antai \u201eKarantino dienora\u0161ty\u201c i\u0161 Gintaro \u012flankos Juodkrant\u0117j ra\u0161o: \u201eNakt\u012f sapnuoju ko\u0161marus, o prabudusi suvokiu, kad sapnuoju pasaulio nerim\u0105.\u201c Nor\u0117\u010diau sakyt, kad sapnuodamas niekuo a\u0161 d\u0117tas, kad sapnus man transliuoja pasaulio slapt\u0173 virpesi\u0173 seismografas, per klaid\u0105 many \u012ftaisytas. Bet gal ir mano paties virpesi\u0173? I\u0161 s\u0105\u017ein\u0117s nerimo, baim\u0117s ir g\u0117dos, i\u0161 skausmo ir nesaugumo? D\u0117l begal\u0117s tau pa\u010diam nesuvokiam\u0173 post\u016bmi\u0173 bei prie\u017eas\u010di\u0173, ne\u012fmanom\u0173 imt ir \u012fvardyt, tod\u0117l nesakai, kad d\u0117l negyvento gyvenimo, tav\u0119s nesulaukusio ir savais keliais nuskub\u0117jusio, gal da\u017eniausiai sakai, kad d\u0117l per lengvai pa\u017ead\u0117to, o nepadaryto, vis atid\u0117to, atid\u0117liojamo darbo, tyko tav\u0119s jis visur, \u017eiurkso vis i\u0161 ker\u010di\u0173 ir sapn\u0173 priekai\u0161tingai, kad vis tiek prisiversi ar laikas privers padaryti, tik darysi skubom, be meil\u0117s \u0161viesos, be la\u0161o smalsos ir euforijos, vadinasi, bus padaryta prastai, kam tada ir prad\u0117ti, matai, kad prad\u0117t ne\u012fmanoma, nors ne\u012fmanoma irgi be prie\u017easties, tiesiog kad nelimpa prie pir\u0161t\u0173, dar priedo ir trukdo daryt k\u0105 nors kita, kausto ir paraly\u017eiuoja, ir \u0161velniai veda i\u0161 proto, ne veda, gal ne\u0161a, kad supa ir guldo \u012f sapn\u0105 bej\u0117g\u012f: \u010dia ir strygsok, perfekcioniste tu nelaimingas.<\/p>\n VELNIAI RAUDONIEJI MI\u010cIURINO<\/p>\n Kas vyrams skaniausia u\u017evis? Kai babut\u0117 i\u0161\u0117jus \u012f Pasval\u012f, vaikas ir jo senelis prisira\u0161ko cibuli\u0173 lai\u0161k\u0173, pasipjausto, u\u017edr\u0117b\u0119 smetonos i\u0161mai\u0161o, atsir\u0117\u017eia kumpio ar la\u0161ini\u0173, \u0161altai i\u0161r\u016bkyt\u0173, bryz\u0105…<\/p>\n Pradinukas turi tris senelius. Vienas gyvas, jo mylimiausias, ir du numir\u0119. Tie numir\u0119\u00a0\u2013 tai tet\u0117s tet\u0117 Jonas Brazi\u016bnas ir Leninas. Mat mokykloj to pradinuko atlapan \u012fsegta \u017evaig\u017edut\u0117 su rubuiliu garbaniumi jos vidury ir pasakyta: esi\u00a0\u2013 \u0161ito vaiko an\u016bkas. An\u0173 seneli\u0173, t\u0173 mirusi\u0173, n\u0117 nemat\u0119s, j\u0173 pa\u010diupin\u0117t, pa\u0161ukuoti nega\u0303li, j\u0173 buvimas tad kaip ir netikras. U\u017etat gyvajam seneliui\u00a0\u2013 triguba meil\u0117. Apie tris babutes ka\u017ekod\u0117l niekad n\u0117 nepagalvoja.<\/p>\n Dar i\u0161 mokyklos galvel\u0117n \u012fsideda gand\u0105 apie ger\u0105 d\u0117dul\u0119 Maksim\u0105 Gork\u012f, tai \u0161ukuoja senel\u012f, jo plaukai \u0161irmi ir \u0161ilkiniai, vaikui atrodo, senelis ir bus tas Gorkis i\u0161 paveiksliuko ant s\u0105siuvinio vir\u0161elio. Net keista, kaip smarkiai tie gorkiai visokie dauginas. Kvadratiniu lizdiniu b\u016bdu. Paraziti\u0161kai. Vaik\u0173 galvel\u0117se \u012f brangiausi\u0173 \u017emoni\u0173 viet\u0105 k\u0117sindamies. Visur kur… Kai kas Vilniun \u012fki\u0161 Pi\u0142sudskio stovyl\u0105, u\u017e\u0117j\u0119 kiti, vos pata\u0161\u0119, pervardys j\u0105 \u012f Dzier\u017cy\u0144skio, o tas pats Gorkis va nusigvelbs \u0161ven\u010diausi\u0105 senamies\u010dio gatv\u0119, Pilies. Net kai kurie jaunesni kolegos did\u017eiuosis toj gatv\u0117j u\u017eaug\u0119: Gorkyn\u0117 skamb\u0117s i\u0161did\u017eiai, jos sentimentai rodys poezijos did\u017ei\u0105 kokyb\u0119, ne taip, kaip nety\u010dkampi\u0173 ar papi\u0161k\u0117li\u0173 gatveli\u0173.<\/p>\n A, dar didvyris toks Mi\u010diurinas, skiepij\u0119s visk\u0105, kas po ranka, \u012f visk\u0105, kas po ranka, taip pagal nauj\u0105j\u0105 mad\u0105 pertvarko gamt\u0105. Matai, ir Marse baltos obelys \u017eyd\u0117s, u\u017etat kad ne laukt i\u0161 gamtos maloni\u0173, o visk\u0105 paimti i\u0161 jos\u00a0\u2013 m\u016bs\u0173 u\u017edavinys. Pana\u0161iai, kaip\u00a0lietuvis poetas, elt\u0117esere ne visai bevilti\u0161kai taik\u0119s \u012f valdi\u0161kus klasikus, rimuoja antai i\u0161radingai, ir teka jo \u201eAmu-Darja\u00a0\u2013 \/ komunizmo linkme\u201c.<\/p>\n Vaikas smalsus ir judrus, i\u0161 pup\u0173 nevaromas, pats visk\u0105 privalo patirt, i\u0161m\u0117ginti, prie visko jam maga ar prisikast, ar prilipt, prisikarti\u00a0\u2013 tai tikras paka\u0301rtuv\u0117, o kad aug\u0119s daugiausia tarp vyresni\u0173, jam ir su\u0161nekt pasitaiko kartais tarytum seniui, su vyrais kalb\u0105 surasti.<\/p>\n Nevaro vaiko \u0161alin zimagorai, vald\u017eios paliepti Svali\u0105 neklusni\u0105j\u0105 keisti, nukreipti jos vingi\u0105j\u0105 t\u0117km\u0119 \u012f ties\u0119, kad skriet\u0173 \u012f \u0161iaur\u0119 tarytum ind\u0117ni\u0161ko lanko str\u0117l\u0117. Ar jau\u010dia, kad \u0161itaip j\u0105 \u017eudo, bukaproti\u0161kom lopetom gena \u012f tikr\u0105 gyvyb\u0117s skerdykl\u0105? Kaip koki\u0105 M\u016bdarj\u0105, kir\u010diuoti antr\u0105j\u012f skiemen\u012f. Kas ji? Gal karv\u0117?<\/p>\n Nevaro vaiko \u0161alin n\u0117 meistrai, \u012f \u017eaisming\u0105j\u0105 Svali\u0105 sta\u010diai \u012fsir\u0117musios liep\u0173 rikiuot\u0117s gale ren\u010diantys nauj\u0105j\u0105 gry\u010di\u0105, ger\u0105ja puse jau atgr\u0119\u017et\u0105 \u012f keli\u0105, pro langus jos rytinius Baltr\u016bno sodyba matyti, gry\u010dia irgi dviej\u0173 gal\u0173, priemen\u0117j ir virtuv\u0117j jau grindys, jau ne asla, tad vaikui gry\u010dia ta atrodo \u0161viesi ir did\u017eiul\u0117. Ir vaikas\u00a0\u2013 vyras jau ne pipiras, didumo sulig \u0161uniu tupin\u010diu, nuo vasario prad\u0117j\u0119s \u0161e\u0161tus, kit\u0105met pirmakleckis, pirmokas,\u00a0\u2013 kai ne su knyga, darbo turi lig kaklo: pirmiausia i\u0161 pamat\u0173 duob\u0117s, i\u0161 po pirmojo gry\u010dios sienoj\u0173 vainiko, s\u0105sparom ant akmen\u0173 u\u017ekelto, skiedras i\u0161rinkt kuo \u0161variausiai it kruopas. Vienas tik jis ir tegali pral\u012fst pro t\u0105 ply\u0161\u012f tarpu sienoj\u0173 ir \u017eem\u0117s, vienas svarbus ir dr\u0105sus, be baimi\u0173 joki\u0173 ir dvejoni\u0173, vienas ir nepamainomas, dar vienas tikras statybininkas. O smagiausia jam bus v\u0117l\u0117liau\u00a0\u2013 karstytis vos prie gegni\u0173 \u0161vie\u017eiai prikaltais greb\u0117stais, kai vyrai jau stog\u0105 skardin\u012f dengia, ir lie\u017eiuv\u012f i\u0161korus klausytis, ir d\u017eiaugtis rimtai j\u0173 pakalbintam:<\/p>\n \u2013 A m\u00e0t\u0117 ve\u0301ln\u2019?<\/em><\/p>\n \u2013 K\u00f2ki?<\/em><\/p>\n \u2013 K\u0117p\u00a0\u2013 k\u00f2ki?<\/em><\/p>\n \u2013 Vioso\u0301kiu t\u016b veniu b\u016bn,\u00a0<\/em>\u2013 \u010dia su\u0161neka jau kaip mama, turinti mad\u0105 paserg\u0117t, kad nesiartint\u0173 prie nepa\u017e\u012fstamos karv\u0117s: visoki\u0173 t\u0173 karvi\u0173 b\u016bna.<\/p>\n \u2013 Ta\u0303va teisybe, viosokiu. Bet\u2019 pa\u0303t\u2019s baisia\u0301us\u2019 t\u0117 tie raudoniej. Juos M\u0117\u010di\u016brions \u0117\u0161ra\u0303da!<\/em><\/p>\n Patys baisiausi velniai\u00a0\u2013 raudonieji… Taip to didvyrio su skiepytojo peiliu vietoj kardo didyst\u0117 ir susvyruoja: ar labai jau \u010dia vertas jo darbas\u00a0\u2013 velnius i\u0161radin\u0117ti? O dar ir raudonus, kuo baisesnius.<\/p>\n SENELIS JUDA NAMO<\/p>\n Galv\u0105 pak\u0117liau de\u0161imtojo auk\u0161to balkonan, lekia pro j\u012f vis auk\u0161tyn, s\u016bkuriuoja, purpsnoja, plazdena pernyk\u0161\u010diai gal lapai, bet kad pernelyg jau spalvoti ir j\u0173 skrydis toksai nereg\u0117tas, toks i\u0161tisai virpulingas,\u00a0\u2013 o gal \u010dia bevard\u017ei\u0173 egzotini\u0173 pauk\u0161\u010di\u0173 dvasel\u0117s, pavasariu d\u017eiaugtis pakeltos i\u0161 paskutinio jau pa\u0161alo, i\u0161 ciepsin\u010di\u0173 jau pa\u0161aliuos krok\u0173 jaunikli\u0173 lizd\u0173, alkanus \u017eiomenis ry\u0161kiai saul\u0117n i\u0161k\u0117lusi\u0173?<\/p>\n Ir tais metais, ko gera, ankstyv\u0173 b\u016bta Velyk\u0173, i\u0161did\u017eiai tada vaikas galv\u0105 pak\u0117liau, va taip, turiu parsivesti senel\u012f, \u017eygiuoju tuo keleliu, kur prie\u0161 Prank\u0173 gyvenim\u0105 eina Svalios tilteliu, nueina tiesiai lig plento, ligi Tala\u010dkoni\u0173 tos krautuv\u0117l\u0117s, man tereiks art\u0117liau, lig vienos tik sodybos kair\u0117j pakel\u0117j, jau nepasakysiu \u017emogaus pavard\u0117s, Babicko Pali\u016bt\u0117 va sako, kad Drum\u017elio, taigi man reikia tenai, mat babut\u0119 pasiekus \u017einia, kad senelis, kad ai Pasvalin jau i\u0161\u0117j\u0119s, o gal net pri\u0117j\u0119s velykin\u0117s, bus, kaip svietaunas \u017emogus, prie uzbon\u0117lio prilip\u0119s ir nepasiekia nam\u0173, o jis gi, senelis, vieno man\u0119s ir teklauso, su kitais, ai\u0161ku, spre\u010dyt\u0173si, kitiems prie\u0161taraut\u0173, nenusileist\u0173, o kaip tu \u0161oksi prie\u0161 vaik\u0105, dar mylimiausi\u0105, taip visada, tik \u0161\u012f kart\u0105 tas vaikas va \u017eengia ne \u0161iaip, o Jono juokais \u012fkalb\u0117tas prigriebti apinasr\u012f, mat jau \u017eino, kad vaik\u0105, apinasr\u012f jam \u012fdav\u0119s, gal pasi\u0173sti arklio parjot ar parvest i\u0161 ganyklos, tai ko ne senelio,\u00a0\u2013 parkulniavom gra\u017eiausiai \u017eingsnius sutaik\u0119 abu, dar band\u0117 senelis namie vald\u017ei\u0105 parodyt, bet mudu su babute, kaip jau prat\u0119, u\u017egul\u0117m j\u012f ir palauk\u0117m, kol nusiramins ir u\u017emigs, taip ir buvo; paskiau pa\u0117jo po kaim\u0105 \u0161itas apinasrio gandas, tik senelis, kaip visada, ant vaiko pyk\u010dio nelaik\u0117, taip buvom susigyven\u0119 per kiauras dienas, nors tada nepaklausiau, kod\u0117l jos vadinamos kiauros, o jau nepaklausiu, jau visas j\u0173 oras i\u0161\u0117j\u0119s.<\/p>\n <\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-7-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] KARALI\u016aNAI\u010cIOS, LAUM\u0116S IR VY\u0160NIOS Vaikas Stalino laidotuvi\u0173 neprisimena. Buvo met\u0173 ir pusantro m\u0117nesio. Pirm\u0173j\u0173 Stalino \u012fp\u0117dini\u0173, irgi vienas kit\u0105 smagiai galabijusi\u0173, taip pat ne. Daug v\u0117liau tik gird\u0117jo gerokai \u012fg\u0117rus\u012f, u\u017etat naktimis nebeu\u017emiegant\u012f senel\u012f kar\u0161tai gin\u010dijantis tai su Berija, tai su Malenkovu, tai…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":36526,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[643,148,110,606],"tags":[120],"class_list":["post-36516","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-07","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"VLADAS BRAZI\u016aNAS","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36516","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=36516"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36516\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36527,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36516\/revisions\/36527"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/36526"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=36516"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=36516"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=36516"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}
\nsoduos ir gara\u017euos
\nskamba girtos giesm\u0117s
\nsvieti\u0161kos ir gra\u017eios<\/p>\n