![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/TITIAN_-_Venus_Anadyomene_National_Galleries_of_Scotland_c._1520._Oil_on_canvas_75.8_x_57-374x500.jpg\")
Ticianas I\u0161kylanti Venera, apie 1520 m. Aliejus, drob\u0117, 78,6 \u00d7 57,6 cm. \u0160kotijos nacionalin\u0117 galerija<\/p><\/div>\n
Visas \u017emonijos kult\u016brinis palikimas, visa meno istorija liudija, kad k\u016bno gro\u017eis visais laikais buvo vienas \u017eymiausi\u0173 menin\u0117s k\u016brybos motyv\u0173. Ne i\u0161imtis ir \u0161i diena. Tapybos drob\u0117je ir gravi\u016broje, skulpt\u016broje ir gobelene, vitra\u017ee ir freskoje bei daugelyje kit\u0173 dail\u0117s r\u016b\u0161i\u0173 gvildenama \u0161i am\u017eina tema. Taigi ir fotografija, tur\u0117dama tiek vizualini\u0173 ir technini\u0173 galimybi\u0173, negal\u0117jo likti nuo\u0161alyje. Kiekviena epocha k\u016br\u0117 savus moters ir vyro meninius modelius. Veneros ir apolonai, adomai ir ievos, magdalenos ir dovydai, amazon\u0117s ir samsonai ir daugelis kit\u0173 alegorini\u0173 bei istorini\u0173 persona\u017e\u0173 atspindi kiekvieno laikotarpio dvasinio ir fizinio tobulumo id\u0117j\u0105. Antikos olimpin\u012f tobulum\u0105 pakeit\u0117 Viduram\u017ei\u0173 fizinis asketizmas, Renesansas sutvisko \u017eemi\u0161ku gro\u017eiu… Kiekvieno laikotarpio menininkai teik\u0117 savo nepakartojam\u0173 spalv\u0173 ir form\u0173.<\/p>\n
\u0160is procesas tebevyksta ir \u0161iandien. Kitaip negali b\u016bti. XX\u00a0am\u017eius ypa\u010d spalvingas, turtingas ir permainingas. \u012e j\u012f \u012fsiliejo visi\u0161kai naujos masin\u0117s komunikacijos priemon\u0117s\u00a0\u2013 radijas, kinas, televizija. Jos formuoja naujus menin\u0117s i\u0161rai\u0161kos b\u016bdus. O pastaraisiais de\u0161imtme\u010diais ypa\u010d suklest\u0117jo fotografija. Galima dr\u0105siai sakyti, kad ji prasiskverb\u0117 \u012f visas \u017emogaus veiklos sferas\u00a0\u2013 astronomij\u0105 ir medicin\u0105, poligrafij\u0105 ir reklam\u0105, \u017eem\u0117tvark\u0105 ir kriminalistik\u0105, geografij\u0105 ir kosmonautik\u0105. Visur \u010dia fotografija prigijo kaip taikomasis, pagalbinis rei\u0161kinys. Ta\u010diau \u0161iuo atveju mums svarbiausia, kad ji i\u0161sikristalizavo ir kaip savaranki\u0161ka menin\u0117 kalba, nors dar visai neseniai pas mus fotografija daugeliui asocijavosi tik su \u0161eimyniniu albumu arba su pilku atspaudu laikra\u0161\u010dio ar \u017eurnalo puslapiuose. Dar toli gra\u017eu ne visi atsikrat\u0117me to inerti\u0161ko m\u0105stymo apie fotografij\u0105, nes joje slypintis ry\u0161kus technicizmo momentas da\u017enai u\u017ego\u017eia savaranki\u0161k\u0105 menin\u012f fotografijos gyvenim\u0105. Pam\u0117ginkime \u012fsivaizduoti, kad fotografijos n\u0117ra ir niekad nebuvo. Atsirast\u0173 did\u017eiulis vakuumas ne tik pasaulio sampratoje ir m\u016bs\u0173 informacijos sistemoje. Kiek nuostoli\u0173 patirtume emocio\u00adnaliai, esteti\u0161kai suvokdami visus rei\u0161kinius. Mums patiems nejau\u010diant, fotografija giliai \u012fsiskverbusi \u012f visas m\u016bs\u0173 gyvenimo sferas. Dar Leonardo da Vin\u010dio tapybos ir skulpt\u016bros tikslai buvo nusakyti \u017eod\u017eiais: \u201eMok\u0117ti matyti\u201c (\u201esaper vedere\u201c), ir \u0161is devizas fotografijai turb\u016bt dar labiau tinka. Visi \u017ei\u016bri \u012f pasaul\u012f, bet ne visi j\u012f mato. Tik tam tikras s\u0105mon\u0117s nusistatymas, tam tikras \u017evilgsnio a\u0161trumas ir pastabumas leid\u017eia kasdieniniuose rei\u0161kiniuose rasti vis nauj\u0173 savybi\u0173, form\u0173, strukt\u016br\u0173, spalv\u0173. \u0160i\u0105 regimojo \u201ekurtumo\u201c sprag\u0105 lyg tur\u0117t\u0173 u\u017epildyti vizualinis menas. Tai am\u017einas \u0117jimas \u012f gro\u017e\u012f ir ties\u0105, nes pati gamta am\u017eina ir begalin\u0117, viskas joje am\u017einai juda ir kei\u010diasi. Gro\u017eis\u00a0\u2013 ne universali matematin\u0117 formul\u0117, jis kiekvienu atveju unikalus, kiekviename naujame rei\u0161kinyje j\u012f reikia vis naujai atrasti. Jis neturi absoliu\u010diai tapataus antrininko. Mes niekada nepamatysime visi\u0161kai vienod\u0173 saul\u0117lyd\u017ei\u0173, nesutiksim dviej\u0173 vienod\u0173 veid\u0173, nerasime paj\u016bryje dviej\u0173 vienod\u0173 akmen\u0117li\u0173.<\/p>\n
Gamta dosni, bet kartu lyg ir taupiai dalija savo vertybes. Ie\u0161kant gro\u017eio joje tarsi aukso r\u016bdoje, reikia perkasti ton\u0173 tonas d\u0117l krislelio spalvoto metalo. \u017dmogus ie\u0161ko gro\u017eio, tos stebuklingos magi\u0161kos savyb\u0117s ne tik aplink save\u00a0\u2013 trapiuose ro\u017e\u0117s lapeliuose, horizonto linijoje, pauk\u0161\u010dio skrydyje,\u00a0\u2013 bet pirmiausia pa\u010diame savyje. Gro\u017eis kintantis, lakus, tod\u0117l suprantamos pastangos j\u012f sustabdyti, \u012fam\u017einti, i\u0161saugoti kitiems\u00a0\u2013 perkelti \u012f men\u0105.<\/p>\n
Susitikimai su gro\u017eiu kiekviename i\u0161 m\u016bs\u0173 \u017eadina meninink\u0105. Meno bendrininkas ir tas, kas j\u012f kuria savo rankomis, ir tas, kas geba j\u012f matyti, pajausti. Niekas nenugin\u010dys, kad pirmasis atspirties ta\u0161kas menininkui ir \u017ei\u016brovui\u00a0\u2013 pati gamta. Bet kai ji perkeliama \u012f men\u0105, tampa visai kita vertybe. Menas n\u0117ra jos antrininkas, tai tik alegorija. Menas\u00a0\u2013 savaranki\u0161ka, antrin\u0117 tikrov\u0117 su savo vidiniais d\u0117sniais, reikalavimais, su savo kalba. Menin\u0117 tiesa ir gro\u017eis reikalauja kitaip sustyguoti m\u016bs\u0173 po\u017ei\u016br\u012f.<\/p>\n
Men\u0105 ir gro\u017e\u012f sieja dar vienas \u012fdomus paradoksas. Kas paprastai gamtoje b\u016bna bjauru, mene gali pavirsti kuo nors labai gra\u017eiu. Prisiminkime kad ir S. Bodlero eil\u0117ra\u0161t\u012f \u201eDv\u0117seliena\u201c, kur\u012f am\u017eininkai pavadino \u201ebjaurumo perlu\u201c, arba Rodeno \u201eSen\u0119\u201c.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/torso_of_aphrodite_1969.9-357x500.jpg\")
Afrodit\u0117s torsas. Galb\u016bt helenistinis arba rom\u0117ni\u0161kas, II a. pr. Kr. \/ I a. po Kr. Marmuras, 98,1 \u00d7 42,6 \u00d7 33,4. Nacionalin\u0117 dail\u0117s galerija Va\u0161ingtone<\/p><\/div>\n
Nagrin\u0117jant tikrov\u0119, \u201ebjaurumu\u201c vadinama visa, kas nesveika, i\u0161sigim\u0119, kas dvelkia kan\u010dia, liga. \u201eBjaurumu\u201c taip pat laikoma nepadoraus \u017emogaus, nusikalt\u0117lio siela ir gyvenimo b\u016bdas.<\/p>\n
Ir teis\u016bs \u017emon\u0117s, vadindami neapykantos vardais asmenis ir daiktus, i\u0161 kuri\u0173 galima tik\u0117tis tik blogio.<\/p>\n
Ta\u010diau vos didelis dailininkas arba poetas griebiasi t\u0173 \u201ebjaurum\u0173\u201c\u00a0\u2013 akimirksniu juos pakei\u010dia, lyg stebuklinga lazdele mostel\u0117j\u0119s. Mene, anot Rodeno, gro\u017eis yra ten, kur yra \u201echarakteris\u201c.<\/p>\n
\u201eCharakteriu\u201c vadinama kiekvieno gra\u017eaus ar bjauraus daikto ar rei\u0161kinio did\u017eioji vidin\u0117 tiesa, kuri i\u0161rei\u0161kiama i\u0161ori\u0161kai.<\/p>\n
Dideliam menininkui gamtoje viskas turi savo charakter\u012f, nes dideliu pastabumu jis priart\u0117ja prie slap\u010diausios daikt\u0173 prasm\u0117s.<\/p>\n
Beje, tai, kas laikoma \u201ebjauru\u201c, da\u017enai turi daug ry\u0161kesn\u012f charakter\u012f negu tai, kas \u201egra\u017eu\u201c.<\/p>\n
Mene \u0161lyk\u0161tu tai, kas neturi charakterio, tai yra nei i\u0161or\u0117s, nei vidaus tiesos; viskas suklastota ir dirbtina; kas, u\u017euot buv\u0119s i\u0161rai\u0161kingas, nor\u0117t\u0173 b\u016bti patrauklus arba gra\u017eus, kas be reikalo kur nors ver\u017eiasi arba prie\u0161 k\u0105 nors \u0161iau\u0161iasi, apskritai visa, kas neturi dvasios ir tiesos.<\/p>\n
Jei menininkas, stengdamasis \u012ftikti nei\u0161man\u0117liams, visk\u0105 skandina mig\u00adloje, slepia, tu\u0161uoja ir da\u017eo rausvomis spalvomis, nieko doro ir gra\u017eaus i\u0161 to nei\u0161eina, nes jis bijo tiesos!<\/p>\n
Mene svarbiausia nuo\u0161irdumas.<\/p>\n
\u201eKad pasiektume tobuliausi\u0105 gro\u017e\u012f, taip pat svarbu nutolti nuo gamtos, kaip ir j\u0105 atkurti. Nustatyti to nutolimo saik\u0105, tinkam\u0105 proporcij\u0105 tapo svarbiausiu meno teorijos u\u017edaviniu. Anot Aristotelio, poezijai yra labai priimtina \u012ftikinama negalimyb\u0117 negu ne\u012ftikima galimyb\u0117\u201c,\u00a0\u2013 ra\u0161\u0117 Ernstas Kasireris (Gro\u017eio kont\u016brai, V., 1980, p. 310).<\/p>\n
Eilinis nei\u0161prus\u0119s \u017ei\u016brovas paprastai ie\u0161ko veidrodinio pana\u0161umo tarp gamtos ir paveikslo. \u201eViskas kaip gyva\u201c\u00a0\u2013 vienintelis jo vertinimo kriterijus. Jei to neranda, tai tik numoja ranka ir i\u0161eina i\u0161 parod\u0173 sal\u0117s.<\/p>\n
Bendravimas su meno k\u016briniu\u00a0\u2013 tai abipusis aktas, tiek k\u016br\u0117jo, tiek \u017ei\u016brovo. Ko autorius savyje neturi, to ir \u012f k\u016bryb\u0105 neperkels. Juk negali knygos herojus b\u016bti protingesnis ir subtilesnis u\u017e pat\u012f ra\u0161ytoj\u0105. O ir skaitytojas ras knygoje tik tiek, kiek jis paj\u0117gs suvokti. Tikras menininkas visada laukia gilaus, protingo pa\u0161nekovo, sau lygaus, prie\u0161ingu atveju jo pastangos bus berg\u017ed\u017eios, liks nesuprasti, nei\u0161jausti galb\u016bt esmingiausi k\u016brinio momentai. \u0160is abipusis ry\u0161ys nei\u0161vengiamai kelia didelius reikalavimus tiek menininkui, tiek ir meno \u201evartotojui\u201c. Sena tiesa, kad mene eiti nauju keliu sunkiau negu tradiciniu. Juo labiau, kai visai nauja meno \u0161aka. Tokia yra fotografija, neturinti \u0161imtme\u010dius ar t\u016bkstantme\u010dius gyvuojan\u010di\u0173 tradicij\u0173. Vadinasi, jas reikia kurti \u0161iandien, ie\u0161koti \u012ftaigiausi\u0173 menin\u0117s kalbos form\u0173, panaudoti visas specifines savybes.<\/p>\n
Permainingame, dinami\u0161kame pasaulyje \u017emogus ie\u0161ko pastovi\u0173 vertybi\u0173, gro\u017eio idealo, absoliuto. Ir visos paie\u0161kos nuolatos atsigr\u0119\u017eia \u012f pat\u012f \u017emog\u0173. Jame ie\u0161koma pirmiausia dvasini\u0173 vertybi\u0173, bet niekada nebuvome abejingi ir \u0161i\u0173 vertybi\u0173 indui\u00a0\u2013 \u017emogaus k\u016bnui. Juk ne veltui buvo sakoma: sveikame k\u016bne\u00a0\u2013 sveika siela… R\u016bbas\u00a0\u2013 tai mados padiktuota dekoracija. Menas\u00a0\u2013 ne mada, kuri terorizuoja visuomen\u0119, o po met\u0173 kit\u0173 pamir\u0161tama. Jis orientuojasi \u012f am\u017einas vertybes, kurios nei\u0161stumia vienos kit\u0173, bet atsistoja \u0161alia visiems laikams.<\/p>\n
\u017dmogaus gro\u017eis\u00a0\u2013 dalis viso gamtos gro\u017eio, o jam pa\u010diam\u00a0\u2013 esmingiausia. Dail\u0117s auk\u0161tosios mokyklos\u00a0\u2013 pagrindin\u0117s gro\u017eio kalv\u0117s. Jau nuo pirmo kurso studijuojama anatomija, pie\u0161iami kaulai ir raumenys, gipsiniai modeliai ir iki paskutinio kurso\u00a0\u2013 i\u0161 nat\u016bros. Toks d\u0117mesys \u017emogui neatsitiktinis. Juk \u017emogus vertybi\u0173 etalonas ir kartu did\u017eiausias r\u016bpestis…<\/p>\n
Jau nuo mokyklos suolo, nuo pirm\u0173j\u0173 ekskursij\u0173 \u012f muziejus \u012fpratome matyti nuog\u0105 \u017emogaus atvaizd\u0105 paveiksluose, skulpt\u016brose, meno istorijos leidiniuose. Tai mums nat\u016bralu ir suprantama. Ta\u010diau su fotografiniu nuo\u00adgumo atvaizdu dar ir \u0161iandien sunkiai susitaikome, neju\u010diom susidaro iliuzija, kad fotografijos b\u016bdu sukurtas paveikslas\u00a0\u2013 jau ka\u017ekas nepadoru.<\/p>\n
Turb\u016bt juokinga b\u016bt\u0173 vienoje meno \u0161akoje t\u0105 ar kit\u0105 tem\u0105 laikyti leistina, o kitoje\u00a0\u2013 ne. Mene n\u0117ra ger\u0173 ar banali\u0173 tem\u0173, b\u016bna tik ger\u0173 ar banali\u0173, prasming\u0173 ar neturining\u0173 j\u0173 sprendim\u0173.<\/p>\n
Tiesa, nuogo k\u016bno atvaizdas\u00a0\u2013 dar ne menas.<\/p>\n
Akto \u017eanras fotografijoje reikalauja i\u0161 autoriaus didelio takto, harmonijos poj\u016b\u010dio, taip pat anatomijos \u017eini\u0173, \u0161viesos ir perspektyvos d\u0117sni\u0173 suvokimo. Ir dar labai svarbu tur\u0117ti k\u0105 pasakyti \u017emogaus fig\u016bra, jos plastika.<\/p>\n
Rodenas sakydavo, kad ne tik \u017emogaus veidas, bet ir kiekvienas jo raumuo rodo jo dvasin\u0119 b\u016bsen\u0105\u00a0\u2013 skausm\u0105, li\u016bdes\u012f ar d\u017eiaugsm\u0105.<\/p>\n
Pati fig\u016bra n\u0117ra savitikslis. Mene b\u016btinai turi \u012fvykti ta magi\u0161ka nenusakoma transformacija, kuri daiktus paver\u010dia dvasine vertybe, simboliu, alegorija. Jei to ne\u012fvykt\u0173, tai geriausia, k\u0105 gal\u0117tume i\u0161gauti, b\u016bt\u0173 tik iliustracija anatomijos vadov\u0117liui.<\/p>\n
Fotografijoje nat\u016bros parinkimas itin reik\u0161mingas, o tam tikrais atvejais\u00a0\u2013 net lemiamas. Dail\u0117je modelis da\u017eniausiai b\u016bna tik atspirties ta\u0161kas\u00a0\u2013 dailininkas beveik visk\u0105 gali pats perkurti, keisdamas proporcijas, formas, spalvas pagal savo sumanym\u0105, o fotografijoje \u0161ios rokiruot\u0117s pavyksta kur kas sunkiau, tod\u0117l geriausia, jei pats objektas bus kuo ar\u010diau sumanytos id\u0117jos.<\/p>\n
\u0160iandienin\u0117 fotografijos optika geba perduoti smulkiausias spalvas ir fakt\u016bros detales, tod\u0117l neju\u010diomis lengva nueiti grubaus nat\u016bralizmo keliu.<\/p>\n
Mene n\u0117ra lengv\u0173 tem\u0173, \u017eanr\u0173. Bet visa, kas susij\u0119 su aktu, reikalauja ypatingos vidin\u0117s klausos. Kiekvienas nuogo \u017emogaus k\u016bno atvaizdas\u00a0\u2013 dar ne Venera ir ne Apolonas. \u010cia visada reikia \u012f\u017evelgti skirtum\u0105. Ir gra\u017eiausi\u0105 id\u0117j\u0105 galima suprofanuoti, i\u0161kreipti iki kra\u0161tutinumo. Toks pavyzdys\u00a0\u2013 Vakar\u0173 pasaulio pornografin\u0117 industrija, kuri, visk\u0105 vulgarindama, veda \u012f moralin\u0119 aklaviet\u0119. Ta\u010diau d\u0117l to nekalta nei dail\u0117, nei fotografija, o kalti tie, kurie tvarko visuomen\u0117s reikalus. \u017dmogaus k\u016bnas tarsi skaidrus indas, \u012f kur\u012f galima \u012fpilti ir juod\u0173 nuod\u0173, ir gyvyb\u0117s balzamo ar saul\u0117j \u017e\u0117rin\u010dio \u0161altinio vandens. Viskas priklausys nuo menininko pozicijos, jo talento ir meistri\u0161kumo.<\/p>\n
Neretai \u0161iame subtiliame \u017eanre labai daug kas priklauso ir nuo visuomen\u0117je vyraujan\u010dio po\u017ei\u016brio. Meno istorija \u017eino ne vien\u0105 atvej\u012f, kai buvo nukabinami Ticiano, Rembranto, Rubenso ir kit\u0173 dailinink\u0173 paveikslai arba draud\u017eiama platinti j\u0173 reprodukcijas, kai buvo u\u017etepliotos Mikeland\u017eelo fig\u016bros freskoje, o po to v\u0117l restauruotos. \u0160ia proga galima prisiminti sen\u0105 posak\u012f\u00a0\u2013 \u201eKiekvienas visk\u0105 supranta pagal savo sugedimo laipsn\u012f\u201c. Dar Antikos laik\u0173 poetas Ovidijus, susid\u016br\u0119s su pana\u0161ia problema ir kaltinamas u\u017e amoralum\u0105 d\u0117l savo knygos \u201eMeil\u0117s mokslas\u201c, atsak\u0117, kad kalta ne jo knyga, bet \u201ene\u0161vari skaitytoj\u0173 vaizduot\u0117\u201c.<\/p>\n
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/08\/Gaudanti-banga-498x500.jpg\")
Rimantas Dichavi\u010dius J\u016aRAT\u0116, 1968<\/p><\/div>\n
Kategori\u0161kumas mene\u00a0\u2013 blogas \u017eenklas. Nereikia skub\u0117ti kapoti galvas. Kiekvienas \u017emogus dvasi\u0161kai auga, br\u0119sta, nuolat atgimsta.<\/p>\n
\u017dmogus nori d\u017eiaugtis visais meno \u017eanrais. Tai nat\u016bralu. Kokios nors temos ar \u017eanro draudimas virsta neatlyginamais nuostoliais. Musulmon\u0173 menininkams \u0161imtme\u010diais buvo u\u017edrausta vaizduoti visa, kas gyva. Ir j\u0173 menas nepranoko dekoratyvaus ornamento.<\/p>\n
Po r\u016bbais mes visi nuogi. B\u016bna laikas, kai \u017emogus \u017eydi visomis savo fizin\u0117mis ir dvasin\u0117mis galiomis, kai jis pasiekia auk\u0161\u010diausi\u0105 savo gro\u017eio i\u0161rai\u0161k\u0105. Kod\u0117l \u0161\u012f \u017eyd\u0117jim\u0105 turi i\u0161tisai dengti trikota\u017eas, neleisdamas jo perkelti \u012f meno k\u016brin\u012f? Dailininkai juokauja, kad gra\u017e\u016bs \u017emon\u0117s tur\u0117t\u0173 vaik\u0161\u010dioti nuogi, nes drabu\u017eiai reikalingi tik apsiginti nuo \u0161al\u010dio arba fiziniams tr\u016bkumams pasl\u0117pti.<\/p>\n
Kai labiau \u012fsigilini \u012f nuogumo problem\u0105, ai\u0161kiai pamatai jo rib\u0173 s\u0105lygi\u0161kum\u0105. Musulmon\u0173 pasaulyje ir \u0161iandien dar neretai moteris vaik\u0161to su \u010dadra. O daugelis Afrikos tauteli\u0173\u00a0\u2013 nuogi arba pusnuogiai. Senos fotografijos liudija, kad apie 1900 metus Europos papl\u016bdimiuose ils\u0117tasi su ne\u012ftikimais plia\u017eo kostiumais, dengian\u010diais kelius ir alk\u016bnes. Galime \u012fsivaizduoti, kaip visi b\u016bt\u0173 reagav\u0119, ten kam nors pasirod\u017eius su \u0161iuolaikiniu lengvu apdaru… Palangoje turim tris papl\u016bdimi\u0173 tipus: bendr\u0105, vyr\u0173 ir moter\u0173.<\/p>\n
Psicholog\u0173 seniai nustatyta, kad pusiau aprengtame ar pusiau nurengtame k\u016bne daugiau \u201epornografi\u0161kumo\u201c negu visai nuogame.<\/p>\n
Taip b\u016bna d\u0117l to, kad tas \u201epusiau\u201c, \u201evos vos\u201c dirgina vaizduot\u0119 dar labiau, nes yra slinkties galimyb\u0117\u00a0\u2013 b\u016bti visai nuogam. O kai \u017emogus nuogas, nuogesnis jis jau nebegali b\u016bti. \u0160iuo psichologiniu \u201emechanizmu\u201c labai piktnaud\u017eiauja visa pornografin\u0117 technologija. Taigi nuogumas dar ne blogiausias dalykas.<\/p>\n
Kas panor\u0117s pornografijos, ras ir Miloso Veneroje, ir obuolio apvalume, ir Palangos papl\u016bdimyje.<\/p>\n
Pati menin\u0117 k\u016bryba yra dvasinis apsinuoginimas. Tai dar didesnis nuogumas nei fizinis.<\/p>\n
\u017dmogus niekada neatsisakys pats sav\u0119s. Viduram\u017eiai pra\u0117jo ir negr\u012f\u0161. Tik nuolat tobulindamasis, kurdamas sau g\u0117rio ir gro\u017eio ideal\u0105\u00a0\u2013 kaip kelrod\u0119 \u017evaig\u017ed\u0119 tolesniam skryd\u017eiui, \u017emogus vis \u017eengs i priek\u012f. Meno j\u0117ga \u0161iame kelyje nei\u0161matuojama. Menas per am\u017eius kaup\u0117 ir kaups pa\u010dius gra\u017eiausius, tyriausius \u017emogaus dvasios virpesius, jo k\u016brybines galias, svajones. Kas mes \u0161iandien b\u016btume, jei nuo pirmos gyvenimo dienos m\u016bs\u0173 nelyd\u0117t\u0173 meno pasaulis\u00a0\u2013 architekt\u016bra, muzika, literat\u016bra, dail\u0117?..<\/p>\n
Prie kiekvieno kult\u016bros ar meno rei\u0161kinio kas nors prisiplaka, kam tr\u016bksta profesionalumo, subtilaus skonio. Bet pats gyvenimas atmeta visa, kas nesveika, kas trukdo jud\u0117ti \u012f priek\u012f, o sveikas gr\u016bdas i\u0161lieka.<\/p>\n
Formuojant asmenyb\u0117s moral\u0119, nereik\u0161ming\u0173 grand\u017ei\u0173 n\u0117ra. Svarbus ir kryptingas lytinis aukl\u0117jimas, tvirtos moralin\u0117s pozicijos ugdymas, skiepijimas pagarbos mergaitei, moteriai. \u0160ios misijos jau imasi vidurin\u0117s mokyklos, pasirodo leidini\u0173 ir straipsni\u0173 \u0161ia tema.<\/p>\n
Atviro, nuo\u0161irdaus pokalbio vengimas sudaro prielaidas nenat\u016braliam, nesveikam, i\u0161kraipytam, dirginan\u010diam po\u017ei\u016briui plisti. Svarbu ir bendras estetinis aukl\u0117jimas\u00a0\u2013 kaip suvokti \u017emogaus k\u016bn\u0105. Kai vie\u0161umoje neturim tikro, sveiko gro\u017eio etalono, \u012fk\u016bnyto meno formomis, jo viet\u0105 netrunka u\u017eimti saviveiklin\u0117 produkcija paties primityviausio skonio arba daugsyk reprodukuoti paveiksl\u0117liai i\u0161 kokio bulvarinio leidinio. Kada, jei ne dabar, kur, jei ne pas mus, pats laikas nat\u016braliems gamtos rei\u0161kiniams rasti nat\u016bralias, sveikas, gra\u017eias i\u0161rai\u0161kos formas?<\/p>\n
Reik\u0161mingas dalykas\u00a0\u2013 nors ir ma\u017ea detal\u0117\u00a0\u2013 k\u016brinio pavadinimas. M\u016bs\u0173 parodose arba \u017eurnaluose prie \u0161io \u017eanro fotografij\u0173 beveik niekada nepamatysi kitokio para\u0161o kaip \u201eAktas\u201c. Tai neteisinga praktika. Aktas\u00a0\u2013 fotografijos \u017eanras. Kaip kad, pavyzd\u017eiui, literat\u016broje apsakymas. Ta\u010diau kiekvienas apsakymas turi savo pavadinim\u0105. K\u016brinio pavadinimas padeda \u017ei\u016brovui i\u0161kart pagauti sumanymo esm\u0119, nukreipia jo mintis ir emocijas pageidaujama linkme.<\/p>\n
Senov\u0117s Ryt\u0173 i\u0161mintis skelbia, kad negalima b\u016bti geru skulptoriumi, nei\u0161manant \u0161okio meno, o \u0161ok\u0117ju\u00a0\u2013 muzikos, ir taip toliau. Turb\u016bt t\u0105 galima pasakyti ir apie fotografijos men\u0105. Jis neu\u017eaugo plyname lauke. Fotografija\u00a0\u2013 vaizdo kalba. Jai, be sav\u0173, specifini\u0173 problem\u0173 ir reikalavim\u0173, taikomi visi grie\u017eti vizualinio meno reikalavimai. Tik d\u0117l \u012fdomios, reik\u0161mingos formos k\u016brinys \u012fgauna didel\u012f emocin\u012f, estetin\u012f kr\u016bv\u012f. Neretai patys geriausi norai ir id\u0117jos dingsta perniek, jiems nesuteikus rai\u0161kios menin\u0117s formos.<\/p>\n
\u201eArs longa, vita brevis\u201c (Menas ilgas, gyvenimas trumpas). Daugelis \u0161\u012f posak\u012f suprantame pa\u017eod\u017eiui\u00a0\u2013 kad viskas praeina, o darbai lieka. I\u0161 tikr\u0173j\u0173 pirmyk\u0161t\u0117 reik\u0161m\u0117 buvo kitokia: gyvenimas trumpas, o kelias \u012f men\u0105\u00a0\u2013 am\u017einas.<\/p>\n
Visos meno \u0161akos tarsi i\u0161sidalijo savo \u012ftakos sferas. Kiekviena j\u0173 unikali ir nepakei\u010diama, kiekviena turi savus i\u0161rai\u0161kos b\u016bdus. Romano nepakeis nutapytas paveikslas, o gyvo \u0161okio\u00a0\u2013 sustingusi skulpt\u016bra, ir atvirk\u0161\u010diai. Vienos meno \u0161akos kalba niekada visi\u0161kai nebus i\u0161versta \u012f kit\u0105. Ji gali tik papildyti, bet ne pakeisti… Kitais \u017eod\u017eiais tariant, kiekviena meno \u0161aka turi ir savo ribas, ir savo nepakartojam\u0105 \u017eaves\u012f.<\/p>\n
Kalb\u0117dami apie fotografij\u0105, da\u017enai \u012fsivaizduojame j\u0105 tik elementariu \u201eklasikiniu\u201c pavidalu. Tuo tarpu ji slepia savyje dar daugyb\u0119 savybi\u0173, kurios be galo praple\u010dia jos formuli\u0173, galimybi\u0173 skal\u0119\u00a0\u2013 nuo subtiliausi\u0173 pustoni\u0173 ir linij\u0173 iki giliausi\u0173 ton\u0173; nuo juodai balto atvaizdo per monochromatinius vira\u017eavimus iki vos pastebim\u0173 pastelini\u0173 atspalvi\u0173, arba prie\u0161ingai\u00a0\u2013 iki pa\u010di\u0173 a\u0161triausi\u0173 dekoratyvini\u0173 derini\u0173. \u0160iuo metu fotografijoje \u017einoma keliolika labai \u012fdomi\u0173 technologini\u0173 proces\u0173\u00a0\u2013 soliarizacija, izohelija, reljefas, \u201ealkanas\u201c ry\u0161kinimas ir kiti efektai. Fotografijoje taip pat taikomi kolia\u017eo ar monta\u017eo metodai.<\/p>\n
Visos \u0161ios galimyb\u0117s i\u0161radingo menininko rankose gali virsti nepakartojama k\u016brybine versme. Fotografijoje jau \u0161iandien ry\u0161k\u016bs visi \u201eizmai\u201c, kurie \u017einomi kitose \u0161akose\u00a0\u2013 realizmas, romantizmas, simbolizmas, siurrealizmas ir t.\u00a0t.<\/p>\n
Pabr\u0117\u017etina, kad su fotografine k\u016bryba mes vis d\u0117lto da\u017eniausiai bendraujame per spaud\u0105, vadinasi, su reprodukcija, ne su originalu. Meninei fotografijai, kaip ir kitoms vaizduojamojo meno formoms, taikomos \u201eoriginalumo\u201c teis\u0117s. Ir geriausioje spaudoje dingsta tam tikra dalis to subtiliausio \u017eavesio, kuris i\u0161gaunamas vos nusakomais tonais, fakt\u016bra, net pa\u010diu formatu. Taigi galutin\u0119 nuomon\u0119 ir i\u0161vad\u0105 apie fotografijos k\u016brin\u012f, jos meni\u0161kum\u0105 galima tarti tik turint prie\u0161 akis pat\u012f original\u0105. Neatsitiktinai pastaruoju metu pastebimai gaus\u0117ja fotografijos parod\u0173. Tai bendravimas su k\u016briniu be tarpinink\u0173. Manau, daugelis dar prisimena prie\u0161 trejus metus Vilniuje vykusi\u0105 tarptautin\u0119 parod\u0105 \u201eFantastin\u0117 fotografija\u201c, kuri net ir did\u017eiausius skeptikus privert\u0117 \u201eprareg\u0117ti\u201c ir pripa\u017einti fotografijos menin\u0119 j\u0117g\u0105.<\/p>\n
Kod\u0117l \u017emogus taip ver\u017eiasi \u012f gro\u017e\u012f, ko jis jame ie\u0161ko, ko i\u0161 jo tikisi?<\/p>\n
Vienareik\u0161mis atsakymas \u010dia nieko nepaai\u0161kins. Galima pateikti tik daugel\u012f u\u017euomin\u0173, su kuo \u017emogui asocijuojasi gro\u017eis.<\/p>\n
Gro\u017eis\u00a0\u2013 tai tiesa.<\/p>\n
Gro\u017eis\u00a0\u2013 tai tobulumas.<\/p>\n
Gro\u017eis\u00a0\u2013 tai genijaus p\u0117dsakas.<\/p>\n
Gro\u017eis\u00a0\u2013 tai meil\u0117.<\/p>\n
Gro\u017eis\u00a0\u2013 tai \u0161viesa akyse ir sieloje.<\/p>\n
Gro\u017eis\u00a0\u2013 tai gamtos k\u016brybos vir\u0161\u016bn\u0117s.<\/p>\n
Gro\u017eis\u00a0\u2013 tai ap\u010diuopiamas stebuklas.<\/p>\n
Gro\u017eis\u00a0\u2013 tai pusiausvyra ir stebuklas.<\/p>\n
Gro\u017eis gali i\u0161gelb\u0117ti pasaul\u012f,\u00a0\u2013 tik\u0117jo vienas i\u0161 Dostojevskio heroj\u0173. Neapsipraskim su stebuklais, steb\u0117kim\u0117s.<\/p>\n
Publikuota \u017eurnale \u201eNemunas\u201c, 1982\u00a0m. vasaris, Nr. 2 (179), 44\u201346 p. (Kalba netaisyta.)<\/p>\n
<\/p>\n
[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n
[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-7-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Luvro sal\u0117je stovi Nekaltyb\u0117s portretas… Tai balta Venera\u00a0\u2013 negyva statula Ir jaunut\u0117 gra\u017euol\u0117, ir i\u0161bly\u0161k\u0119s poetas. \u010cia sustoja ir meld\u017eias… Sal\u0119 gaubia tyla… Ir visi \u010dia jai meld\u017eias, nes priver\u010dia jos gro\u017eis Jos sudievinto veido ir nekalto liemens… Ir lengvut\u0117 kaip snaig\u0117, kaip…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":36474,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[638,148,110,606],"tags":[122],"class_list":["post-36470","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-06","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-fotografija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"RIMANTAS DICHAVI\u010cIUS","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36470","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=36470"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36470\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36477,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36470\/revisions\/36477"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/36474"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=36470"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=36470"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=36470"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}