{"id":36333,"date":"2025-07-15T07:41:15","date_gmt":"2025-07-15T05:41:15","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=36333"},"modified":"2025-07-15T07:41:15","modified_gmt":"2025-07-15T05:41:15","slug":"nemirtingas-gandas","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/nemirtingas-gandas\/","title":{"rendered":"NEMIRTINGAS GANDAS. DIEVO KLAUSIMAS IR MODERNYB\u0116S ILIUZIJA"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>Garsus vokie\u010di\u0173 filosofas Robertas Spaemannas (1927\u20132018), d\u0117st\u0119s \u0160tutgarto, Heidelbergo, Miuncheno universitetuose, buv\u0119s vizituojan\u010diu profesoriumi Pary\u017eiuje, Rio de \u017daneire, Naujajame Levene ir Kinijos socialini\u0173 moksl\u0173 akademijoje Pekine, apie pasaul\u012f ir jame veikian\u010diuosius mok\u0117jo kalb\u0117ti ai\u0161kiai ir argumentuotai. Ie\u0161kodamas esminio atsakymo\u00a0\u2013 k\u0105 rei\u0161kia moderniame pasaulyje b\u016bti \u017emogumi, suk\u016br\u0117 solid\u017ei\u0173 veikal\u0173, gilinosi \u012f nauj\u0173j\u0173 laik\u0173 id\u0117j\u0173 istorij\u0105, krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u0105 etik\u0105, gamtos filosofij\u0105, antropologij\u0105, politin\u0119 filosofij\u0105.<!--more--><\/p>\n<p>Knygos \u201eNemirtingas gandas. Dievo klausimas ir modernyb\u0117s iliuzija\u201c autorius kreipiasi \u012f tuos skaitytojus, kurie pasireng\u0119 apm\u0105styti Dievo klausim\u0105: \u201eMat jis \u012fsitikin\u0119s, kad\u00a0\u2013 prie\u0161ingai nei didysis Pascalis\u00a0\u2013 filosof\u0173 Dievas n\u0117ra kitoks nei Abraomo, Izaoko ir Jok\u016bbo Dievas, lygiai kaip Au\u0161rin\u0117 yra ne kas kita nei Vakarin\u0117 \u017evaig\u017ed\u0117.\u201c<\/p>\n<p>Noras i\u0161siai\u0161kinti, ar gandas, kad Dievas egzistuoja, yra teisingas, bet kur\u012f \u017emog\u0173 pirmiausia nuveda \u012f argument\u0173 mi\u0161k\u0105, kuriame n\u0117ra vienod\u0173 med\u017ei\u0173. Kaip tuomet rasti ties\u0105? Gal neverta jos ie\u0161koti? Mes nuolat pristingame tam laiko, be to, bijome pa\u017eeminim\u0173, nes\u0117kmi\u0173, nuvertinimo, o labiausiai\u00a0\u2013 kan\u010dios. Nors daug \u017einome ir i\u0161manome, esame beveik laimingi, bet nesurandame mokyklos, kurioje b\u016bt\u0173 mokoma nebijot bijoti.<\/p>\n<p>Leiskim\u0117s \u012f \u0161i\u0105 patirt\u012f su R. Spaemannu, kvie\u010dian\u010diu pasitelkti Dievo \u012frodymus pagal Nietzsch\u0119, evoliucij\u0105 ir proting\u0105 sumanym\u0105, krik\u0161\u010dionyb\u0119 ir filosofij\u0105 naujaisiais laikais, religij\u0105 ir faktin\u0119 ties\u0105. Kelion\u0117je\u00a0\u2013 tai dar vienas gandas\u00a0\u2013 i\u0161ry\u0161k\u0117ja takas ie\u0161kojim\u0173 mi\u0161ke ir \u017emogi\u0161koje egzistencijoje su am\u017einomis kan\u010dios ir meil\u0117s, blogio ir g\u0117rio dvikovomis. R. Spaemannas aktyviai dalyvaudavo vie\u0161ose diskusijose, pasisakydamas branduolin\u0117s ginkluot\u0117s, karo Kosove, abortus ir eutanazij\u0105 reglamentuojan\u010di\u0173 teis\u0117s akt\u0173 klausimais. \u201eKnygose, \u017eurnaluose, laikra\u0161\u010diuose ir televizijos debatuose jis k\u0117l\u0117 klausimus apie \u201eEuropos vertybes\u201c. Jo d\u0117mesys taip pat buvo sutelktas \u012f dvasin\u0119 ba\u017eny\u010di\u0173 pad\u0117t\u012f. R. Spaemannui visada r\u016bp\u0117jo apginti modernyb\u0117s pasiekimus nuo modernybei b\u016bdingo polinkio \u012f savinaik\u0105\u201c,\u00a0\u2013 apie autori\u0173 ra\u0161oma knygoje.<\/p>\n<p>Knyg\u0105 \u201eNemirtingas gandas. Dievo klausimas ir modernyb\u0117s iliuzija\u201c leid\u017eia Lietuvos nacionalin\u0117s Martyno Ma\u017evydo bibliotekos Mokslo ir enciklopedij\u0173 leidybos centras. I\u0161 vokie\u010di\u0173 kalbos vert\u0117 Vilija Gerulaitien\u0117 (versta i\u0161 R. Spaemann. \u201eDas unsterbliche Ger\u00fccht: Die Frage nach Gott und die T\u00e4uschung der Moderne\u201c. Klett-Cotta, 2014), redaktor\u0117 Irena Stankevi\u010dien\u0117, mokslinis konsultantas dr. Linas Jokubaitis, dailininkas Saulius Bajorinas.<\/p>\n<p style=\"text-align: right;\">Pareng\u0117 Loreta Jastramskien\u0117<\/p>\n<hr \/>\n<p><em>I\u0161trauka i\u0161 Roberto Spaemanno knygos \u201eNemirtingas gandas. Dievo klausimas ir modernyb\u0117s iliuzija\u201c<\/em><\/p>\n<p>KRIK\u0160\u010cIONI\u0160KAS PO\u017dI\u016aRIS \u012e KAN\u010cI\u0104<\/p>\n<p>Visi \u017einote Vis\u0173 \u0160vent\u0173j\u0173 dienos giesm\u0119 \u201eJ\u016bs, Dievo draugai, visi kartu\u201c. Kadaise giesm\u0117s priedainis skamb\u0117jo taip: \u201ePad\u0117kite mums \u0161ioje a\u0161ar\u0173 pakaln\u0117je, kad Dievo malon\u0117s ir pasirinkimo d\u0117ka mes visi patektume \u012f dang\u0173.\u201c Jau XX\u00a0am\u017eiaus ketvirtajame de\u0161imtmetyje imta protestuoti prie\u0161 kalbas apie a\u0161ar\u0173 pakaln\u0119. Sakyta, kad tai paneigia gyvenim\u0105. \u017dinoma, tai buvo nes\u0105mon\u0117. Juk kod\u0117l tas, kuris skausm\u0105 vadina skausmu, kan\u010di\u0105\u00a0\u2013 kan\u010dia, tur\u0117t\u0173 neigti gyvenim\u0105? Ir kuris supranta, kad pasaulyje yra daugiau skausmo ir kan\u010dios, nei mums nor\u0117t\u0173si? Jau kelerius metus \u201ea\u0161ar\u0173 klonis\u201c, <em>lacrimarum vallis<\/em>, kaip jis vadinamas giesm\u0117je \u201eSveika, Karaliene\u201c [<em>Salve, Regina<\/em>], kei\u010diamas nieko nesakan\u010diais \u017eod\u017eiais \u201e\u017eem\u0117s sl\u0117nis\u201c [<em>Erdental<\/em>]. Giesmi\u0173 tobulintojai, matyt, nenor\u0117jo atsilikti nuo bendros <em>keep smiling<\/em> tendencijos. Jie mieliau paliko Bertoltui Brechtui pasakyti ties\u0105: \u201ePagalvokite apie bad\u0105 ir didel\u012f \u0161alt\u012f \/ \u0160iame sl\u0117nyje, kuriame aidi aimanos.\u201c Au\u0161vico ir Gulago archipelago akivaizd\u017eiai nepakako, kad b\u016bt\u0173 galima kalb\u0117ti apie a\u0161ar\u0173 pakaln\u0119 arba klon\u012f. Nors Theodoras Adorno k\u0105 tik buvo para\u0161\u0119s, kad po Au\u0161vico nebe\u012fmanoma sukurti jokio eil\u0117ra\u0161\u010dio. Ta\u010diau ir tai n\u0117ra tiesa. Juk kod\u0117l po Golgotos ar nekalt\u0173 Betliejaus vaik\u0173 \u017eudyni\u0173 tur\u0117jo b\u016bti \u012fmanoma ka\u017ekas, kas nebe\u012fmanoma po Au\u0161vico, Hiro\u0161imos ar Kambod\u017eos? Bet gra\u017eiausia poezija, \u0161viesiausia muzika buvo sukurta po Dievo S\u016bnaus nukry\u017eiavimo\u00a0\u2013 tarsi kry\u017eiaus \u0161e\u0161\u0117lyje.<\/p>\n<p>Optimizmas ir pesimizmas yra pavir\u0161utini\u0161kos pasaul\u0117\u017ei\u016bros. Tiesa apie kan\u010di\u0105\u00a0\u2013 paradoksali. J\u0105 galima i\u0161reik\u0161ti tik sakiniais, kurie vienas kitam tarsi prie\u0161tarauja. Aprei\u0161kimas draud\u017eia mums skubotai spr\u0119sti \u0161\u012f prie\u0161taravim\u0105 vienaip ar kitaip. Viena vertus, jis mus moko, kad pasaul\u012f i\u0161tiko rimta kriz\u0117, kad k\u016brinija ken\u010dia gimdymo skausmus, kad \u017eem\u0117 yra a\u0161ar\u0173 pakaln\u0117 ir kad \u0161io pasaulio kunigaik\u0161tis, apie kur\u012f kalba Kristus, yra blogas. Ta\u010diau kita vertus, aprei\u0161kimas moko, kad pasaulis kiekvien\u0105 akimirk\u0105 randasi i\u0161 Dievo k\u016brybin\u0117s valios ir kad jis, kaip sakoma Prad\u017eios knygoje, yra labai geras. Ir jei turime akis, kad matytume, matome, kad \u201eneapsakomai did\u016bs k\u016briniai\u201c, kaip sakoma Goeth\u0117s \u201eFauste\u201c, tai yra saul\u0117tekis, obelis, \u017emogaus veidas, yra \u201enuostab\u016bs kaip ir pirm\u0105j\u0105 dien\u0105\u201c. J\u0117zaus elgesys atitinka \u0161\u012f paradoks\u0105. Jis pats i\u0161gydydavo ligonius, prikeldavo mirusiuosius ir kartu mok\u0117: \u201eJei kas nori eiti paskui mane, [&#8230;] tepasiima savo kry\u017ei\u0173 ir teseka manimi.\u201c [Lk 9,23; Mt 16,24] Krik\u0161\u010dionyb\u0117 mus moko kovoti su kan\u010diomis, kad ir kur jos mus u\u017eklupt\u0173, moko jas palengvinti ir pa\u0161alinti; kita vertus, moko mus kent\u0117ti kan\u010dias nuolankiai, netgi jas priimti. Kristus pats pakilo prie\u0161 kry\u017eiaus kan\u010di\u0105 ir po Velyk\u0173 savo mokiniams paai\u0161kino: \u201eArgi Mesijas netur\u0117jo viso to i\u0161kent\u0117ti ir \u017eengti \u012f savo garb\u0119?!\u201c [Lk 24,26]<\/p>\n<p>T\u0105 pat\u012f paradoks\u0105 dar kitu pavidalu matome J\u0117zaus \u017eod\u017eiuose, kad \u017dmogaus S\u016bnus i\u0161 ties\u0173 turi b\u016bti i\u0161duotas, bet vargas tam \u017emogui, kuris j\u012f i\u0161duos. (Beje, Goeth\u0117s Mefistofelis b\u016btent \u0161i\u0105 paradoksali\u0105 mint\u012f i\u0161sako taip: \u201eA\u0161 esu dalis tos j\u0117gos, kuri am\u017einai nori blogio ir am\u017einai kuria g\u0117r\u012f.\u201c) Yra religij\u0173, priiman\u010di\u0173 kan\u010dias, ir religij\u0173, su jomis kovojan\u010di\u0173, rezignuojan\u010di\u0173 religij\u0173 ir aktyvi\u0173 religij\u0173. Krik\u0161\u010dionyb\u0117 ypatinga tuo, kad ji yra ir viena, ir kita vienu metu, ir dvejopa radikaliai: viena vertus, ji moko, kad pasaulio i\u0161ganymas \u012fvyksta per Dievo S\u016bnaus kan\u010di\u0105 ir kad mes galime dalyvauti i\u0161ganyme tik per savo pa\u010di\u0173 kan\u010dias. Kita vertus, ji moko, kad \u017emogus galiausiai bus teisiamas pagal tai, k\u0105 padar\u0117, kad palengvint\u0173 kan\u010dias: \u201eA\u0161 buvau i\u0161alk\u0119s, ir j\u016bs mane pavalgydinote, buvau i\u0161tro\u0161k\u0119s, ir mane pagird\u0117te, buvau keleivis, ir mane priglaud\u0117te, buvau nuogas\u00a0\u2013 mane apreng\u0117te&#8230;\u201c [Mt 25,35\u201336] N\u0117 viena pasaulio religija n\u0117ra i\u0161vys\u010diusi tokios precedento neturin\u010dios aktyvios pagalbos ken\u010diantiesiems veiklos kaip Kry\u017eiaus religija.<\/p>\n<p>Kaip tur\u0117tume tai suprasti? Kaip suprasti paradoks\u0105, slypint\u012f s\u0105vokoje \u201ekan\u010dios prasm\u0117\u201c? Juk b\u016btent ka\u00f1\u010dios yra beprasmyb\u0117s patirtis. Ar tokia patirtis pati savaime gali tur\u0117ti prasm\u0119? \u0160\u012f klausim\u0105 u\u017eduodame, nes patys neken\u010diame nepakeliamai. Kas i\u0161 ties\u0173 ken\u010dia, nesiklausys paskaitos apie kan\u010dios prasm\u0119. Ta\u010diau b\u016btent tod\u0117l svarbu u\u017eduoti sau \u0161\u012f klausim\u0105, kol kan\u010dia m\u016bs\u0173 dar neu\u017eklupo. Nor\u0117dami atsakyti \u012f \u0161\u012f klausim\u0105 pirmiausia pa\u017evelkime \u012f paprastesn\u012f rei\u0161kin\u012f\u00a0\u2013 fizin\u012f skausm\u0105, kuris neb\u016btinai tapatus kan\u010diai. Grau\u017eiantis alkis man\u0119s nekankina, jei \u017einau, kad tuoj gausiu valgyti. Ir apendicito skausmai n\u0117ra kan\u010dia, jei jiems kilus apendiksas pa\u0161alinamas. Skausmas i\u0161 esm\u0117s yra prasminga gamtos priemon\u0117. Jis tarnauja gyvybei kaip pavojaus signalas. Skausmas yra neigiamo dalyko patyrimas. Ta\u010diau neigiamo dalyko patirtis pati savaime n\u0117ra neigiama\u00a0\u2013 ji yra teigiama. Ji yra s\u0105lyga gr\u0117smei \u012fveikti. Tod\u0117l skausmas, kol jis susij\u0119s su tam tikra funkcija, taip pat suvokiamas kaip prasmingas.<\/p>\n<p>Skausmas tampa kan\u010dia tik tada, kai jis tampa savaranki\u0161kas, kai rodo gyvenimo nykim\u0105, prie\u0161 kur\u012f esu bej\u0117gis; arba kai jis \u012fgyja intensyvum\u0105, visi\u0161kai neatitinkant\u012f jo signalin\u0117s funkcijos. Kan\u010dia\u00a0\u2013 tai patirtis, kai i\u0161krentama i\u0161 saugumo poj\u016b\u010dio, i\u0161 prasmini\u0173 ir funkcini\u0173 ry\u0161i\u0173 visumos. Skausmas, trukdantis gyvybei skleistis; glaukoma, pakertanti dailininko reg\u0117jim\u0105, arba artroz\u0117, paraly\u017eiuojanti vargoninink\u0105; vaik\u0173 alkis, kai net pusbad\u017eiu gyvenantys t\u0117vai negali jiems nieko duoti valgyti; priklausomyb\u0117 nuo piktavali\u0161kos motinos arba senukai, atstumti ned\u0117king\u0173 vaik\u0173; bej\u0117gi\u0161kumas prie\u0161 \u017eeminan\u010dias neteisybes; nelaiminga meil\u0117, depresija, mirtis vienatv\u0117je. Kokia prasm\u0117 \u010dia kalb\u0117ti apie prasm\u0119? Koki\u0105 prasm\u0119 tur\u0117t\u0173 tur\u0117ti beprasmyb\u0117s patirtis? Argi i\u0161sivadavimas i\u0161 kan\u010dios n\u0117ra vienintelis \u012fmanomas vis\u0173 racionali\u0173 sieki\u0173 tikslas?<\/p>\n<p>O gal vis d\u0117lto egzistuoja analogija tarp kan\u010dios ir skausmo? Skausmas, kaip jau min\u0117jau, yra patirtis, tarnaujanti gyvybei kaip pavojaus signalas. Kai kyla gr\u0117sm\u0117, akivaizdu, geriau apie j\u0105 su\u017einoti, negu jos nepasteb\u0117ti. Vadinasi, blogis yra ne pats skausmas, o gyvybei gr\u0117sm\u0119 kelianti ar gyvenimo kokyb\u0119 trikdanti b\u016bkl\u0117, apie kuri\u0105 prane\u0161a skausmas. Ar ka\u017ek\u0105 pana\u0161aus galima pasakyti ir apie kan\u010di\u0105? Ar tai galima pasakyti apie beprasmi\u0161kumo, ka\u017eko, kas prie\u0161tarauja gyvenimo logikai, patyrim\u0105? Ar tokia patirtis n\u0117ra pati savaime beprasm\u0117, prie\u0161taraujanti gyvenimo logikai? \u0160i patirtis b\u016bt\u0173 beprasmi\u0161ka tik tuomet, jei tai b\u016bt\u0173 klaidinga patirtis, tai yra jei nei blogis, nei tai, kas neteisinga ar prie\u0161tarauja prasmei, be kan\u010dios apskritai neegzistuot\u0173. Bet jei visa tai <em>egzistuoja<\/em>, akivaizdu, kad geriau tai patirti\u00a0\u2013 vadinasi, nuo to kent\u0117ti,\u00a0\u2013 negu nes\u0105moningai to nepasteb\u0117ti ir taip nukrypti nuo tiesos. Juk u\u017e tiesos rib\u0173 \u017emogui nebelieka nei prasm\u0117s, nei orumo.<\/p>\n<p>Beje, mums visiems pa\u017e\u012fstamos tam tikros kan\u010dios formos, kuri\u0173 nelaikome blogiu, veikiau \u017emogi\u0161kojo orumo \u017eenklu: sielvartas ir pyktis matant neteisyb\u0119, atgaila d\u0117l m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 padarytos neteisyb\u0117s, u\u017euojauta ken\u010diantiems. Tokios kan\u010dios n\u0117ra blogis, jos yra tinkama, teisinga reakcija \u012f blog\u012f. Akivaizdu, kad \u017emogus, kuris juokdamasis be skrupul\u0173 trypia kitus \u017emones, atrodo kur kas atgrasiau nei tas, kuris t\u0105 pat\u012f daro apimtas pyk\u010dio. Ta\u010diau ir vienas, ir kitas atrodo atgrasiau u\u017e \u017emog\u0173, kuris ateina \u012f prot\u0105 ir ima kent\u0117ti d\u0117l to, k\u0105 padar\u0117.<\/p>\n<p>\u0160tai \u010dia ir gl\u016bdi raktas \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f kan\u010dios prasm\u0117s ai\u0161kinim\u0105. Krik\u0161\u010dioni\u0161koji Aprei\u0161kimo \u017einia mus moko kan\u010di\u0105 laikyti ne esminiu blogiu, bet nat\u016bralia esminio blogio pasekme\u00a0\u2013 b\u016bdu, kuriuo patiriame t\u0105 esmin\u012f blog\u012f. Tas esminis blogis yra moralinis blogis\u00a0\u2013 nuod\u0117m\u0117. Be supratimo, kas yra nuod\u0117m\u0117, krik\u0161\u010dionyb\u0117s i\u0161vis ne\u012fmanoma suvokti. Pasak J\u0117zaus \u017eod\u017ei\u0173, \u0160ventoji Dvasia leis \u017emogui pa\u017einti tris dalykus: kad yra nuod\u0117m\u0117, teisyb\u0117 ir teismas [\u201ed\u0117l nuod\u0117m\u0117s, d\u0117l teisyb\u0117s, d\u0117l teismo\u201c] (Jn 16,8). Kaip skausmas yra subjektyvi gr\u0117sm\u0117s fiziniam gyvenimui ar jo sutrikdymo patirtis, taip kan\u010dia yra subjektyvus gr\u0117sm\u0117s dvasiniam, b\u016btent \u017emogi\u0161kajam, gyvenimui ir jo sutrikdymo patyrimas, subjektyvi nuod\u0117m\u0117s pasekm\u0117. Tod\u0117l \u017emogaus atsiskyrimas nuo tikrov\u0117s, nepaklusnumas Dievui nul\u0117m\u0117, kaip sakoma Prad\u017eios knygoje, i\u0161varym\u0105 i\u0161 rojaus ir \u012f\u017eengim\u0105 \u012f skausmo pasaul\u012f. Ir kai J\u0117zus gydo \u017emones nuo lig\u0173, jam kan\u010di\u0173 i\u0161laisvinimas visuomet yra i\u0161orinis \u017eenklas, liudijantis i\u0161laisvinim\u0105 nuo nuod\u0117m\u0117s. \u201eTavo nuod\u0117m\u0117s atleistos\u201c,\u00a0\u2013 sako jis paraly\u017eiuotajam. O tada priduria: \u201eKad \u017einotum\u0117te \u017dmogaus S\u016bn\u0173 turint gali\u0105 \u017eem\u0117je atleisti nuod\u0117mes\u201c, jis sako paraly\u017eiuotajam: \u201ePasiimk ne\u0161tuvus ir eik namo.\u201c (Mt 9,6) \u0160iandien, kai charizmatinis jud\u0117jimas v\u0117l gr\u0105\u017eina ligoni\u0173 gydym\u0105 \u012f krik\u0161\u010dioni\u0161k\u0105j\u012f gyvenim\u0105, kan\u010dios ir kalt\u0117s ry\u0161ys taip pat labai svarbus.<\/p>\n<p>Krik\u0161\u010dioni\u0161koji tradicija sako, kad kan\u010dia yra bausm\u0117 u\u017e nuod\u0117m\u0119. Ta\u010diau nor\u0117dami teisingai suprasti \u0161\u012f teigin\u012f, turime \u017einoti, k\u0105 i\u0161 tikr\u0173j\u0173 rei\u0161kia bausm\u0117: ji rei\u0161kia, kad tas, kuris padaro neteisyb\u0119, b\u016bdamas i\u0161laikomas tiesoje ir gerbiamas kaip \u017emogus, turi patirti ir privalo suvokti savo veiksm\u0173 pasekmes. \u201eTiesa padarys jus laisvus.\u201c (Jn 8,32) (I\u0161 to kyla svarbios i\u0161vados bausmi\u0173 vykdymui. Bausm\u0117 visada yra kan\u010dios suk\u0117limas. Ta\u010diau tokia kan\u010dia neturi b\u016bti ker\u0161to pob\u016bd\u017eio, ji turi b\u016bti tokia, kad nubaustajam bausm\u0117s atlikimas suteikt\u0173 galimyb\u0119 patirti esmines \u017emogi\u0161kas patirtis ir\u00a0\u2013 jei \u012fmanoma\u00a0\u2013 suvokti bausm\u0117s prasm\u0119.) Viena vertus, kan\u010dia yra blogio pasekm\u0117. Ta\u010diau sukeldama kan\u010di\u0105 Dievui prie\u0161i\u0161ka blogio galia nuolat save demaskuoja. Kan\u010dia sunaikina mel\u0105, es\u0105 blogis n\u0117ra blogis. Jei blogis\u00a0\u2013 mai\u0161tas prie\u0161 Diev\u0105\u00a0\u2013 b\u016bt\u0173 toks, kad gal\u0117t\u0173 suteikti laim\u0119, tuomet melas gal\u0117t\u0173 sunaikinti ties\u0105 ir pats tapt\u0173 antr\u0105ja tiesa. Ta\u010diau kan\u010dia demaskuoja blogio pa\u017eadus kaip mel\u0105, o \u0161io pasaulio kunigaik\u0161t\u012f\u00a0\u2013 kaip \u201emelo t\u0117v\u0105\u201c [Jn 8,44], kaip j\u012f vadina Kristus. \u017dmogaus mai\u0161tas prie\u0161 Diev\u0105 \u017elunga kan\u010dioje, tod\u0117l kan\u010dia tampa \u017emogaus i\u0161gelb\u0117jimu. Ji neleid\u017eia melui galutinai \u012fsigal\u0117ti. Juk galiausiai niekas negali nor\u0117ti to, kas jam pa\u010diam sukelia kan\u010di\u0105. Kent\u0117ti\u00a0\u2013 rei\u0161kia patirti tai, ko nenorime. Kan\u010dia yra m\u016bs\u0173 valios su\u017elugdymas. Tai buvo ir J\u0117zaus valios su\u017elugdymas. Lai\u0161ke \u017eydams \u012f klausim\u0105 apie J\u0117zaus kan\u010dios prasm\u0119 atsakoma glaustu sakiniu: \u201eJis savo kent\u0117jimuose i\u0161moko klusnumo.\u201c (\u017dyd 5,8)<\/p>\n<p>Bet ar jis tur\u0117jo mokytis klusnumo? T\u0117vo valia, kaip jis sak\u0117, buvo jo maistas (plg. Jn 4,34). Kod\u0117l tuomet tas maistas buvo toks kartus? \u010cia jau pereiname prie antrosios, b\u016btent krik\u0161\u010dioni\u0161kos, atsakymo dalies apie kan\u010dios prasm\u0119. Kad kent\u0117ti neteisyb\u0119 yra geriau, nei daryti neteisyb\u0119, ir kad daryti neteisyb\u0119 <em>su<\/em> bausme yra geriau, nei daryti neteisyb\u0119 <em>be<\/em> bausm\u0117s, kad bausm\u0117s kent\u0117jimas yra \u201esielos i\u0161gydymas\u201c, jau \u0161imtme\u010dius prie\u0161 Krist\u0173 buvo galima perskaityti Platono veikaluose. Ta\u010diau nuolat patiriame visai k\u0105 kita, b\u016btent tai, kad ken\u010dia nekaltieji, kad tas, kuris sukelia kan\u010di\u0105, ir tas, kuris j\u0105 patiria, n\u0117ra tas pats asmuo, ir da\u017enai n\u0117ra jokio akivaizdaus ry\u0161io tarp nuod\u0117m\u0117s ir kan\u010dios. \u201eKas nusid\u0117jo,\u00a0\u2013 jis pats ar jo t\u0117vai,\u00a0\u2013 kad gim\u0117 neregys?\u201c\u00a0\u2013 klaus\u0117 J\u0117zaus mokiniai, ie\u0161kantys tokio ry\u0161io. Vie\u0161pats atsako: \u201eNei jis nenusid\u0117jo, nei jo t\u0117vai.\u201c (Jn 9,1\u20133) Jei nuod\u0117m\u0117s ir kan\u010dios ry\u0161ys b\u016bt\u0173 visada tiesiogiai patiriamas, jei blogasis kent\u0117t\u0173, o gerasis\u00a0\u2013 ne, tuomet pasaulis i\u0161 esm\u0117s b\u016bt\u0173 darnoje ir blogasis neb\u016bt\u0173 \u0161io pasaulio kunigaik\u0161tis. Apa\u0161talo \u017eod\u017eiai apie tai, kad k\u016brinija d\u016bsauja ir ken\u010dia s\u0105r\u0117mius d\u0117l j\u0105 pavergusiojo, neb\u016bt\u0173 tiesa; neb\u016bt\u0173 tiesa ir mintis, kad visa k\u016brinija laukia i\u0161ganymo.<\/p>\n<p>Pirmin\u0117 nuod\u0117m\u0117 [<em>Urs\u00fcnde<\/em>]\u00a0\u2013 angel\u0173 tro\u0161kimas b\u016bti kaip Dievas\u00a0\u2013 buvo nukreipta ne \u012f kan\u010dios suk\u0117lim\u0105, o \u012f laim\u0117s parodij\u0105. Kan\u010dia, gyvenimo neigimas\u00a0\u2013 tai nenumatyta pasekm\u0117. Ta\u010diau dabar naujuoju \u0161io pasaulio \u012fstatymu tampa tai, kad kiekvienas stengiasi perkelti kan\u010di\u0105 kitiems, gyventi kit\u0173 s\u0105skaita, ir taip nuolat sukelia papildom\u0173 kan\u010di\u0173, be t\u0173, kurioms mus pasmerkia u\u017ekeikta prigimtis.<\/p>\n<p>Ir \u0161io pasaulio \u012fstatymas siaubingai veiksmingas. Nat\u016bralios kan\u010dios beveik nevertos pamin\u0117jimo, palyginti su tomis, kurias \u017emon\u0117s sukelia vieni kitiems. O prie \u0161io pasaul\u012f gaubian\u010dio prakeiksmo prisideda ir tai, kad kan\u010dia, kuri i\u0161 esm\u0117s tur\u0117jo b\u016bti tiesos ir \u017emogaus i\u0161gelb\u0117jimo priemon\u0117, tampa blogio sklaidos \u012frankiu. Mat neteisingai ken\u010dian\u010diojo apmaudas d\u0117l neteisiojo skriaud\u0117jo paver\u010dia j\u012f pat\u012f piktu ir linkusiu daryti kitiems tai, k\u0105 pats patyr\u0117. \u0160ioje kan\u010dios perk\u0117limo kitiems grandin\u0117je blogis nuolat atsinaujina\u00a0\u2013 o kartu su juo ir kan\u010dia.<\/p>\n<p>Krik\u0161\u010dionyb\u0117s esm\u0117 yra tik\u0117jimas, kad \u0161i lemtis, \u0161is prakeiksmas kart\u0105 buvo nutrauktas, kai tobulas gerasis Dievo S\u016bnus tapo d\u0117l m\u016bs\u0173 nuod\u0117me, kaip sako apa\u0161talas, tai yra kai prisi\u0117m\u0117 subjektyvi\u0105 blogio, beprasmyb\u0117s, Dievo apleidimo patirt\u012f nesistengdamas jos atsikratyti ar perkelti kitiems. Jis patyr\u0117, kas yra nuod\u0117m\u0117, ir taip palau\u017e\u0117 melo gali\u0105. K\u0105 rei\u0161kia: \u201eJis savo kent\u0117jimuose i\u0161moko klusnumo\u201c? Jis visada buvo susitapatin\u0119s su T\u0117vo valia! Taip, bet jis nebuvo susitapatin\u0119s su nuod\u0117me. Tod\u0117l tai buvo prie\u0161inga jo prigim\u010diai, kad jis pats tur\u0117jo prisiimti gr\u012f\u017eimo i\u0161 neklusnumo \u012f klusnum\u0105 kain\u0105.<\/p>\n<p>Kan\u010dia apskritai yra nenat\u016brali. Ta\u010diau kan\u010dioje blogis tarsi pats sukuria savo prie\u0161nuod\u012f. Toks prie\u0161nuodis gali pad\u0117ti u\u017esikr\u0117tusiesiems nuodais. Bet pasaulio likimas pasikei\u010dia tik tada, kai visi\u0161kai tyras \u017emogus i\u0161geria prie\u0161nuod\u012f,\u00a0\u2013 tik ten, kur, kaip sakoma Lai\u0161ke \u017eydams, kaip auk\u0105 save atna\u0161auja tas, kuriam nereikia atna\u0161auti u\u017e savo nuod\u0117mes. Vie\u0161pats meld\u0117si, kad j\u012f aplenkt\u0173 taur\u0117, kuri\u0105 jis vis d\u0117lto i\u0161g\u0117r\u0117\u00a0\u2013 tai yra prie\u0161nuod\u017eio taur\u0117. Atperkan\u010diosios kan\u010dios galia yra giliausias krik\u0161\u010dionyb\u0117s sl\u0117pinys. Galiausiai ji nepasiduoda jokiam psichologiniam ai\u0161kinimui. Kosmo tiesos atk\u016brimas per adekvat\u0173 patyrim\u0105 to, k\u0105 rei\u0161kia prakti\u0161kai \u012fgyvendintas melas, tai yra per kan\u010di\u0105,\u00a0\u2013 \u0161tai kuo mes tikime. Ir pirmasis \u017emogus, kuris kartu su J\u0117zumi \u012f\u017eeng\u0117 \u012f Dievo \u0161lov\u0119, buvo gangsteris ar teroristas, kaboj\u0119s \u0161alia jo ant kry\u017eiaus ir J\u0117zaus akivaizdoje suprat\u0119s ties\u0105 apie kan\u010di\u0105: \u201eJuk mudu teisingai gavome, ko m\u016bs\u0173 darbai verti, o \u0161itas nieko blogo n\u0117ra padar\u0119s.\u201c (Lk 23,41)<\/p>\n<p>\u0160iandien tarp teolog\u0173 kartais paniekinamai kalbama apie vadinam\u0105j\u0105 kan\u010dios mistik\u0105. Tiesa yra tokia: jei neigiama mistin\u0117 kan\u010dios tikrov\u0117, o ypa\u010d atperkamoji kan\u010dia, tuomet i\u0161 viso pa\u0161alinama pati krik\u0161\u010dionyb\u0117. Tai neturi nieko bendra su dvasiniu mazochizmu. Kan\u010dia yra ir lieka prie\u0161inga m\u016bs\u0173 prigim\u010diai. O tikra kan\u010dia yra tik ta, kurios patys nesirenkame. Turime siekti tik vienos kan\u010dios, b\u016btent adekva\u010dios savo blogos valios tiesos patirties, tai yra atgailos u\u017e savo nuod\u0117mes. Visi kiti s\u0105moningai pasirinkti kent\u0117jimai n\u0117ra tikrosios kan\u010dios. Senov\u0117s krik\u0161\u010dionys kankiniais nelaik\u0117 pasiry\u017eusi\u0173j\u0173 savanori\u0161kai kankinystei. Jie taip pat pasteb\u0117jo, kad tie savanoriai da\u017enai pirmieji nei\u0161laikydavo i\u0161bandym\u0173 kankinimu. Tikroji kan\u010dia yra ta, kuri sutrikdo m\u016bs\u0173 vali\u0105. Tod\u0117l krik\u0161\u010dioni\u0161koji doktrina apie kan\u010dios prasm\u0119 nestabdo jokios veiklos, joki\u0173 politini\u0173 reform\u0173 ar medicinos pa\u017eangos. Bet ji moko, kaip elgtis su tuo, kas vyksta prie\u0161 m\u016bs\u0173 vali\u0105 ir m\u016bs\u0173 pastangas; ji moko priimti tikrov\u0119 net tada, kai patiriame nes\u0117km\u0119, d\u0117koti Dievui net ir tada.<\/p>\n<p>Eucharistija, pad\u0117ka, yra galutin\u0117 viso \u017emogaus gyvenimo prasm\u0117. Net ir gyvenimas, kuriame visapusi\u0161kai atsiskleid\u017eia visos \u017emogaus k\u016brybin\u0117s galios, yra pavaldus mirties ir beprasmi\u0161kumo \u012fstatymui, jei \u017emogus \u0161i\u0173 k\u016brybini\u0173 gali\u0173 nesupranta kaip dovanos ir u\u017eduoties atspind\u0117ti Diev\u0105 pasaulyje. Tod\u0117l sekmadieniais per Mi\u0161ias meld\u017eiam\u0117s: \u201eD\u0117kojame Tau, kad pa\u0161aukei mus tarnauti Tavo akivaizdoje.\u201c \u201eD\u0117kojame Tau u\u017e did\u017ei\u0105j\u0105 Tavo \u0161lov\u0119.\u201c Pasak \u0161ventojo Pauliaus Lai\u0161ko romie\u010diams, jeigu nenorima priimti kaip dovanos gyvenimo, pasaulio b\u016bties, savo pa\u010di\u0173 egzistencijos ir u\u017e tai d\u0117koti, tai yra nuod\u0117m\u0117s prad\u017eia, pirmin\u0117 nuod\u0117m\u0117 [<em>Urs\u00fcnde<\/em>], taigi vis\u0173 kan\u010di\u0173 prie\u017eastis. Visata, kuri neatsigr\u0119\u017eia \u012f i\u0161takas savo auk\u0161\u010diausiame k\u016brinyje\u00a0\u2013 \u017emoguje, praranda savo skaidrum\u0105, Dievo \u0161lov\u0117s spindes\u012f. Pasaulio b\u016btyb\u0117s tampa vienos kitoms at\u0161iauriais, neperregimais objektais. Jos atsigr\u0119\u017eia viena prie\u0161 kit\u0105.<\/p>\n<p>Tik simboli\u0161kai istorijoje nu\u0161vinta kita, tikroji Visata, pavyzd\u017eiui, kai vanduo ne\u0161a Vie\u0161pat\u012f, u\u017euot j\u012f prarij\u0119s, kai sienos neatsilaiko prie\u0161 Prisik\u0117lus\u012fj\u012f, kai \u0161ventasis Pranci\u0161kus kalbasi su gyv\u016bnais ir sutramdo vilk\u0105. Dabartinio pasaulio am\u017eiaus \u012fstatymas yra kitoks. Seniausias filosofijos teiginys, Anaksimandro i\u0161tarta mintis, \u0161\u012f d\u0117sn\u012f i\u0161rei\u0161kia tokiais \u017eod\u017eiais: \u201eI\u0161 to, i\u0161 ko daiktai atsiranda, \u012f tai jie ir suyra pagal laiko tvark\u0105. Mat jie vienas kitam atlygina bausme ir kan\u010dia u\u017e savo nusi\u017eengimus\u201c, tai yra, kaip galime paai\u0161kinti neteisyb\u0119, kuri\u0105 visos b\u016btyb\u0117s daro kitoms kovoje u\u017e b\u016bv\u012f. Anaksimandras jau buvo suvok\u0119s kan\u010dios teisingum\u0105. Jam nebuvo duota \u017einoti apie savanori\u0161kai prisiimtos kan\u010dios gali\u0105, galin\u010di\u0105 nutraukti \u0161i\u0105 grandin\u0119, apie t\u0105 kan\u010dios mistik\u0105, kuri atsispindi Martino Lutherio Kingo \u017eod\u017eiuose: \u201eDarykite mums, k\u0105 norite, mes ir toliau jus myl\u0117sime. Galite b\u016bti tikri, kad m\u016bs\u0173 geb\u0117jimas kent\u0117ti i\u0161sekins j\u016bs\u0173 smurt\u0105.\u201c<\/p>\n<p>U\u017edaras teisingumo ratas pralau\u017etas nauju simboliu\u00a0\u2013 kry\u017eiumi, simbolizuojan\u010diu prisiimt\u0105 kan\u010di\u0105, atleidim\u0105, i\u0161gydym\u0105 ir meil\u0119.<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-6-2025%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text] Garsus vokie\u010di\u0173 filosofas Robertas Spaemannas (1927\u20132018), d\u0117st\u0119s \u0160tutgarto, Heidelbergo, Miuncheno universitetuose, buv\u0119s vizituojan\u010diu profesoriumi Pary\u017eiuje, Rio de \u017daneire, Naujajame Levene ir Kinijos socialini\u0173 moksl\u0173 akademijoje Pekine, apie pasaul\u012f ir jame veikian\u010diuosius mok\u0117jo kalb\u0117ti ai\u0161kiai ir argumentuotai. Ie\u0161kodamas esminio atsakymo\u00a0\u2013 k\u0105 rei\u0161kia moderniame pasaulyje&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":36334,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[638,148,110,606],"tags":[132],"class_list":["post-36333","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-06","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-filosofija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"ROBERT SPAEMANN","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36333","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=36333"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36333\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36335,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36333\/revisions\/36335"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/36334"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=36333"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=36333"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=36333"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}