![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/06\/MV5BOGNlZGUwZjUtOTJjYy00ODgzLWEwYmEtZjg1NTBlOWNhNjQ4XkEyXkFqcGc@.jpg\")
Kadrai i\u0161 filmo \u201ePamir\u0161t\u0173 sapn\u0173 urvas\u201c (Cave of Forgotten Dreams, 2011. Re\u017e. Werneris Herzogas)<\/p><\/div>\n
Nuo pat pirmosios filmo \u201ePamir\u0161t\u0173 sapn\u0173 urvas\u201c scenos Herzogas skatina mus kelti klausimus apie gamtos ir \u017emogaus ry\u0161\u012f. Kamera iriasi per sausus, bevaisius pavasario vynuogynus. \u0160is vaizdas priklauso \u201e\u017eemei\u201c, bet atskleid\u017eia \u017emonijos, manipuliuojan\u010dios aplinka, intencionalum\u0105. Kamera kyla auk\u0161tyn, rodydama kra\u0161tovaizd\u012f, up\u0119, uolas ir augmenij\u0105. Tai stilizuotas, \u017eadinantis prisiminimus, chorin\u0117s muzikos lydimas vaizdas, kvie\u010diantis kilti kartu su \u012fsp\u016bdingais peiza\u017eais.<\/p>\n
Kult\u016bros lobis, kur\u012f regime, yra Arde\u0161o departamente, Piet\u0173 Pranc\u016bzijoje, atrad\u0117jo vardu pavadintame \u0160ov\u0117 urve (pranc. Grotte Chauvet-Pont d\u02bcArc<\/em>), gars\u0117jan\u010diame puikiai i\u0161silaikiusiais 32 000 met\u0173 urv\u0173 pie\u0161iniais.<\/p>\n Jau pirmosiomis minut\u0117mis Herzogas pateikia vien\u0105 i\u0161 savo dviprasmybi\u0173: jis v\u0117l filmuoja vynuogynus, ta\u010diau, prie\u0161ingai nei pirmajame kadre, kamera virpa\u00a0\u2013 kaip ir mokslininkai, vaik\u0161tantys nelygiu gruntu. Kamera kartu su \u017emoni\u0173 ekspedicija leid\u017eiasi \u012f urv\u0105. Re\u017eisieriaus k\u016bryboje da\u017enai matomas kontrastas tarp neapdorotos med\u017eiagos ir \u017emogaus k\u016bni\u0161kumo. Tai dialektinis gamtos ir kult\u016bros santykis.<\/p>\n Kadras i\u0161 filmo \u201ePamir\u0161t\u0173 sapn\u0173 urvas\u201c<\/p><\/div>\n Menininkas nori parodyti urvo vaizdus kaip naujus, dar niekada nematytus, prieinamus ne visiems, \u201esiekdamas atkurti pirmaprad\u0119 lyt\u0117jimo patirt\u012f\u201c. Jis bando atskleisti \u201eu\u017emir\u0161tus sapnus\u201c, likusius \u0160ov\u0117, tad perkelia mus \u012f \u201e\u0161veln\u0173 vidin\u012f urvo klimat\u0105\u201c, kur\u012f b\u016btina i\u0161saugoti, paversdamas visk\u0105 dvasiniu patyrimu, kvie\u010dian\u010diu m\u0105styti apie \u017emog\u0173, men\u0105 ir ry\u0161\u012f su kosmosu kitaip, nei tai daro \u0161iuolaikinis racionalumas.<\/p>\n Herzogo kinematografijai b\u016bdingas nuolatinis ir latentinis \u201ekito\u201c\u00a0\u2013 keist\u0173 pirmini\u0173 \u017dem\u0117s gyventoj\u0173, tiek gyv\u016bn\u0173, tiek \u017emoni\u0173,\u00a0\u2013 tapatyb\u0117s kvestionavimas. Jis kelia klausimus apie civilizacij\u0105 ir barbari\u0161kum\u0105, ki\u0161im\u0105si \u012f gamtos tvark\u0105 ar geb\u0117jim\u0105 su ja tek\u0117ti i\u0161vien. Pasitelkiant vaizduot\u0119, filmu siekiama u\u017efiksuoti pasaulio jud\u0117jim\u0105, pasitarnaujant jo \u017eadinimui. Technologin\u0117s priemon\u0117s sustiprina jo film\u0173 paradoksalum\u0105. Herzogas si\u016blo tapatinti kino ekran\u0105 su i\u0161tapyta urvo siena, atkuriant \u0161velnius uolos reljefus 3D efektu.<\/p>\n Kadras i\u0161 filmo \u201ePamir\u0161t\u0173 sapn\u0173 urvas\u201c<\/p><\/div>\n \u0160iose formose re\u017eisierius \u012f\u017evelgia jud\u0117jimo iliuzijos paie\u0161kas, \u012fk\u016bnytas a\u0161tuoniose bizono kojose ir daugyb\u0117je raganosio rag\u0173. Ant \u017eibintais ir deglais ap\u0161viest\u0173 sien\u0173 mirga \u0161e\u0161\u0117liai; ta pati liepsna \u0161ias iliustracijas gaub\u0117 prie\u0161 t\u016bkstan\u010dius met\u0173.<\/p>\n Herzogas supranta, kad menas (ir mokslas) nei\u0161vengiamai kei\u010dia gamt\u0105. Jis pabr\u0117\u017eia dirbtinum\u0105, technin\u012f po\u017ei\u016br\u012f, mokslinink\u0173 taikomus metodus ir proced\u016bras. Viskas pateikiama atvirai, niekas nenuslepiama. Taip dar labiau i\u0161ry\u0161kinamas pasaulio paslaptingumas ir m\u016bs\u0173 pa\u017einimo ribos.<\/p>\n U\u017etenka prisiminti virtual\u0173 \u0160ov\u0117 urvo vaizd\u0105, sukonstruot\u0105 i\u0161 balt\u0173 ta\u0161keli\u0173 juodame fone, kaip j\u012f pavaizdavo mokslininkai. Urvas tarsi i\u0161nyksta tarp balt\u0173 ta\u0161k\u0173, primenan\u010di\u0173 sud\u0117ting\u0105 \u017evaig\u017edyn\u0105 gilios nakties skliaute.<\/p>\n \u017dmog\u0173 \u012fkalina paslapties sp\u0105stai. \u201eMes nieko ne\u017einome, niekuo nesame tikri\u201c,\u00a0\u2013 konstatuoja re\u017eisierius filmo pabaigoje. Tai akivaizdu ir tame, kaip daugelyje film\u0173 jis vaizduoja moksl\u0105: mokslininkus, filosofus ir vis\u0105 \u017emonij\u0105 raizgo tos pa\u010dios m\u012fsl\u0117s, kurias perprasti band\u0117 paleolito laik\u0173 \u017emon\u0117s.<\/p>\n Kadras i\u0161 filmo \u201ePamir\u0161t\u0173 sapn\u0173 urvas\u201c<\/p><\/div>\n Vienas i\u0161 filme kalbint\u0173 archeolog\u0173, lank\u0119sis urve penkias dienas i\u0161 eil\u0117s, turi pasitraukti d\u0117l stipraus emocinio pie\u0161ini\u0173 poveikio. Vyras nuolat sapnuoja li\u016btus, sapnuose i\u0161kyla gilesnis, esminis, labiau pirmapradis supratimas. Archeologo \u017eod\u017eiais tariant, sapnuose jis patiria \u201egilius ir paslaptingus dalykus\u201c, \u201epas\u0105mon\u0117s veikim\u0105\u201c.<\/p>\n Herzogas aktualizuoja \u0161i\u0105 patirt\u012f ir i\u0161ry\u0161kina \u017emogi\u0161k\u0105j\u0105 mokslinink\u0173 pus\u0119\u00a0\u2013 tyl\u0105 absoliu\u010dioje urvo ramyb\u0117je, \u012fsiklausym\u0105 \u012f tai, kas galb\u016bt yra \u0161irdies plakimas, j\u0173 poj\u016bt\u012f, kad yra \u201estebimi\u201c tyrin\u0117dami tams\u0105. Re\u017eisierius nori parodyti, kad ry\u0161ys su \u201ekitais\u201c, senaisiais \u0160ov\u0117 urvo klajokliais, u\u017emezgamas per jautrum\u0105, o ne mokslin\u012f racionalum\u0105. B\u016btent meninis jautrumas yra tiltas, jungiantis mus su pirmaisiais \u017emonijos atstovais. Judantys vaizdai, \u0161e\u0161\u0117liai ant uol\u0117tos sienos leid\u017eia kalb\u0117ti apie senuosius projekcij\u0173 pirmtakus, sukurtus fakel\u0173 \u0161viesoje. Galime \u012fsivaizduoti, kaip pirmieji \u017emon\u0117s \u0161oko su savo pa\u010di\u0173 \u0161e\u0161\u0117liais, grei\u010diausiai tai buvo magi\u0161k\u0173 ritual\u0173 dalis. Herzogas \u0161i\u0105 technik\u0105 lygina su Fredo Astaire\u02bco \u0161okiu, parodydamas s\u0105saj\u0105 tarp senov\u0117s ir modernumo.<\/p>\n Manoma, kad \u0160ov\u0117 urvas buvo naudojamas pie\u0161iniams ir ritualams, nes \u017emoni\u0173 kaul\u0173 \u010dia nerasta. Tai leid\u017eia teigti, kad urvas laikytas ne gyvenam\u0105ja vieta, o veikiau savirai\u0161kos ir bendravimo erdve. \u010cia rasta p\u0117dsak\u0173 ir fosilij\u0173 liekan\u0173: 99 proc. kaul\u0173\u00a0\u2013 loki\u0173, likusieji\u00a0\u2013 i\u0161nykusi\u0173 r\u016b\u0161i\u0173 gyv\u016bn\u0173. T\u016bkstantme\u010di\u0173 senumo kalki\u0173 nuos\u0117dos, dengian\u010dios daugel\u012f j\u0173, sudaro porceliano tekst\u016bros \u012fsp\u016bd\u012f. Pats urvas patiriamas kaip didingas meno k\u016brinys, nutapytas laiko t\u0117km\u0117s.<\/p>\n \u201eTai \u0161iuolaikinio \u017emogaus sielos gimimas\u00a0\u2013 teigia Hercogas.\u00a0\u2013 Staiga mes regime men\u0105\u00a0\u2013 ne primityvius pie\u0161in\u0117lius, o ka\u017ek\u0105 visi\u0161kai i\u0161vystyto ir nepaprasto.\u201c Pie\u0161iniai ant uol\u0173 stulbina. Susikertan\u010dios linijos vaizduoja gyv\u016bn\u0173\u00a0\u2013 arkli\u0173, raganosi\u0173, li\u016bt\u0173\u00a0\u2013 kont\u016brus, jie sukurti unikaliais pot\u0117piais ir rai\u0161ka. Dinami\u0161kos fig\u016bros i\u0161d\u0117stytos \u012fstri\u017eai, viena kit\u0105 dengian\u010dios kompozicijos i\u0161ry\u0161kina pavir\u0161i\u0173\u00a0\u2013 specialiai nubalint\u0105 d\u0117l didesnio kontrasto. Rezultatas hipnotizuoja. Matome, kaip gr\u0117smingumas dera su didingumu. Pie\u0161iniai tokie gyvi, spontani\u0161ki, kai kurie nubr\u0117\u017eti vienu mostu, kad atrodo, jog dailininkai juos pie\u0161\u0117 vos prie\u0161 pusvaland\u012f.<\/p>\n Herzogas kvie\u010dia \u012f\u017eengti \u012f praeities gyvenimo \u0161ventov\u0119, tarsi \u017emonija nor\u0117t\u0173 i\u0161saugoti dal\u012f prarasto gro\u017eio, kuris kadaise egzistavo \u017dem\u0117je. Akmenin\u0117 \u0161ventykla i\u0161laik\u0117 tai, k\u0105 filosofas Walteris Benjaminas vadina aura: unikalias tolimos praeities aprai\u0161kas. Paradoksalu, kad re\u017eisierius bando visk\u0105 u\u017efiksuoti: juk kinas, pasak W.\u00a0Benjamino, sunaikina aur\u0105, nes leid\u017eia atkurti ir dauginti t\u0105 pat\u012f vaizd\u0105.<\/p>\n Kadras i\u0161 filmo \u201ePamir\u0161t\u0173 sapn\u0173 urvas\u201c<\/p><\/div>\n \u0160ov\u0117 urve matyti skirtingi istoriniai sluoksniai. Sienos \u201epasakoja istorijas\u201c, kaip teigia vienas archeolog\u0173. Pie\u0161iniai labai i\u0161rai\u0161kingi ir vaizduoja siu\u017eetus: besiporuojantys li\u016btai, kovojantys raganosiai, b\u0117gantys bizonai. Jie atskleid\u017eia gil\u0173 gyv\u016bn\u0173 pasaulio pa\u017einim\u0105 ir komunikacijos poreik\u012f. Herzogas pa\u017eymi, kad nuotolis tarp kai kuri\u0173 pie\u0161ini\u0173\u00a0\u2013 beveik 5000\u00a0met\u0173. Laiko suvokimas m\u016bs\u0173 kult\u016broje radikaliai skiriasi.<\/p>\n Eugenio Tr\u00edas, ispan\u0173 filosofas, teig\u0117: \u201eM\u016bs\u0173 \u201eindividuali\u0173 kapsuli\u0173\u201c visuomen\u0117 dievina greit\u012f: intensyv\u0173 erdv\u0117s, laiko ir patirties vartojim\u0105. Ta\u010diau \u0161is greitis i\u0161 ties\u0173 yra susting\u0119s, nejudrus, visi\u0161ko pasyvumo forma. Juk toks skubrus vartojimas (erdv\u0117s, teritorijos, valand\u0173, dien\u0173 ir susitikim\u0173) negeneruoja tikros patirties. Tokios, kuri galb\u016bt gal\u0117t\u0173 pakeisti m\u016bs\u0173 santyk\u012f su pasauliu ir vien\u0173 su kitais.\u201c<\/p>\n \u201eMes esame \u012fkalinti istorijoje, o jie\u00a0\u2013 ne\u201c,\u00a0\u2013 apibendrina re\u017eisierius. Vis d\u0117lto \u010dia n\u0117ra pa\u0161aipos ar prie\u0161prie\u0161os tarp m\u016bs\u0173 prot\u0117vi\u0173 ir \u0161iuolaikinio pasaulio. Atvirk\u0161\u010diai\u00a0\u2013 juntama pastanga atkurti visus vienijant\u012f jautrum\u0105.<\/p>\n Tokie darbai kaip Herzogo \u012fkvepia m\u0105styti apie \u017emogaus b\u016bkl\u0119. \u0160iandien filosofija turi pad\u0117ti atkurti nutr\u016bkusius \u017emonijos ry\u0161ius su \u017deme. Martinas Heideggeris kalb\u0117jo apie \u201eb\u016bties u\u017emir\u0161im\u0105\u201c, kurio i\u0161takos siekia antikos laikus. O kur tur\u0117tume ie\u0161koti \u017dem\u0117s u\u017emir\u0161imo ir \u017emonijos ry\u0161i\u0173 su kosmosu nutr\u016bkimo \u0161akn\u0173?<\/p>\n Filosofas Theodoras Adornas si\u016bl\u0117 id\u0117j\u0173, kurios gali pad\u0117ti suprasti \u0161\u012f proces\u0105. Adornas kalb\u0117jo apie gamtos vie\u0161patavimo dialektik\u0105. \u017dmogaus racionalumas visad buvo dvilypis\u00a0\u2013 jis veikia tiek kaip i\u0161laisvinimo, tiek kaip dominavimo \u012frankis. \u0160\u012f dualum\u0105 filosofai da\u017eniausiai ignoravo arba skyr\u0117 per ma\u017eai d\u0117mesio. I\u0161 prad\u017ei\u0173 protas tarnauja kaip priemon\u0117, kuria subjektas formuoja savo tapatyb\u0119, prie\u0161ing\u0105 gamtai, i\u0161 kurios jis ir kyla. Subjektas yra fizi\u0161kai silpnas prie\u0161 laukines, svetimas gamtos j\u0117gas, \u0161ios jam kelia gr\u0117sm\u0119. Nor\u0117damas i\u0161laikyti savast\u012f ir i\u0161likti, jis turi kontroliuoti pavojaus \u0161altin\u012f arba bent jau prisitaikyti prie jo. Gaivali\u0161ka aplinka nuolat grasina savo beatodairi\u0161ka galia, ta\u010diau kartu ji b\u016btina egzistencijos terp\u0117, nuo kurios ne\u012fmanoma radikaliai atsiskirti. \u0160is esminis faktas\u00a0\u2013 visi\u0161ko atsiskyrimo negalimumas\u00a0\u2013 randasi i\u0161 to, kad pats subjektas jau yra gamtos dalis. Negal\u0117damas visi\u0161kai nuo jos atsiskirti, privalo kontroliuoti, dominuoti ir \u012fvesti taisykles, kurios u\u017etikrint\u0173 jo paties i\u0161likim\u0105. Taigi subjekto energija turi b\u016bti nukreipta \u012f vie\u0161patavim\u0105. Protas pasirei\u0161kia kaip emancipacin\u0117 j\u0117ga, i\u0161laisvinanti mus i\u0161 prigimtin\u0117s priklausomyb\u0117s ir atverianti erdv\u0119, kurioje gali skleistis \u017emogi\u0161kumas. Ta\u010diau i\u0161laisvinanti j\u0117ga kartu yra ir dominavimo priemon\u0117.<\/p>\n Adorno nuomone, suvokti tikrov\u0119 ir j\u0105 paversti konceptualia sistema ne\u012fmanoma, nes visada egzistuoja aspektas, kuris i\u0161vengia bet kokio konceptualizavimo. Tod\u0117l kritikuodami vadinam\u0105j\u0105 identifikuojan\u010di\u0105 m\u0105stysen\u0105<\/em> kartu kritikuojame ir tai, kad pamir\u0161tama gamta, med\u017eiagi\u0161kumas ir visa, kas i\u0161 to kyla. Pasitelk\u0119 Adorno mintis, estetin\u012f keli\u0105 gal\u0117tume laikyti priemone tai \u012fveikti. Intuityvus santykis su gamta tarnauja kaip modelis, padedantis per\u017eengti dominavim\u0105, i\u0161laisvinantis instinktus ir i\u0161vaduojantis nuo socialin\u0117s galios. Estetin\u0117 patirtis yra b\u016bdas pa\u017einti tikrov\u0119 taip, kad nereik\u0117t\u0173 jos pavergti. Menin\u0117 veikla\u00a0\u2013 arba estetin\u0117 patirtis, kaip j\u0105 supranta Adorno,\u00a0\u2013 padeda kurti neagresyv\u0173 \u017emogaus ir gamtos santyk\u012f. Taip atsiranda i\u0161ganymo viltis\u00a0\u2013 vizija ateities, kurioje ir \u017emonija, ir pavergta gamta gal\u0117t\u0173 b\u016bti i\u0161laisvintos. Turime nuolat gr\u012f\u017eti prie \u0161io tikslo.<\/p>\n Per urv\u0173 men\u0105 Herzogas siekia mus pakviesti \u012f prie\u0161istorini\u0173 \u017emoni\u0173 pasaul\u012f. Filmas perteikia mint\u012f apie nenutr\u016bkstam\u0105 t\u0119stinum\u0105, pagr\u012fst\u0105 jautrumu\u00a0\u2013estetiniu patyrimu. Kitaip tariant, kontaktas su tuo pasauliu vyksta per geb\u0117jimus, kurie per\u017eengia ir transformuoja technomokslin\u012f racionalum\u0105, skaldant\u012f, klasifikuojant\u012f ir atskiriant\u012f tikrov\u0119. Menas tampa tarpininku tarp \u017emonijos ir gamtos, taip pat tarp mito ir mokslo. Mokslinio-techninio proto hegemonija pamir\u0161ta kosmin\u0119 nuostab\u0105, stokoja geb\u0117jimo atpa\u017einti t\u0105 i\u0161kilming\u0105 dimensij\u0105 ir nesugeba \u012fsijausti \u012f gamt\u0105. \u0160tai kod\u0117l \u017emoni\u0173 santykis su pasauliu ir vienas kitu \u0117m\u0117 remtis i\u0161skai\u010diavimu, matavimu ir kiekybiniu vertinimu. Kaip ra\u0161\u0117 Maxas Weberis, \u201evisk\u0105 galima suvaldyti skai\u010diuojant ir numatant\u201c. B\u016btent \u0161i \u201eskai\u010diuojanti s\u0105mon\u0117\u201c sudar\u0117 s\u0105lygas nusivilti pasauliu ir prarasti sakralum\u0105. Pasaulis \u017emonijai tapo \u201edid\u017eiule desakralizuota scena, kurioje ji gali dominuoti ir patenkinti liguist\u0105 poreik\u012f valdyti\u201c. Charles\u02bcis Baudelaire\u02bcas kalb\u0117jo apie negeb\u0117jim\u0105 pasteb\u0117ti nauja, baim\u0119 leistis \u012f ne\u017einomyb\u0119, nemok\u0117jim\u0105 megzti ry\u0161\u012f su \u201ekitokiu\u201c; tai \u012fvardijo jautrumo praradimu. Taigi, nusivylimas pasauliu lemia jautrumo suma\u017e\u0117jim\u0105.<\/p>\n \u201ePamir\u0161t\u0173 sapn\u0173 urvo\u201c vaizdai jaudina. Pasikartojantys kadrai ir pie\u0161ini\u0173 su gyv\u016bnais ap\u0161vietimas primena galimyb\u0119 matyti save kaip dal\u012f atmosferos, kuri mums nebepriklauso, bet vis dar gali kelti nuostab\u0105, jausmus ir poky\u010dius. Herzogas si\u016blo atkurti s\u0105jung\u0105 su visata, kuri teka anapus m\u016bs\u0173 kult\u016broje vyraujan\u010dio redukcionistinio racionalumo. Neatsitiktinai Herzogas kaip pagrindin\u012f filmo interpretavimo rakt\u0105 pasirenka jautrum\u0105. \u0160\u012f akcent\u0105 sustiprina intriguojantis persona\u017eas\u00a0\u2013 kvepal\u0173 ekspertas, kuris urvus ir praeities p\u0117dsakus tyrin\u0117ja per kvapus. Jo metodas skatina i\u0161 naujo apsvarstyti savo kategorij\u0173 ribas ir galimybes.<\/p>\n Dokumentinis filmas tarsi patvirtina, kad ir religingumas, ir menas kyla i\u0161 estetin\u0117s nuostabos\u00a0\u2013 tokios, kuri siejasi su i\u0161kilminga pasaulio dimensija. Herzogas si\u016blo \u017emog\u0173 apib\u016bdinti ne kaip homo sapiens<\/em> (protingas), o kaip homo spiritualis<\/em> (dvasingas). Esminis klausimas akivaizdus: kaip \u0161iandieniame pasaulyje galime atgaivinti prot\u0117vi\u0173 dvasingum\u0105? Kas mumyse dar liko i\u0161 tos patirties? Kaip j\u0105 suvokti, kai gyvename technologij\u0173 ir visk\u0105 instrumenti\u0161kai naudojan\u010dioje civilizacijoje?<\/p>\n Re\u017eisierius tikisi pabudinti nuostabos jausm\u0105 gr\u012f\u017edamas prie i\u0161tak\u0173, i\u0161rai\u0161kos j\u0117gos \u0161altinio, i\u0161 kurio, tik\u0117tina, kilo menas, filosofija ir religija. Jis veda mus \u012f gil\u0173, tams\u0173 ir paslapting\u0105 \u0161ventum\u0105, tyrin\u0117damas prigimtin\u012f \u017emonijos artum\u0105 gyv\u016bnams ir gamtai, su kuria ji kadaise buvo glaud\u017eiai susijusi. Keliaudamas vis giliau \u012f urv\u0105, Herzogas atskleid\u017eia pirmaprad\u0119 patirt\u012f\u00a0\u2013 toki\u0105, kuri, tarsi u\u017e u\u017euolaid\u0173 esanti scena, kvie\u010dia i\u0161\u0161ifruoti tai, kas vienu metu ir atvira, ir pasl\u0117pta.<\/p>\n Vaizd\u0173 kartojimas naudojant skirtingus ap\u0161vietimo efektus atlieka poetin\u0119 funkcij\u0105. Po daugyb\u0117s \u012ftaigi\u0173 urvo vaizd\u0173 kamera pasisuka \u012f i\u0161or\u0119, vesdama mus \u012f visi\u0161kai netik\u0117t\u0105 aplink\u0105. Epiloge Herzogas i\u0161ple\u010dia savo estetines ir antropologines \u012f\u017evalgas iki ekologijos srities, i\u0161keldamas klausim\u0105, kuris skamba kaip aidas apie \u017emonijos ir gamtos ateit\u012f.<\/p>\n Vos u\u017e 30 kilometr\u0173 nuo urvo yra \u201etropin\u0117 biosfera\u201c\u00a0\u2013 dr\u0117gna oran\u017eerija, pilna papar\u010di\u0173 ir egzotini\u0173 augal\u0173, kur kartu gyvena \u0161imtai krokodil\u0173. Tiek dr\u0117gnas oras, tiek vanduo, kuriame jie plaukioja, atkeliauja i\u0161 netoliese esan\u010dios mil\u017eini\u0161kos atomin\u0117s elektrin\u0117s, naudojamos reaktori\u0173 au\u0161inimui. Tod\u0117l, pasak Hercogo, netur\u0117t\u0173 stebinti, kad \u0161iuose branduoliniuose vandenyse dabar gyvena krokodilai albinosai\u00a0\u2013 balti raudonakiai ropliai, kuri\u0173 mutacijos atsirado d\u0117l \u017emogaus \u012fsiki\u0161imo.<\/p>\n Siurreali aplinka dar labiau stebina \u017einant, kad \u201ene taip seniai, vos prie\u0161 keliasde\u0161imt t\u016bkstan\u010di\u0173 met\u0173\u201c, vis\u0105 region\u0105 deng\u0117 ledynai. Herzogo vaizduot\u0117je tai pa\u017eadina apokaliptin\u0119 vizij\u0105, kad \u0161ie mutav\u0119 krokodilai netrukus gali pasiekti ir \u0160ov\u0117 urv\u0105. Kyla nei\u0161vengiamas klausimas: ar mes patys nesusidursime su savo pabalusiais antrininkais?<\/p>\n Taip atveriamos durys sp\u0117lion\u0117ms apie \u017emonijos ir \u017dem\u0117s likim\u0105. Sp\u0117lion\u0117ms, sustiprintoms paskutinio filmo kadro, kuriame Herzogas balt\u0105 krokodilo leten\u0105 sugretina su \u017emogaus ranka, nupie\u0161ta ant urvo sienos.<\/p>\n Kok\u012f p\u0117dsak\u0105 paliekame kaip civilizacija? Koks bus m\u016bs\u0173 \u012fspaudas \u0161ioje planetoje?<\/p>\n I\u0161 angl\u0173 kalbos vert\u0117 Silvija Butkut\u0117<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-5-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Straipsnyje remiantis vokie\u010di\u0173 re\u017eisieriaus Wernerio Herzogo dokumentiniu filmu \u201ePamir\u0161t\u0173 sapn\u0173 urvas\u201c (Cave of Forgotten Dreams, 2011) aptariami paradoksai ir dviprasmyb\u0117s, susijusios su \u201egamtos vie\u0161patavimo\u201c s\u0105voka. \u0160iame filme re\u017eisierius nukelia mus \u012f akmenin\u0119 \u201e\u0161ventov\u0119\u201c, kurioje keliami klausimai apie \u0161iuolaikin\u012f \u017emog\u0173, gyvenant\u012f \u0161iandieniniame pasaulyje, praradusiame…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":36180,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[636,148,110,606],"tags":[130],"class_list":["post-36179","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kinas"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"Ver\u00f3nica Parselis","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36179","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=36179"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36179\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36187,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36179\/revisions\/36187"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/36180"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=36179"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=36179"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=36179"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/06\/MV5BNzQyMDVjOWQtZjdiNi00Zjk2LTgyNWItYzM5MmMyMzE3MDllXkEyXkFqcGc@.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/06\/MV5BYjM3MGRjNmEtZjk3Zi00NjkxLWIzYmEtMjUyYzNmNDIxMTMyXkEyXkFqcGc@.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/06\/MV5BMWYwOWY2YWItNGUzNy00ZDZlLWFhMmEtYTc5ZTExZTZhZGVhXkEyXkFqcGc@.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/06\/MV5BNjc3MzA1ZTQtMjg3MS00YmI4LTg1ZWUtYmE5MzFmNTI5ZTg4XkEyXkFqcGc@.jpg\")