{"id":36067,"date":"2025-06-02T08:19:21","date_gmt":"2025-06-02T06:19:21","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=36067"},"modified":"2025-06-06T07:59:22","modified_gmt":"2025-06-06T05:59:22","slug":"dideles-hierarchijos","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/dideles-hierarchijos\/","title":{"rendered":"KAIP MA\u017dOS TAUTOS KURIA DIDELES HIERARCHIJAS"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

Keli m\u0117nesiai sve\u010diuojuosi Lahore\u00a0\u2013 Pakistano kult\u016bros sostin\u0117je, pakviesta \u0161eimos, kuri\u0105 sudaro keli\u0173 kart\u0173 Kembrid\u017eo universiteto absolventai. Mano \u0161eiminink\u0173 rezidencijos svetain\u0117je menas ir istorija susipina nedaloma vienove\u00a0\u2013 sienas puo\u0161ia paveikslai, kuri\u0173 vert\u0117 matuojama ne pinigais, bet proveniencija, \u0161eimos fotografijos sidabriniuose, dar kolonijinio periodo juvelyro rank\u0173 darbo r\u0117muose, o komodos mena turting\u0105 Brit\u0173 Indijos praeit\u012f.\u00a0Tarnai tiekia vakarien\u0119, vyriausia \u0161eimos dama dalinasi smagiais jaunyst\u0117s prisiminimais apie keliones \u012f Kabul\u0105 \u017ei\u016br\u0117ti spalvoto kino, o jos vyras tobula British English<\/em> pasakoja apie Mogol\u0173 imperijos architekt\u016bros ypatumus. Visgi mano mintys kitur. Popiet, \u012fpus\u0117jus stebimoms polo rungtyn\u0117ms, tolimiausiame \u201eThe Lahore Polo Club\u201c kampe pasijungiau<\/em> \u201eZoom\u201c \u012f atvir\u0105 paskait\u0105 doktorantams viename Lietuvos universitete. B\u016btent \u0161is online<\/em> tiltas su t\u0117vi\u0161ke ir l\u0117m\u0117 mano likusios dienos sutrikim\u0105. Per ne\u0161iojamojo kompiuterio ekran\u0105 steb\u0117jau keist\u0105 posovietinio modernumo spektakl\u012f: docentas i\u0161 ma\u017eyt\u0117s Baltijos \u0161alies su steb\u0117tinu u\u017etikrintumu kviet\u0117 ignoruoti Azijos mokslini\u0173 \u017eurnal\u0173 s\u0105ra\u0161us ir dom\u0117tis tik vakarieti\u0161kais (suprask\u00a0\u2013 Europos ir JAV). Prane\u0161\u0117jo veide nebuvo matyti jokios abejon\u0117s, nors egzistuoja tiek \u201eScopus\u201c reitingai, tiek papras\u010diausia matematika\u00a0\u2013 net pus\u0117 pasaulio gyventoj\u0173 koncentruojasi gana nedideliame plote Rytuose (vadinamasis Yuxi arba Valeriepierio ratas) ir, kaip mano vie\u0161nag\u0117 \u012frodo, gali b\u016bti apsiskait\u0119 labiau nei statistinis lietuvis.<\/p>\n

Prisimenu, kaip Kult\u016bros tarybos ekspertai atmet\u0117 vien\u0105 parai\u0161k\u0105 projektui Azerbaid\u017eane, mat nepasivargino net pag\u016bglinti, kas i\u0161 ties\u0173 vyksta Karabache, o ir \u0161iaip, juk lietuviai verti tik \u012f pary\u017eius<\/em> va\u017eiuoti. Leisiu sau sp\u0117ti, kad daugumos galvose egzistuoja po\u017ei\u016bri\u0173 hierarchija, kuri tauta yra vertesn\u0117 istorin\u0117s teisyb\u0117s, kur gyvena turtingesni kolekcininkai ar labiau i\u0161silavin\u0119 meno vartotojai. Visgi nesiry\u017e\u010diau la\u017eintis, kas b\u016bt\u0173 laikomas protingesniu meno ekspertu\u00a0\u2013 pranc\u016bzi\u0161kai kalbantis juodaodis, emigrav\u0119s i\u0161 Kamer\u016bno, ar arabas, kurio t\u0117vai kil\u0119 i\u0161 Sirijos. Lietuvoje, pavyzd\u017eiui, baltajai moteriai u\u017etenka labai nor\u0117ti, tik\u0117ti, de\u0161imt kart\u0173 pakartoti savo susigalvot\u0105 fraz\u0119 instagramo reelsuose\u00a0<\/em>\u2013 ir voil\u00e0\u00a0<\/em>\u2013 legitimacija.<\/p>\n

Paradoksas, kai anks\u010diau okupuota tauta perima kolonizatoriaus hierarchin\u012f pasaulio vaizd\u0105, atspindi tai, k\u0105 Samuelis P.\u00a0Huntingtonas gal\u0117t\u0173 pavadinti \u201ecivilizaciniu l\u016b\u017eiu\u201c m\u016bs\u0173 pa\u010di\u0173 kult\u016brin\u0117je s\u0105mon\u0117je. Knygoje \u201eCivilizacij\u0173 susid\u016brimas ir pasaulio pertvarka\u201c jis teig\u0117, kad po \u0160altojo karo konfliktai daugiausia vyks d\u0117l kult\u016brini\u0173 skirtum\u0173. Ta\u010diau \u010dia mes matome subtilesn\u012f susid\u016brim\u0105\u00a0\u2013 ne tarp civilizacij\u0173, bet ma\u017eos posovietin\u0117s tautos suskilusioje s\u0105mon\u0117je, kuri, i\u0161sivadavusi i\u0161 politin\u0117s kolonizacijos, lieka \u012fkalinta tarp balti\u0161kos didyb\u0117s ir Vakar\u0173 siekiamyb\u0117s, svajodama apie kult\u016brin\u012f dominavim\u0105 (ar bent jau pergal\u0119 \u201eEurovizijoje\u201c).<\/p>\n

\"\"

Paulis Gauguinas Trys taitie\u010diai, 1898 arba 1899. Aliejus, drob\u0117, 73,5 x 92 cm. \u0160kotijos nacionalin\u0117s galerijos (Edinburgas) nuosavyb\u0117. Publikuojama pagal vie\u0161osios prieigos (PD) licencij\u0105<\/p><\/div>\n

Sud\u0117tingame globali\u0173 meno rink\u0173 \u017eem\u0117lapyje Europos centre ir rytiniame pakra\u0161tyje i\u0161sid\u0117s\u010diusios \u0161alys tapatinasi su Vakar\u0173 estetin\u0117mis tradicijomis, ta\u010diau kartu yra marginalizuojamos j\u0173 viduje. Sekant Edwardu W.\u00a0Saidu (knyga \u201eCulture and Imperialism\u201c, liet.: Kult\u016bra ir imperializmas), b\u016bt\u0173 galima kalb\u0117ti apie savoti\u0161k\u0105 kolonializmo form\u0105\u00a0\u2013 dominuojan\u010dios kult\u016bros vertybi\u0173 ir hierarchij\u0173 per\u0117mim\u0105, net kai jos prie\u0161tarauja saviems interesams. Kita vertus, randama i\u0161ei\u010di\u0173: imituojamos vakarieti\u0161kos rinkos strukt\u016bros (aukcionai, galerijos, meno mug\u0117s, bienal\u0117s), susikuriamos lokalios taisykl\u0117s (meno mug\u0117je k\u016br\u0117jai dalyvauja tiesiogiai, galerijos veikia kaip nuomos erdv\u0117s rankdarbi\u0173 pristatymams, aukcionai pardavin\u0117ja k\u016brinius be investicinio kriterijaus ir pan.). Taip pavargome nuo cenz\u016bros ir \u012ftik\u0117jome savirai\u0161kos laisve, kad kokyb\u0117s filtras tapo pertekliniu.<\/p>\n

Peterio Frankopano knyga \u201eThe Silk Roads: A New History of the World\u201c (liet.: \u0160ilko keliai: nauja pasaulio istorija) primena, kad kult\u016brin\u0117s ir ekonomin\u0117s galios centrai per istorij\u0105 dramati\u0161kai keit\u0117si. \u012etakos koridoriai, kadaise \u0117j\u0119 per Bagdad\u0105, Samarkand\u0105 ir Konstantinopol\u012f, v\u0117liau persik\u0117l\u0117 \u012f Niujork\u0105, Pary\u017ei\u0173 ir London\u0105. Ta\u010diau m\u016bs\u0173 kult\u016bros elitas lieka fiksuotas dabartin\u0117je galios konfig\u016bracijoje, tarsi ji b\u016bt\u0173 am\u017eina, desperati\u0161kai ie\u0161kodamas pripa\u017einimo i\u0161 Vakar\u0173 institucij\u0173, tuo pat metu apleisdamas autenti\u0161ko dialogo vystym\u0105 su tautomis rytuose ir pietuose. M\u016bs\u0173 vaizduot\u0117je Rytai da\u017enai apsiriboja Rusija, Kinija (prie\u0161o \u012fvaizdis) arba romantizuotomis Japonija bei Indija (ne\u012fprastumo, egzoti\u0161kumo, dvasingumo \u012fvaizd\u017eiai). Tuo tarpu did\u017eiuliai regionai su turtinga kult\u016brine \u012fvairove lieka nematomi ir nura\u0161omi.<\/p>\n

GEOGRAFIN\u0116S HIERARCHIJOS IR KILM\u0116S VIETOS \u017dENKLAS<\/p>\n

Ma\u017e\u0173 \u0161ali\u0173 meno rinkose vyrauja akivaizdi, ta\u010diau retai pripa\u017e\u012fstama geografin\u0117s hierarchijos sistema. Vietiniai kolekcininkai ir institucijos da\u017enai vertina meno k\u016brinius ne tik pagal j\u0173 estetines ar konceptualias savybes, bet ir pagal kilm\u0117s viet\u0105. Berlyne sukurtas darbas automati\u0161kai \u012fgyja didesn\u0119 vert\u0119 nei identi\u0161kas k\u016brinys, gim\u0119s Vilniuje, Rygoje ar Taline. Pamin\u0117jimas apie parod\u0105 Londone ar Niujorke menininko biografijoje tampa svarbesnis nei k\u016brini\u0173 kokyb\u0117. \u0160i tendencija atskleid\u017eia gilesn\u012f kult\u016brin\u012f kompleks\u0105, kur\u012f galima pavadinti \u201eperiferijos trauma\u201c\u00a0\u2013 jausm\u0105, kad tikrasis centras visada yra \u201eka\u017ekur kitur\u201c.<\/p>\n

Meno rinkos kontekste \u0161i trauma virsta vertybi\u0173 sistema, kur kult\u016brini\u0173 sostini\u0173 kilm\u0117 tampa kokyb\u0117s garantu, o periferini\u0173 Europos region\u0173 tapatyb\u0117\u00a0\u2013 \u017eenklu, kad darbas dar turi pereiti legitimacijos ritual\u0105. Paradoksalu, bet tos pa\u010dios naujosios posovietini\u0173 \u0161ali\u0173 institucijos ir kolekcininkai, kurie demonstruoja provincial\u0173 po\u017ei\u016br\u012f \u012f Vakar\u0173 men\u0105, da\u017enai u\u017eima prie\u0161ing\u0105 pozicij\u0105, kai kalba apie k\u016brinius i\u0161 Azijos, Afrikos ar Piet\u0173 Amerikos. Tokiais atvejais jie staiga tampa centro atstovais, galin\u010diais \u201eatrasti\u201c ir \u201enustatyti\u201c paribio talentus, atkartodami t\u0105 pat\u012f kolonijin\u012f vertinim\u0105, kur\u012f patiria bendraudami su Vakarais.<\/p>\n

Fenomenas, kur\u012f E.\u00a0W.\u00a0Saidas apibr\u0117\u017e\u0117 kaip orientalizm\u0105 (knygoje \u201eOrientalizmas\u201c)\u00a0\u2013 t\u0105 subtil\u0173 pa\u017eangi\u0173 \u0161ali\u0173 galios mechanizm\u0105, konstruojant\u012f ir nusavinant\u012f Ryt\u0173 tapatyb\u0119\u00a0\u2013 m\u016bs\u0173 regione \u012fgauna savit\u0105, beveik teatrali\u0161k\u0105 pavidal\u0105. Ilgai istorijos para\u0161t\u0117se buvusios tautos, susid\u016brusios su marginalizavimu, paradoksaliai tampa tokio paties diskurso skleid\u0117jomis, tik \u017evilgsn\u012f sutelkia \u012f dar labiau nutolusius kra\u0161tus. Sud\u0117tingoje psichologin\u0117je dinamikoje matome ne paprast\u0105 imitacij\u0105, bet b\u016btent hierarchin\u0117s grandin\u0117s t\u0105s\u0105\u00a0\u2013 b\u016bdamos pa\u017eemintos, \u0161ios kult\u016bros ie\u0161ko ka\u017eko, k\u0105 pa\u010dios gal\u0117t\u0173 pa\u017eeminti, taip \u012ftvirtindamos iliuzin\u0119 savo vert\u0119 naujoje, pa\u010di\u0173 sukurtoje stratifikacijoje. Tiesa, kritikai pastebi, kad Saido orientalizmo teorija pernelyg homogenizuoja tiek Vakarus, tiek Rytus, pateikdama juos kaip monolitinius blokus, ta\u010diau \u0161iuo atveju dichotomi\u0161ko m\u0105stymo klaidos gali b\u016bti pirmas etapas ugdant s\u0105moningum\u0105.<\/p>\n

\"\"

Paulis Gauguinas Oyez Hui Iesu \/ Kristus ant kry\u017eiaus. Med\u017eio dro\u017einys\u00a0\u2013 apie 1896, atspausta\u00a0\u2013 1926. Medinio cilindro atspaudas, i\u0161leistas Mar\u00e9es-Gesellschaft leidyklos Miunchene 80 egz. tira\u017eu. Publikuojama pagal vie\u0161osios prieigos (PD) licencij\u0105<\/p><\/div>\n

VIZUALINIS ORIENTALIZMAS: MODERNIZMO IR PRIMITYVIZMO SLUOKSNIAI<\/p>\n

\u201eVakarai\u201c n\u0117ra vien geografin\u0117 s\u0105voka, tai sud\u0117tinga kult\u016brin\u0117 fikcija, suformuota kolonializmo epochos ir \u012fsitvirtinusi vaizdiniame m\u0105styme. Modernizmo jud\u0117jimas Europoje organi\u0161kai susipyn\u0117 su kolonijine ekspansija\u00a0\u2013 susi\u017eav\u0117jimas Afrikos skulpt\u016bromis ar Okeanijos kauk\u0117mis buvo ne lygiavertis dialogas, o veikiau j\u0117gos santykiu gr\u012fsta apropriacija. Jie per\u0117m\u0117 formali\u0105sias \u0161i\u0173 vizualini\u0173 tradicij\u0173 savybes, atskirdami nuo originali\u0173 ritualinio ir simbolinio kontekst\u0173, ir integravo \u012f europocentrin\u0119 meno istorij\u0105 kaip \u201eprimityv\u0173\u201c ir tod\u0117l autenti\u0161k\u0105 \u201ekit\u0105\u201c.<\/p>\n

Pana\u0161iai ir Lietuvoje\u00a0\u2013 santykis su liaudies daile ilg\u0105 laik\u0105 r\u0117m\u0117si hie\u00adrarchiniu principu, pagal kur\u012f \u201eprimityvios\u201c formos tur\u0117jo b\u016bti \u201epatobulintos\u201c iki profesionalaus meno standart\u0173. Mikalojaus Konstantino \u010ciurlionio, Antano Gudai\u010dio ar Antano Samuolio k\u016briniuose tradicinio meno inspiracijos buvo vertinamos d\u0117l tariamo naivumo ir autenti\u0161kumo, ta\u010diau retai pripa\u017e\u012fstant pa\u010di\u0105 liaudies k\u016bryb\u0105 kaip lygiavert\u0119 sud\u0117tingos vizualin\u0117s simbolikos sistem\u0105. Tuo tarpu m\u016bs\u0173 santykis su Azijos vaizdavimo tradicijomis pasi\u017eymi tuo, k\u0105 galima vadinti \u201eperimtu orientalizmu\u201c\u00a0\u2013 niekada netur\u0117jome ten kolonij\u0173, ta\u010diau per\u0117m\u0117me vakarieti\u0161k\u0105 \u017evilgsn\u012f, kuris Rytus redukuoja \u012f egzotizuotus stereotipus. Taip japon\u0173 ukiyo-e<\/em> gravi\u016bros ar kin\u0173 tu\u0161o tapyba tampa \u201esubtili\u201c, \u201edvasi\u0161ka\u201c ar \u201emeditatyvi\u201c, prarandant j\u0173 kompleksi\u0161kum\u0105. Laikoma, kad visas min\u0117t\u0173 taut\u0173 menas yra \u201etoks\u201c, o \u0161iuolaikin\u0117 k\u016bryba tarsi n\u0117 neegzistuoja. D\u017eiugu pasteb\u0117ti pirmuosius po\u017ei\u016brio poky\u010dius\u00a0\u2013 Nacionalin\u0117je dail\u0117s galerijoje 2024\u00a0m. atidaryta Japonijos populiariosios kult\u016bros paroda \u201eGra\u017euol\u0117s, pam\u0117kl\u0117s ir samurajai\u201c buvo nuostabus i\u0161samaus ir kontekstualizuoto atvejo pavyzdys. Ta\u010diau did\u017eiuliai regionai\u00a0\u2013 Pietry\u010di\u0173 Azija, Centrin\u0117 Azija, Afrikos \u017eemynas\u00a0\u2013 m\u016bs\u0173 kult\u016briniame \u017eem\u0117lapyje lieka visi\u0161ka terra incognita<\/em>.<\/p>\n

DU KELIAI PIRMYN: KULT\u016aRIN\u0116 TRAUMA IR KRITIN\u0116 AUTONOMIJA<\/p>\n

Kult\u016brin\u0117s traumos teorija, i\u0161pl\u0117tota Rono Eyermano ir Bernhardo Gieseno darbuose, si\u016blo produktyv\u0173 b\u016bd\u0105 suprasti sud\u0117ting\u0105 santyk\u012f su hierarchin\u0117mis sistemomis. Eyermanas teigia, kad tai\u00a0\u2013 ne vien psichologinis, bet ir socialiai konstruojamas rei\u0161kinys, formuojantis kolektyvin\u0119 tapatyb\u0119. Pokomunistin\u0117ms visuomen\u0117ms b\u016bdinga savita traumos forma\u00a0\u2013 skausminga periferijos patirtis, kuri i\u0161liko net atgavus politin\u0119 nepriklausomyb\u0119.<\/p>\n

Kaip i\u0161tr\u016bkti i\u0161 u\u017eburto rato, kur nuolat svyruojame tarp provincialaus nevisaverti\u0161kumo ir dirbtinio prana\u0161umo? Vizualin\u0117je kult\u016broje \u0161i dilema ypa\u010d ry\u0161ki\u00a0\u2013 nuo perd\u0117to susi\u017eav\u0117jimo vakarieti\u0161komis meno formomis iki pavir\u0161utini\u0161ko tautini\u0173 simboli\u0173 eksploatavimo.<\/p>\n

Vienas kelias b\u016bt\u0173 pripa\u017einti savo patirt\u012f ne kaip tr\u016bkum\u0105, o kaip unikal\u0173 privalum\u0105. Pakanka prisiminti lietuvi\u0173 menininkus (pavyzd\u017eiui, Art\u016br\u0105 Rail\u0105, Egl\u0119 Rakauskait\u0119, Deimant\u0105 Narkevi\u010di\u0173), kurie XX\u00a0a. pabaigoje tarptautin\u0117je scenoje tapo \u012fdom\u016bs b\u016btent d\u0117l \u201eperiferi\u0161kumo\u201c. Jie savo k\u016bryboje paribio pozicij\u0105 transformavo \u012f konceptual\u0173 prana\u0161um\u0105, i\u0161vengdami tiek provincialumo, tiek \u201eegzoti\u0161ko Ryt\u0173 europie\u010dio\u201c etiket\u0117s. Posovietin\u0117 patirtis jiems tapo kritiniu instrumentu, leid\u017eian\u010diu kvestionuoti tiek vakarieti\u0161kas, tiek rytieti\u0161kas vizualines paradigmas.<\/p>\n

Kitas kelias\u00a0\u2013 aktyviai kurti tai, k\u0105 vizualin\u0117s kult\u016bros teoretik\u0117 Inge Schmidt vadina \u201ekritiniu vizualumu\u201c\u00a0\u2013 geb\u0117jim\u0105 dekonstruoti vaizdinio reprezentavimo galios mechanizmus. Tai rei\u0161kia atsisakyti hierarchini\u0173 vertinimo sistem\u0173, kur kilm\u0117s vieta ar institucinis pripa\u017einimas tampa svarbesni u\u017e pat\u012f k\u016brin\u012f. Turime atsikratyti proveniencijos feti\u0161izmo, kai kuratoriaus ar kolekcininko \u017evilgsnis fiksuoja ne vaizdin\u0119 kalb\u0105, o institucinio legitimavimo \u017eenklus.<\/p>\n

Angela Onwuachi-Willig savo teorijoje atskleid\u017eia, kaip kult\u016brin\u0117s traumos atpa\u017einimas ir pripa\u017einimas gali tapti i\u0161silaisvinimo prad\u017eia. Lietuvos kontekste matome dvigub\u0105 kolektyvin\u0119 traum\u0105\u00a0\u2013 tiek sovietin\u0117s okupacijos, tiek pokomunistinio periferializavimo, kai m\u016bs\u0173 kult\u016bra buvo automati\u0161kai pozicionuojama kaip \u201epasivejanti\u201c Vakar\u0173 centr\u0105. Tai \u012fsis\u0105moninti\u00a0\u2013 pirmasis \u017eingsnis link autenti\u0161kesnio vizualinio diskurso k\u016brimo.<\/p>\n

Abiem atvejais esminis \u017eingsnis b\u016bt\u0173 geografinio determinizmo atsisakymas, kuris automati\u0161kai susieja kult\u016brin\u0119 vert\u0119 su konkre\u010dios vietov\u0117s koordinat\u0117mis. U\u017euot nuolat steng\u0119si \u201epasivyti\u201c, gal\u0117tume sukurti daugiakrypt\u0119 vizualin\u0119 s\u0105mon\u0119\u00a0\u2013 toki\u0105, kuri lygiaverti\u0161kai domisi tiek Vakar\u0173, tiek Ryt\u0173, tiek Piet\u0173 vaizdinio meno tradicijomis, matydama jas kaip potencia\u00adlius dialog\u0173 partnerius, o ne kaip sekimo objektus ar \u017eemesnius \u201ekitus\u201c.<\/p>\n

NUO ESTETINIO KOLONIALIZMO PRIE TINKLIN\u0116S VAIZDUOT\u0116S<\/p>\n

Ma\u017eos posovietin\u0117s meno rinkos orientacija \u012f vakarieti\u0161kas hierarchijas atskleid\u017eia gilesn\u0119 problem\u0105\u00a0\u2013 estetin\u012f kolonializm\u0105, kuris m\u016bs\u0173 kult\u016brin\u0117je s\u0105mon\u0117je \u012ftvirtina antraeil\u012f status\u0105. I\u0161silaisvinimas reikalauja ne tik institucij\u0173 transformacijos, bet ir fundamentalaus m\u0105stymo apie vaizdin\u0119 rai\u0161k\u0105 poky\u010dio. Centro\u2013periferijos paradigma yra istorinis konstruktas, o ne nat\u016brali kult\u016bros b\u016bkl\u0117. \u0160i mintis atveria galimyb\u0119 remtis ne hierarchiniu, o tinkliniu principu, kur skirtingos vizualin\u0117s tradicijos s\u0105veikauja ne vertikaliai, bet horizontaliai.<\/p>\n

Lietuvi\u0161kas vizualinis m\u0105stymas, u\u017euot imitav\u0119s tariamai universalius vakarieti\u0161kus standartus ar klaid\u017eioj\u0119s nostalgijoje, gal\u0117t\u0173 aktyviai ie\u0161koti nauj\u0173 dialog\u0173 su kitomis periferin\u0117mis vaizdo tradicijomis\u00a0\u2013 nuo Balkan\u0173 iki Vidurin\u0117s Azijos, nuo Pietry\u010di\u0173 Azijos iki Piet\u0173 Amerikos. Taip m\u016bs\u0173 patirtys\u00a0\u2013 sovietin\u0117s okupacijos trauma, pokomunistin\u0117 transformacija, ilgaam\u017e\u0117 pasiprie\u0161inimo didesn\u0117ms galioms istorija\u00a0\u2013 tapt\u0173 ne tr\u016bkumu, o unikalia perspektyva, praturtinan\u010dia global\u0173 kult\u016brin\u012f lauk\u0105.<\/p>\n

Tikra estetin\u0117 emancipacija prasideda nuo geb\u0117jimo atpa\u017einti ir dekonstruoti savo pa\u010di\u0173 \u017evilgsnio kolonizuotum\u0105\u00a0\u2013 kaip \u017ei\u016brime \u012f sav\u0105 ir kit\u0173 kult\u016bras, kokius vertinimo kriterijus taikome, kokias hierarchijas (nes\u0105moningai) atkartojame. Kritinis s\u0105moningumas atveria keli\u0105 autenti\u0161kesniam vizualiniam santykiui su pasauliu\u00a0\u2013 tokiam, kuris nei imituoja, nei atmeta, o kuria savaranki\u0161kai, pasitelkdamas dialogo princip\u0105.<\/p>\n

Galiausiai, tikras kult\u016brinis kosmopolitizmas prasideda ne nuo savo konteksto atmetimo, o nuo kritinio perm\u0105stymo, atrandant tiek apribojimus, tiek unikalias galimybes. Vizualin\u0117s kult\u016bros \u012fdomumas atsiveria b\u016btent tuose ta\u0161kuose, kur skirtingos tradicijos susitinka ne konkurencin\u0117je hierarchijoje, o k\u016brybi\u0161koje \u012ftampoje, praturtinan\u010dioje abi puses.<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-5-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Keli m\u0117nesiai sve\u010diuojuosi Lahore\u00a0\u2013 Pakistano kult\u016bros sostin\u0117je, pakviesta \u0161eimos, kuri\u0105 sudaro keli\u0173 kart\u0173 Kembrid\u017eo universiteto absolventai. Mano \u0161eiminink\u0173 rezidencijos svetain\u0117je menas ir istorija susipina nedaloma vienove\u00a0\u2013 sienas puo\u0161ia paveikslai, kuri\u0173 vert\u0117 matuojama ne pinigais, bet proveniencija, \u0161eimos fotografijos sidabriniuose, dar kolonijinio periodo juvelyro…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":36112,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[636,148,110,606],"tags":[363],"class_list":["post-36067","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-05","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-kultura-ir-istorija"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"ORNELA RAMA\u0160AUSKAIT\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36067","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=36067"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36067\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":36115,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/36067\/revisions\/36115"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/36112"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=36067"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=36067"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=36067"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}