{"id":35925,"date":"2025-05-09T08:20:59","date_gmt":"2025-05-09T06:20:59","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=35925"},"modified":"2025-05-09T08:21:51","modified_gmt":"2025-05-09T06:21:51","slug":"po-atokvepio-vel-svente","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/po-atokvepio-vel-svente\/","title":{"rendered":"PO ATOKV\u0116PIO\u00a0\u2013  V\u0116L \u0160VENT\u0116"},"content":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>1925\u00a0m. baland\u017eio 10 d. Niujorke buvo \u0161ilta, bet pliaup\u0117,\u00a0\u2013 to penktadienio b\u016bta lietingiausios m\u0117nesio dienos. Penktosios aveniu 153-157 numeriu pa\u017eym\u0117tame Charleso Scribnerio II (1854\u20131930) svainio Ernesto Flaggo (1857\u20131947) leidyklai \u201eCharles Scribner\u02bcs Sons\u201c suprojektuotame penkiaauk\u0161tyje \u0161ampano kam\u0161\u010diai nepok\u0161\u0117jo, nors apie bent vien\u0105 toki\u0105 dien\u0105\u00a0\u2013Did\u017eiojo Amerikos romano (DAR, <em>Great American Novel<\/em>) dien\u0105\u00a0\u2013 galvoja kiekvienas Amerikos leid\u0117jas. 1868\u00a0m. ra\u0161ytojas Johnas Williamas De Forestas (1826\u20131906) prie\u0161 trejus metus \u012fkurtame m\u0117nra\u0161tyje \u201eThe Nation\u201c paskelb\u0117 straipsn\u012f \u201eDidysis Amerikos romanas\u201c. Jis skatino kurti amerikie\u010di\u0173 literat\u016br\u0105 kaip savaranki\u0161k\u0105, o ne europieti\u0161kosios prielip\u0105, nes solidi proza\u00a0\u2013 privalomas kiekvienos suverenios valstyb\u0117s po\u017eymis, tautos ir visuomen\u0117s telkimo \u012frankis. I\u0161juoktas ir pultas, kartais be atvangos, De Foresto pasi\u016blymas visgi tapo, pasak Lawrence\u02bco Buello monumentalios studijos \u201eSvajon\u0117 apie Did\u012fj\u012f Amerikos roman\u0105\u201c (<em>The Dream of Great American Novel<\/em>, 2014), nenu\u017eudoma svajone (Unkillable Dream). Tiesa, pretendentas \u012f DAR tur\u0117jo atitikti papildom\u0105 vertinimo mat\u0105: pub\u00adlikavimo metu romano kult\u016brin\u0117 vert\u0117 negal\u0117jo b\u016bti akivaizdi. \u0160vent\u0117s t\u0105 penktadien\u012f nesigird\u0117jo, nes d\u0117l tre\u010diojo Francio Scotto Key\u02bcaus Fitzgeraldo (1896\u20131940) romano \u201eDidysis Getsbis\u201c (<em>Great Gatsby<\/em>) leidykla tur\u0117jo kuklesnes viltis\u00a0\u2013 tiesiog gerai parduoti.<!--more--><\/p>\n<div id=\"attachment_35927\" style=\"width: 367px\" class=\"wp-caption alignleft\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-35927\" class=\"wp-image-35927 size-medium\" src=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/The_Great_Gatsby_Cover_1925_Retouched_red-357x500.jpg\" alt=\"\" width=\"357\" height=\"500\" srcset=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/The_Great_Gatsby_Cover_1925_Retouched_red-357x500.jpg 357w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/The_Great_Gatsby_Cover_1925_Retouched_red-768x1076.jpg 768w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/The_Great_Gatsby_Cover_1925_Retouched_red-700x981.jpg 700w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/The_Great_Gatsby_Cover_1925_Retouched_red-600x840.jpg 600w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/The_Great_Gatsby_Cover_1925_Retouched_red.jpg 771w\" sizes=\"auto, (max-width: 357px) 100vw, 357px\" \/><p id=\"caption-attachment-35927\" class=\"wp-caption-text\">Francio Scotto Fitzgeraldo romano \u201eDidysis Getsbis\u201c (1925) pirmojo leidimo vir\u0161elis. Iliustratorius\u00a0\u2013 Francis Cugatas. Publikuojama pagal vie\u0161osios srities (PD) licencij\u0105<\/p><\/div>\n<p>Fitzgeraldas buvo pirmasis \u201eScribner\u02bcs\u201c redaktoriaus Maxwello Perkinso (1884\u20131947) atradimas tarp tuo metu bepradedan\u010di\u0173 reik\u0161tis Prarastosios kartos (<em>Lost Generation<\/em>) ra\u0161ytoj\u0173; netrukus \u0161is s\u0105ra\u0161as leidykloje pailg\u0117jo Ernestu Milleriu Hemingway\u02bcumi (1899\u20131961), Thomu Wolfe\u02bcu (1900\u20131938), Erskine\u02bcu Caldwellu (1903\u20131987). Perkinso kolegos neskub\u0117jo susi\u017eav\u0117ti Fitzgeraldo rankra\u0161\u010diu, bet redaktorius savo nuomon\u0117s apie jaun\u0105j\u012f prozinink\u0105 nekeit\u0117, nors pirm\u0105j\u012f ilgosios prozos bandym\u0105 gr\u0105\u017eino Fitzgeraldui, kuris prie jo rymojo metus, kol tekstas virto debiutiniu romanu \u201e\u0160ioje rojaus pus\u0117je\u201c (<em>This Side of Paradise<\/em>, 1920; lietuvi\u0161kai 2012). Kritikai aik\u010diojo i\u0161 nuostabos, pirmasis 3 t\u016bkst. tira\u017eas i\u0161tirpo per tris dienas, lau\u017einius \u012f spausdinimo stakles teko krauti v\u0117l ir v\u0117l, i\u0161 viso vienuolika kart\u0173. Tegu 49 t\u016bkst. parduot\u0173 egzempliori\u0173 neu\u017eteko, kad k\u016brinys patekt\u0173 \u012f perkamiausi\u0173 1920\u00a0m. knyg\u0173 de\u0161imtuk\u0105, ne\u017einom\u0105 ra\u0161ytoj\u0105 buvo neabejotinai i\u0161tikusi s\u0117km\u0117. Po dvej\u0173 met\u0173 pasirod\u017eiusiam antrajam Fitzgeraldo romanui \u201eGra\u017e\u016bs ir pasmerkti\u201c (<em>The Beautiful and Damned<\/em>, 1922; lietuvi\u0161kai 2022) leidykla tur\u0117jo solidesni\u0173 l\u016bkes\u010di\u0173; i\u0161 karto atspausdino 20 t\u016bkst. tira\u017e\u0105, kur\u012f teko papildyti 50 t\u016bkst., tik kritik\u0173 atsiliepimai taip skard\u017eiai nebeaid\u0117jo. Tre\u010diasis romanas 1925\u00a0m. tur\u0117jo bent jau pakartoti \u201eGra\u017ei\u0173 ir pasmerkt\u0173\u201c atvej\u012f.<\/p>\n<p>Ra\u0161ytojas lai\u0161kuose Perkinsui nerimavo d\u0117l \u201eDid\u017eiojo Getsbio\u201c sutiktuvi\u0173: \u201e\u0160iandien i\u0161eina knyga, bet bijau ir nerimauju. Tarkime, moterims knyga nepatiks, nes joje n\u0117ra n\u0117 vienos svarbios veik\u0117jos, o kritikams\u00a0\u2013 nes knyga pasakoja apie tur\u010dius, o ne &lt;&#8230;&gt; valstie\u010dius? Tarkime, kad ji net nenubrauks mano \u012fsiskolinimo Jums\u00a0\u2013 tod\u0117l reik\u0117s parduoti 20 t\u016bkst. egzempliori\u0173, kad tai \u012fvykt\u0173. Ties\u0105 sakant, visas mano pasitik\u0117jimas ding\u0119s\u00a0\u2013 nesaky\u010diau Jums to, bet kai gausite lai\u0161k\u0105, blogiausia jau bus \u017einoma. Mane pykina nuo \u0161itos knygos\u00a0\u2013 perra\u0161iau j\u0105 bent penkis kartus. &lt;&#8230;&gt; Apmaudu, nes pirmieji penki skyriai ir septintojo bei a\u0161tuntojo dalys yra geriausia, k\u0105 esu padar\u0119s.\u201c Baland\u017eio pabaigoje leidykla ger\u0173 \u017eini\u0173 nesi\u016bl\u0117, Perkinsas Fitzgeraldui Pary\u017eiuje prane\u0161\u0117 apie stringan\u010dius pardavimus. Platintojai rauk\u0117si, kad vos 200 puslapi\u0173 knyga prie stor\u0173 XIX\u00a0a. roman\u0173 pripratusiam skaitytojui tiesiog per trumpa. Nors 1926\u00a0m. \u201eDidysis Getsbis\u201c pasirod\u0117 Did\u017eiojoje Britanijoje ir Pranc\u016bzijoje, Owenas Davisas (1874\u20131956) pritaik\u0117 k\u016brin\u012f Ambasadoriaus teatrui (<em>Ambassador Theater<\/em>) Brodv\u0117juje, Holivude Herbertas Brenonas (1880\u20131958) studijoje \u201eFamous Players-Lasky\u201c ekranizavo roman\u0105, bet skaitytoj\u0173 sielos ir pinigin\u0117s neatsiv\u0117r\u0117.<\/p>\n<p>Nemari tapo kritin\u0117 i\u0161vada Pulitzeri\u0173 \u0161eimai priklausiusiame laikra\u0161tyje \u201eThe New York Evening World\u201c, prane\u0161usi, kad romanas\u00a0\u2013 sta\u010diai niekalas (<em>Fitzgerald\u02bcs Latest A Dud<\/em>). Daugumos kritik\u0173 reakcijos nebuvo tiesmukai neigiamos, bet sant\u016brios. Vieniems ne\u012ftiko ra\u0161ytojo stilius, kitiems\u00a0\u2013 persona\u017eai, siu\u017eetas, tretiems romanas atrod\u0117 vienadienis skaitalas, eilinis detektyvas tarp kit\u0173, pasitaik\u0117 ir neapsisprendusi\u0173. Laikra\u0161\u010dio \u201eNew York Herald Tribune\u201c literat\u016bros redaktor\u0117, amerikie\u010di\u0173 libertarizmo pradinink\u0117, viena i\u0161 \u012ftakingiausi\u0173 kritiki\u0173 ir jau keturi\u0173 roman\u0173 autor\u0117 Isabel\u0117 Mary Bowler Paterson (1886\u20131961) atitar\u0117 De Forestui: \u201eNiekada negyven\u0119s negali gyventi; tad \u0161i knyga skirta vienam sezonui, bet tokia specifin\u0117 tam sezonui, jog net \u0161iek tiek unikali.\u201c Kai Fitzgeraldas, vos 44-eri\u0173, nuomojamame bute Holivude mir\u0117 nuo \u0161irdies sm\u016bgio prie\u0161 \u0161v. Kal\u0117das, 1940\u00a0m. gruod\u017eio 21 d., sand\u0117liuose pelijo to \u0161iek tiek unikalaus vienam sezonui romano antrojo 3 t\u016bkst. egzempliori\u0173 tira\u017eo liku\u010diai. Paskutin\u012f \u010dek\u012f ra\u0161ytojui u\u017e \u201eDid\u012fj\u012f Getsb\u012f\u201c leidykla i\u0161ra\u0161\u0117 13 doleri\u0173 ir 13 cent\u0173 sumai,\u00a0\u2013 visus septynis egzempliorius Fitzgeraldas nupirko pats. Iki \u0161lov\u0117s ir kultinio ra\u0161ytojo statuso buvo lik\u0119 ne taip jau daug met\u0173.<\/p>\n<div id=\"attachment_35928\" style=\"width: 379px\" class=\"wp-caption alignleft\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-35928\" class=\"wp-image-35928 size-medium\" src=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F_Scott_Fitzgerald_1921_cmyk-369x500.jpg\" alt=\"\" width=\"369\" height=\"500\" srcset=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F_Scott_Fitzgerald_1921_cmyk-369x500.jpg 369w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F_Scott_Fitzgerald_1921_cmyk-768x1041.jpg 768w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F_Scott_Fitzgerald_1921_cmyk-700x949.jpg 700w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F_Scott_Fitzgerald_1921_cmyk-600x813.jpg 600w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F_Scott_Fitzgerald_1921_cmyk.jpg 797w\" sizes=\"auto, (max-width: 369px) 100vw, 369px\" \/><p id=\"caption-attachment-35928\" class=\"wp-caption-text\">Francis Scottas Fitzgeraldas. Ne\u017einomo autoriaus nuotrauka \u017eurnale \u201eThe World\u02bcs Work\u201c (1921 m. bir\u017eelis). Publikuojama pagal vie\u0161osios srities (PD) licencij\u0105<\/p><\/div>\n<p>1941\u00a0m. pabaigoje Amerikai \u012fsitraukus \u012f Antr\u0105j\u012f pasaulin\u012f kar\u0105, savanoriai suskubo rinkti knygas kariaujantiems vyrams. Netruko paai\u0161k\u0117ti, kad savieigai palikti \u0161i\u0105 veikl\u0105 nei\u0161mintinga. JAV administracijos kartu su popieriaus gamintoj\u0173, leid\u0117j\u0173, knygyn\u0173 savinink\u0173 ir bibliotekinink\u0173 \u012fkurta Karo meto knyg\u0173 taryba (<em>Council on Books in Wartime<\/em>) per\u0117m\u0117 iniciatyv\u0105 1942\u00a0m. ir atrinko 1322 k\u016brinius. Ant pigaus popieriaus, atsisakant kiet\u0173 vir\u0161eli\u0173, renkantis \u012f kareivi\u0161kos uniformos ki\u0161enes telpan\u010di\u0173 knygeli\u0173 format\u0105 (<em>Armed Services Edition<\/em>), buvo atspausdinta per 120 mln. egzempliori\u0173 \u0161e\u0161iolikai milijon\u0173 karin\u0117se paj\u0117gose tarnaujan\u010di\u0173 amerikie\u010di\u0173. Pirmoji knyg\u0173 partija vyrus pasiek\u0117 1943\u00a0m. spalio m\u0117nes\u012f. \u201eDid\u017eiajam Getsbiui\u201c atiteko vieta nr. 862 serijoje Z, skaitytojams perduotoje pa\u010dioje karo pabaigoje, ne vienam jau esant pakeliui namo. Romano tira\u017eo liku\u010di\u0173 \u201eScribner\u02bcs\u201c sand\u0117liuose neb\u016bt\u0173 pakak\u0119,\u00a0\u2013 kari\u0161kiams reik\u0117jo 150 t\u016bkst. egzempliori\u0173. Did\u017eiausiame nemokam\u0173 knyg\u0173 cunamyje, kada nors u\u017eliejusiame skaitytoj\u0105, toks skai\u010dius buvo u\u017etvank\u0105 pralau\u017e\u0119s la\u0161as. 1949\u00a0m. romanas dar kart\u0105 ekranizuotas, \u0161\u012fkart Elliotto Nugento (1896\u20131980) Holivude, studijoje \u201eParamount Pictures\u201c. 1951\u00a0m. pasirod\u0117 Arthuro Mizenerio (1907\u20131988) \u201eTolimoji rojaus pus\u0117\u201c (<em>The Far Side of Paradise<\/em>, 1951), pirmoji Fitzgeraldo biografija. Po karo per\u017ei\u016br\u0117tas Amerikos literat\u016bros kanonas, romanas \u012ftrauktas \u012f mokykl\u0173 anglakalb\u0117s literat\u016bros program\u0105 ir i\u0161lieka tarp de\u0161imt da\u017eniausiai nagrin\u0117jam\u0173 k\u016brini\u0173.<\/p>\n<p>Es\u0117 \u201eD\u017eiazo am\u017eiaus atgarsiai\u201c (<em>Echoes of the Jazz Age<\/em>) 1931\u00a0m. ra\u0161ytojas mintijo, kad k\u0105 tik pra\u0161vytrav\u0119s pokarinis de\u0161imtmetis buvo stebukl\u0173, pertekliaus, meno ir satyros metas. Karnavalinis, kar\u0161tligi\u0161kas, svaiginantis ir labai apkvait\u0119s laikmetis, kur\u012f b\u016btent Fitzgeraldas pakrik\u0161tijo D\u017eiazo am\u017eiumi, priklaus\u0117 ir pusiau mitologizuotiems k\u016br\u0117jams. Senoji tvarka griuvo, naujai i\u0161nyranti tik ry\u0161k\u0117jo. Menininkams teko ne tik apra\u0161in\u0117ti tas kaleidoskopines dienas, bet ir patiems jas kurti. Fitzgeraldas visame tame dalyvavo nuo pat prad\u017ei\u0173. Tuoktuvi\u0173 1920\u00a0m. baland\u017eio 3 d. Niujorke su Zelda Sayre (1900\u20131948) metu jis jau neblogai u\u017edirbo i\u0161 ra\u0161ymo, tegu pirmiausia komerciniams \u017eurnalams, skoningai reng\u0117si, gerai atrod\u0117 nuotraukose, sutar\u0117 su \u017eurnalistais. Tokios s\u0117km\u0117s pakako, kad Zelda pagaliau sutikt\u0173 tek\u0117ti, bet neu\u017eteko, kad Fitzgeraldui toptelt\u0173 i\u0161 naujo siekti savo pirmosios meil\u0117s, \u010dikagi\u0161k\u0117s Ginevros King (1898\u20131980), kurios itin turtinga \u0161eima Fitzgerald\u0105 d\u0117l kuklesn\u0117s socialin\u0117s kilm\u0117s buvo pavariusi \u0161alin. Ra\u0161ytojo gyvenim\u0105 Zelda pary\u0161kino: dabar dviese va\u017ein\u0117josi ant taksi stog\u0173 ir \u0161okin\u0117jo \u012f miesto fontanus, skub\u0117jo i\u0161 vieno festivalinio susib\u016brimo \u012f kit\u0105 ir kent\u0117 pagirias, bet taip pat kartu d\u0117l ekscentri\u0161ko elgesio buvo i\u0161kraustomi i\u0161 vie\u0161bu\u010di\u0173, nuomojam\u0173 b\u016bst\u0173, ne\u012fleid\u017eiami \u012f klubus, drauge kivir\u010dijosi su artimais bi\u010diuliais, galyn\u0117josi su nuolatin\u0117mis finansin\u0117mis skolomis.<\/p>\n<p>\u0160eimos gyvenimas ir dukters gimimas 1921\u00a0m. nenuramino Fitzgeraldo reikm\u0117s da\u017enai keisti gyvenam\u0105j\u0105 viet\u0105. Sutuoktiniai atvyko \u012f Niujork\u0105 1922\u00a0m. rugs\u0117j\u012f, ir tai u\u017ebaig\u0117 pusantr\u0173 met\u0173 trukus\u012f jaunos \u0161eimos bla\u0161kym\u0105si po Amerik\u0105 ir Europ\u0105. Jie i\u0161sinuomavo nam\u0105 Long Ailando saloje, po Bruklino tilto statybos pabaigos 1883\u00a0m. ir Kvinsboro tilto atidarymo 1909\u00a0m. tapusioje turting\u0173, gra\u017ei\u0173 ir \u017einom\u0173 sm\u0117lio d\u0117\u017ee. Long Ailande bendruomen\u0117s spiet\u0117si pagal turtinius po\u017eymius, bet itin grie\u017et\u0173 rib\u0173 tarp j\u0173 nebuvo, liesdavosi alk\u016bn\u0117mis vilose vykusiuose vakar\u0117liuose. Tarp gra\u017ei\u0173j\u0173 ir turting\u0173j\u0173 buvo D\u017e\u0117jaus Getsbio prototipas\u00a0\u2013 imigrantas, Vokie\u010di\u0173 imperatoriaus ir Pr\u016bsijos karaliaus Friedricho III (1831\u20131888) sekretoriaus na\u0161laitis Maxas Storkas von Gerlachas (1885\u20131958), prasigyven\u0119s i\u0161 kontrabandinio alkoholio tiekimo Niujorko gangsterio Arnoldo Rothsteino (1882\u20131928) nelegaliems barams (<em>speakeasies<\/em>). \u012estabu, kad literat\u016bros istorikai atst\u016bm\u0117 Gerlach\u0105, kada jis pats juos susirado, nor\u0117damas papasakoti apie legendines dienas saloje, o \u012fkandin \u0117jusi\u0173 kart\u0173 tyrin\u0117tojai, susivok\u0119, kad Getsbis vienodai realus ir sugalvotas, perb\u0117go istorijos l\u016b\u017etant\u012f, tirpstant\u012f led\u0105, tik padedami priva\u010di\u0173 detektyv\u0173.<\/p>\n<p>Tuo metu Fitzgeraldas tik\u0117josi finansin\u0117s s\u0117km\u0117s i\u0161 pjes\u0117s \u201eDar\u017eov\u0117\u201c (<em>The Vegetable<\/em>, 1923), ta\u010diau po met\u0173 tri\u016bso teatre viskas suguro premjeros vakar\u0105, taip atsisveikinta ir su studij\u0173 Prinstono universitete laikais pakirdusiais dramaturginiais siekiais. Du m\u0117ginimai dirbti kino industrijai taip pat baig\u0117si niekuo. Ra\u0161ytojas skai\u010diavo, kad Long Ailande vidutini\u0161kai para\u0161\u0117 vos po 100 \u017eod\u017ei\u0173 per dien\u0105, ir d\u0117l to krimtosi. Nuo \u201eGra\u017ei\u0173 ir pasmerkt\u0173\u201c pra\u0117j\u0119 dveji metai dar\u0117si gr\u0117sminga pertrauka dar jaunokam literatui, o Perkinsui nauj\u0105 k\u016brin\u012f Fitzgeraldas vis \u017ead\u0117jo nuo 1922\u00a0m. vasaros, m\u0117gino j\u012f ra\u0161yti vos atvyk\u0119s \u012f Rytin\u012f krant\u0105. Tre\u010diojo romano, kur\u012f ketino pabaigti 1924\u00a0m. vasaros prad\u017eioje, reik\u0117jo ir d\u0117l to, kad \u0161eimos i\u0161laidos nuolat lenk\u0117 \u012fplaukas. Fitzgeraldai v\u0117l atsid\u016br\u0117 ant vie\u0161kelio, ie\u0161kodami ramesn\u0117s aplinkos, o auk\u0161ta pokarinio dolerio perkamoji galia Europoje st\u016bm\u0117 juos vienintele kryptimi. I\u0161 pranc\u016bzi\u0161kosios Rivjeros rankra\u0161t\u012f Perkinsui ra\u0161ytojas i\u0161siunt\u0117 tik pirmomis lapkri\u010dio dienomis. Redaktorius bi\u010diuliui nedelsiant atsak\u0117: \u201eManau, kad romanas yra stebuklas. &lt;&#8230;&gt; O kalbant apie pat\u012f ra\u0161ym\u0105, jis stulbinantis.\u201c<\/p>\n<p>Fitzgeraldas, ra\u0161\u0119s gan greitai, \u201eDid\u012fj\u012f Getsb\u012f\u201c v\u0117lavo pabaigti ir i\u0161si\u0173sti d\u0117l audringo nutikimo t\u0105 vasar\u0105. Nuobod\u017eiaujanti Zelda papl\u016bdimyje prie Antib\u0173 susipa\u017eino su pranc\u016bz\u0173 lak\u016bnu Albert\u02bcu \u00c9duard\u02bcu Jozanu (1899\u20131981), tapsian\u010diu jos roman\u0173 \u201eKitas valsas mano\u201c (<em>Save me the Waltz<\/em>, 1931) ir \u201ePriklauso Cezariui\u201c (<em>Caeser\u02bcs Things<\/em>, 1947) persona\u017eais. Jos paauglyst\u0117 b\u0117go gimtojoje Alabamoje netoli dviej\u0173 karini\u0173 bazi\u0173, tad lak\u016bn\u0173 gyvenime jau buvo sutikusi. Fitzgeraldas, pavyduliav\u0119s \u017emonos visiems, seniai \u017einojo, kad vyrai negail\u0117jo d\u0117mesio ar tiesiog pamesdavo galvas d\u0117l jos, bet \u0161is ry\u0161ys atrod\u0117 kitoks. Po \u0161e\u0161i\u0173 savai\u010di\u0173 nuo Fitzgerald\u0173 pa\u017einties su b\u016bsimuoju Pranc\u016bzijos Respublikos karo laivyno admirolu sutuoktiniai vienas kitam r\u0117k\u0117 apie skyrybas, o rugpj\u016b\u010dio prad\u017eioje Zelda m\u0117gino nusinuodyt. V\u0117liau vie\u0161umoje Jozanas neig\u0117, kad santykiai kada nors per\u017eeng\u0117 bi\u010diulyst\u0117s ribas, tvirtino, kad nei\u0161tikimyb\u0117s drama buvo sufantazuota, nes pora nemok\u0117jo gyventi be nuolatin\u0117s emocin\u0117s \u012ftampos.<\/p>\n<p>Sarah Churchwell knygoje \u201eNeatsarg\u016bs \u017emon\u0117s: \u017emog\u017eudyst\u0117, s\u0105my\u0161is ir \u201eDid\u017eiojo Getsbio\u201c i\u0161radimas\u201c (<em>Careless People: Murder, Mayhem and the Invention of The Great Gatsby<\/em>, 2013) atsek\u0117 daugiau k\u016brinio \u0161altini\u0173. Romano teksto ir Fitzgerald\u0173 t\u0173 dien\u0173 spaudos i\u0161karpomis mirgan\u010di\u0173 darbini\u0173 s\u0105siuvini\u0173 sugretinimas, papildant poros nei\u0161vengiamai \u017einotu Niujorko kontekstu, patvirtina, kad \u201eDidysis Getsbis\u201c i\u0161augo ir i\u0161 chaoso visuomen\u0117je. D\u017eiazo am\u017eiaus glam\u016bras mai\u0161\u0117si su \u017emog\u017eudyst\u0117mis, kuri\u0173 \u012ftariamieji, jei buvo turtingi, i\u0161 teism\u0173 i\u0161\u017eygiuodavo nekalti, ir \u017e\u016btimis automobili\u0173 avarijose, sukeltomis neatsakingo vairavimo. Amerika braid\u0117 po alkohol\u012f, permerkus\u012f visk\u0105 po 1920\u00a0m. \u012fsigaliojusios a\u0161tuonioliktosios Konstitucijos pataisos, ir Prohibicija suko augan\u010dios priklausomyb\u0117s skaitikl\u012f, registravo nuo nekokybi\u0161k\u0173 svaigal\u0173 apakusias ir mirusias savo aukas. \u012etak\u0105 tarpusavyje dalinosi gangsteriai, o \u201esenieji pinigai\u201c neketino lengvai atiduoti savo galios pozicijos naujatur\u010diams. Tuo tarpu kinas, radijas, reklama prisijung\u0117 prie spaudos ir rimtai u\u017esi\u0117m\u0117 masiniu prot\u0173 minkymu. Simboli\u0161ka, kad \u0161ioje pokarin\u0117je pekloje Niujorke iki 1925\u00a0m. baland\u017eio 27 d. \u017ealias \u0161viesofor\u0173 signalas\u00a0\u2013 prie\u0161ingai nei kitur\u00a0\u2013 rei\u0161k\u0117 draudim\u0105 jud\u0117ti.<\/p>\n<div id=\"attachment_35929\" style=\"width: 460px\" class=\"wp-caption alignleft\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-35929\" class=\"wp-image-35929 size-medium\" src=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Maxwell_Perkins_NYWTS_cropped_cmyk-450x500.jpg\" alt=\"\" width=\"450\" height=\"500\" srcset=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Maxwell_Perkins_NYWTS_cropped_cmyk-450x500.jpg 450w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Maxwell_Perkins_NYWTS_cropped_cmyk-768x852.jpg 768w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Maxwell_Perkins_NYWTS_cropped_cmyk-700x777.jpg 700w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Maxwell_Perkins_NYWTS_cropped_cmyk-600x666.jpg 600w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/Maxwell_Perkins_NYWTS_cropped_cmyk.jpg 973w\" sizes=\"auto, (max-width: 450px) 100vw, 450px\" \/><p id=\"caption-attachment-35929\" class=\"wp-caption-text\">Williamas Maxwellas Evartsas Perkinsas\u00a0\u2013 knyg\u0173 redaktorius, pasauliui pristat\u0119s Franc\u012f Scott\u0105 Fitzgerald\u0105, Ernest\u0105 Hemingway\u02bc\u0173 ir kt. 1943. Publikuojama pagal vie\u0161osios prieigos (PD) licencij\u0105<\/p><\/div>\n<p>Tokias ry\u0161kiausias gijas, autobiografines ir bendrakult\u016brines, Fitzgeraldas suvijo \u012f devyni\u0173 epizod\u0173 vaizdin\u012f apie 1922\u00a0m. vasar\u0105 saloje. Pirmieji \u201eDid\u017eiojo Getsbio\u201c kritikai neklydo: k\u016brinyje yra ir sensacionalizmo, ir detektyvo, ir spaudos naujien\u0173 plagijavimo, ir nelaimingos meil\u0117s, ir antikin\u0117s mitologijos, ir visuomen\u0117s analiz\u0117s, ir to, k\u0105 Pulitzerio premijos laureatas Jamesas Truslowas Adamsas (1878\u20131949) studijoje \u201eAmerikos epas\u201c (<em>The Epic of America<\/em>, 1931) \u012fvardins amerikieti\u0161k\u0105ja svajone (<em>American Dream<\/em>). Romanas pasirod\u0117 per pat\u012f D\u017eiazo am\u017eiaus pik\u0105, ir tas metas skaitytoj\u0105 akino, trukdydamas aptikti hipnotizuojan\u010di\u0105 melancholij\u0105 d\u0117l negr\u012f\u017etamai dingstan\u010dio laiko, i\u0161girsti \u012fsp\u0117jim\u0105 apie valingo sav\u0119s perk\u016brimo trapum\u0105. Per literato ra\u0161ikl\u012f nugurg\u0117j\u0119s ant popieriaus bulvarinis siu\u017eetas kasdienyb\u0119 pakyl\u0117jo iki meno. Ne vienas to laikme\u010dio autorius m\u0117gino i\u0161auginti k\u016brinius i\u0161 kasdienyb\u0117s, bet Fitzgeraldui, kaip yra sak\u0119s Johnas O\u02bcHara (1905\u20131970), tai pavyko geriausiai.<\/p>\n<p>Fitzgeraldui teko b\u016bti savo laikmetyje i\u0161 vidaus ir j\u012f matyti i\u0161 i\u0161or\u0117s vienu metu, kurti tas dienas ir apie jas. Tokia nuolatin\u0117 tvilinanti vidin\u0117 \u012ftampa tur\u0117jo savo kain\u0105. Ra\u0161yti jis nenustos, bet ketvirtasis romanas \u201e\u0160velni yra naktis\u201c (<em>Tender is the Night<\/em>, 1934; lietuvi\u0161kai 1997) pasirodys po devyneri\u0173 met\u0173, penktasis\u00a0\u2013 \u201ePaskutinis magnatas\u201c (<em>The Last Tycoon<\/em>)\u00a0\u2013 liks nebaigtas. Kartkar\u010diais dar sumirg\u0117s spaudoje, \u017eurnalistus domins epizodai, susij\u0119 su stipr\u0117jan\u010dia priklausomybe nuo alkoholio, kurios atsikratyti ra\u0161ytojui taip ir nepavyko. 1937\u00a0m. ruden\u012f Ginevra susiras Fitzgerald\u0105 Los And\u017eele, \u0161is trumpas susitikimas ir keli pokalbiai telefonu taps tik neilga pastaba literato biografijoje. Zelda nuo 1930\u00a0m. daugiausia laiko praleis psichiatrin\u0117se ligonin\u0117se, o 1948\u00a0m. kovo 10 d. kartu su kitomis pacient\u0117mis \u017eus E\u0161vilio psichiatrijos klinikoje \u0160iaur\u0117s Karolinoje nakt\u012f kilusiame gaisre.<\/p>\n<p>Pasak Amerikos leid\u0117j\u0173 asociacijos (<em>Association of American Publishers<\/em>), po 1945\u00a0m. pasaulyje parduota apie 25 mln. \u201eDid\u017eiojo Getsbio\u201c egzempliori\u0173\u00a0\u2013 arba ma\u017edaug po pus\u0119 milijono kasmet. Per a\u0161tuonis de\u0161imtme\u010dius romanas paveik\u0117 ne tik Amerikos literat\u016br\u0105. Aplink j\u012f susik\u016br\u0117 i\u0161tisa industrija, kurios \u012ftaka perkirtusi amerikie\u010di\u0173 kult\u016bros ribas. Trys naujos romano ekranizacijos 1974, 2000 ir 2013\u00a0m. buvo svari sklaida. Teatruose romano veik\u0117jai istorij\u0105 pasakoja pjes\u0117mis, miuziklu, baletu, opera. Susi\u017eav\u0117jusiems D\u017eiazo am\u017eiaus vakar\u0117li\u0173 estetika parengtos spausdintin\u0117s ir internetin\u0117s instrukcijos, kaip saugiai susikurti sald\u017ei\u0105 iliuzij\u0105 be pasekmi\u0173. Godojantiems pakartoti Fitzgeraldo literat\u016brin\u0119 s\u0117km\u0119 ar norintiems prane\u0161ti pasauliui apie savo perkam\u0105j\u0105 gali\u0105 Vokietijos ra\u0161ikli\u0173 gamintojas \u201eMontblanc\u201c periodi\u0161kai si\u016blo vis naujo modelio parker\u012f \u201eGreat Gatsby\u201c. Skaitytojas gali rinktis net vir\u0161el\u012f: nuo m\u0117lynojo Francio Cugato (Francisco Coradal-Cougat, 1893\u20131981) aplanko \u201eDangaus akys\u201c (<em>Celestial Eyes<\/em>) iki kurios nors pasti\u0161in\u0117s <em>art deco<\/em> variacijos arba unikalaus grafinio apipavidalinimo. Neatsilieka ir akademinis pasaulis\u00a0\u2013 diplomini\u0173 ra\u0161ini\u0173 ir daktaro disertacij\u0173, straipsni\u0173 ir solidesni\u0173 studij\u0173 apie roman\u0105 ir autori\u0173 skai\u010dius i\u0161sip\u016bt\u0119s iki de\u0161im\u010di\u0173 t\u016bkstan\u010di\u0173. Dailioji \u017eodija irgi nesn\u016bduriuoja\u00a0\u2013 romano variacijos rpritaikytos kiekvieno skoniui. K\u016brybininkai gali \u0161vyt\u0117ti d\u0117l kult\u016bros \u012ftakos verslui, aptik\u0119 Fitzgeraldo \u017eym\u0119 stambios firmos vertybiniame devize (<em>Move fast and break things<\/em>). Vienaip ar kitaip, romanas prasibrov\u0117 per kritik\u0173 lalesius, pergal\u0117jo du\u00a0\u2013 Antr\u0105j\u012f ir \u0160alt\u0105j\u012f\u00a0\u2013 karus, atlaik\u0117 postmodernist\u0173 an\u0161lius\u0105 ir globalistines klejones.<\/p>\n<div id=\"attachment_35930\" style=\"width: 385px\" class=\"wp-caption alignleft\"><img loading=\"lazy\" decoding=\"async\" aria-describedby=\"caption-attachment-35930\" class=\"wp-image-35930 size-medium\" src=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F-375x500.jpg\" alt=\"\" width=\"375\" height=\"500\" srcset=\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F-375x500.jpg 375w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F-768x1023.jpg 768w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F-600x799.jpg 600w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F-700x932.jpg 700w, https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/05\/F.jpg 811w\" sizes=\"auto, (max-width: 375px) 100vw, 375px\" \/><p id=\"caption-attachment-35930\" class=\"wp-caption-text\">Francis Scottas ir Zelda Fitzgeraldai, 1923. Alfredo Cheney Johnstono nuotrauka, publikuojama pagal vie\u0161osios srities (PD) licencij\u0105<\/p><\/div>\n<p>2024\u00a0m. \u017eurnalas \u201eThe Atlantic\u201c kli\u016bstel\u0117jo naujos alyvos \u012f DAR ugniaviet\u0119, paskelb\u0119s sav\u0105j\u012f ypatingos vert\u0117s prozos k\u016brini\u0173 s\u0105ra\u0161\u0105, bet i\u0161guj\u0119s i\u0161 ten vis\u0105 XIX\u00a0a. amerikie\u010di\u0173 beletristik\u0105. Anks\u010diau \u201eDidysis Getsbis\u201c \u0161iame aukso fonde kum\u0161\u010diavosi su Harper Lee (1926\u20132016) \u201eNe\u017eudyk strazdo giesmininko\u201c (<em>To Kill a Mockingbird<\/em>, 1960; lietuvi\u0161kai 1967), Hermano Melville\u02bcio (1819\u20131891) \u201eMobiu Diku\u201c (<em>Moby-Dick<\/em>, 1851; lietuvi\u0161kai 1971 ir 1990), Marko Twaino (1835\u20131910) \u201eHeklberio Fino nuotykiais\u201c (<em>The Adventures of Huckleberry Finn<\/em>, 1884; lietuvi\u0161kai 1912, 1938 ir 1950), Johno Steinbecko (1902\u20131968) \u201eR\u016bstyb\u0117s kek\u0117mis\u201c (<em>The Grapes of Wrath<\/em>, 1939; lietuvi\u0161kai 1947 ir 2021), Williamo Faulknerio \u201eAbsalomai, Absalomai!\u201c (<em>Absalom, Absalom!,<\/em> 1936; lietuvi\u0161kai 1989) ar Breto Eastono Elliso \u201eAmerikos psichopatu\u201c (<em>American Psycho<\/em>, 1991; lietuvi\u0161kai 2010), Jonathano Franzeno \u201eLaisve\u201c (<em>Freedom<\/em>, 2010). Dabar \u017eurnalo sprendimu \u201eDidysis Getsbis\u201c pradeda amerikieti\u0161kosios ilgosios prozos 136 roman\u0173, i\u0161 kuri\u0173 net 60 u\u017edrausti JAV mokyklose ir bibliotekose, kordebalet\u0105. Kadais nelabai reikalingi tira\u017eo liku\u010diai \u012fgavo kitoki\u0105 vert\u0119: geros b\u016bkl\u0117s egzempliorius, kurio tikrumas patvirtintas leidybos istorijos \u017einovo, 2013\u00a0m. kainavo 180\u2013194 t\u016bkst. Amerikos doleri\u0173, o 2022\u00a0m. u\u017e pirmojo tira\u017eo egzempliori\u0173 pirk\u0117jas atseik\u0117jo 360 t\u016bkst.<\/p>\n<p>Tarp lietuvi\u0161kai skaitan\u010di\u0173j\u0173 Fitzgeraldas i\u0161liko nepasteb\u0117tas iki antrosios sovietin\u0117s okupacijos. Atkeliavo romanas \u012f Lietuv\u0105 tiems laikams \u012fprastu mar\u0161rutu\u00a0\u2013 per Maskv\u0105: vertimu \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 \u201eVagos\u201c leidykla pasir\u016bpino 1967\u00a0m. Vienintel\u0117 romano recenzija, para\u0161yta Vytauto Sirijos Giros (1911\u20131997), pasirod\u0117 t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 \u017eurnalo \u201ePergal\u0117\u201c gruod\u017eio numeryje, kiek v\u0117liau lietuvi\u0161kos periodikos skaitytojas gal\u0117jo susipa\u017einti su kai kuriais Fitzgeraldo apsakymais. Po Kovo 11-osios romanas prad\u0117jo pl\u016bdin\u0117jim\u0105 i\u0161 leidyklos \u012f leidykl\u0105, pasimet\u0117 dailininko ir poeto, tremtinio Emanuelio Katiliaus (1926\u20131997) sukurtas vir\u0161elis. Fitzgeraldo redaktoriaus stulbinan\u010diu \u012fvardintas ra\u0161ymo stilius (<em>And as for sheer writing, it\u02bcs astonishing<\/em>) nelengvai prabyla kitomis kalbomis: 1928\u00a0m. \u012f vokie\u010di\u0173 kalb\u0105 pirm\u0105 kart\u0105 Estheros Grenen (tikr. vardas Maria Lazar, 1895\u20131948) i\u0161verstas romanas sulauk\u0117 dar a\u0161tuoni\u0173 vertim\u0173; su kaimyne susp\u0117ja Pranc\u016bzija, kur kartu su 1926\u00a0m. Victoro Llona\u02bco (1886\u20131953) vertimu yra a\u0161tuoni variantai. Nepelnytai pastaruoju metu m\u0117ginta ie\u0161koti netobulum\u0173 Gra\u017einos Zolubien\u0117s vertime, juolab kad vert\u0117ja j\u012f tais\u0117 antrajam leidimui 1995\u00a0m. Naujas vertimas \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 gali b\u016bti geistinas. Kol kas didesnis galvosopis yra padrikai skaitytojui pristatyta Fitzgeraldo k\u016bryba: i\u0161 roman\u0173 tr\u016bksta tik nebaigto penktojo, bet i\u0161 daugiau nei 170 apsakym\u0173 lietuvi\u0161kai yra tik keliolika; skaitytojui pateikti suard\u017eius ra\u0161ytojo ir redaktoriaus sudarytus rinkinius; eil\u0117je l\u016bkuriuoja eseistika. Klausimas, ar vis dar verta skaityti Fitzgerald\u0105, neb\u0117ra opus.<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n<p>[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_btn title=&#8221;Pirkti \u017eurnal\u0105&#8221; style=&#8221;classic&#8221; shape=&#8221;square&#8221; color=&#8221;white&#8221; link=&#8221;url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-4-2025%2F&#8221;][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"<p>[vc_row row_type=&#8221;row&#8221; use_row_as_full_screen_section=&#8221;no&#8221; type=&#8221;full_width&#8221; text_align=&#8221;left&#8221; background_animation=&#8221;none&#8221; css_animation=&#8221;&#8221;][vc_column][vc_column_text] 1925\u00a0m. baland\u017eio 10 d. Niujorke buvo \u0161ilta, bet pliaup\u0117,\u00a0\u2013 to penktadienio b\u016bta lietingiausios m\u0117nesio dienos. Penktosios aveniu 153-157 numeriu pa\u017eym\u0117tame Charleso Scribnerio II (1854\u20131930) svainio Ernesto Flaggo (1857\u20131947) leidyklai \u201eCharles Scribner\u02bcs Sons\u201c suprojektuotame penkiaauk\u0161tyje \u0161ampano kam\u0161\u010diai nepok\u0161\u0117jo, nors apie bent vien\u0105 toki\u0105 dien\u0105\u00a0\u2013Did\u017eiojo&#8230;<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":35926,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[634,148,110,606],"tags":[120],"class_list":["post-35925","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-04","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-literatura"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"NOMEDA REP\u0160YT\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35925","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=35925"}],"version-history":[{"count":2,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35925\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35932,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35925\/revisions\/35932"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/35926"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=35925"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=35925"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=35925"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}