G.\u00a0Lesne kontratenoro vokalas visada sukelia poj\u016bt\u012f, tarsi keliautum laiku\u00a0\u2013 per i\u0161tisas epochas, net ne nuo baroko, bet, regis, dar anks\u010diau, ir be \u017eem\u0117lapio (google maps<\/em>), nes atlik\u0117jo balsas, atrodyt\u0173, panaikina ribas tarp valstybi\u0173. \u0160\u012fkart jis sklido erdv\u0117je, kurios pamatai prad\u0117ti m\u016bryti dar XVIII\u00a0a. pirmoje pus\u0117je,\u00a0\u2013 tada, kai Paliesiaus dvar\u0105 i\u0161 grafo Ignoto Tyzenhauzo per\u0117m\u0117 i\u0161 Livonijos atsik\u0117l\u0119 dvarininkai Justina ir Kazimieras Petras Kublickiai. Labiau orientav\u0119si \u012f ekonomin\u012f \u016bk\u012f, o ne \u012f kult\u016br\u0105 (nors j\u0173 \u017eentas, \u017einomas XIX\u00a0a. lietuvi\u0173 dailininkas Vincentas Smakauskas, jau gerokai v\u0117liau lai\u0161kuose \u017emonai Emilijai yra u\u017esimin\u0119s, kad jos broliai dvare i\u0161saugojo gausi\u0105 bibliotek\u0105), naujieji \u0161eimininkai \u010dia pastat\u0117 pasagos formos arklid\u0119…<\/p>\n Simo Martinonio nuotrauka<\/p><\/div>\n ***<\/p>\n Daugiau nei prie\u0161 de\u0161imtmet\u012f \u0161\u012f dvar\u0105 i\u0161 sovietme\u010diu likusi\u0173 griuv\u0117si\u0173 autenti\u0161kai prik\u0117l\u0117 dabartinis jo savininkas\u00a0\u2013 medicinos profesorius ir verslininkas Julius Pta\u0161ekas. Jo pakviesti architektai Daina ir Jamesas Fergusonai taip suprojektavo buvusi\u0105 arklid\u0119, kad \u010dia pirm\u0105syk apsilank\u0119s pianistas Andrius \u017dlabys pasak\u0117: \u201eNepriekai\u0161tinga akustika koncertams.\u201c Taigi \u0161ioje akmens ir stiklo tvirtov\u0117je ir nuskamb\u0117jo G.\u00a0Lesne kartu su \u0161veicar\u0173 ansambliu atliekamas barokin\u0117s muzikos koncertas. Kai sal\u0117s kulisuose pasigirdo ne\u017einomo portugal\u0173 kompozitoriaus \u201eSenhora del Mundo\u201c, grie\u017eiama Mathurino Bouny, ir kai atlik\u0117jas pasirod\u0117 prie\u0161ais publik\u0105, jo sukurta atmosfera atrod\u0117 baroki\u0161kai misteri\u0161ka, lyg gird\u0117tume bals\u0105 i\u0161 anapus, tarsi i\u0161 kapo sklist\u0173 prot\u0117vi\u0173 giesm\u0117, o gal tai buvo beu\u017esimezg\u0105s dialogas su mirusi\u0173j\u0173 pasauliu, muzikinis ry\u0161ys su nebe\u017einia kuria epocha\u00a0\u2013 tik jokiu b\u016bdu ne \u0161iandiena. Beveik pusantros valandos truk\u0119s koncertas, tiek i\u0161giedotas auk\u0161tomis natomis, tiek atliktas re\u010ditatyvu, i\u0161laik\u0117 makabri\u0161k\u0105 \u0161ventum\u0105 (kad ir kaip prie\u0161taringai skamb\u0117t\u0173 \u0161is \u017eod\u017ei\u0173 junginys), kur\u012f dainininkas vis gilino\u00a0\u2013 iki kulminacijos, kai suskambo angl\u0173 baroko kompozitoriaus Henry Purcellio operos \u201eKaralius Art\u016bras\u201c (1691) arija \u201eAir du Froid\u201c.<\/p>\n ***<\/p>\n Su pranc\u016bz\u0173 vokalistu G.\u00a0Lesne Paliesiaus dvare susitikome koncerto i\u0161vakar\u0117se, per pat\u012f lygiadien\u012f, kovo 21-\u0105j\u0105, kai pasaulis min\u0117jo ir Poezijos dien\u0105, ir vokie\u010di\u0173 baroko kompozitoriaus Johanno Sebastiano Bacho 340-\u0105j\u012f gimtadien\u012f. G\u0117r\u0117me kav\u0105 ir ragavome cinamonines bandeles, kurias d\u0117l j\u0173 lipnumo atlik\u0117jas raik\u0117 peiliu ir valg\u0117 \u0161akute. Beje, Paliesiaus dvaro konditeriai jas kepa i\u0161 milt\u0173, sumalt\u0173 daugiau nei tris \u0161imtus met\u0173 skai\u010diuojan\u010diame \u0160lyninkos vandens mal\u016bne, esan\u010diame Zaras\u0173 kra\u0161te. Kaip chronologi\u0161kai viskas arti Europos baroko!<\/p>\n Kai i\u0161 Livonijos kil\u0119 LDK taurininkai Kublickiai k\u016br\u0117si Paliesiuje, keleriais metais ar beveik de\u0161imtme\u010diu anks\u010diau ital\u0173 baroko kompozitorius Antonio Vivaldi jau buvo para\u0161\u0119s visk\u0105\u00a0\u2013 ir apie \u0161e\u0161iasde\u0161imt oper\u0173 (daugelis nei\u0161liko), ir keturias oratorijas, ir per pus\u0161e\u0161to \u0161imto koncert\u0173, ir j\u012f tebegarsinan\u010dius \u201eKeturis met\u0173 laikus\u201c, netgi vokalin\u012f k\u016brin\u012f dviem smuikams ir klavesinui \u201eLa Follia\u201c, kur\u012f pranc\u016bz\u0173 kontratenoras dvaro \u201ePasagos\u201c sal\u0117je atliko tiesiog pasin\u0117r\u0119s \u012f ekstaz\u0119. Kaip ir dainuodamas vokie\u010di\u0173 baroko kompozitoriaus Georgo Friedricho H\u00e4ndelio (jo k\u016brybinis pikas chronologi\u0161kai sutapo su Paliesiaus dvaro ekonominio klest\u0117jimo metu) operos \u201eRinaldas\u201c arij\u0105 \u201eCara Sposa, amante Cara\u201c bei operos \u201eKserksas\u201c arij\u0105 \u201eOmbra mai fu\u201c. O J.\u00a0S.\u00a0Bachas? V\u0117lyvasis jo k\u016brybinis laikotarpis sutampa su vietov\u0117s, kurioje vie\u0161\u0117jo G.\u00a0Lesne, istorija ir kult\u016bra. \u201eBachas man\u00a0\u2013 ne tik baroko, bet ir visos muzikos ir vis\u0173 am\u017ei\u0173 Absoliutas, nekvestionuojamas Dydis, tai\u00a0\u2013 Nemirtingumas,\u00a0\u2013 kalba \u012fsijaut\u0119s atlik\u0117jas.\u00a0\u2013 Per savo karjer\u0105 nesu jo daug atlik\u0119s tik d\u0117l vienos prie\u017easties\u00a0\u2013 lotyni\u0161k\u0173 tekst\u0173, man pasiduodan\u010di\u0173 \u0161iek tiek sunkiau nei, tarkime, para\u0161yt\u0173 ital\u0173 ar pranc\u016bz\u0173 kalbomis. Pirmoji ry\u0161kesn\u0117 pa\u017eintis su \u0161io kompozitoriaus k\u016bryba \u012fvyko belg\u0173 dirigento ir ansamblio meno vadovo Philippe\u02bco Herreweghe\u02bco d\u0117ka. De\u0161imtme\u010diu u\u017e mane vyresnis Gente gim\u0119s muzikas buvo \u012fk\u016br\u0119s Pary\u017eiaus karali\u0161kosios koply\u010dios vokalin\u012f ansambl\u012f, v\u0117liau vadovavo ir dirigavo begalei garsi\u0173 Europos orkestr\u0173, ta\u010diau jo itin subtilus ir harmoningas Bacho interpretavimas paliet\u0117 mano, anuomet dar labai jauno, vos pradedan\u010dio kontratenoro, prot\u0105 ir jausmus bei leido patirti, kaip muzikoje matematinis tikslumas tampa poezija, o lyrika\u00a0\u2013 matematika. Tas akimirkas pavadin\u010diau nu\u0161vitimu\u00a0\u2013 ne kitaip! Gilindamasis \u012f Bacho partit\u016bras supratau, kad mano balsas absoliu\u010diai netinkamas jo \u201ePasijai pagal Mat\u0105\u201c ir kone idealus \u201ePasijai pagal Jon\u0105\u201c, nors \u0161io oratorinio k\u016brinio niekada nesirinkau. Paprastai gyvenime tekdavo sutikti ir su tokiu repertuaru, kuris b\u016bdavo traumuojamai sud\u0117tingas. O, pavyzd\u017eiui, Fran\u00e7ois Couperino k\u016brinio \u201eSutem\u0173 skaitiniai\u201c ilgai negal\u0117jau \u012fra\u0161yti d\u0117l nuolat patiriamo katarsio.\u201c<\/p>\n Simo Martinonio nuotrauka<\/p><\/div>\n ***<\/p>\n Susitik\u0119 tarptautin\u0119 Poezijos dien\u0105, negal\u0117jome aplenkti poetini\u0173 tekst\u0173 temos. Skirtingai nei kai kurie pranc\u016bzai, teigiantys, kad dievina poezij\u0105, ta\u010diau sunkiai prisimenantys kokio nors poeto pavard\u0119, G.\u00a0Lesne i\u0161kart prisipa\u017eino, kad jo santykis su savo \u0161alies poezija, i\u0161skyrus simbolistin\u0119, kuriai atstovauja Paulis Verlaine\u02bcas, Arthuras Rimbaud, St\u00e9phane\u02bcas Mallarm\u00e9, n\u0117ra toks artimas ir aistringas, koks gilinantis \u012f haiku. \u0160is japon\u0173 poezijos \u017eanras tiesiog u\u017eb\u016br\u0119s daininink\u0105 taip, kad jis netgi kuria teatrines mizanscenas. \u201eHaiku mane traukia savo efemeri\u0161kumu ir begaliniu fraz\u0117s tikslumu, kai trimis eilut\u0117mis pasakoma viskas apie gyvenim\u0105 ir pasaul\u012f. Jomis visa u\u017efiksuojama tarsi vienu fotokameros mygtuko paspaudimu. Tarkime, \u201evagis i\u0161 man\u0119s pa\u0117m\u0117 visk\u0105, i\u0161skyrus m\u0117nul\u012f lange\u201c arba po Hiro\u0161imos tragedijos para\u0161ytas: \u201ekaras buvo \u010dia, toli koridoriaus gale\u201c (pa\u017eodiniai V.\u00a0P.\u00a0vertimai<\/em>). Haiku mane veikia savo akimirkos gro\u017eiu ir panardina \u012f absoliut\u0173 li\u016bdes\u012f, t\u0105 li\u016bdesio gro\u017e\u012f, t\u0105 sald\u017ei\u0105 melancholij\u0105, kuria noriu nepaliaujamai m\u0117gautis. Galb\u016bt tam tikra prasme haiku gal\u0117tume lyginti su jau min\u0117to Bacho k\u016briniais: ir vienur, ir kitur eilut\u0117je telpa am\u017einyb\u0117; ir vienur, ir kitur pirmiau pasirodo vaizdas, o po jo u\u017elieja jausmai. Muzikos menas nuo XVI\u00a0a. beveik tris \u0161imtme\u010dius ir strukt\u016bri\u0161kai, ir emociniu kr\u016bviu laik\u0117si vertikalumo, ta\u010diau v\u0117liau dar\u0117si vis horizontalesnis\u201c,\u00a0\u2013 mintimis dalijasi pa\u0161nekovas.<\/p>\n ***<\/p>\n Pro lang\u0105 \u017evelgdamas \u012f l\u0117tai bundan\u010di\u0105 pavasar\u0117jan\u010di\u0105 Kan\u010dioginos pelk\u0119, kuri telk\u0161o ir driekiasi \u012f pietry\u010dius nuo Paliesiaus dvaro, G.\u00a0Lesne prisipa\u017e\u012fsta, kad tokio \u0161iaurieti\u0161kos gamtos kra\u0161tovaizd\u017eio seniai nemat\u0119s. Net gimtasis Uazos up\u0117s, de\u0161iniojo Senos intako, sl\u0117nis jo vaikyst\u0117je, praeito am\u017eiaus \u0161e\u0161tojo de\u0161imtme\u010dio antroje pus\u0117je, sako, buv\u0119s daugkart labiau urbanizuotas nei \u0161io dvaro erdv\u0117. Gim\u0119s 1956-aisiais Pary\u017eiaus Monmorensio priemiestyje, G\u00e9rard\u02bcas niekuo pernelyg nei\u0161siskyr\u0117 i\u0161 savo bendraam\u017ei\u0173: paauglyst\u0117je\u00a0\u2013 roko muzika, klasikin\u0117 gitara, d\u017eiazas, namuose klausoma grup\u0117 \u201ePink Floyd\u201c, kartkart\u0117mis traukiniu lankomas Pary\u017eius, neapeinant kultini\u0173 Sen \u017dermeno kvartal\u0173. Aplinkui visi kalb\u0117davo apie anuomet tarp pary\u017eie\u010di\u0173 populiarias atostogas Nepale, ta\u010diau \u012fprasta priemies\u010dio kasdienyb\u0117 n\u0117 i\u0161 tolo nebuvo pana\u0161i \u012f t\u0105, kurios \u0161iandieniniai pranc\u016bzai stengiasi i\u0161vengti. Dainininkas su \u017emona Laurence taip pat jau seniai paliko ne tik priemiest\u012f, bet ir pat\u012f Pary\u017ei\u0173\u00a0\u2013 \u012fsik\u016br\u0117 nedideliame Pranc\u016bzijos miestelyje ties \u0160veicarijos siena netoli \u017denevos. \u201eEsame ten, kur sunkiau prasibrauna pa\u010dios negatyviausios pasaulio naujienos. Mums pakanka \u017einoti, kas dedasi, ta\u010diau nesame link\u0119 m\u0117gautis kiekviena \u017einia i\u0161 Amerikos. Pasaulis, kuris mane supa,\u00a0\u2013 ne mano pasaulis, bet gerai suvokiu, kad auksiniai septintasis\u2013a\u0161tuntasis pra\u0117jusio am\u017eiaus de\u0161imtme\u010diai nebesugr\u012f\u0161\u201c,\u00a0\u2013 prisipa\u017e\u012fsta G.\u00a0Lesne.<\/p>\n G\u00e9rard\u02bco vaikyst\u0117 ir paauglyst\u0117 nebuvo pa\u017eenk\u00adlintos valand\u0173 valandas trunkan\u010diomis muzikos pamokomis ir repeticijomis, visgi pasteb\u0117j\u0119s, kad balso mutacijos periodu tembras pasikeit\u0117 tik ne\u017eymiai, paauglys prad\u0117jo vis daugiau dainuoti, nors ir savamoksli\u0161kai. \u201eVienu metu su draugu lankiau mokyklos choro repeticijas, jis tur\u0117jo itin \u0161var\u0173 diskant\u0105\u00a0\u2013 nebuvo n\u0117 k\u0105 lyginti su manuoju, bet \u012fvykus mutacijai mano bi\u010diulis daugiau nebedainavo,\u00a0\u2013 pamena.\u00a0\u2013 Man pavyko i\u0161saugoti\u00a0\u2013 ties\u0105 sakant, i\u0161saugojo Dievas. Studijuodamas Sorbonoje vis nesugeb\u0117davau s\u0117kmingai prisijungti prie m\u0117g\u0117j\u0173 grupi\u0173. B\u016bdamas 23-ej\u0173, 1979-aisiais, sutikau belg\u0173 kontra\u00adtenor\u0105 Zeger\u012f Vandersteene\u02bc\u0105\u00a0\u2013 jo karjera taip pat prasid\u0117jo ne nuo rimtos muzikos mokyklos ar v\u0117liau konservatorijos, o nuo grigali\u0161k\u0173 giesmi\u0173, kurias vaikinas atlikdavo kaip solistas su garsiosios Gento \u0160v. Bavo katedros choru. Nustebau, kad Zegeris liko su\u017eav\u0117tas mano tembro ir pasi\u016bl\u0117 rimt\u0105 klasikin\u0117s muzikin\u0117s karjeros galimyb\u0119\u00a0\u2013 supa\u017eindino su austr\u0173 kompozitoriumi, klavesinininku, muzikologu ir dirigentu Ren\u00e9 Clemencic, kuris mano bals\u0105 \u012fvertino kaip tinkam\u0105 lyrinei k\u016brybai. Beje, Z.\u00a0Vandersteene\u02bcas niekaip negal\u0117jo apsispr\u0119sti\u00a0\u2013 jis tenoras ar kontra\u00adtenoras. Tuo metu vyrui dainuoti itin auk\u0161tu diapazonu nebuvo socialiai priimtina, nes vis dar buvo juntamas kastrat\u0173, kurie i\u0161 esm\u0117s ir pastat\u0117 ant koj\u0173 vokalin\u0119 baroko muzik\u0105, \u0161leifas. Tiesa, j\u0173 kult\u016bra keliavo dar nuo Antikos, ta\u010diau itin i\u0161populiar\u0117jo XVII\u2013XVIII\u00a0a. Taigi ne visi mano kartos ar vyresni atlik\u0117jai jausdavosi komforti\u0161kai, tod\u0117l ir Zegeris, \u017emonos patariamas, pasirinko tenoro pozicij\u0105, u\u017eleisdamas man viet\u0105 R.\u00a0Clemencic ansamblyje. \u0160iandien matau atvirk\u0161\u010di\u0105 \u0161io socialinio pj\u016bvio problem\u0105: tarp mano mokini\u0173\u00a0\u2013 begal\u0117 talenting\u0173 auk\u0161tus balsus turin\u010di\u0173 ir jais besidid\u017eiuojan\u010di\u0173 vaikin\u0173, ta\u010diau i\u0161gyvename barokin\u0117s muzikos saul\u0117lyd\u012f\u00a0\u2013 m\u0105\u017eta auditorija ir nuolat jau\u010diame pinig\u0173 stygi\u0173. Tapome absoliu\u010diai ni\u0161in\u0117s muzikos atstovais.\u201c<\/p>\n G.\u00a0Lesne prisijung\u0117 prie \u201eClemencic Consort\u201c ir jam atsiv\u0117r\u0117 baroko muzikos pasaulis. Patirtis, \u012fgyta gastroli\u0173 ir \u012fra\u0161\u0173 (i\u0161leisdavo po tris albumus kasmet) metu, buvo tramplinas \u012f dvigub\u0105 karjer\u0105\u00a0\u2013 kontratenoro ir meno vadovo. Atlik\u0117jas pasakoja: \u201eR.\u00a0Clemencic nuo pat pirm\u0173 bendradarbiavimo dien\u0173 man, 23-ej\u0173 savamoksliui, patik\u0117jo pagrindinius barokini\u0173 oper\u0173 ir oratorij\u0173, kuri\u0173 afi\u0161as iki \u0161i\u0173 dien\u0173 esu i\u0161saugoj\u0119s, vaidmenis ir solo partijas\u00a0\u2013 tai buvo ka\u017ekas ne\u012ftik\u0117tino! B\u016bdamas \u012ftakingas Vienos muzikos pasaulyje, \u0161is \u017emogus man atv\u0117r\u0117 duris \u012f presti\u017einius koncertus ir oper\u0173 pastatymus. Jo d\u0117ka giliai pasin\u0117riau \u012f viduram\u017ei\u0173 muzik\u0105, savo ruo\u017etu stengiausi jam parodyti pranc\u016bz\u0173 barok\u0105 su Jeanu Philippe\u02bcu Rameau, Marcu Antoine\u02bcu Cherpantier, Micheliu Richard\u02bcu Delalande\u02bcu, Andr\u00e9 Campra, F.\u00a0Couperinu. Skirtingai nei ital\u0173 barokas, suklest\u0117j\u0119s Ba\u017eny\u010dios pastangomis, kai moterims buvo draud\u017eiama giedoti, tod\u0117l auk\u0161tas partijas atlikdavo vyrai kastratai, pranc\u016bzi\u0161kasis i\u0161augo i\u0161 aristokratijos ir dvaro kult\u016bros, tapo kiekvienos i\u0161silavinusios \u0161eimos gero tono ir ger\u0173 manier\u0173 dalimi. Bet\u00a0\u2013 paradoksas\u00a0\u2013 ital\u0173 barokin\u0117 muzika kur kas laisvesn\u0117, \u201elengviau kv\u0117puojanti \u201c, tad b\u016btent laisv\u0117s ie\u0161kojo mano \u0161alies kompozitoriai, kurdami vokalinius \u0161ios epochos k\u016brinius. Pamin\u0117ti pranc\u016bz\u0173 kompozitoriai netrukus tapo ir mano repertuaro dalimi. Visus albumus \u012fra\u0161iau ne bet kur, ne studijose, o gotikin\u0117se ba\u017eny\u010diose su vyraujan\u010diu med\u017eio interjeru.\u201c 1985\u00a0m. G.\u00a0Lesne pats \u012fk\u016br\u0117 savo ansambl\u012f\u00a0\u2013 \u201eIl Seminario Musicale\u201c, kuris i\u0161 prad\u017ei\u0173 grieb\u0117si ital\u0173 baroko: atliko Domenico Scarlatti, Giovanni Battistos Pergolesi ir A.\u00a0Vivaldi k\u016brinius. V\u0117liau repertuaras pl\u0117t\u0117si. O pats ansamblis tapo mokykla muzikos pasaulio \u012f\u017eymyb\u0117ms, pavyzd\u017eiui, dirigentams Marcui Minkowskiui, Fabio Biondi, Patrickui Coh\u00ebn-Akenine\u02bcui, Florence Malgoire, klavesinininkei Blandine Rannou.<\/p>\n Simo Martinonio nuotrauka<\/p><\/div>\n ***<\/p>\n I\u0161tisus de\u0161imtme\u010dius kontratenoras \u012fra\u0161in\u0117jo ir reng\u0117 koncertinius turus su tokiais dirigentais kaip Jordi Savallis, Gustavas Leonhardt\u02bcas, Ren\u00e9 Jacobsas ar Sigiswaldas Kuijkenas, netgi yra interpretav\u0119s \u0161iuolaikinius Benjamino Britteno, Alfredo Schnittk\u0117s, Carlo Orffo k\u016brinius, \u012fskaitant ir pastarojo \u201eCarmina Burana\u201c. Ta\u010diau b\u016btent su \u201eIl Seminario Musicale\u201c, \u012fsik\u016brusiu Ruiamono abatijoje, gimtajame Uazos up\u0117s sl\u0117nyje, G.\u00a0Lesne peln\u0117 svariausius apdovanojimus ir kritik\u0173 pripa\u017einim\u0105. Jo scenos partneriais yra buv\u0119: Thomas Hampsonas,\u00a0Natalie Dessay,\u00a0Paulis Agnewas,\u00a0Patricia Petibon,\u00a0Sandrine Piau,\u00a0Laurent\u02bcas Naouri,\u00a0Philippe\u02bcas Jaroussky,\u00a0Anthony Rolfe-Johnson,\u00a0V\u00e9ronique Gens, Peteris Harvey bei kiti. \u201eIki \u0161iandien esu i\u0161saugoj\u0119s kontratenorui b\u016bding\u0105 balso tembr\u0105, tiesa, kai kurie registrai \u0161iek tiek prisilp\u0119, ta\u010diau apmaud\u017eiausia, kad b\u0117gant metams praradau dainavimo greit\u012f ir a\u0161tresn\u0119 reakcij\u0105. O \u0161tai mano bendraam\u017eis kolega Dominique\u02bcas Visse\u02bcas t\u0105 greit\u012f i\u0161saugojo\u201c,\u00a0\u2013 sako atlik\u0117jas. Vokalistas prisipa\u017e\u012fsta, kad vien\u0105 did\u017eiausi\u0173 \u012ftak\u0173 jo muzikinei karjerai yra padariusi Venecija, miestas, \u201ekuriame n\u0117ra automobili\u0173\u00a0\u2013 tik gondolos\u201c. Ry\u0161kiausiai jo s\u0117km\u0119 \u017eymi trys vietos. Pirmiausia\u00a0\u2013 \u0161io miesto operos teatras \u201eLa Fenice\u201c, tada\u00a0\u2013 \u0160v. Morkaus katedra ir galiausiai\u00a0\u2013 erdv\u0117 po atviru dangumi, kur, pra\u0117jus \u0160v. Morkaus aik\u0161t\u0119, baigiasi Didysis kanalas ir atsiveria dangus,\u00a0\u2013 joje kiekvien\u0105 vasar\u012f ant vandens konstruojama scena, ma\u017eytis medinis teatras, ir vyksta barokin\u0117s muzikos oper\u0173 koncertai. \u201eNepamir\u0161tamas jausmas \u0161ioje vietoje atlikti ne\u017einomo XIII\u00a0a. kompozitoriaus \u201eCarmina Burana\u201c k\u016brini\u0173 cikl\u0105, \u012fskaitant ir mano favoritin\u0119 giesm\u0119 \u201eAve Nobilis\u201c. B\u016btent \u010dia yra koncertav\u0119s ir mano mokytojas R.\u00a0Clemencic. Nepaisant mil\u017eini\u0161ko turist\u0173 srauto, Venecija, laimei, netapo globalizuotu didmies\u010diu, tod\u0117l b\u016bti mieste-muziejuje ir jaustis, tarsi gyventum Voltaire\u02bco ir Diderot laikais, sykiu klausytis Igorio Stravinskio \u201e\u0160ventojo pavasario\u201c\u00a0\u2013 didel\u0117 privilegija\u201c,\u00a0\u2013 taip baigia pokalb\u012f G.\u00a0Lesne, savo vienam paskutini\u0173j\u0173 koncert\u0173 pasirink\u0119s Lietuv\u0105.<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n [\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-4-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":" [vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] K\u016br\u0117j\u0173, kurie b\u0117gant metams kaip ger\u0105 vyn\u0105 i\u0161saugo ir nu\u0161lifuoja savo muzikin\u012f talent\u0105, pasaulyje vienetai. Tarkime, toks buvo i\u0161 Ukrainos kil\u0119s amerikie\u010di\u0173 pianistas Vladimiras Horowitzas: perkop\u0119s devyniasde\u0161imt jis taip atlikdavo savo re\u010ditali\u0173 program\u0105 Niujorko sal\u0117se, kad fenomenalus grojimas atimdavo \u017ead\u0105 net reikliausiam muzikos…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":35875,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[634,148,110,606],"tags":[124],"class_list":["post-35871","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-04","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-muzika"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"VALDAS PUTEIKIS","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35871","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=35871"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35871\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35876,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35871\/revisions\/35876"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/35875"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=35871"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=35871"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=35871"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/G2.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/G3.jpg\")
![\"\"](\"https:\/\/www.nemunas.press\/wp-content\/uploads\/2025\/04\/G4.jpg\")