{"id":35560,"date":"2025-03-28T10:11:53","date_gmt":"2025-03-28T08:11:53","guid":{"rendered":"https:\/\/www.nemunas.press\/?p=35560"},"modified":"2025-03-28T10:13:59","modified_gmt":"2025-03-28T08:13:59","slug":"svelniai-apgauti","status":"publish","type":"post","link":"https:\/\/www.nemunas.press\/straipsniai\/svelniai-apgauti\/","title":{"rendered":"\u0160VELNIAI APGAUTI"},"content":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

Lietuvoje kalb\u0117dami apie teatr\u0105 da\u017eniausiai minime re\u017eisieri\u0173 pavardes, bet spektakliuose matome visos komandos darbo rezultat\u0105, o kartu subrandintas ir i\u0161rutuliotas id\u0117jas scenoje perteikia aktoriai. Nors \u017einau, kad yra skirting\u0173 vaidmens k\u016brimo metod\u0173, technik\u0173 ir gudrybi\u0173, kaip kurti iliuzij\u0105 scenoje, nors ma\u010diau ne vieno spektaklio ir persona\u017eo gimimo proces\u0105, iki \u0161iol negaliu atsisteb\u0117ti magija, kuri \u012fvyksta aktoriui susitikus su \u017ei\u016brovu. Magija, kuri kei\u010dia abu: ir t\u0105, kuris publikos akyse kuria vaidmen\u012f, ir t\u0105, kuris stebi scenoje gimstant\u012f persona\u017e\u0105.<\/em><\/p>\n

\"\"Bandydama geriau suprasti vaidybos men\u0105, kalbinu vien\u0105 \u012fdomiausi\u0173, ry\u0161kiausi\u0173 ir \u012fsimintiniausi\u0173 pastar\u0173j\u0173 de\u0161imtme\u010di\u0173 Lietuvos teatro aktori\u0173 Viktorij\u0105 Kuodyt\u0119. Savita scenine rai\u0161ka, jautria trapumo ir stipryb\u0117s derme, \u017eaisme ir atida bendram spektaklio pasakojimui ji i\u0161siskyr\u0117 nuo pat pirm\u0173j\u0173 vaidmen\u0173 Eimunto Nekro\u0161iaus spektakliuose. \u0160i aktor\u0117, pasak teatrolog\u0117s Rasos Vasinauskait\u0117s, \u201eper\u017eengia galimybi\u0173 ribas, atsiduodama vaidmeniui, \u012fsik\u016bnydama \u012f persona\u017e\u0105\u201c. V.\u00a0Kuodyt\u0117s pagarba kitiems k\u016br\u0117jams ir pa\u010diam k\u016briniui juntama skirting\u0173 kart\u0173 ir \u0161ali\u0173 re\u017eisieri\u0173 spektakliuose, o atsidavim\u0105 profesijai liudija ne tik sukurti vaidmenys, bet ir apsisprendimas dalintis profesine patirtimi su b\u016bsimaisiais aktoriais Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje.<\/em><\/p>\n

Kaip \u012fsivaizdavote vaidybos men\u0105 prie\u0161 pasirinkdama aktoryst\u0117s studijas? Ar samprata pakito, prad\u0117jus dirbti teatre?<\/h6>\n

Stodama studijuoti visi\u0161kai ne\u012fsivaizdavau \u0161io meno. Tuo metu tik muzika man buvo pa\u017eini kaip menin\u0117s veiklos sritis. Neklausiau sav\u0119s, ar man patinka vaidyba. Tiesiog stojau mokytis aktoryst\u0117s, nes nieko kita nesugalvojau, bet nujau\u010diau, jog mano muzikinis i\u0161silavinimas ir pom\u0117gis skaityti, klausyti ir \u017ei\u016br\u0117ti pasakas, istorijas \u0161ioms studijoms bus reikalingi. Nujau\u010diau, kad jos bus susijusios su fantazija, paistalais, ka\u017ekuo lyg ir ne visai rimtu. Matyt, nor\u0117jau \u017eaisti gyvenim\u0105. Studijos i\u0161 dalies pateisino \u0161i\u0105 nuojaut\u0105.<\/p>\n

Vaizduotei ir id\u0117joms scenoje i\u0161reik\u0161ti reik\u0117jo daug disciplinos. Ji man\u0119s neg\u0105sdino, nes, kaip b\u016bsima pianist\u0117, baigiau M.\u00a0K.\u00a0\u010ciurlionio gimnazij\u0105. Studijuodama supratau, kad esu atsakinga u\u017e save. Kiek reikalausiu i\u0161 sav\u0119s, tiek ir tur\u0117siu. Tai taip pat rei\u0161kia, kad studentas nepriklauso nei trupei, nei re\u017eisieriui, nei teatrui. \u0160ie dalykai atsiranda v\u0117liau, \u012fsiliejus \u012f statom\u0173 spektakli\u0173 kontekst\u0105. Be to, studij\u0173 metu ne itin supratau, k\u0105 rei\u0161kia partneris ir partneryst\u0117 scenoje. Tada erzindavo ir tai, kad neu\u017etenka laiko, skirto tik k\u016brybai, etiud\u0173 ir i\u0161trauk\u0173 repeticijoms. Atrod\u0117, kad per daug teorini\u0173 ir ne vaidybos u\u017esi\u0117mim\u0173 ir kad jei b\u016bt\u0173 daugiau laiko, scenarijus sugalvotume \u012fdomesnius, vaidintume geriau. Dabar taip nemanau.<\/p>\n

Vaidybos men\u0105 suvokiau po truput\u012f tik atsid\u016brusi teatre, bet kelerius pirmuosius metus profesionalioje scenoje dar vis \u017eaid\u017eiau teatr\u0105, pavyzd\u017eiui, E.\u00a0Nekro\u0161iaus re\u017eisuotose ma\u017eosiose A.\u00a0Pu\u0161kino tragedijose. Strikin\u0117jau po scen\u0105 dainuodama, ta\u010diau tas \u017eaidimas jau buvo sunkus. Nema\u017eai laiko tur\u0117jo praeiti, kol pajutau, kad vaidyba galgi bus mano vienintel\u0117 profesija.<\/p>\n

Ar studijuodama ir v\u0117liau dirbdama teatre suformulavote savo vaidmens k\u016brimo strategij\u0105, atradote, k\u0105 ir kaip daryti naujo spektaklio repeticijose?<\/h6>\n

Studij\u0173 metu vaidmeniui kurti panaudodavau daiktus, viet\u0105, susigalvot\u0105 atmosfer\u0105, kuri dirgindavo vaizduot\u0119. Ne tem\u0105, ne tekst\u0105, ne id\u0117j\u0105. Prad\u0117jusi vaidinti teatre ilg\u0105 laik\u0105 tur\u0117jau labai ai\u0161ki\u0105 strategij\u0105. A\u0161 \u017einodavau VISK\u0104, k\u0105 darysiu scenoje. De\u0161imt pirm\u0173j\u0173 met\u0173 vaidinau tik E.\u00a0Nekro\u0161iaus spektakliuose, o jis ne visada dalindavosi savo paslaptingomis mintimis, tod\u0117l nenor\u0117dama sutrikti apgalvodavau ir susid\u0117liodavau kiekvien\u0105 savo vaidmens centimetr\u0105. Emocijos atsirasdavo neforsuojant, i\u0161 man pa\u010diai patogi\u0173 ir poj\u016b\u010diais atpa\u017e\u012fstam\u0173 scenini\u0173 sprendim\u0173. \u017dinoma, jie nesikirsdavo su re\u017eisieriaus sumanymais. Bet tai nerei\u0161kia, kad vaidinant nelikdavo vietos gyvai sceninei akimirkai. Visada atsirasdavo spontani\u0161k\u0173 veiksm\u0173, emocij\u0173, intonacij\u0173, ta\u010diau mano pie\u0161inys buvo svarbiausias ir geriausias partneris.<\/p>\n

U\u017esimin\u0117te apie gyvas scenines akimirkas. Ar vaidmuo kuriamas ir po premjeros?<\/h6>\n

Premjera yra atsiskaitymas \u017ei\u016brovams ir teatrui, kuris suteik\u0117 galimyb\u0119 spektakliui gimti. O savo tikr\u0105j\u012f gyvenim\u0105 vaidmuo pradeda tik po jos. Kai nusl\u016bgsta vertinimo ar atsiskaitymo \u012ftampa, prie\u0161premjerinis nuovargis, tik tada jis pradeda skleistis. Kei\u010diantis \u017ei\u016brovams geriau suprantu sceninio vaidmens \u012ftaigumo galimybes. Tekste pastebiu neatrast\u0173 prasmi\u0173, nauj\u0173 intonacij\u0173, kurios iki premjeros negal\u0117jo pasirodyti, nes kitos buvo u\u017efiksuotos kaip geriausiai skamb\u0117jusios repeticij\u0173 metu. Po premjeros tampu atidesn\u0117 scenos partneriui, kuris ir mano vaidmen\u012f atgaivina. Labiau \u012fsiklausau \u012f visum\u0105 ir pamatau, kuo mano persona\u017eas t\u0105 visum\u0105 u\u017epildo. Kartais tenka ir nemaloniai nustebti suvokus, kiek daug dalyk\u0173 iki premjeros nepavyko atrasti.<\/p>\n

Apie vaidyb\u0105 kalbate kaip apie proces\u0105, ne rezultat\u0105. Kiek jame svarbus talentas, o kiek\u00a0\u2013 amatas?<\/h6>\n

Kalbant apie vaidyb\u0105 nelabai suprantu \u017eod\u012f \u201eama\u00adtas\u201c. Man \u0161i profesija vis labiau rodosi efemeri\u0161ka. Amat\u0105 keis\u010diau aps\u0117dimu arba darb\u0161tumu, tro\u0161kimu savo fantazij\u0105 paversti sceniniais paveikslais. O talentas\u00a0\u2013 kas kita. Yra prigimtinai talenting\u0173 vaidybai \u017emoni\u0173 ir daug kas jiems sekasi tiesiog lengviau. \u012e juos malonu \u017ei\u016br\u0117ti, jie tarsi sklend\u017eia per skirtingus vaidmenis ir istorijas i\u0161 naujo atsiskleisdami.<\/p>\n

Kokios asmenin\u0117s savyb\u0117s svarbiausios aktoriui?<\/h6>\n

Atsakomyb\u0117 u\u017e savo veiksmus, mintis, \u017eod\u017eius. Valia, nes valingas \u017emogus lengviau ir noriau dorosis su daugybe i\u0161\u0161\u016bki\u0173. Pozityvumas ar bent jau jo siekimas santykiuose su kitais ir aplinka. S\u0105moningas impulsyvumas. Jis gal\u0117t\u0173 b\u016bti vadinamas aktorine prigimtimi, jo nei\u0161moksi: arba turi, arba ne. Jis leid\u017eia repeticij\u0173 metu arba vaidinant rasti ar bent jau u\u017e\u010diuopti nauj\u0173 dalyk\u0173, kuriuos tuoj pat panaudoji sceninei rai\u0161kai. \u017dinoma, ir vaizduot\u0117, fantazija. \u0160ios savyb\u0117s man svarbios. Be j\u0173 geriau nesirinkti vaidybos kelio. Dar viena asmeni\u0161kai labai svarbi aktoriaus savyb\u0117, kuri\u0105 \u012fvardijau po ne vien\u0173 aktyvaus k\u016brimo scenoje met\u0173, yra polinkis \u012f saviplak\u0105. Daug dirbu su tuo ir po truput\u012f i\u0161mokstu kontroliuoti. Per daug saviplakos naikina k\u016brybin\u012f proces\u0105, o saikinga gali ir pad\u0117ti.<\/p>\n

Yra aktori\u0173, kurie, rad\u0119 s\u0117kming\u0105 krypt\u012f, jos ir laikosi. J\u016bs nuolat k\u0105 nors kei\u010diate, imat\u0117s netik\u0117t\u0173 i\u0161\u0161\u016bki\u0173. I\u0161 kur kyla toks poreikis? Kiek aktoriui apskritai svarbu atsisakyti saugumo, ie\u0161koti naujovi\u0173?<\/h6>\n

Man atrodo, da\u017enai ne aktorius renkasi ir laikosi vienos ar kitos krypties, o re\u017eisieriai priskiria jam tam tikr\u0105 etiket\u0119. Taip gali ilgam pasmerkti aktori\u0173 vienam amplua. Tai pajutusiam arba prad\u0117jusiam suvokti geranori\u0161k\u0105 sav\u0119s i\u0161naudojim\u0105 reik\u0117t\u0173 b\u0117gti. Lengva pasakyti, jei turi pasi\u016blym\u0173 dirbti su re\u017eisieriais, kurie padeda atsiskleisti kitaip. Bet jei toki\u0173 pasi\u016blym\u0173 n\u0117ra, b\u016bt\u0173 galima tiesiog atsisakyti dirbti su tais, kurie tave ir v\u0117l matys tok\u012f, koks esi sau iki gyvo kaulo atsibod\u0119s. Labai baisu pavargti nuo sceninio sav\u0119s. Tada girdi savo bals\u0105, intonacijas, kuri\u0173 nem\u0117gsti; neigi savo k\u016bno judesius.<\/p>\n

Aktoriui svarb\u016bs nuolatiniai k\u016brybiniai bendradarbiai, b\u016bti trup\u0117s dalimi?<\/h6>\n

Jei trup\u0119 sudaro trisde\u0161imt \u017emoni\u0173, bus nelengva sukurti artim\u0105 ry\u0161\u012f su visais, bet ie\u0161kosi k\u016brybin\u0117s bendryst\u0117s. Jei \u0161imtas, stengsiesi \u017einoti vis\u0173 vardus ir pa\u017einti i\u0161 veido, pasisveikinti, nes kiekvienas, jei ir netiesiogiai, k\u016brybin\u0117je veikloje dalyvauja kartu su tavimi. Jei trup\u0119 sudaro trys \u017emon\u0117s, pavyzd\u017eiui, tu, re\u017eisierius ir \u0161vies\u0173 dailininkas, privalai jais maksimaliai pasitik\u0117ti, nes daugiau neturi kuo, nematai sav\u0119s ir visumos i\u0161 \u0161ono. Jei trup\u0119 sudaro du \u017emon\u0117s\u00a0\u2013 tu ir partneris\u00a0\u2013 tai jau intymi s\u0105junga. Kelion\u0117 \u012f kit\u0105 \u017emog\u0173 ir v\u0117l nauja pa\u017eintis su savimi. Prisipa\u017einsiu: did\u017eiausias kolegos komplimentas teatro virtuv\u0117je\u00a0\u2013 kad a\u0161 esu gera partner\u0117.<\/p>\n

Kokias svarbiausias pamokas i\u0161mokote vaidindama, mokydamasi ir mokydama aktoryst\u0117s?<\/h6>\n

Tiek mokydamasi vaidybos, tiek jau dirbdama teatre ir kine pamokas geriausiai i\u0161mokau susid\u016brusi su skirtinga dramaturgija, re\u017eisieriais ir scenos partneriais. Baigusi studijas ir prad\u0117jusi kurti vaidmenis E.\u00a0Nekro\u0161iaus spektakliuose, jau\u010diausi visi\u0161kai nieko nemokanti, nesuprantanti, bevilti\u0161ka. N\u0117 vienos akademijoje i\u0161moktos pamokos man nepavyko pritaikyti, kai band\u017eiau suprasti, ko nori re\u017eisierius. Tod\u0117l vadovavausi intuicija. Pasitik\u0117ti ja, o logik\u0105 ir prot\u0105 palikti nuo\u0161alyje ir buvo pirma i\u0161mokta pamoka dirbant pas \u0161\u012f maestro. Negalvojau apie prie\u017easties ir pasekm\u0117s santyk\u012f, negalvojau, k\u0105, kod\u0117l ir kokiomis aplinkyb\u0117mis daro mano veik\u0117jas. Neanalizavau tekst\u0173, nes u\u017estal\u0117s repeticij\u0173 nelabai ir buvo. Tod\u0117l mokiausi kuo labiau atpalaiduoti vaizduot\u0119, kad \u017emog\u0173 scenoje kurt\u0173 k\u016bnas ir jausmai, o ne protas. K\u016bryba su Gintaru Varnu buvo visai kitokia, gavau darbo su tekstu pamok\u0173. Kiti vaidmenys su \u012fvairiais re\u017eisieriais buvo taikymasis prie j\u0173 darbo stiliaus, turint jau i\u0161bandytus \u012frankius: k\u016bn\u0105, tekst\u0105, mintis \u017eadinan\u010dias emocijas.<\/p>\n

Mokydama aktoryst\u0117s mokausi ir pati. Matau, kad kai kurie teoriniai dalykai, kuriuos reikia perteikti studentams, neveikia. Neveikia man ir, jau\u010diu, neveikia jiems. Lyg negyvas tekstas, lyg vien protingi akademi\u0161ki sakiniai, u\u017e kuri\u0173\u00a0\u2013 tik dar daugiau sakini\u0173. Si\u016blau jiems to klausytis, bet netik\u0117ti \u0161imtu procent\u0173; patiems atrasti, kas jiems tinka, ir aklai, bes\u0105lygi\u0161kai netik\u0117ti nei d\u0117stytoju, nei re\u017eisieriumi. Tur\u0117ti savo po\u017ei\u016br\u012f. Patinka kurti praktines u\u017eduotis, kad studentai i\u0161bandyt\u0173 kuo daugiau. Ir labai m\u0117gstu \u017ei\u016br\u0117ti j\u0173 etiudus.<\/p>\n

Visi\u0161kai kitaip \u0117miau suprasti teatr\u0105, kai tapau spektakli\u0173 bendrak\u016br\u0117ja. Daug labiau vertinu proces\u0105 ir supratingiau \u017ei\u016briu \u012f rezultat\u0105. Kaip j\u016bs pati \u017ei\u016brite spektaklius?<\/h6>\n

\u017di\u016br\u0117ti spektakli\u0173 visada einu vedama malonaus jaudulio. Malonaus, nes nereik\u0117s pa\u010diai b\u016bti scenoje, o jaudulys apima, nes, noriu ar nenoriu, vis tiek susitapatinu su kolegomis. \u0160ie jausmai dingsta, jei k\u016brinys pasisek\u0119s: tuomet galiu atsipalaiduoti ir pasinerti \u012f istorij\u0105. Matau nebe pa\u017e\u012fstamas asmenybes, o savo gyvenimus gyvenan\u010dius persona\u017eus. \u017di\u016br\u0117ti labai sunku, kai darbas nepavyk\u0119s, kai g\u0117da d\u0117l koleg\u0173 arba jau\u010diu j\u0173 sutrikim\u0105.<\/p>\n

Kod\u0117l \u017ei\u016brovai \u0161iais laikais eina \u012f teatr\u0105? Kuo jis vertingas \u0161iuolaikiniam \u017emogui?<\/h6>\n

Kartais gird\u017eiu sakant: \u201eTaip noriu \u012f teatr\u0105, bet vis nepataikau \u012f ger\u0105 spektakl\u012f.\u201c Nenoriu atverti opaus \u201egero spektaklio\u201c klausimo, svarbesn\u0117 \u0161iuo atveju pirma tos minties dalis. Kod\u0117l \u017emon\u0117ms reikia teatro? Sp\u0117ju… nori b\u016bti \u0161velniai, \u012ftaigiai, \u012fsp\u016bdingai, prasmingai ir kitaip apgauti. Nori pamatyti ir patirti gyvenim\u0105 t\u0105 pa\u010di\u0105 akimirk\u0105, kaip ir aktorius, bet saugiai, \u017ei\u016brovo k\u0117d\u0117je. Nori atsidurti menin\u0117s i\u0161mon\u0117s gyvenimo versijoje.<\/p>\n

 <\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text]<\/p>\n

[\/vc_column_text][\/vc_column][\/vc_row][vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_btn title=”Pirkti \u017eurnal\u0105” style=”classic” shape=”square” color=”white” link=”url:http%3A%2F%2Fwww.nemunas.press%2Fproduktas%2Fnemunas-nr-3-2025%2F”][\/vc_column][\/vc_row]<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

[vc_row row_type=”row” use_row_as_full_screen_section=”no” type=”full_width” text_align=”left” background_animation=”none” css_animation=””][vc_column][vc_column_text] Lietuvoje kalb\u0117dami apie teatr\u0105 da\u017eniausiai minime re\u017eisieri\u0173 pavardes, bet spektakliuose matome visos komandos darbo rezultat\u0105, o kartu subrandintas ir i\u0161rutuliotas id\u0117jas scenoje perteikia aktoriai. Nors \u017einau, kad yra skirting\u0173 vaidmens k\u016brimo metod\u0173, technik\u0173 ir gudrybi\u0173, kaip kurti iliuzij\u0105 scenoje, nors ma\u010diau ne vieno…<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":35562,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","sticky":false,"template":"","format":"standard","meta":{"_FSMCFIC_featured_image_caption":"","_FSMCFIC_featured_image_nocaption":"","_FSMCFIC_featured_image_hide":"","footnotes":""},"categories":[630,148,110,606],"tags":[146],"class_list":["post-35560","post","type-post","status-publish","format-standard","has-post-thumbnail","hentry","category-2025-02","category-perkami_str","category-straipsniai","category-straipsniu-archyvas-2024","tag-teatras"],"aioseo_notices":[],"wps_subtitle":"VIKTORIJ\u0104 KUODYT\u0118 KALBINO KRISTINA STEIBLYT\u0116","_links":{"self":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35560","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts"}],"about":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/types\/post"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/comments?post=35560"}],"version-history":[{"count":1,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35560\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":35563,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/posts\/35560\/revisions\/35563"}],"wp:featuredmedia":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media\/35562"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/media?parent=35560"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/categories?post=35560"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/www.nemunas.press\/wm-api\/wp\/v2\/tags?post=35560"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}